Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1559-1133/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-08-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1177-1133/2024Nutartis · 2024-09-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-1372-1133/2024Nutartis · 2024-11-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-1441-1133/2024Nutartis · 2024-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
1-1559-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49761-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
E. R.
Kategorijos
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
  • 1.1.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1559-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49761-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.2.26.2; 1.1.7.3; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.8.10.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam E. R. (E. R.),

teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. R. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 21.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2020 m. gruodžio 17 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, viešojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro, dėl menkos priežasties, kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktą, užpuolė bei rankomis ir kojomis sudavė 20 (dvidešimt) smūgių V. B. (V. B.) į galvą ir rankas, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą, be to rankomis trenkdamas uždarė svetimo automobilio ,,Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priekines keleivio pusės dureles bei dujų balionėliu purškė nenustatytą lakią cheminę medžiagą į orą, į žmonių pusę. Tokiais veiksmais E. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio mėnesio viduryje, kaltinime nurodytu laiku įvyko nagrinėjamas įvykis. Konfliktas vyko apie dešimtą valandą. Prieš vairuodamas vartojo alkoholį, po to galimai pasėdėjo apie 20 min. iki vairavimo. Nežino, kas jam „šovė“, kad taip pasielgė. Tiesiog panoro perstatyti automobilį, todėl išvažinėjo iš „Norfos“ aikštelės, nes ten galima apvažiuoti ir papulti į prie jo namų esančią aikštelę. Jo namai yra netoli įvykio vietos. Alkoholį gėrė prie garažų vienas. Alkoholį gėrė dėl skyrybų, dėl to, kad su vaiku retai matosi. Išgėrė 0,5 l degtinės. Išgėrė ją visą, o išgėrus jam „šovė“ į galvą perstatyti mašiną, jos nepalikti prie garažų, o pasistatyti namuose po langais. Kai jis važiavo, nukentėjusysis su draugu stovėjo. Jis juos galėjo apvažiuoti, bet jie jam trukdė, nes toje vietoje susijungia keliukas iš garažų su keliu iš „Norfos“. Įvyko konfliktas, kurį pradėjo jis. Jis jiems papypsėjo, paprašė pasitraukti. Gal jie jam ką negražiai pasakė, bet jis to neprisimena. Jam papypsėjus priėjo vienas iš asmenų ir paklausė „ar aš ką, negaliu pravažiuoti?“, kažką tokio, bet tiksliai neprisimena. Jis (kaltinamasis) išlipo iš mašinos ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) mušti. Tada atėjo kitas asmuo. Išsitraukė balionėlį ir juos tiesiog pabaidė. Mano, kad nepurškė. Tada atvažiavo policija. Jis mušė, kiek pamena, vieną asmenį. Žiūrėjo vaizdo medžiagą, kur matosi jog mušė vieną asmenį. Kol buvo nematęs vaizdo įrašo, galvojo, kad tyrėja juokauja sakydama, kad jis (kaltinamasis) sudavė 20 smūgių, nes smūgių neprisiminė. Bet pats žiūrėdamas vaizdo įrašą suskaičiavo net 22 smūgius. Jam labai gėda dėl to. Būdamas blaivus pasišlykštėjo savo elgesiu. Jo neblaivumas turėjo įtakos smurtui prieš nukentėjusįjį, nes jis pats dalies visko nepamena. Šiaip jis ramus žmogus, taip niekad nesielgė. Su dujų balionėliu buvo dėl to, kad jie buvo dviese, o jis vienas. Jis juos tiesiog baidė. Kol su mašinomis sukiojosi, atvažiavo policija. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nėra atlyginęs, bet sutinka jį atlyginti.

4. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

5.1. Nukentėjusiojo V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., jo draugas P. Č. savo automobiliu ,,Škoda“ atvežė jį netoli parduotuvės ,,Norfa“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir sustojo pagrindiniame kelyje prie šaligatvio, netoli įvažiavimo/išvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės ,,Norfa“. Tą vakarą buvo išgėręs, tačiau nebuvo visiškai girtas. Išlipo iš draugo automobilio, sėdėjo priekinėje keleivio pusės vietoje. Išlipęs iš automobilio pasuko ir ėjo pro minėtą įvažiavimą/išvažiavimą link parduotuvės ,,Norfa“. Kai ėjo, matė stovintį šviesios spalvos taksi automobilį prie įvažiavimo/išvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Priekinė taksi automobilio dalis buvo nukreipta į pagrindinį kelią. Eidamas pro minėto taksi automobilio vairuotojo pusę iš už nugaros į savo nugarą pajuto smūgį ir nuo smūgio jis nukrito ant asfalto. Ant asfalto jis gulėjo kniūbsčias ir rankomis laikė savo galvą, nes jautė, kad jam į įvairias kūno vietas yra spardoma. Kaip atsikėlė nuo asfalto jis neprisimena, tačiau atsikėlęs pamatė, kad jį muša vaikinas, kurį tą vakarą matė pirmą kartą, jis jam nėra pažįstamas. Pastebėjo, kad link jų ateina jo draugas P. Č., o tas vaikinas, galimai išsigandęs, kad jie yra dviese, į jo ir draugo pusę purškė iš dujų balionėlio dujomis, tačiau į akis nepataikė. Prašė to nepažįstamo vaikino apsiraminti ir liautis, nes visiškai nesuprato, kodėl be jokios priežasties jis jį užpuolė. Tačiau tas vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs ir nieko neaiškino. Po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir jokių lūžių nenustatė. Dėl to, kad buvo užpultas ir sumuštas jam nepažįstamo vaikino pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Vaikino, kuris jį užpuolė vairavimo fakto nematė, nes jis ėjo pro stovintį taksi automobilį. Jis nematė, kaip ir kada atvažiavo taksi automobilis (2 t. b. l. 52-55).

5.2. Liudytojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio, būrio vado pareigose. 2020 m. gruodžio 17 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nustatytame maršute kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio, būrio vadu Ž. A.. Apie 21.40 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties parduotuve ,,Norfa“ mušasi du vyrai. Atvykę nurodytu adresu, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie pagrindinės gatvės, (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame nieko nebuvo. Netoli minėto automobilio ant šaligatvio stovėjo keturi vyrai, kurie tarpusavyje konfliktavo. Aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, kad vienas iš vyrų buvo A. F., kuris iš savo kairės rankos trenkė kitam vyrui į veidą, kaip vėliau paaiškėjo, E. R.. Šalia stovėjo girtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, V. B., kuriam akivaizdžiai matėsi, kad į veidą buvo pripurkšta ašarinių dujų. Jie iš pradžių sulaikė A. F., kuris jam paaiškino, kad gynė V. B. nuo E. R., kuris prieš jiems atvykstant į įvykio vietą sumušė V. B., po to jam purškė dujų balionėliu į veidą. A. F. jiems paaiškino, kad E. R. vairavo automobilį ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso A. F. ir kurį pastarasis išnuomojo E. R., kad šis galėtų vykdyti taksi veiklą. Tris dienas A. F. negalėjo rasti E. R. ir automobilio, todėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, kur gyvena E. R.. Atvykęs, ties parduotuve ,,Norfa“, įvažiavime pastebėjo stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ ir šalia ant šaligatvio pamatė E. R., kuris mušė V. B., po to purškė į jį dujų balionėliu. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas P. Č., kuris paaiškino, kad jis vairavo automobilį ,,Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), su juo buvo keleivis V. B.. Jie minėtu automobiliu atvyko ir sustojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties įvažiavimu į parduotuvę ,,Norfa“. P. Č. jam paaiškino, kad pastebėjo, kaip į išvažiavimą nuo aikštelės pusės atvažiavo automobilis ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, E. R., kuris priėjęs prie jo vairuojamo automobilio ,,Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) keleivio durelių, pradėjo jas plėšti. Iš jo vairuojamo automobilio ,,Škoda“ keleivio vietos išlipo V. B., kurį užpuolė, kaip vėliau paaiškėjo, E. R., jį mušė, o po to pripurškė dujų su dujų balionėliu, kurį išsitraukė iš striukės kišenės. Analogiškai apie įvykį jiems paaiškino ir V. B., kuris skundėsi, kad E. R. jam sužalojo dešinę ranką ir į veidą pripurškė ašarinių dujų. Iš karto įvykio vietoje V. B. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis. Į vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada 0833, kuri apžiūrėjo V. B. ir pristatė į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje jie sulaikė E. R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vairavimo faktą, apie įvykį nieko tiksliai nepaaiškino. Įvykio vietoje E. R. alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis, antruoju tikrinimu nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis. Automobilis ,,Toyota Prius“ nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (2 t. b. l. 2-5). Sutampančios aplinkybės nurodytos ir šio liudytojo 2020 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 10).

5.3. Liudytojo Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 27 d. duoti parodymai, kurie iš esmės analogiški liudytojo E. K. parodymams (2 t. b. l. 7-10).

5.4. Liudytojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 23 d. duoti parodymai, kad automobilis ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso jam kaip lizingo gavėjui pagal 2017 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 706945/00. Už šį automobilį lizingo bendrovei moka pinigus. Minėtas automobilis 2020 m. birželio 23 d. panaudos sutartimi buvo perduotas neterminuotam naudojimui E. R. (2 t. b. l. 17-19). Liudytojas pateikė 2017 m. birželio 9 d. Tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktą, 2017 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 706945/00, iš kurių matyti, kad lizingo gavėjas S. J. už 8 000 Eur įsigijo 2012 m. gamybos „Toyota Prius“ identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 21 d. SIA „U“ Lietuvos filialo sutikimą dėl automobilio subnuomos taksi veiklai A. A.; 2020 m. birželio 23 d. panaudos sutartį, kuria E. R. panaudai buvo perduotas naudotis kaltinime nurodytas automobilis „Toyota Prius“ (2 t., b. l. 20-35).

5.5. Liudytojo A. F. (A. F.) ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 5 d. duoti parodymai, kad E. R. pažįsta apie pusę metų, nes kartu vykdo pavėžėjimo paslaugas. E. R. taksi automobiliu „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) naudojosi apie pusę metų. 2020 metų gruodžio mėnesį su E. R. negalėjo susisiekti porą dienų, nežinojo, kur jis yra, o jis (liudytojas) yra atsakingas už taksi automobilius, taip pat ir už taksi automobilį, kurį vairavo E.. Todėl 2020 m. gruodžio 17 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuvažiavo ieškoti E. ir jo vairuojamo taksi automobilio. Nuvyko prie E. namų, tačiau kieme taksi automobilio nepastebėjo, todėl važinėjo po Karoliniškių mikrorajoną, tikėdamasis pastebėti E. ir taksi automobilį. Bevažiuodamas prie parduotuvės ,,Norfa“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą taksi automobilį, kuris stovėjo prie automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo/išvažiavimo šalia parduotuvės ,,Norfa“. Taksi automobilio priekinė dalis buvo atsukta į pagrindinį kelią. Privažiavęs arčiau minėto taksi automobilio iš karto pastebėjo, kad taksi automobilio priekinės vairuotojo pusės durelės yra praviros, o vairuotojo automobilio viduje nėra. Tuomet įsižiūrėjęs į aplinką šalia taksi automobilio pastebėjo, kad prie taksi automobilio laksto trys vyrai. Vienas iš šių vyrų buvo E. R.. Kitų dviejų vyrų nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Iš savo automobilio nelipo, viską stebėjo sėdėdamas savo automobilyje. Matė, kad E. konfliktuoja su tais dviem vyrais, laksto aplink taksi automobilį. Matė, kad E. jiems į veido pusę purškė dujų, tačiau ar pataikė į akis ir veidą nematė. Iš savo automobilio išlipo tik tuomet, kai vienas jam nepažįstamas vyras, kurį vaikėsi E. ir kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, koja pradėjo spardyti taksi automobilio kapotą. Išlipęs iš automobilio atskyrė visus tris vyrus ir bandė juos raminti. Vieną smūgį ranka sudavė į veidą E., kad šis apsiramintų. Kai visus jau apramino ir konfliktas buvo beveik pasibaigęs į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir aiškinosi įvykio aplinkybes. E. R. vairavimo fakto esant neblaiviam jis nematė, nes atvyko vėliau (2 t. b. l. 37-40).

5.6. Liudytojo P. (P.) Č. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 6 d. duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 21.40 val. savo draugą V. B. savo automobiliu ,,Škoda“ atvežė netoli parduotuvės ,,Norfa“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Savo automobilį pastatė pagrindiniame kelyje prie šaligatvio, netoli įvažiavimo/išvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės ,,Norfa“. Jo draugas V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kai sustojo, jis lipo iš automobilio ir jam (P. Č.) pasakė, kad dar paims savo kuprinę, kuri gulėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kai jo draugas lipo iš jo automobilio, aiškiai matė, kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės link įvažiavimo/išvažiavimo atvyko šviesios spalvos taksi automobilis ir išgirdo minėto automobilio pypsenimą. Suprato, kad atvykusio taksi automobilio vairuotojas yra nepatenkintas, kaip jis (liudytoja) sustojo pagrindiniame kelyje, tačiau jis KET taisyklių nepažeidė ir niekam netrukdė pravažiuoti. Išlipus V. jo automobilio priekinės keleivio pusės durelės liko atidarytos, o V. kažkur dingo. Dar būdamas savo automobilyje pro atidarytas dureles pamatė nepažįstamo vaikino veidą, kuris jam pasakė ,,Pasiimk savo draugą“ ir trenkė jo automobilio priekines keleivio pusės dureles jas uždarydamas. Nuo draugo V. išlipimo iš jo automobilio iki to laiko, kol pasirodė nepažįstamas vaikinas ir pasakė jam pasiimti savo draugą, praėjo apie 15 sekundžių. Jis staigiai išlipo iš savo automobilio ir prie savo automobilio arčiau galinės automobilio dalies pamatė ant asfalto gulintį V.. Kaip tuo metu draugas atsikėlė nuo asfalto dabar nepamena. Nepažįstamo vaikino klausė, ko jis nori, prašė, kad nekonfliktuotų, tačiau jis nieko aiškaus nesakė. Tiek jam, tiek jo draugui V. nepažįstamas vaikinas į veido pusę purškė iš dujų balionėlio, tačiau jiems į akis nepataikė. Dar prisimena, kad konflikto metu buvo atvykęs kitas taksi automobilis, kurio vairuotojas, gindamas jį ir V., trenkė nepažįstamam vaikinui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir vietoje aiškinosi įvykio aplinkybes. Jis pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys, jis sužalotas nebuvo. Vykstant konfliktui minėtas taksi automobilis buvo tuščias, o tas nepažįstamas vaikinas buvo pribėgęs prie taksi automobilio ir iš jo ėmė dujų balionėlį. Aiškiai matė, kad šviesios spalvos taksi automobilis atvyko tuo metu, kai jo draugas V. lipo iš jo automobilio (2 t. b. l. 42-45).

5.7. liudytojo M. K. (M. K.) ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 18 d. duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 21.30 val. sėdėjo savo automobilyje, kurį buvo pastatęs pagrindinės gatvės pakraštyje, netoli parduotuvės ,,Norfa“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jo automobilis stovėjo taip, kad priešais matė atvykusį automobilį, kurio vairuotojas sustabdė automobilį pagrindinės gatvės dešinėje pusėje, pakraštyje. Priešais save matė ir šlagbaumą (toliau – užkardas), įrengtą prie parduotuvės ,,Norfa“ įvažiavimo/išvažiavimo. Užkardas jam buvo šiek tiek dešiniau. Matė, kaip nuo parduotuvės ,,Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės pusės link užkardo atvažiavo šviesios spalvos automobilis, kuris, jei gerai prisimena, buvo pažymėtas skiriamaisiais taksi automobilio ženklais. Taip pat matė, kaip iš pirmojo atvykusio automobilio išlipo žmogus, kuris ėjo link atvykusio taksi automobilio. Girdėjo, kad kažkoks automobilis buvo įjungęs garsinį signalą, tačiau nesuprato, kuris kuriam „pypseno“. Trumpam buvo nusisukęs ir nematė visos įvykių eigos. Tačiau, kai vėl sėdėdamas savo automobilyje pasižiūrėjo į atvykusius automobilius prie parduotuvės ,,Norfa“ įvažiavimo/išvažiavimo, pamatė muštynes. Matė, kaip mušasi du vyrai, tačiau, kaip įvyko konfliktas negali pasakyti, nes nematė, kas konfliktą pradėjo pirmas. Taip pat negali pasakyti, ar tie du besimušantys vyrai buvo iš atvykusių dviejų automobilių, nes tą momentą praleido. Bet iš karto, kai pamatė, kad vyrai mušasi, apie 21.40 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir apie tai pranešė (2 t. b. l. 47-50).

5.8. Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) išklotinės duomenys ir pokalbio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro bei pokalbio apžiūros 2021 m. vasario 24 d., protokolas kur užfiksuotas pranešėjo skambutis ir pokalbis su BPC darbuotoju dėl įvykio, skambinantysis nurodo, kad mušasi keli vyrai, nurodo įvykio vietą, kuri sutampa su kaltinime nurodyta vieta (1 t., b. l. 9, 100-103).

5.9. Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1395819, iš kurių matyti, kad E. R. 2020 m. gruodžio 17 d. 21.50 val. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2020 m. gruodžio 17 d. 22.10 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t., b. l. 28-31).

5.10. Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis ,,Toyota Prius Plus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso SIA ,,U“ Lietuvos filialui (1 t., b. l. 31).

5.11. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, kad 2021 m. gruodžio mėnesį vidutinė automobilio ,,Toyota Prius Plus“ (2012 metų) vertė buvo 8 727 Eur (1 t., b. l. 32).

5.12. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 336/2021 (01), kurioje nurodyta, jog remiantis V. B. medicinos dokumentų duomenimis, V. B. sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto 2020 m. gruodžio 17 d. įvykio metu, nenustatyta. Diagnozė „kairės plaštakos, dešinės alkūnės sumušimai“ yra nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (2 t., b. l. 75-76).

5.13. Medicininių dokumentų 2020 m. gruodžio 17 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad V. B. skundžiasi kairės plaštakos, dešinės alkūnės skausmu, tinimu. Traumos laikas 2020 m. gruodžio 17 d., 22 val. Traumos aplinkybės pasak paciento: sumušė (duomenys neskelbtini) gatvėje taksistas (2 t., b. l. 65-66).

5.14. Įvykio vietos apžiūros 2020 m. gruodžio 17 d. protokolas ir fotolentelė, kur užfiksuota, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) stovi įvažiavime, priekiu į gatvę. Automobilio išorėje kėbulas apibraižytas ir aplankstytas. Salone, dešinėje keleivio pusėje, priekinės sėdynės galinėje kišenėje įdėtas tuščias 5 procentų alkoholio tūrio koncentracijos, 0,56 l talpos, stiklinis alaus butelis ,,Švyturio“. Bagažinėje, atsarginio rato skyriuje rastas pilnas skysčio, 40 procentų alkoholio tūrio koncentracijos, 1 l tapos, stiklinis butelis ,,Stolichnaja“ (1 t. b. l. 21-29).

5.15. Šeši vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske ir jų apžiūros 2021 m. gruodžio 30 d. protokolas, iš kurių matyti, kad vaizdo įrašai padaryti policijos pareigūnų Body kameromis. Vaizdo įraše Nr. 2020_1217_2142447_005.MP4 užfiksuota, kaip liudytojas A. F. atvykusiems pareigūnams nurodo, kad jis sudavė E. R., nes jis buvo užsipuolęs žmones, kad E. R. yra vienas iš jo vairuotojų. Taip pat užfiksuota, kad E. R. neigia vairavimo faktą, nurodo, kad gėrė alkoholį prieš pusvalandį ir užfiksuota, kaip E. R. išaiškinamos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės. Matosi, kad nukentėjusysis rankomis vėdina akis, sako, kad jam papurkštos dujos, pareigūnas aiškina ką reikia daryti, kad mažiau griaužtų akis. Vaizdo įraše Nr. 2020_1217_214746_006.MP4 užfiksuota, kaip E. R. tikrinamas blaivumas, kaip E. R. atiduoda pareigūnui šviesaus taksi automobilio užvedimo raktelius, dujų balionėlį. Taip pat iš įrašo matosi paraudimas aplink nukentėjusiojo akis ir ašarojančios akys. Vaizdo įraše Nr. 2020_1217_220807_010.MP4 užfiksuota, kaip E. R. antrą kartą matuojamas blaivumas, nustatomas 2,26 promilės alkoholio koncentracijos iškvėptame ore. Kituose įrašuose matyti, kaip pildomi dokumentai, apžiūrimas E. R. vairuotas automobilis (1 t., b. l. 77-82).

5.16. Du vaizdo įrašai, pateikti „City Pro“ ir jų 2021 m. sausio 13 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad vaizdo įraše Nr. 00000003383000000 21:37:06 matoma, kaip atvažiuoja šviesios spalvos automobilis (kuriuo važiavo nukentėjusysis) ir sustoja dešiniame pagrindinės gatvės pakraštyje, arčiau įvažiavimo/išvažiavimo. 21:37:31 atsidaro priekinės keleivio durelės ir iš automobilio išlipa vyras (nukentėjusysis). 21:37:34 matosi, kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelės link pagrindinės gatvės važiuoja automobilis su skiriamaisiais taksi automobiliui būdingais ženklais, sustoja priešais stovintį pirmiau atvažiavusį šviesios spalvos automobilį, priekiu į gatvę. 21:37:40 iš šviesios spalvos automobilio išlipęs vyras (nukentėjusysis), neuždaręs priekinių šviesaus automobilio keleivio durelių, su kuprine praeina pro taksi automobilio priekį, eina link įvažiavimo/išvažiavimo užkardo, praeina pro taksi automobilio vairuotojo pusę. 21:27:46 matosi kaip iš taksi automobilio išlipa vairuotojas (kaltinamas asmuo) ir rankomis trenkia pro šalį einančiam nukentėjusiajam, po ko šis nukrenta ant žemės, bando keltis, tačiau E. R. rankomis smūgiuoja jam į šonus, kojomis spardo į įvairias kūno vietas, į veido pusę. Nukentėjusysis nesipriešina, visą laiką klūpo ant kelių, rankas užsidėjęs ant veido. Vėliau, 21:38:20 kaltinamas asmuo prieina prie stovinčio automobilio, iš kurio išlipo nukentėjusysis, trenkia šio automobilio priekines keleivio pusės dureles jas uždarydamas, mosikuoja rankomis. Tuo metu nukentėjusysis atsikelia ir eina link šviesaus automobilio, su kuriuo atvažiavo. 21:38:26 matosi, kaip kaltinamasis dar kartą trenkia šviesaus automobilio keleivio dureles jas uždarydamas. Po to 21:38:31 kaltinamas asmuo vėl puola nukentėjusįjį, abu grumiasi. 21:38:35 iš šviesaus automobilio išlipa vairuotojas, eina link besigrumiančių vyrų. Vyras iš taksi automobilio bėgioja aplink taksi automobilį, o šviesaus automobilio vairuotojas pastarąjį vejasi. 21:39:25 matosi, kaip kaltinamas asmuo kažką laiko rankoje ir ore kelis kartus matosi šviesios spalvos čiurkšlės į žmonių pusę. Matyti, kaip atvyksta tamsiu taksi automobiliu liudytojas A. F. ir trenkia E. R. per veidą. Matyti atvykstantys policijos pareigūnai ir kt. (1 t., b. l. 63-67). Vaizdo įraše Nr. 00000003385000000 21:37:31 matosi, kaip nuo šviesios spalvos pastato pusės atvažiuoja šviesios spalvos automobilis su taksi automobilio skiriamaisiais ženklais ir važiuoja link pagrindinės gatvės (1 t. b. l. 56-66).

5.17. Vaizdo įrašas, pateiktas UAB „Norfa“ ir jo apžiūros 2020 m. gruodžio 30 d. protokolas, kuriuose užfiksuotos aplinkybės atitinka „City Pro“ vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 72, 73-75).

5.18. Daiktų 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. kovo 16 d. apžiūros protokolai, 2021 m. kovo 16 d. apžiūros metu dalyvavusio Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto T. K. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas dujų balionėlis ,,Pfeffer Fog“, kuris susideda iš slėginės talpos (balionėlio), dirginančio poveikio medžiagos, purkštuko ir dangtelio. Slėginė talpa (balionėlis) yra cilindrinės formos, 35 mm skersmens, pagamintas iš magnetinėmis savybėmis nepasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo, šoninis paviršius padengtas juodos spalvos danga su geltonos spalvos užrašais „Pfeffer Ko Fog“ ir kt. Balionėlio purkštukas plastikinis, raudonos spalvos, dangtelis - plastikinis, juodos spalvos. Ant balionėlio dugno yra pilkos spalvos žymenys „19/12/2020“. Apžiūrėtas dujų balionėlis yra pramoninės gamybos, D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujinis aerozolinis įrenginys (1 t., b. l. 84-90-92).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija.

8. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog prieš vairuodamas vartojo alkoholį, iki vairavimo pasėdėjo apie 20 min. Nežino, kas jam „šovė“, tiesiog panoro perstatyti automobilį, nes gyvena netoliese. Važiavo iš „Norfos“ aikštelės, nes ten galima apvažiuoti ir papulti į prie jo namų esančią aikštelę. E. R. vairavimo faktą patvirtina liudytojo P. Č. parodymai, kad jis, sėdėdamas savo automobilyje „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) netoli įvažiavimo/išvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės ,,Norfa“, aiškiai matė, kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės link įvažiavimo/išvažiavimo atvyko šviesios spalvos taksi automobilis. Šis automobilis sustojo netoli jų automobilio, iš jo išlipo kaltinamasis, kuris mušė jo draugą V. B.. Taip pat nurodė, kad vykstant konfliktui, be išlipusio vairuotojo taksi automobilyje daugiau asmenų nebuvo „automobilis buvo tuščias“. Aplinkybę, kad matė, kaip automobiliu atvažiavo iki jo automobilio kaltinamasis, pasakė ir į vietą atvykusiam pareigūnui, liudytojui E. K.. Faktą, kad E. R., automobiliui „Toyota Prius“ privažiavus prie liudytojo P. Č. automobilio, išlipo iš vairuotojo pusės, patvirtina ir vaizdo įrašai, pateikti „City Pro“ bei UAB „Norfa“. Į įvykį atvykusių pareigūnų Body kamera darytas vaizdo įrašas Nr. 2020_1217_2142447_005.MP4 patvirtina, kad būtent E. R. atiduoda pareigūnui kaltinime nurodyto automobilio „Toyota Prius“ užvedimo raktelius. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterių rodmenys patvirtina, kad E. R. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,44 promilių, o antro tikrinimo – 2,26 promilių girtumas bei iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Ištirtų įrodymų visuma taip pat sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad E. R. neblaivus jau buvo vairuodamas transporto priemonę. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

9. Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. R. būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

11. Kaltinime nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas įžūliais kaltinamojo veiksmais, t. y., kad E. R. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl menkos priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė konfliktą, užpuolė bei rankomis ir kojomis sudavė 20 (dvidešimt) smūgių V. B. į galvą ir rankas, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą, be to rankomis trenkdamas uždarė svetimo automobilio ,,Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priekines keleivio pusės dureles bei dujų balionėliu purškė nenustatytą lakią cheminę medžiagą į orą, į žmonių pusę.

12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino visos kaltinime nurodytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad jis važiuodamas automobiliu „Toyota Prius“ galėjo apvažiuoti stovintį automobilį „Škoda“, tačiau automobilis jam trukdė, nes toje vietoje susijungia keliukas iš garažų su keliu iš „Norfos“. Nurodė, kad nepamena priežasčių, kodėl jis pradėjo konfliktą, tačiau patvirtina, kad jis išlipo iš mašinos ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, jo manymu, sudavė net daugiau smūgių, nei nurodyta kaltinime. Kai atėjo ir nukentėjusiojo draugas, išsitraukė dujų balionėlį, norėjo tik pagąsdinti abu asmenis. Pripažino, kad blaivus taip nepasielgtų, jis savo elgesiu pasišlykštėjo, jam labai gėda.

14. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad praeidamas pro kaltinamojo automobilį pajuto smūgį į nugarą, parkrito ir ant asfalto liko gulėti kniūbsčias, rankomis laikė savo galvą, nes jautė, kad jam į įvairias kūno vietas yra spardoma. Pastebėjo, kad link jų ateina jo draugas P. Č., o tas vaikinas, galimai išsigandęs, kad jie yra dviese, į jo ir draugo pusę purškė iš dujų balionėlio dujomis, tačiau į akis nepataikė. Prašė to nepažįstamo vaikino apsiraminti ir liautis, nes visiškai nesuprato, kodėl be jokios priežasties jis jį užpuolė. Tačiau tas vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs ir nieko neaiškino. Nukentėjusiojo parodymus, patvirtina ir liudytojo P. Č. parodymai, kad išlipus V. B., jo automobilio priekinės keleivio pusės durelės liko atidarytos, o V. kažkur dingo. Dar būdamas savo automobilyje, pro atidarytas dureles pamatė nepažįstamo vaikino veidą, kuris jam pasakė ,,Pasiimk savo draugą“ ir trenkė jo automobilio priekines keleivio pusės dureles jas uždarydamas. Nuo draugo V. B. išlipimo iš jo automobilio iki to laiko, kol pasirodė nepažįstamas vaikinas ir pasakė jam pasiimti savo draugą, praėjo apie 15 sekundžių. Jis staigiai išlipo iš savo automobilio ir prie savo automobilio, arčiau užpakalinės automobilio dalies pamatė ant asfalto gulintį V.. Nepažįstamo vaikino klausė, ko jis nori, prašė, kad nekonfliktuotų, tačiau jis nieko aiškaus nesakė. Tiek jam, tiek jo draugui V. nepažįstamas vaikinas į veido pusę purškė iš dujų balionėlio, tačiau jiems į akis nepataikė. Nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymus patvirtina ir vaizdo medžiaga, pateikta „City Pro“ bei UAB „Norfa“, kurioje užfiksuotas vaizdas iš esmės atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus. Medicininių dokumentų 2020 m. gruodžio 17 d. išrašas patvirtina, kad po įvykio V. B. skundėsi kairės plaštakos, dešinės alkūnės skausmu, tinimu (2 t., b. l. 65-66). Aplinkybę, kad buvo purkšta iš dujo balionėlio, patvirtina „City Pro“ pateiktas vaizdo įrašas, iš Nr. 00000003383000000, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis bėgioja aplink taksi automobilį, o liudytojas P. Č. pastarąjį vejasi; 21:39:25 matosi, kaip kaltinamas asmuo kažką laiko rankoje ir ore kelis kartus matosi šviesios spalvos čiurkšlės į žmonių pusę. Nukentėjusysis ir liudytojas atvykusiems pareigūnams taip pat sakė, kad į juos buvo purškiama iš dujų balionėlio, tai patvirtina pareigūnų Bady kameros padarytas vaizdo ir garso įrašas bei pareigūnų E. K. ir Ž. A. parodymai, E. K. tarnybinis pranešimas, liudytojo A. F. parodymai, kad matė, kaip į nukentėjusiojo ir liudytojo P. Č. pusę E. R. purškė dujas. Pareigūnų Body kamera darytas vaizdo įrašas Nr. 2020_1217_214746_006.MP4 patvirtina ir tai, kad pats kaltinamasis atidavė pareigūnams dujų balionėlį, kuriame yra suslėgta dirginančio poveikio medžiaga (1 t., b. l. 84-92).

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. R., būdamas viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro, kitų žmonių akivaizdoje, elgėsi įžūliai. Jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį V. B., taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei jėga užtrenkė svetimo automobilio dureles, purškė dirginančio poveikio dujas. kaltininko elgesys buvo iššauktas menkavertės priežasties (nepatiko, kaip pastatytas automobilis „Škoda“), tam turėjo įtakos ir apsvaigimas nuo alkoholio. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į panaudoto smurto intensyvumą, tai, kad nuo pirmo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, nusiskundimus dėl sveikatos apžiūrint gydytojui (skundėsi kairės plaštakos, dešinės alkūnės skausmu, tinimu).

16. Kaip minėta, vien viešos vietos ir kaltinamojo E. R. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

17. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų, dėl menkavertės priežasties buvo mušamas nukentėjusysis, trenkiamos svetimo automobilio durelės, purškiamos dujos į nukentėjusįjį ir liudytoją P. Č., muštynes stebėjo dar du liudytojai: M. K., kuris iškvietė policiją ir liudytojas A. F., kuris įsikišo į konfliktą ir, pasak liudytojo, siekdamas apginti P. Č. bei V. B., sudavė kaltinamajam. Į įvykio vietą iškviesta policija. Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Aptartas E. R. elgesys rodo, kad kaltinamasis bendrais bruožais, net ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio turėjo ir galėjo numatyti, kad savo elgesiu demonstruoja nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, aplinkiniams ir aplinkai bei, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaip minėta, dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjo V. B., dėl įvykio nepatogumų patyrė ir liudytojas P. Č.. Iš policijos pareigūnų vaizdo įrašų, darytų Body kameromis, matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusysis, liudytojas P. Č. bei liudytojas A. F. buvo susijaudinę dėl įvykio. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

18. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti E. R. veikus tiesiogine tyčia.

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis E. R. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

20. Bylos duomenimis, pagal prokuroro M. Januškevičiaus nurodymą 2021 m. balandžio 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyrių dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnyje (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys), teisenos E. R. pradėjimo (2 t., b. l. 114). 2021 m. balandžio 9 d. E. R. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriame konstatuota, jog E. R. 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant aplinkiniams, be jokios priežasties kitam asmeniui (iš 2020 m. gruodžio 17 d. E. K. tarnybinio pranešimo, kuris yra ir nagrinėjamoje byloje, matyti, kad — V. B.) kumščiu sudavė į nugarą, o pastarajam nukritus, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Po to, atsikėlus V. B. nuo žemės, į jo pusę purškė iš dujų balionėlio „Pfeffer Fog“ dujomis (2 t., b. l. 117).

21. Palyginus kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimu nurodytas aplinkybes su minėtame nutarime konstatuotomis administracinio nusižengimo aplinkybėmis, matyti, kad E. R. traukiamas baudžiamojon atsakomybės už veiką, kuri aprašyta ir institucijos priimtame nutarime. Tačiau teismas, vien dėl perteklinių aplinkybių (susijusių su viešosios tvarkos pažeidimu) nurodymu Institucijos nutarime, kuriuo E. R. nubaustas už nešaunamojo ginklo gabenimą būnant neblaiviam, nelaiko E. R. baudimu antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

22. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

23. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 67 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

24. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

25. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) .

26. E. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo pažeidė viešąją tvarką bei kurio metu buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu dirbantis, veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nusižengimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (šlapinimasis viešoje vietoje) (2 t., b. l. 89). E. R. Lietuvoje nėra baustas ar teistas už vairavimą neblaiviam, tačiau už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam nuteistas Didžiosios Britanijos 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, po nuteisimo praėjo 10 metų (2 t., b. l. 86-88). Praeityje E. R. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, t. y. E. R. laikomas neteistu asmeniu. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

27. Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo E. R. priešingo teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms elgesio nėra pagrindo pripažinti susiformavusiu ar nuolatinio pobūdžio. Teismo posėdžio metu iš ties E. R. nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad būdamas blaivus peržiūrėjęs vaizdo įrašus savo elgesiu pasišlykštėjo. Po nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nėra padaręs.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, resocializacijos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, teismas mano, kad kaltinamajam už jo padarytas nusikaltimas veikas skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia baudos bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atsižvelgiant į panaudoto smurto intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Baudos bausmės dydis nustatomas didesnis nei minimalus baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą gali būti skirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda), o laisvė apribojama kaltinamajam 1 (vieniems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. R. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

29. Nors prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti arešto bausmes, tačiau E. R. laikomas neteistu, todėl teismas nesutinka, kad vienos iš griežčiausių bausmių, t. y. bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, net ir jos vykdymą atidėjus, šiuo atveju atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės nagrinėjamu atveju laikytinos per griežtomis, kurios kaltininko teises varžytų daugiau nei to reikia BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju baudos ir 1 metų laisvės apribojimo bausmės su dviem baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimu bei draudimu, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankamos tiek nubausti E. R., tiek pasiekti kitus prevencinius tikslus.

30. Paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 3 dalį, t. y. jos visiškai sudedamos, o po to, e sant įstatyme numatytam pagrindui, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

31. Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti E. R. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuojamas dujų balionėlis, kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, daryti.

32. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių girtumas, kuris ženkliai viršija ne tik ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilių), tačiau ir ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilių), taigi jis kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei ir padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jo pavojingumą didina ir tai, kad jis už vairavimą neblaiviam praeityje (prieš 11 metų) buvo teistas Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti vidutinio termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 23 d.

33. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

34. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo E. R. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

35. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso SIA ,,U“. Automobilis pagal 2017 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 706945/00 išperkamosios nuomos pagrindu perduotas S. J.. S. J. automobilį naudoti taksi nuomai perdavė E. R. 2020 m. birželio 23 d. panaudos sutarties pagrindu (2 t., b. l. 17-35). Duomenų, kad automobilio savininkas, ar lizingu jį įsigijęs asmuo žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl iš kaltininko išieškotina tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis tapataus automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti 8 727 Eur, tačiau iš 2017 m. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis prieš daugiau tris metus (skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo) buvo įsigytas už 8 000 Eur, jis buvo naudojamas taksi veiklai (2 t., b. l. 20-35). Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad išieškoti VšĮ „Emprekis“ nurodomą automobilio vertę būtų neteisinga.

37. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

38. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota nakties metu, kuomet ne toks intensyvus eismas), nustatytą neblaivumą (2,23 promilės), konfiskuotino turto vertę (apie 8 000 Eur), į tai, kad E. R. paskirta bauda, kaltininko turtinę padėtį (dirba „A“ (duomenys neskelbtini)) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 3 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur.

39. Dujų balionėlis ,,Pfeffer Ko Fog“, panaudotas daryti nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, paimtas iš kaltinamojo ir perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS ginklų saugyklą Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (1 t., b. l. 93-95), pripažintinas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymo priemone, todėl konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

40. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 83,13 Eur sumai už nukentėjusiojo V. B. gydymą. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš gydymo paslaugų apskaitos 2021 m. sausio 18 d. išrašo matyti, kad gydymo išlaidas sudaro ortopedo traumatologo 18,80 Eur vertės paslaugos dėl kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimo bei radiologo, atlikusio rentgenologo tyrimą, 64,33 Eur vertės paslaugos (1 t., b. l. 107-110). Bylos nagrinėjime civilinė ieškovė nedalyvavo, tačiau yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti (2 t., b. l. 171-172).

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (E. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 83,13 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo E. R..

42. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Dėl kitų klausimų

43. Kaltinamajam E. R. 2020 m. gruodžio 23 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104-105) – paliktina iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 106-107) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (2 t. b. l. 109-111) – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

44. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ aikštelėje nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. yra 21 Eur (1 t., b. l. 40-63). Teisme E. R. nurodė, kad išlaidos apmokėtos, prokuroras jų neprašė priteisti, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, E. R. visą laisvės apribojimo bausmės laiką įpareigoti dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes visiškai sudėti ir paskirti E. R. subendrintą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą bei 1 (vienų) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bei iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, E. R. visą laisvės apribojimo bausmės laiką įpareigoti dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nustatyti, kad 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, dujų balionėlį ,,Pfeffer Ko Fog“ nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. R. išieškoti dalį konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 (tris tūkstančius) Eur.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai ir jai iš E. R. priteisiama 83,13 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai ir 13 euro centų) žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Administracinio nusižengimo byla ROIK 21131360055, kurioje E. R. nuobauda paskirta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti siuntėjui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. R., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras: