Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei A. L. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007). Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko šiuos savo galimai pažeistos garbės ir orumo gynimo būdus – reikalauti pripažinti Komentaruose nurodytus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, atlyginti tokių duomenų paskleidimu ieškovui padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 1 Eur dydžiu.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju byloje vertinama, ar atsakovė, įgyvendindamas savo teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, nepasikėsino į ieškovės garbę ir orumą.

9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės paskleisti duomenys laikytini tikrovės neatitinkančiomis žiniomis ar atsakovės nuomone. Pagal kasacinio teismo praktiką, žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas; nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). Atsakovės paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą, vertinimą, ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant pažeidimo pripažinimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Be to, tokiam atribojimui gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-479/2012; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2019 m. rugsėjo 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019).

Dėl Komentare Nr. 1 2023 m. liepos 9 d. paskleistų duomenų, kad „FB nepasako visos tiesos ir sio vyro elgesys brutalus su savo vaikais. Gyvena is man priklausanciu pajamu ir islaidauja, pramogauja, ko gi nesidziaugti kai leidzia svetimus pinigus...bet tiesa kazkada ateis“

11. Nors Komentare Nr. 1 atsakovė nurodė duomenis, kurie buvo suformuluoti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, tačiau šiuo atveju taip pat reikšmingos ir duomenų paskleidimo aplinkybės (Komentaras Nr. 1 parašytas kaip atsakymas į kito asmens komentarą) bei duomenų paskleidimo tikslai (nurodyta informacija siekiama atkreipti dėmesį į atsakovės nuomone nederamą ieškovės patalpintoje nuotraukoje esančio vyro elgesį, jo gyvenimo būdą), todėl teismas, vertindamas šių duomenų paskleidimo aplinkybes, tikslus ir visą kontekstą (komentuojamas elgesys vyro, su kuriuo atsakovės santuoka dar nebuvo nutraukta), daro išvadą, kad Komentare Nr. 1 pateiktai informacijai negali būti taikomas tiesios kriterijus ir šie atsakovės paskleisti duomenys nėra laikomi žinia, o vertinami, kaip atsakovės nuomonė apie savo sutuoktinį, su kuriuo atsakovei nepavyko nutraukti santuokos taikiai (bendru sutarimu), tačiau jau vyko dėl to ginčas teisme (G. L. ieškinys dėl santuokos nutraukimo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. vasario 14 d., civ. byla Nr. e2-24-494/2024). Pažymėtina, kad atsakovė minėtus duomenis nurodė kaip komentarą, o tai leido eiliniams informacijos gavėjams (Komentarą Nr. 1 skaičiusiems asmenims) suprasti, kad pateikiami ne neginčijami faktai apie žmogų, su kuriuo nuotraukoje yra ieškovė, o komentarą parašiusio asmens (atsakovės) subjektyvi nuomonė apie jį. Taigi, byloje nenustačius, kad Komentare Nr. 1 atsakovė paskleidė žinią, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl šių paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Teismas šiuo atveju vertina tik tai, ar šiuos paskleistus duomenis galima pripažinti žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, atitinkamai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius, be kita ko, tai, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. garbę ir orumą žeminančių teiginių Komentare Nr. 1 apie ieškovę paskleidimo (CK 2.24 straipsnis), todėl teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti Komentare Nr. 1 paskleistus duomenis žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tiek, kiek tai yra susiję su atsakovės veiksmais parašius Komentarą Nr. 1.

Dėl Komentare Nr. 2 2023 m. liepos 10 d. paskleistų duomenų, kad „Fb tiesos visos nepasako. Šie du žmones žaloja psichologiskai mažamečius vaikus, savavališkai užgrobė mano turtą, gauna iš jo pajamas, kaip įmanoma visais būdais ekonomiškai kenkia ir teisme reikalauja dar atlyginti kažkokias žalas. Ot laime.... toks tokį sutiko. Tas tiesa. Žinotumėte jų veiksmus, pakrauptumete.“

13. Nors Komentare Nr. 2 atsakovė nurodė duomenis, kurie taip pat buvo suformuluoti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, tačiau šiuo atveju, kaip ir aptartu anksčiau, taip pat teisiškai yra reikšmingos duomenų paskleidimo aplinkybės (Komentaras Nr. 2 parašytas kaip atsakymas į kito asmens komentarą) bei duomenų paskleidimo tikslai (nurodyta informacija siekiama atkreipti dėmesį į atsakovės nuomone nederamą ieškovės patalpintoje nuotraukoje esančių žmonių elgesį), todėl teismas, vertindamas šių duomenų paskleidimo aplinkybes, tikslus ir visą kontekstą (teisme ginčo teisena nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovės ir G. L. santuokos nutraukimo), daro išvadą, kad Komentare Nr. 2 pateiktai informacijai negali būti taikomas tiesos kriterijus ir šie atsakovės paskleisti duomenys nėra laikomi žinia, o vertinami, kaip atsakovės nuomonė apie savo sutuoktinį ir jo draugę. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovės 2023 m. liepos 10 d. padarytame įraše yra patalpintos dvi nuotraukos, vienoje iš kurių yra vienas žmogus, o kitoje – keturi, todėl asmeniui, skaitančiam minėtą komentarą (eiliniam informacijos gavėjui), nėra akivaizdžiai aišku, apie kuriuos du nuotraukose esančius žmonės yra rašoma Komentare Nr. 2. Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad atsakovė minėtus duomenis nurodė kaip komentarą, o tai leido komentarą skaičiusiems asmenims suprasti, kad pateikiami ne neginčijami faktai apie du iš keturių nuotraukoje esančius žmones, o komentarą parašiusio asmens (atsakovės) subjektyvi nuomonė. Komentaras yra subjektyvus saviraiškos būdas. Žodis komentaras yra kilęs iš lotyniško žodžio commentarius, kuris lietuviškai gali būti verčiamas kaip pastaba. Taigi, ginčijamu Komentaru Nr. 2 atsakovė iš esmės pateikė pastabą (pastebėjimą) kitam komentarui „Smagu matyti laimingus!”. Tai patvirtina ir pats Komentaro Nr. 2 turinys, kuriame taip pat pateikiamas pastebėjimas apie laimę („Ot laime.... toks tokį sutiko“). Taigi, atsakovės parašyta pastaba (komentaras) po perskaitytu komentaru, nors ir formuluojama gana kategoriškai, tačiau yra subjektyvus atsakovės požiūris, be kita ko, į kito asmens nurodytą subjektyvią nuomonę apie tai, kad žmonės nuotraukoje yra laimingi. Nenustačius, kad Komentaru Nr. 2 atsakovė paskleidė žinią, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl šių paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Teismas šiuo atveju vertina tik tai, ar šiuos paskleistus duomenis galima pripažinti žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą, kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais reiškiama nuomonė taip pat pripažintina žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonės) įrodyti nereikia, todėl subjektyvūs samprotavimai, kuriais suponuojama neigiama nuostata dėl tam tikro asmens, būtų pripažįstami nesąžiningais, jeigu jie neturėtų visiškai jokio faktinio pagrindo.

15. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nedelsiant pašalino jos parašytus Komentarus. Šios aplinkybės ieškovė byloje neginčijo. Ieškovė ieškinyje nors ir nurodė, kad Komentarus pamatė labai daug trečiųjų asmenų, tačiau tokį ieškovės argumentą teismas pripažįsta deklaratyviu ir neįrodytu. Taigi, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad Komentaru Nr. 2 buvo suponuojama neigiama ieškovės aplinkos ar juo labiau visuomenės nuostata apie ieškovę. Ieškovė ieškinyje nors ir nurodė, kad jai teko pasiaiškinti ją supantiems asmenims, tačiau išsamiau šios aplinkybės nedetalizavo, nenurodė kam ji turėjo pasiaiškinti, kiek tokių asmenų buvo ir pan. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Komentare Nr. 2 nurodyti duomenys pasiekė ieškovę ir vieną trečiąjį asmenį, t. y. FB naudotoją, kurios paskyra vadinasi „E. P. B.“, nes Komentaras Nr. 2 atsakovės buvo parašytas kaip atsakymas minėtai FB vartotojai. Ieškovė nurodė, kad E. P. B. yra jos, kaip kosmetologės, klientė. Šias aplinkybes (kad ieškovė yra kosmetologė, o E. P. B. jos kaip kosmetologės klientė) patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nėra. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad Komentare Nr. 2 nėra išreikšta atsakovės pastabų dėl ieškovės kaip kosmetologės savybių ar elgesio, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusius su siekiu ginti savo profesinę reputaciją, šiuo atveju nėra pagrįstos. Be to, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovė Komentare Nr. 2 pateikė nuomonę, visiškai nesiremdama jokiais argumentais ar faktais. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2023 m. liepos 10 d. (Komentaro Nr. 2 parašymo dieną) ieškovė gyveno kartu su atsakovės sutuoktiniu, su kuriuo atsakovės santuoka nebuvo nutraukta, taigi atsakovės ir vyro, su kuriuo tuo metu gyveno ieškovė, bendras turtas tuo metu dar nebuvo padalintas (ginčas dėl turto padalinimo sprendžiamas teisme ginčo teisena). Į bylą pateikti duomenys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį su ieškove bendrą ūkį vedantis G. L. 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi išnuomojo iki 2024 m. rugsėjo 1 d., nuosavybės teise priklauso tiek G. L., tiek ir atsakovei (b. l. 29, 78). Be to, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė su vyru, kuris Komentaro Nr. 2 parašymo metu gyveno su ieškove, turi du nepilnamečius vaikus. Problemos dėl bendravimo su vaikais šiuo atveju kilo ne tik tarp atsakovės ir G. L., bet ir tarp atsakovės ir ieškovės. Į bylą pateiktas būtent ieškovės pranešimas policijai, kuriame ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovė bandė išsivesti dukras, nors E. aiškiai parašė mamai, kad nenori su ja susitikti (b. l. 104). Atitinkamai, atsakovė, remdamasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis, Komentare Nr. 2 parašė savo subjektyvų susidariusios situacijos vertinimą (kad yra naudojamasi jos turtu, kad yra daromas neigiamas psichologinis poveikis vaikams). Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Komentare Nr. 2 atsakovės paskleisti duomenys nėra žinia, teismas, kaip minėta, nevertina, ar atsakovės subjektyvi nuomonė atitinka tikrovę, ar ne. Vieno privataus asmens subjektyvus situacijos vertinimas, pateiktas Komentare Nr. 2, šiuo atveju nesuformuoja vidutinio informacijos gavėjo minties, kad ieškovė yra padariusi kokias nors nusikalstamas veikas, o tik rodo, kokia yra Komentarą Nr. 2 parašiusio asmens (atsakovės) nuomonė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kuriomis ši nuomonė buvo išreikšta, ji nelaikytina nesąžiningai pareikšta nuomone, neturinčia visiškai jokio faktinio pagrindo. Taigi, teismas atmeta ieškinio argumentus, kad Komentaru Nr. 2 atsakovė pažemino ieškovės garbę ir orumą. Atitinkamai šiuo atveju nevertintinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 1.137 ir 6.263 straipsniai) dėl ieškovės išvestinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 Eur ieškovės neturtinei žalai atlyginti.

16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminio mokesčio ir 865 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės I. P. ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.