Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir tęsti darbą.

Iš kaltinamųjų J. P. ir A. K. solidariai priteista 600 (šeši šimtai eurų) Eur nukentėjusiajam T. B. neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista iš kaltinamųjų J. P. ir A. K. 750 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 325 Eur, nukentėjusiajam T. B. advokato paslaugoms apmokėti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 19:40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrai su J. P., žodinio konflikto metu vieną kartą koja spyrė T. B. į pilvą, o J. P. tyčia du kartus koja spyrė T. B. į pilvą, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jis pripažinti kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinus nusikalstamą veiką bei kaltinamojo asmenybę. .

3. A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas tinkamai neindividualizavus skirtinos bausmės, neatsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo apeliantui paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra neproporcingai griežta, visu pirma dėl to, kad jo padarytos veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei J. P., tačiau šiam teismas paskyrė iš esmės analogišką bausmę. J. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, jis sukėlė fizinį skausmą dviem žmonėms, taigi, jo veiksmai įvykio metu buvo intensyvesni be to, J. P. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau paskirta analogiško dydžio bausmė.

3.2. Skunde teigiama, kad skiriant A. K. bausmę, Kauno apylinkės teismas nesikreipė į jo darbovietę dėl charakteristikos gavimo, neatsižvelgė į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu jis davė nuoseklius parodymus, detaliai atskleidė padarytą nusikalstamą veiką, nevengė atsakomybės ir buvo nuoširdus, t.y. nesiėmė veiksmų tinkamam asmenybės įvertinimui, kuris buvo būtinas atlikti prieš nustatant skirtinos bausmės formą ir dydį.

3.3. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismas skirdamas jam bausmę, nukrypo nuo nusistovėjusios pirmosios instancijos teismų praktikos. Šį skundo argumentą A. K. grindžia nurodydamas apylinkių teismų sprendimus baudžiamosiose bylose: Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1559-1133/2021, kurioje kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą buvo paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-656-783/2021, kurioje kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, ir kt.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio pateikė tik vienas iš nuteistų asmenų – A. K.. Apeliaciniame skunde A. K. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas A. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

10. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jam paskirta bausmė neproporcingai griežta dėl to, kad teismas jam ir kitam nuteistajam paskyrė iš esmės analogišką bausmę, nors A. K. padarytos veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei J. P.. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, abu kaltinamieji veikė bendrai, abu atliko aktyvius veiksmus, kurie pasireiškė smūgių sudavimu nukentėjusiajam T. B.. Tiek J. P., tiek ir apeliantas A. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, jie abu anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, A. K. dirbantis, J. P. nedirbantis, taigi, ir jų požiūris į padarytą nusikaltimą bei asmenybes apibūdinančios aplinkybės iš esmės nėra tiek skirtingos, kad abiems nuteistiesiems paskirtą vienodos rūšies ir dydžio bausmę būtų pagrindo laikyti neteisinga ir neproporcinga. Pažymėtina, kad J. P. paskirtas įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi jis nedirbantis, jam paskirta ir kitas įpareigojimas – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. A. K. per tą patį – 6 (šešių) mėnesių terminą įpareigotas išdirbti mažiau – 60 (šešiasdešimt) valandų minėtose įstaigose, kas patvirtina, kad bausmė nuteistiesiems buvo individualizuota, apeliantui paskiriant švelnesnes paskirto įpareigojimo sąlygas.

11. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis davė nuoseklius parodymus, nevengė atsakomybės ir buvo nuoširdus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. pripažino tik smūgio nukentėjusiajam sudavimo faktą, tačiau savo veiksmus suvokė kaip pagalbą draugui, nesuprato, už ką turi atsiprašyti nukentėjusiojo, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatavo, jog jis savo veiksmų kritiškai nevertina, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

12. Skundo argumentus dėl netinkamai individualizuotos bausmės nuteistasis grindžia kitose pirmosios instancijos bylose priimtais teismų sprendimais, kur asmenys pripažinti kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir jiems paskirtos švelnesnės bausmės. Tokie teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti, kad bausmė apeliantui paskirta netinkamai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018, 2K-146-511/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde minimose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjamai bylai, todėl jomis teismui neprivalu vadovautis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

12. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė A. K. baudžiamojo poveikio priemonę - viešuosius darbus, kurie yra numatyti kaip alternatyvi bausmės rūšis už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl manytina, jog tokiu būdu jis yra nubaudžiamas dviem bausmėmis - viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu. Skunde neteisingai nurodyta, jog nuteistajam teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - viešuosius darbus, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamasis įstatymas net nenumato. Pirmos instancijos teismas nuteistajam parinko vieną iš BK 284 straipsnyje numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 48 straipsnį, reglamentuojantį laisvės apribojimo bausmės skyrimą, teismas, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti šio straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus, vienas kurių yra – neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 2 p.). Būtent šį įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ir paskyrė A. K.. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę A. K. paskyrė teisingai, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį A. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

14.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. K., išlaidas sudaro 202,46 Eur (t.3, b.l. 133). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negalią), gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. kadangi atvyko nuteistojo pasirinktas gynėjas, Kadangi nuteistasis A. K. apie susitarimą su gynėja garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui neparnešė, šioje byloje VGTPT nuteistajam buvo parinkta gynėja advokatė M. V.

15. Advokatė M. V. buvo atleista nuo dalyvavimo 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, kadangi į posėdį atvyko nuteistojo advokatė Eglė Grucytė, su kuria sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Iš advokato pranešimo apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidas, (kuris buvo atsiųstas teismui kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma) ( t. 3, b. l. 134 ), matyti, kad į teisinių paslaugų teikimo išlaidas įskaičiuota: 4 val. 50 min. skirtas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas ir 4 val. numatomas skirti antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, kas bendrai atitinka 8,83 koeficientą ir atvykimas į teismą du kartus (susipažinti su byla ir į teismo posėdį) kas atitinka koeficientą 2,33. Užmokestis apskaičiuotas pagal šių koeficientų sumą (11,17), kas sudaro 201, 06 Eur ir dokumentų kopijavimas 1,40 Eur, viso išlaidos sudaro 202, 46 Eur. Kadangi advokatė M. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo ir jokios kitos antrinės teisinės pagalbos neteikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato suteikta teisinė pagalba, dėl kurios priteisimo galėtų būti sprendžiama, laikytina susipažinimas su byla (koeficientas 4,83), atvykimas į teismą (koeficientas 2,33), kas sudaro (7, 16 x 18) 128,88 Eur ir išlaidos už dokumentų kopijavimą 1, 40 Eur, viso – 130,28 Eur.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis A. K.. Apie gynėjo pasirinkimą apeliacinės instancijos teismui nuteistais nepranešė, todėl nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas, kuris susipažino su bylos medžiaga ir atvyko į teismą. Dėl nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 130,28 eurų dydžio išlaidas. Įvertinus aptartą bei atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra dirbantis, į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, valstybės išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu, kurias sudaro 130,28 (vienas šimtas trisdešimt eurų, 28 ct.) euro, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. K. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

17. Nukentėjusioji I. U. pateikė teismui jos ir kito nukentėjusiojo T. B. advokatės Laimos Razvickienės atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti juose nurodytą sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl nukentėjusiųjų išlaidos advokatui pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Iš sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad 250 Eur dydžio sumą už teisines paslaugas sudaro susipažinimas su nuteistojo apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokatės Laimos Razvickienės atstovavimo nukentėjusiuosius išlaidos yra proporcingos nagrinėjamo klausimo turiniui, apimčiai ir sudėtingumui, todėl už advokato atstovavimą nukentėjusiųjų I. I. bei T. B. interesams iš nuteistojo A. K. priteistina visa proceso išlaidų suma – 250 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. K. valstybės naudai priteisti 130, 28 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų, 28 ct.) valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiųjų I. I. bei T. B. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.