Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovais K. A. ir S. S. 2009-02-09 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią S. S. paskolino K. A. 20270 EUR (b.l. 28-29). Šios paskolos grąžinimui užtikrinti kitą dieną buvo įregistruota hipoteka skolininko (atsakovo) K. A. turtui (b.l. 31-32). Ieškovas mano, kad taip atsakovas K. A. pasielgė nesąžiningai turėdamas tikslą apsunkinti jam (ieškovui) grąžinti skolą.

Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnis kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“,bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Taigi CK 6.66 straipsnyje išdėstyta viena iš šio straipsnio taikymo būtinų sąlygų kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimo teisė kilo iš 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d., išduotų vekselių, ką taip pat patvirtino įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. teismo sprendimas (Civ. bylos Nr. 2-1825-618/2010) ( b.l. 13-20). Tai, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir tokiu būdu yra K. A. kreditorius pagal nurodytus vekselius ginčo dėl to byloje nėra.

Ieškovo ginčijamas sandoris be jokios abejones pažeidžia kreditoriaus teises. Nes atsakovas K. A. skolos negrąžina, o turto ar pajamų iš kurio galima būtų išieškoti skolą neturi. Tokiu būdu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ( b.l. 21).

Kaip minėta įstatymas numato, kad kreditorius turi teisę actio Pauliana pagrindu pareikšti ieškinį ir tokiu būdu ginti savo teises jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką. Nustatyta, kad ieškovas neturėjo pilnos informacijos apie atsakovo K. A. turtinę padėtį. Kaip jau minėta viena iš sąlygų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų suteikianti kreditoriui teisė pareikšti actio Pauliana ieškinį yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Apie tai, kad atsakovas K. A. neturi hipoteka neapsunkinto turto ieškovas sužinojo gavęs antstolio 2011-12-02 raštą „Dėl informacijos pateikimo" (b.l. 21). Ieškinį teismui pateikė 2011-12-05 d. todėl negalima pripažinti kad kreditorius (ieškovas) būtų buvęs neapdairius ir nerūpestingas, kad nedėjo laiku pastangų išaiškinti turtą, į kurį jis galėtų nukreipti išieškojimą. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas esant svarbioms priežastims gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovas dėl virš nurodytų priežasčių prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, o teismas mano, kad šis terminas buvo praleistas dėl ankščiau paminėtų svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 1.124 –1.135 str. ).

Atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje negalėjo įtikinamai paaiškinti kokiu tikslu buvo sudaryti šie sandoriai. Todėl pripažintina, kad skolininkas K. A. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Įstatymas taip pat numato, kad teismas nagrinėdamas ieškinį pareikštą actio Pauliana pagrindu turi vertinti ar skolininkas buvo nesąžiningas, ar jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Taip pat ar trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė kreditoriaus ginčijamą sandorį, nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas, vienas iš tokiu atveju kai sudarytas akivaizdžiai nenaudingas sandoris. Pagal atsakovų sudarytą ginčijamą 2009-02-09 paskolos sutarties 3.1. punktą palūkanos pagal sutartį nemokamos. Taigi akivaizdų, kad paskolinti 20270 EUR be palūkanų yra visiškai nenaudinga. Tokiu būdu nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių, t.y. skolininko (K. A.) ir trečiojo asmens (S. S.) nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (R. J.), skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. atsakovams tenka pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją. Tačiau atsakovai šios jų nesąžiningumo prezumpcijos ne tik kad nepaneigė, bet priešingai savo nesąžiningumą patvirtino. Antai iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1825-618/2010 K. A. 2010 m. vasario 2 d. teismo posėdyje parodė, kad <...> šiuo metu šios patalpos įkeistos S. fiktyviai, kol vyksta teismo procesas <...>. Įkeičiau savo draugui S.i. Pinigų negavau iš jo <...>" (2010-02-02 teismo posėdžio protokolas Nr.3, T.2, b.l. 106. 2010 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje K. A. nurodė, kad patalpas Taikos 80C įkeičiau už 20 tūkstančių S. S., paskola nereali, aš tų pinigų negavau. Buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, ji tikra. Nenaikinu įkeitimo, tačiau byloje apygardos teisme sprendimas priimtas tik vakar. Kai viskas bus baigta, aš panaikinsiu įkeitimą" (2010-04-15 teismo posėdžio protokolas Nr.5, T.2, b.l. 146). Pažymėtina, kad ir nagrinėjant šią bylą K. A. parodė, kad jis panaudojo pasiskolintus 20270 EUR verslui, t.y. nekilnojamajam turtui pirkti, tačiau ką konkrečiai jis įsigijo nepamena (b.l. 73). Taigi atsakovas pasiskolinęs labai ženklią pinigų sumą ir už juos įsigijęs nekilnojamojo turto galėjo (o šiuo atveju privalėjo) įrodyti sandorio realumą pateikęs teismui: pirkimo – pardavimo sutartį, pinigų perlaidas, kvitus ir pan. Tačiau to jis nepadarė.