Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-386-159/2013

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-15832-2011-4)

2013 m. kovo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams K. A. ir S. S. (S. S.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir hipotekos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas R. J. 2011-12-05 padavė teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijimo. Juo teismo prašė actio Pauliana pagrindais pripažinti negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria yra įkeistos prekybos patalpos ir 44,48 kv. m ploto dengta pavėsinė 1E1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria yra įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2016-12-18, atsiradimo pagrindas – 2008-12-18 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/2008-0112; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu iš dalies tenkino jo ieškinį ir priteisė iš atsakovo K. A. 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas tapo atsakovo K. A. kreditorius, tačiau atsakovas nevykdė teismo sprendimo ir negrąžino skolos ieškovui. Priverstinio vykdymo metu buvo areštuotas visas atsakovo turtas, tačiau paaiškėjo, kad visas turtas yra apsunkintas hipoteka ir kitų antstolių areštu. Kito hipoteka ar areštu neapsunkinto turto arba pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, atsakovas neturi. Skolos išieškojimo negalimumas leidžia teigti, kad atsakovas 2009-02-09 sudaręs tariamą paskolos sutartį ir įkeitęs prekybos patalpas, tapo nemokus ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises. Atsakovų 2009-02-09 pasirašyta paskolos sutartis niekinė ir negalioja, kadangi ji buvo sudaryta fiktyviai. Civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010 atsakovas K. A. pripažino, kad paskolos sutartis sudaryta fiktyviai ir pagal tą paskolos sutartį atsakovui realiai pinigai perduoti nebuvo. Atsakovų 2009-02-09 pasirašyta sutartis dėl 20 270 EUR arba 69 988,25 Lt paskolos suteikimo, kvalifikuotina tariamu sandoriu, pripažintina nesudaryta ir nesukūrusia atsakovams jokių teisių ir pareigų, kadangi pagal tą sutartį atsakovui K. A. neperduota 20 270 EUR arba 69 988,25 Lt paskola. Teismui pripažinus 2009-02-09 paskolos sutartį negaliojančia, nėra pagrindo taikyti restitucijos, nes atsakovui realiai paskola nesuteikta ir pinigai neperduoti. Tai sudaro teisinį pagrindą taikyti savarankišką teisių gynimo būdą –panaikinti ir išregistruoti hipotekas ir Hipotekos registro.

Atsakovo K. A. tariamai atsiradusių prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti 2009-02-10 hipotekomis buvo įkeistos jam priklausančios prekybos patalpos ir žemės nuomos teisė. Hipotekos naikintinos ir išregistruotinos iš Hipotekos registro, nes Hipotekos registro išraše nurodyta, kad prekybos patalpos ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos, siekiant užtikrinti atsakovo K. A. prievolių pagal 2009-02-09 paskolos sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti, tačiau ši paskolos sutartis sudaryta nebuvo ir nesukūrė jos šalims jokių teisių ir pareigų. Hipotekos pagrindu yra sukuriama papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Hipotekos akcesoriškumo požymis lemia tai, kad pripažinus niekine ir negaliojančia ar neatsiradusia pagrindinę prievolę, toks pat likimas ištinka ir papildomą (šalutinę) prievolę, atsiradusią hipotekos pagrindu. Apsunkinus atsakovo K. A. turtą tariamomis hipotekomis, nelieka kito atsakovo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ieškovui (t 1, b. l. 2–6).

Remdamasis ieškovo paaiškinimais, kad jo reikalavimo teisė kilo iš 2008-03-26, 2008-06-28 ir 2008-09-07 išduotų vekselių ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010 patvirtintų aplinkybių, teismas konstatavo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir ieškovas yra K. A. kreditorius pagal nurodytus vekselius ir kad dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovo ginčijamas sandoris, be jokios abejones, pažeidžia kreditoriaus teises, nes atsakovas K. A. skolos negrąžina, neturi turto ar pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą. Taigi skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Apie tai, kad atsakovas K. A. neturi hipoteka neapsunkinto turto, ieškovas sužinojo gavęs antstolio 2011-12-02 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, todėl atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pripažino, kad skolininkas K. A. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu tikslu bus sudaryti sandoriai. Teismas preziumavo abiejų sandorio šalių nesąžiningumą, nes sudarytas akivaizdžiai nenaudingas sandoris. Teismas manė, kad paskolinti 20 270 EUR be palūkanų yra visiškai nenaudinga, nes pagal atsakovų 2009-02-09 sudarytą paskolos sutarties 3.1 punktą palūkanos pagal sutartį nemokamos. Teismas, nustatęs CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių, t. y. skolininko K. A. ir trečiojo asmens S. S. nesąžiningumas preziumuojamas, padarė išvadas, kad įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi R. J., skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. atsakovams tenka pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją; kad atsakovai šios jų nesąžiningumo prezumpcijos ne tik kad nepaneigė, bet priešingai, savo nesąžiningumą patvirtino, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010 K. A. 2010-04-15 teismo posėdyje nurodė, kad patalpas Taikos 80C įkeitė už 20 tūkstančių S. S., kad paskola nereali, jis tų pinigų negavo, kad buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, kad ji tikra, kad įkeitimo nenaikino, kad įkeitimą panaikins. Atsakovas K. A. nurodęs, kad pasiskolintus 20 270 EUR panaudojo verslui, t. y. nekilnojamajam turtui pirkti, privalėjo įrodyti sandorio realumą pateikęs teismui pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų perlaidas, kvitus ir pan., tačiau to jis nepadarė, nors pasiskolino labai didelę pinigų sumą.

Teismas vertindamas trečiojo asmens S. S. sąžiningumą ar nesąžiningumą nurodė, kad ginčijama 2009-02-09 20270 EUR paskolos sutartis sudaryta nemokant palūkanų, atsakovas K. A. skolą turėjo grąžinti iki 2009-06-09, tačiau nepaisant to, kad paskola iki nurodytos datos grąžinta nebuvo, S. S. nesiėmė jokių priemonių šiai prievolei įvykdyti.

Pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinę tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos viziją. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tas, kad jis realiai nėra vykdomas. Teismas pripažino 2009-02-09 paskolos sutartį negaliojančia ir tariamu sandoriu, todėl restitucijos netaikė. Teismo nuomone, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu notaro, kuris patvirtino šalių sandorį, kadangi nė viena iš šalių kaip ieškinio ar atsikirtimų pagrindu nenurodo kokių nors notaro kaltų veiksmų ar neveikimo, turėjusių reikšmės sandorio teisėtumui (t. 2, b. l. 39–43).

Atsakovas S. S. 2012-11-23 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį kaip neįrodytą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Iš teismo sprendimo neaišku, nuo kada teismas skaičiuoja ieškinio senaties terminą. 2010-02-02 kitoje civilinėje byloje oficialiai teismo posėdžio metu atsakovas K. A. informavo ieškovą apie ginčijamos sutarties sudarymą ir turto įkeitimą. Nuo šio termino turėjo būti skaičiuojamas senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Į bylą pateiktas 2009-08-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovas domėjosi atsakovo turtine padėtimi ir žinojo, kad atsakovo K. A. nuosavybės teise valdomas ginčo pastatas yra įkeistas. Ieškovas nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Ieškovas yra advokatas, t. y. itin kvalifikuotas teisininkas, todėl jis turi žinoti įvairius turto apsunkinimo būdus, kurie gali pabloginti skolininko kreditorių interesus. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Vien ta aplinkybė, kad pagal atsakovų sudarytą paskolos sutartį palūkanos nebuvo mokamos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši sutartis yra nenaudinga. Įstatymas nedraudžia skolinti pinigų be palūkanų. Kreditorius skolindamas pinigus skolininko verslui, pagrįstai tikisi gauti kitokios naudos. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovą K. A. su apeliantu, nes apeliantas savo nesąžiningumo niekuomet nepatvirtino, todėl negali atsakyti už kitą atsakovą. Apeliantas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo anksčiau, nes šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę kitoje valstybėje. Ieškovo nurodyti pagrindai paskolos sutarčiai nuginčyti šiuo atveju apskritai neegzistuoja, nenuginčijus paskolos sutarties, taip pat nėra ir visiškai jokio pagrindo pripažinti negaliojančiais hipotekos bei įkeitimo sandorius, tarp atsakovų sudarytus pagrindinės sutarties įvykdymui užtikrinti. Ieškovas tapo atsakovo kreditoriumi tik nuo 2011-04-07, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tuo tarpu ginčijama sutartis sudaryta anksčiau – 2009-02-09, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės actio Pauliana instituto pagrindu. Ieškovo teiginys, kad atsakovų sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovo teises, visiškai nepagrįstas. Apeliantas atsakovui K. A. paskolino pinigus, todėl jo turtinė padėtis iš esmės ne pablogėjo, bet pagerėjo. Ginčo paskolos sutartimi gauti pinigai turėjo būti skiriami atsakovo K. A. verslui, todėl šiuo atveju nėra actio Pauliana sąlygos, kad atsakovas K. A. neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties. Teismas pripažino negaliojančia notarinės formos sutartį remdamasis tik atsakovo K. A. žodiniais paaiškinimais kitoje civilinėje byloje. Teismas pažeidė procesinių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes tam tikrus faktus pripažino nustatytais, nesant jokių įrodymų, daugelio įrodymų net netyrė. Apelianto nuomone, notarė V. K. privalo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, nes patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 46–56).

Notarinės formos paskolos sutartyje šalys susitarė, kad palūkanos nebus mokamos; nė viena šalis teismui nepateikė duomenų, kad buvo perduota paskolos sutartyje nurodyta suma; suėjus skolos grąžinimo terminui atsakovas S. S. nesiėmė veiksmų dėl skolos grąžinimo. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas (t. 2, b. l. 64–71).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu ieškovui R. J. priteisė iš atsakovo K. A. 36 500 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt sumos nuo 2009-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-07 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1825-618/2010, t. 1, b. l. 167–171, t. 2, b. l. 91–94).

Ieškovas R. J. pateikė vykdyti teismo sprendimą ir sužinojo, kad atsakovo K. A. turtas įkeistas, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai K. A. ir S. S. 2009-02-09 sudarė paskolos sutartį, pagal ją S. S. paskolino K. A. 20 270 EUR (t. 1, b. l. 28–29). Šios paskolos grąžinimui užtikrinti kitą dieną buvo įregistruota hipoteka skolininko – atsakovo K. A. – turtui – įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė 1E1g, 44,48 kv. m ploto, esančios (duomenys neskelbtini); ir nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31–32). Ieškovo nuomone, sudarytas sandoris pažeidžia ieškovo teises, todėl turi būti panaikintas.

Ieškovas reikalavimus reiškė dviem pagrindais, t. y., kad sandoris yra tariamas, todėl negalioja CK 1.86 str. pagrindu, bei CK 6.66 str. actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorį panaikino vadovaudamasis minėtomis teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant CK 1.86 str. ir CK 6.66 str. konkurencijai pirmiausia turi būti sprendžiama, ar sudarytas sandoris nėra tariamas, ir tik tuomet taikomos actio Pauliana instituto normos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis principu jura novit curia, aplinkybių teisinis vertinimas ir susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas ieškovo nurodytu ieškinio teisiniu pagrindu. Vadovaujantis CPK 2 str. ir 265 str. teismo teisė nuspręsti, kokios teisės normos yra taikomos tam tikroje byloje. Teismas tinkamai kvalifikuodamas teisinį santykį yra saistomas tik faktinio ieškinio pagrindo, į kurį atsižvelgdamas privalo parinkti tinkamas teisės normas, t. y. kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Ši teismo teisė ir pareiga negali būti traktuojama kaip ieškinio reikalavimo pakeitimas ar apeliacinio skundo ribų peržengimas.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių.

Vadovaujantis CK 1.78 str. 5 d., reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali reikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo R. J. reikalavimo teisė atsirado 2008-03-26, 2008-06-28, 2008-09-17 vekselių pagrindu, kurie vėliau buvo pakeisti 2009-06-08 sudaryta sutartimi. Priimti teismų procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010 tik patvirtino ieškovo R. J. reikalavimo teisės pagrįstumą ir realumą, ir šioje byloje ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui K. A. nėra. Ieškovas 2011-12-02 gavęs antstolio 2011-12-02 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ sužinojo, kad atsakovas K. A. neturi hipoteka neapsunkinto turto (t. 1, b. l. 21). Darytina išvada, kad nuo šio momento ieškovas suprato, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, todėl nuo šio momento laikytinas suinteresuotu asmeniu CK 1.86 str. pagrindu ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių.

Pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje bylojeL. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Darytina išvada, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Nagrinėjamu atveju ginčijama atsakovų sudaryta paskolos sutartis. Vadovaujantis CK 6.875 str. 3 d. jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Šiuo atveju, kad pinigai buvo perduoti atsakovui K. A., privalėjo įrodyti paskolos davėjas, t. y. atsakovas S. S..

Iš bylos duomenų nutatyta, kad paskolos sutartis sudaryta 2009-02-09 (t. 1, b. l. 28–29). Šia sutartimi šalys susitarė, kad 20 270 EUR paskolos davėjas – atsakovas S. S. – perduos paskolos gavėjui – atsakovui K. A. – grynais pinigais per 12 valandų po šios sutarties 5.1 p. nurodyto turto įkeitimo, t. y. Hiotekos lakšto įregistravimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (paskolos sutarties 1.2 p.). Hipoteka atsakovo K. A. nekilnojamajam turtui įregistruota 2009-02-10 13 val. 10 min. (t. 1, b. l. 60). 2009-02-09 pasirašytas pakvitavimas, jame nurodyta, kad atsakovas K. A. gavo 20 270 EUR. (t. 1, b. l. 59). Įvertinus 2009-02-09 paskolos sutarties 1.2 p. ir 2009-02-09 pakvitavimą sąsajumo aspektu, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad pagal pakvitavimą S. S. negalėjo perduoti K. A. 20 270 EUR ir jų neperdavė, nes minimas pakvitavimas surašytas anksčiau, t. y. 2009-02-09, už K. A. nekilnojamajo turto įregistravimą 2009-02-10 13 val. 10 min. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (t, 1, b. l. 60). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, toks išorinis šalių elgesys neatitiko paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Byloje esantys atsakovo S. S. banko sąskaitų išrašai leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo paskolos davimo metu didelėmis pinigų sumomis nedisponavo (t. 1, b. l. 96–100). Bylos nagrinėjimo metu šis atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2009-02-09 sudarant paskolos sutartį dėl 20 270 EUR, jis realiai turėjo ir galėjo 20 270 EUR perduoti atsakovui K. A.. Taip pat svarbia aplinkybe pripažintina, kad 2009-02-09 paskolos sutartimi paskolinta pinigų suma turėjo būti grąžinta 2009-06-09, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl savo pažeistų teisių iki šio teisminio proceso pradžios S. S. neatliko. Atsakovo K. A. parodymai dėl 2009-02-09 paskolos sutarties nenuoseklūs ir yra prieštaraujantys. Iš civilinės bylos Nr. 2-1825-618/2010 duomenų nustatyta, kad K. A. 2010-02-02, 2010-04-15 teismo posėdžių metu pripažino, kad ginčo patalpos įkeistos jo draugui S. S. fiktyviai, kol vyksta teismo procesas, kad jis pinigų negavo (civilinė byla Nr. 2-1825-618/2010 t. 2, b. l. 106, 146).Tokie atsakovo K. A. parodymai neturi prejudicinės galios šioje byloje pagal CPK 182 str. 3 p., tačiau vertintini visų bylos duomenų kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl atsakovo K. A. parodymai civilinėje byloje Nr. 2-1825-618/2010, nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau yra svarbūs nustatant šalių vidinę valią 2009-02-09 paskolos sutarties sudarymo metu. Nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovo K. A. parodymai pasikeitė, jis ėmė tvirtinti, kad pinigus gavo pagal 2009-02-09 paskolos sutartį, pinigų gavimo faktą, jo teigimu, matė notarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal paskolos sutarties 1.2 p. pinigai turėjo būti atsakovui K. A. perduoti po 12 val. nuo hipotekos lakšto registravimo, todėl pripažintina, kad šių aplinkybių notarė negalėjo patvirtinti (t. 2, b. l. 35). Atsakovas teigia, kad gauta paskola buvo panaudota verslui, tačiau jokių konkretesnių parodymų, kur buvo investuota ir panaudota gauta pinigų suma, negalėjo paaiškinti (t. 1, b. l. 73). Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo paskolos sutartis atsakovų nebuvo realiai vykdoma, bet buvo surašyta tik siekiant apsunkinti atsakovo K. A. nekilnojamąjį turtą hipoteka ir tokiu būdu apriboti atsakovo K. A. kreditoriaus R. J. teisę išsiieškoti teismo sprendimu priteistas pinigų sumas. Byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad atsakovas S. S. turėjo tokią pinigų sumą, kurią galėjo paskolinti atsakovui K. A., tuo tarpu atsakovas K. A. nepateikė jokių duomenų, kad pinigus realiai gavo ir kur konkrečiai investavo gautus pinigus (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009-02-09 paskolos sutartis buvo užtikrinta hipoteka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nekilnojamojo daikto įkeitimas (hipoteka) yra tam tikros prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 str., 4.170 str. 1 d.). Hipoteka apsaugomas kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš tam tikros pagrindinės prievolės. Hipotekos pagrindu atsiranda šalutinė akcesorinė, t. y. nuo pagrindinės prievolės priklausoma, prievolė (ji priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei). Konstatavus, kad sudaryta paskolos sutartis yra tariamas sandoris, todėl niekinis ir negalioja, hipoteka kaip šalutinė prievolė taip pat pripažintina negaliojančia.

Pripažinus sandorį tariamu jis negalioja ab initio – nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d.), jo pasekmėms taikytinos CK 1.86 str. 2 d. nuostatos. CK 1.80 str. nustatyta, kad taikoma restitucija, tačiau šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalys ginčijamu sandoriu nesukūrė teisinių pasekmių, t. y. atsakovas S. S. neperdavė atsakovui K. A. pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė restitucijos.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad šalys sudarė tariamą sandorį, ieškinio senaties terminas šiam sandoriui nuginčyti skaičiuojamas CK 1.125 str. 1 d. nustatyta tvarka. Ieškovas apie jo interesus pažeidžiantį sandorį sužinojo 2010-02-02 nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1825-618/2010 teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 101), todėl nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo motyvai dėl sutrumpinto vienerių metų termino, numatyto CK 6.66 str., jo pradžios, skaičiavimo ir atnaujinimo pagrįstumo nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 328 str.).

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą nors ir grindė actio Pauliana instituto normomis, tačiau iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą sprendimą. Teismas skundžiamame sprendime tik formaliai nurodė, kad atnaujina ieškinio senaties terminą, tačiau teisėjų kolegijai konstatavus, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas, kad ginčo paskolos sutartis naikintina CK 1.86 str. pagrindu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais ir teiginiais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėjos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Nors ieškovas ir yra advokatas, tačiau jam teisė į teisminę gynybą ir teisė turėti atstovą nėra ribojama, todėl jam turi būti kompensuojamos turėjos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 72–73). Kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai yra panašūs į ieškinio, teisėjų kolegija atmetė apeliacinį skundą kitais motyvais, todėl ieškovo turėtos išlaidos mažintinos per pusę – iki 750 Lt, ir priteistinos iš kiekvieno atsakovo po 375 Lt (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovų K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 375 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.