Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei Ž. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad vaikai yra nepilnamečiai, jiems reikalinga priežiūra, todėl mano, kad jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, vaikų motina, kadangi vaikai yra tokio amžiaus, kuomet juos geriau supranta mama. Be to, jie geriau sutaria su ieškove, jų santykiai yra artimesni. Iki šiol vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl keisti jų gyvenamąją vietą būtų neprotinga.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nurodė, kad viena, iš savo darbo užmokesčio nepajėgia išlaikyti vaikų. Ieškovės atlyginimas nedidelis, o vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma yra nemaža, todėl prašė priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 100 eurų per mėnesį kol vaikai sulauks pilnametystės.

Teismo posėdyje ieškovė Ž. A. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, paaiškino, kad gyvenant su atsakovu, jis nesirūpino šeima, vaikais, girtavo. Kai ieškovė pradėjo dirbti, atsakovas nepagarbiai su ja elgėsi, įtarinėjo neištikimybe, vadino įvairiais negražiais žodžiais. Su atsakovu gyveno jos tėvų namuose, visi matė kaip jis elgėsi. 2013 sausį tarp jų įvyko barnis ir atsakovas išėjo iš namų, vaikai liko gyventi su ieškove. Susitaikyti nebandė, nes atsakovas grasino su ja susidoroti. Bebuvo jokios galimybės su juo taikytis. Praėjus pusei metų nuo išsiskyrimo, ji susirado draugą, jis padeda išlaikyti vaikus. Šiuo metu gyvena draugo name. Ten yra vienas kambarys, vanduo iš šulinio, tualetas lauke. Tačiau vaikams sąlygos gyventi yra, vaikai turi lovytes, spintą, lentyną daiktams susidėti. Dėl turto padalijimo ginčų su atsakovu nėra. Santuokoje buvo įgiję dujinę ir šaldytuvą, šiuos daiktus pasidalijo geruoju. Ieškovės tėvai turi žemės, todėl ji ten augina daržoves, laiko kiaulę, karves. Jeigu atsakovas mokėtų po 100 eurų vaikų išlaikymui, tai vaikų būtiniausiems poreikiams užtektų. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje davė vaikams po 10 eurų, nes bus jų komunija. Dar buvo sąsiuvinių kažkada yra nupirkęs. Daugiau niekuo neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikydama pateiktą išvadą nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie Ž. A. ir A. A. vaikų nepriežiūrą ar šalių netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu. Šeima nebuvo ir nėra įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiuo metu su vaikai S. A., S. A. ir G. A. gyvena su ieškove Ž. A.. Vaikams augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos pakankamos socialinės sąlygos. S. A., S. A. ir G. A. 2015-04-15 skyriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad norėtų gyventi su mama, o su tėčiu bendrauti. Vaikų norai neprieštarauja jų interesams.

Apklaustas teismo posėdyje nepilnametis S. A. paaiškino, kad pageidauja su sesėmis gyventi su mama, o su tėčiu bendrauti, pas jį lankytis.

Atsakovas A. A. 2015 m. lapkričio 30 d. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam buvo žinoma (b.l. 50). Atsakovo prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Nustatyta, kad ieškovės Ž. A. ir atsakovo A. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, kaltu pripažįstant atsakovą, motyvuodama tuo, kad atsakovas girtuokliavo, neprisidėjo prie namų ir vaikų išlaikymo, nelaikė jos lygiaverte partnere, nesitarė buities, asmeniniais vaikų auklėjimo klausimais. Be to, atsakovas būdavo labai pavydus, neleisdavo jai niekur išeiti, įtarinėjo neištikimybe.

Atsakovas nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo vieno kaltės. Teigė, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl šeimos iširimo, nes po darbo iki paryčių negrįždavo į namus, be to, įtaria buvus ją neištikima. Atsakovas neneigė, jog išgėrinėdavo, tačiau teigė, kad gerdavo ne namuose, o darbe. Pripažino, kad ieškovė buvo dėl to nepatenkinta, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Šeima ir vaikais rūpinosi.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju šalys kaltino vienas kitą nelojalumu šeimai, netinkamu elgesiu, neištikimybe. Tačiau be šalių paaiškinimų daugiau jokių įrodymų byloje nėra. Neesant jokių objektyvių įrodymų, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, teismas vertina, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne kurio nors vieno sutuoktinio kaltė, o skirtingi charakteriai ir skirtingi požiūriai į atskirų problemų sprendimą, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kurie ir sąlygojo bendrų interesų nebuvimą. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti

kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Teismas, įvertinęs aptartus šalių parodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad jie abu nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, įsitikinimų, susiformavusių pažiūrų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę - A. Ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – A., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – A.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Atsakovas priešieškinio byloje nereiškė. Todėl išlaikymas vienam sutuoktiniui iš kito nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas transporto priemonių neturi (b.l. 9-10). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi. Atsižvelgiant į tai klausimai dėl santuokinio turto ir kreditorinių prievolių padalijimo nespręstini.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių S. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas (b.l. 6-7).

Ieškovė vaikų poreikių nedetalizavo, nurodė, kad remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga minimali mėnesinė alga.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma įvertinus ir jos dalį išlaikyme yra reikalinga vaikų poreikiams tenkinti. Vaikams neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka iš esmės vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės vaikų neaugina, jų materialiai neremia, vaikų

gyvenime beveik nedalyvauja, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas transporto priemonių neturi (b.l. 9-10). Ieškovė nuo 2015-04-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis 382,85 Eur (b.l. 36-37). Atsakovas nuo 2015-06-18 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis 325 Eur (b.l. 40-41).

Šių duomenų pagrindu teismas vertina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Todėl abiems šalims tenka pareiga prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad galėtų vaikams teikti po 75 Eur išlaikymo. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal subjektyvius, tiek pagal objektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Be to, pats atsakovas nurodė, kad be darbo užmokesčio dar užsidirba ir papildomai. Todėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, esant šioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės nustatyti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, automobilių, negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai, laikydamas, kad darbingo ir sveikatos sutrikimų neturinčio atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą. Todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo A. A. nepilnamečiams S. A., S. A. ir G. A. priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-03-25) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų įstatyminė atstovė Ž. A., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje išsakė norą, kad nepilnametis S. A. gyventų su juo. Teismas atsakovui išaiškino teisę byloje reikšti priešieškinį, tačiau atsakovas jo nepareiškė. Todėl laikytina, kad ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra. Nepilnamečiai vaikai Kauno rajono VTAS yra išreiškę norą gyventi su motina (b.l.23-25). Teismo posėdyje apklaustas S. A. nurodė, kad nori gyventi su motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, tokių duomenų nepateikė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas – nepilnamečių vaikų S. A., S. A. ir G. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove Ž. A. (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Tenkinus ieškinį iš dalies ir pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš ieškovės turėtų būti priteista 20,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos

nutraukimo (pusė žyminio mokesčio numatyto LR CPK 80 str., 1 d. 5 p.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teikiama 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba, žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20,50 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (pusė žyminio mokesčio numatyto LR CPK 80 str., 1 d. 5 p.), 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo (100 x 3 x 12 x 3 proc.) ir 4,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 133,29 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. A. (iki santuokos Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. A. palikti pavardę – A., A. A. – A.

Nustatyti nepilnamečių S. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams S. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2015-03-25 (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.