- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-1020-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15832-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- S. S., K. A.
- Ieškovas
- R. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams K. A. ir S. S. dėl sandorio nuginčijimo ir hipotekos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia (actio Pauliana pagrindais) 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė 1E1g, plotas 44.48 kv. m., (duomenys neskelbtini)); 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), suteiktas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)).Ieškovas nurodė, jog jis tapo atsakovo K. A. kreditoriumi, tačiau atsakovas nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimo, kuriuo iš atsakovo, ieškovo naudai buvo priteista 36 500,00 Lt skolos, 760,50 Lt delspinigių, 14 600,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51 860,50 Lt bei 914, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.Pažymėjo, jog priverstinio vykdymo metu buvo areštuotas visas atsakovo turtas, tačiau paaiškėjo, kad jis visas yra apsunkintas hipoteka ir kitų antstolių areštais. Kito hipoteka ar areštais neapsunkinto turto arba pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, atsakovas neturi. Teigė, kad tarp atsakovų K. A. ir S. S. 2009-02-09 pasirašyta paskolos sutartis niekinė ir negalioja, kadangi ji buvo sudaryta fiktyviai. Mano, jog tariama paskolos sutartis (turtinė prievolė) buvo sudaryta tik tam, kad jos pagrindu būtų galima Hipoteka apsunkinti savo nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teises, taip ženkliai sumažinant savo mokumą ir galimybes sumokėti skolą.Atsakovas S. S. teigia, kad ieškovo nurodyta actio Pauliana taikymo sąlyga, jog K. A. neva neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, yra tik sąlyga egzistuoti pačiam ieškovo reikalavimui, kildinamam iš actio Pauliana instituto. Teigia, jog ši sąlyga jokiu būdu savaime nedaro kitų skolininko sandorių negaliojančiais. Pažymi, kad civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas leidžia asmenims laisva valia sudaryti bet kokius įstatymui neprieštaraujančius sandorius. Atkreipė dėmesį, jog apie tariamą abiejų ginčijamos sutarties šalių nesąžiningumą ieškovas nepateikia jokių įrodymų, išskyrus pacituotus K. A. paaiškinimus kitoje byloje apie tariamai negautus pinigus, šiuos paaiškinimus interpretuodamas vienpusiškai, sau palankia linkme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartimi pareiškėjo S. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 atmetė.Nurodė, jog nagrinėjamos bylos kontekste aktualus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendis, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-25 nutartimi paliko galioti, baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-606/2015, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi tiesioginę įtaką civilinėje byloje nustatinėtinoms faktinėms aplinkybėms. Dėl inkriminuotų veikų atsakovai buvo išteisinti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. S. pinigus kaip paskolą K. A. perdavė, sandoris realiai įvyko. Teismas konstatavo, kad K. A. ir S. S. 2009-02-09 buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kurią S. S. K. A. suteikė 20 270,00 Eur paskolą, o Karolis A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatą-prekybos patalpas ir dengtą pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai paneigia ieškovo keliamą versiją, jog pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, kas paneigia sandorio tariamumą.Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pinigų perdavimas buvo. Teigia, kad ieškovas, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, nepateikė tai paneigiančių duomenų. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pinigų perdavimo faktas, teismas plačiau nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su tuo, ar S. S. galėjo turėti K. A. paskolintų pinigų sumą.Atkreipė dėmesį, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Nurodė, kad procesas atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nustatytų baudžiamojoje byloje, kurios aktualios sprendžiant skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo klausimą actio Pauliano pagrindu. Taigi dėl kitų actio Pauliana sąlygų, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, nepasisakė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atnaujinus procesą byloje, šalys taip pat nepasisakė dėl kitų actio Pauliana sąlygų. Pažymėjo, jog ginčijama 2009-02-09 paskolos sutartis sudaryta nemokant palūkanų, t. y. sandoris buvo neatlygintinis. Nurodė, kad nors byloje buvo teigiama, kad sandorio šalys siekė nuomoti patalpas ir užsiimti verslu, tačiau byloje tokį susitarimą patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti. Teismas vertino, kad net ir tuo atveju, jeigu šalys siekė bendrų verslo tikslų ateityje, šios aplinkybės niekaip nepaneigia to, jog sudaryta paskolos sutartis buvo neatlygintinė.Pirmosios instancijos teismas be kita ko pažymėjo, jog skolininko, šiuo atveju atsakovo K. A., nesąžiningumas preziumuojamas ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Nors teismo konstatuota, kad tarp atsakovų sudaryta paskolos sutartis buvo reali, tačiau atkreipė dėmesį, jog atsakovas per visą bylos nagrinėjimą teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpas remontavo, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių remonto išlaidas pateikti negalėjo. Taip pat negalėjo pateikti bei nurodyti konkrečių duomenų dėl buvusio susitarimo su S. S. dėl patalpų nuomos. Teismas vertino, kad atsakovui nepateikus tokių duomenų bei esant nagrinėjamai situacijai, kai atsakovas K. A. žinojo, jog yra skolingas ieškovui, įkeisdamas turtą ir sumažindamas galimybę atsiskaityti su pirmesniu kreditoriumi, atsakovas elgėsi nesąžiningai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo S. S. atstovas advokatas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo S. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo panaikinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o paskolos sutartis buvo neatlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016), nagrinėjamu atveju actio Pauliana taikymui buvo būtinos tik pirmos keturios aukščiau išvardintos sąlygos. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas vis tiek negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio actio Pauliana pagrindu, nes neegzistuoja likusių keturių actio Pauliana taikymo sąlygų visuma.Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LR CK 6.66 straipsnį. LR CK 6.66 straipsnio sąlyga – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – turi būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai yra konstatavęs kasacinis teismas (nutartis priimta 2010-11-30 byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pirmosios instancijos teismo nurodytame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 sprendime civ. byloje Nr. 2-1825-618/2010 buvo konstatuota, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė atsakovui K. A., kaip skolininkui, atsirado ne iš vekselių, bet iš 2009-06-08 sudarytos paskolos sutarties – t. y. neapmokėtų vekselių pagrindu ieškovas ir atsakovas K. A. 2009-06-08 sudarė paskolos sutartį, o teismas šiuos veiksmus pripažino novacija. Teigia, jog bylos aplinkybės eliminuoja vieną iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog K. A. sudaryta paskolos sutartis su S. S. bei turto įkeitimas, kai K. A. dar buvo skolingas R. J., įvertintas nesąžiningu elgesiu. Pažymi, jog LR CK 6.67 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant preziumuojamas šalių nesąžiningumas - todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis ieškovas, o ne atsakovai. Be to, teismas nenurodė, kuris konkrečiai punktas taikytinas, o šiame straipsnyje yra tik vienas punktas, reglamentuojantis akivaizdžiai nenaudingus sandorius, tai LR CK 6.67 straipsnio 4 punktas.Apeliantas nurodė, jog akivaizdžiai nenaudingas sandoris yra tuomet, kai skolininkas duoda kreditoriui žymiai daugiau, nei iš jo gauna – sandoris yra nenaudingas ne kreditoriui, bet skolininkui (kreditorius išlošia daugiau). Tuo tarpu teismas 2012-10-26 sprendime nurodė, kad 2009-02-09 paskolos sutartis yra akivaizdžiai nenaudingas sandoris, nes 20 270 Eur kreditorius paskolino skolininkui be palūkanų. Tuo tarpu LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis nedraudžia sudaryti neatlygintinę paskolos sutartį (be palūkanų). Mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog sandoris yra nenaudingas ne skolininkui, bet kreditoriui, todėl esant tokiai išvadai, aplinkybės, nustatytos LR CK 6.67 straipsnio 4 punkte, nėra, vadinasi negalėjo būti taikoma ir nesąžiningumo prezumpcija.Be kita ko, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai taikė LR CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nes realiai ieškovo R. J. ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu turėjo būti paliktas nenagrinėtas toliau neanalizuojant atskirų šio instituto taikymo sąlygų buvimo ar nebuvimo.Ieškovas R. J., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo S. S. 2017-03-31 atskirąjį skundą civ. b. Nr. A2-155-998/2017 atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-28 nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog procesas civ. b. Nr. 2-632-639/2012 atnaujintas nepagrįstai, nes nesusiklostė CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai, kadangi atsakovas visas esmines aplinkybes žinojo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau savo teises proceso metu gynė netinkamai. Pažymėjo, kad baudžiamajame procese įrodinėjimas skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniame procese, todėl visiškai nepagrįsta laikyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-632-639/2012 nustatytos faktinės aplinkybės yra esminės, kurioms būtų buvus žinomos nagrinėjant civilinę bylą, būtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas.Teigia, jog baudžiamojoje byloje buvo tiriama, ar jų (kaltinamųjų) veikoje yra nusikalstamos veikos (sukčiavimo, dokumentų suklastojimo) sudėtis, tačiau nebuvo tiriamos ginčo pinigų perdavimo (neperdavimo) ir jų panaudojimo, apsimestinio sandorio sudarymo aplinkybės.Nurodė manantis, jog prielaidomis grįsta išvada baudžiamoje byloje Nr. 1-333-606/2015 nėra pagrindas konstatuoti, kad paskola buvo suteikta, nes S. S. net nepateikė duomenų, kad turėjo tokią sumą (20 270 eurų) grynais, pinigai nebuvo deklaruoti – nes kitokiu būdu gaudamas pinigų iš užsienio kompanijų ir jas įsiveždamas į Lietuvą, jis privalėjo gautas lėšas deklaruoti, kad išvengti dvigubo apmokestinimo.Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir tais pagrindais bei apimtimi, kurie nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-12 nutartyje civ. b. Nr. 2S-935-163/2016, bei numatyta CPK nuostatuose, patikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012‑10‑26 sprendimo, priimto civ. b. Nr. 2-632-639/2012, teisėtumą, todėl atsakovo S. S. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad iš esmės visi skundo argumentai susiję su actio Pauliana taikymo pagrindais ir motyvais, o ne nurodytais Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-935-163/2016, išnagrinėti, todėl nėra pagrindo dėl šių atskirojo skundo motyvų pasisakyti.Ieškovas taip pat pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad nors teismo konstatuota, jog tarp atsakovų sudaryta paskolos sutartis buvo reali, tačiau per visą bylos nagrinėjimą atsakovas K. A. nepagrindė būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį, nepateikė duomenų, pagrindžiančių skolos iš S. S. panaudojimą, t. y. nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių jo preziumuojamą nesąžiningumą paneigiančių įrodymų. Atsakovui K. A. nepateikus tokių duomenų bei esant tokiai situacijai, kai atsakovas žinojo, kad yra skolingas ieškovui, įkeisdamas turtą ir sumažindamas galimybę atsiskaityti su pirmesnių kreditoriumi, atsakovas K. A. elgėsi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-632-639 teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-07-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetė (CPK 371 str. 1 d. 1 p.), gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu, kadangi priimdamas vieną iš CPK 371 str. 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties. Kolegija išaiškino, jog CPK 371 str. 1 d. 1 punkte ir 2 bei 3 punktuose nurodytų teismų priimamų procesinių sprendimų skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju teismas galutinai nusprendžia, jog šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturi būti keičiamos, o antruoju – šias teises ir pareigas pakeičia. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. CPK 334 str. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 371 str. nenustatyta, kad, vadovaujantis šiuo straipsniu, priimta nutartis atmesti prašymą dėl sprendimo pakeitimo arba panaikinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 str. 1 d. suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu.Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalgos „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ Nr. 1-2007 5.4 punkte (skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 26, 2007 m.): nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 str. 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d.), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 str. 1 d. 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 str. 5 p.) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 str. 4 d.). Dėl nurodytų nutarčių gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 295, 298 str.).Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1687-524/2013; 2015-01-07 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-141-777/2015).Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. 2017-04-03 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atskirasis skundas, kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2017-04-04. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, 2017-03-28 nutartis turėjo būti skundžiama ne atskiruoju skundu, o apeliaciniu skundu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog CPK XVI skyriaus pirmame bei antrame skirsniuose nustatytos skirtingos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, t. y. nustatytos skirtingos taisyklės atskiriesiems skundams bei apeliaciniams skundams paduoti ir juos nagrinėti. Pažymėtina, jog skiriasi skundo ir atsiliepimų į jį pateikimo, procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai (CPK 307 str. 1 d., 325 str. 2 d., 318 str. 1 d., 335 str., 336 str. 3 d.), teismo sudėtis (CPK 319 str. 1 d., 336 str. 2 d.), už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 2, 4 d., 306 str. 1 d. 3 p., 3 d.) ir kt..Konstatavus šioje nutartyje aptartus procesinių teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nustatyta jos apskundimo tvarka, naikintina ir atsakovo atstovo atskirojo skundo (apeliacinio skundo) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, kadangi jie turi būti išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nutarties apskundimo tvarka ir atsakovo S. S. atstovo advokato R. S. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.