Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininku, gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs ir gyvenamąją vietą, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs ir gyvenamąją vietą, teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji J. N. ir V. N. po to, kai jiems parduotuvėje (viešoje vietoje) buvo atsakyta parduoti alkoholio dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio draudimo sekmadieniais po 15 valandos parduoti alkoholinius gėrimus, prikibo prie parduotuvėje buvusio nukentėjusiojo E. K., bandžiusio ginti pardavėją nuo ją užgauliojusių kaltinamųjų, kaltinamasis V. N. kumščiu sudavė jam į veidą, o kaltinamasis J. N., paėmęs už gaubtuvo, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, po ko abu įspyrė E. K. nenustatytą kiekį smūgių, nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto juto fizinį skausmą, dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir pažeista viešoji tvarka, todėl kaltinamųjų V. N. ir J. N. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamieji V. N. ir J. N., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, smurtaudami prieš nukentėjusįjį elgėsi ypatingai įžūliai, suvokė savo veiksmų pavojingumo pobūdį, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų V. N. ir J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), kaltinamojo J. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems J. N. ir V. N. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamieji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą, taip pat į tai, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas (sužalojimai nekonstatuoti). Taip pat atsižvelgia ir į asmenybes: V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (ankstesni teistumai išnykę) (2 t. 122-126 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t. 115 b. l.), yra dirbantis (1 t. 172-175, 177 b. l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi – atsakomybę sunkinančios aplinkybės; kaltinamasis J. N. yra teistas, teistumas pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, kuriuo J. N. pripažintas padaręs smurtines veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, nėra išnykęs (2 t. 70-94 b. l.), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų – ir viešosios tvarkos ir rimties trikdymą (2 t. 63-67 b. l.), yra susituokęs, augina nepilnametį vaiką (2 t. 56-57 b. l.), bedarbis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajam V. N., kaip dirbančiam ir kurio darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, skirti baudos bausmę, kaltinamajam J. N. – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį kaltinamajam V. N. nustatyti sankcijos minimumo ribose (sankcijoje numatyta bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio), kaltinamajam J. N. – sankcijos vidurkio ribose (sankcijoje numatyta bausmės trukmė nuo 3 mėn. iki 2 m.). Paskyręs laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam J. N. teismas nustato įpareigojimus, kurių kaltinamasis privalo laikytis bausmės vykdymo metu. Parinkdamas įpareigojimų rūšį kaltinamajam J. N. teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas smurtinis nusikaltimas, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, taip pat į tai, jog kaltinamasis J. N., nors ir yra bedarbis ir verčiasi atsitiktiniais uždarbiais. Kadangi kaltinamieji kaltę pripažįsta visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei kaltinamiesiems skirtos bausmės mažinamos trečdaliu. Kaltinamajam V. N. yra išaiškinama bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, jos sąlygos, nustatomas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokama bauda (BPK 352 straipsnio, BVK 22 straipsnio nuostatos), pasekmės, jeigu bus vengiama sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti. Kaltinamajam J. N. išaiškinama laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, kaltinamojo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnis).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamiesiems J. N. ir V. N. 109,07 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t. 119-121, 122 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro išlaidos už nukentėjusiajam E. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Iš ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 20 d. nukentėjusysis E. K. dėl galvos sukrėtimo VšĮ Kupiškio ligoninėje buvo konsultuotas vidaus ligų gydytojo bei VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo buvo konsultuotas ortopedo traumatologo (bendra šių paslaugų vertė – 37,60 Eur), o 2020 m. gruodžio 21 d. nukentėjusiajam E. K. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo buvo atlikta kompiuterinė tomografija (paslaugų vertė – 71,47 Eur), viso už suteiktas paslaugas nukentėjusiam buvo išleista 109,07 Eur (1 t. 122 b. l.). Nustačius, jog šios paslaugos buvo suteiktos po to, kai kaltinamieji V. N. ir J. N. 2020 m. gruodžio 20 d. smurtavo prieš nukentėjusįjį, nukentėjusysis E. K. į gydymo įstaigas kreipėsi dėl patirtų sužalojimų, kurie buvo nurodyti ir asmens apžiūros protokole, pripažįstama, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą, ieškinys tenkinamas visiškai. Pareikštą ieškinį pripažįsta ir patys kaltinamieji. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugoms skirta išlaidų suma buvo apmokėta iš PSDF, žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, jog PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kaltinamųjų padaryta žala solidariai priteisiama šiai institucijai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10 000 Eur ieškinį. Ieškinyje nurodė, jog dėl prieš jį panaudoto smurto patyrė asmeninį pažeminimą, didelį stresą, emocinį šoką, fizines kančias ir skausmą, dėl ko susirgo endokrinologine liga. Nurodė, jog dėl pašlijusios sveikatos negali visaverčiai gyventi, dirbti, todėl turtinę neturtinę žalą vertina tokia suma, ją kaltinamieji privalo atlyginti ligomis dalimis, sumokėdami po 5000 Eur. (1 t. 136 b. l.) Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamieji J. N. ir V. N. nukentėjusiajam E. K. smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, buvo suduota kumščiu į veidą, pagriovus spardyta į įvairias kūno vietas, smurtaujama buvo parduotuvėje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (pardavėjoms L. J., A. S.), nukentėjusysis E. K. dėl veiksmų juto fizinį skausmą, jis galėjo patirti ir trumpalaikį šoką dėl tokio agresyvių kaltinamųjų veiksmų. Todėl teismas pripažįsta, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, jis yra tenkinamas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus ir nukentėjusiajam nepateikus įrodymų, jog jam dėl įvykio metu panaudoto smurto buvo sutrikdyta sveikata, išskyrus tai, kad jis 2020 m. gruodžio 20 d. ir 21 d. konsultavosi dėl veido dešinėje pusėje, prie akies, buvusio įdrėskimo, veide virš lūpos ir ant smakro, taip pat ant kaklo nugarinėję dalyje buvusių paraudimų, nubrozdinimo kairės kojos kelio srityje, teismas nustato, jog nukentėjusiajam E. K. buvo padaryta 500 Eur dydžio neturtinė žala, ją solidariai privalo atlyginti abu kaltinamieji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ieškinyje nukentėjusysis E. K. nurodė, jog dėl smurtinių veiksmų buvo pažemintas, jautė didelį stresą, juto fizines kančias ir skausmą, dėl ko susirgo endokrinologine liga, dėl pašlijusios sveikatos negali visaverčiai gyventi, tačiau šių teiginių neįrodė (BPK 113 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatos). Byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis dėl panaudoto smurto juto dideles kančias, buvo emociškai pažemintas, - padaryti sužalojimai (įdrėskimas galvos srityje ar nubrozdinimas kelio srityje) jokios įtakos gyvenimo kokybei neturėjo ir negalėjo turėti, jie, skirtingai nei teigia nukentėjusysis, dideles fizines kančias taip pat sukelti negalėjo. Įrodymų, jog nukentėjusiajam buvo diagnozuota endokrinologinė liga ir ji susijusi su kaltinamųjų smurtiniais veiksmais, taip pat nepateikė, net nenurodė, kas tai per liga. Antra vertus, teismui, atsižvelgus į pačio nukentėjusiojo asmenybę, amžių, vaizdo įraše ir nuotraukose prie apžiūros protokolo užfiksuotą kūno sudėjimą, ramų bendravimą su pareigūnais netrukus po įvykio (vaizdo failas Nr. 2020-1220_175808_008MP4), taip pat tą aplinkybę, jog savigynai nukentėjusiajam yra išduotas kovinis ginklas, kas patvirtina, jog nukentėjusysis atitinka Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221, aukštus reikalavimus, keliamus asmenų sveikatai išduodant leidimą nešiotis ginklą, kelia pagrįstas abejones, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tokius išgyvenimus, apie kuriuos šis užsimena ieškinyje. Tuo labiau, jog, kaip minėta, sveikatos sutrikdymas jam nebuvo nustatytas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis E. K., įvertinus nustatytas faktines aplinkybes dėl kaltinamųjų elgesio parduotuvėje prieš pardavėją ir vėlesnius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, patyrė trumpalaikį šoką, nepatogumus, tačiau šį šoką ir nepatogumus vertinti tokia suma, kokia prašo nukentėjusysis, yra nepagrįsta. Nukentėjusysis E. K. ieškinyje taip pat nurodė, jog patyrė ir turtinę žalą, tačiau šios žalos jis apskritai neįrodinėjo, todėl plačiau dėl jos nėra pasisakoma.

Kaltinamiesiems J. N. ir V. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, jos paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinamos (BPK 139 straipsnio nuostatos).

Byloje esanti DVD laikmena (1 t. galiniame viršelyje iš vidinės prisegtame voke), kurioje yra užfiksuoti vaizdo įrašai nuo policijos pareigūnų uniformų, skambučio BPC garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoma kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį V. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį 1 dalį bei paskirti jam 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), baudos.

Išaiškinti kaltinamajam V. N., jog bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam V. N. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį J. N. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį bei paskirti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 1 mėn. (vieną mėnesį) nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pirmus 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Remiantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu, iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį per 1 mėn. (vieną mėnesį) nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pirmus 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriaus dienos .

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam J. N. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam J. N., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų V. N. ir J. N. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteisti 109,07 Eur (vieno šimto eurų 7 centų) turtinės žalos atlyginimą, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 217300010002484333.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo E. K., tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. N. ir V. N. nukentėjusiojo E. K. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Byloje esantį dokumentą – DVD laikmeną – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus