Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2023 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S1h-34334 nutarė pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. skundo netenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0010/23/00722 persiųsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-635-1092/2023 nutarė patikslinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties rezoliucinę dalį, papildomai nustatant, kad iš ieškovo asmeninėse bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. CPK 689 str. pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (MVPD) skolininko sąskaitoje, įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. (2023 metams nustatytas mini malus vartojimo poreikių dydis - 354 Eur, 2022-12-07 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. Al-828), todėl antstolio padėjėjas atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-635-1092/2023, reikalavimus, 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą „Dėl leidimo disponuoti 354 Eur suma“ Nr. S1h-31476, kuriuo leido skolininkui V. G. disponuoti aprašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, esančiomis 354 Eur dydžio piniginėms lėšomis. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 635-1092/2023 „... suformulavo leidimą, t. y. leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu ir nieko daugiau, todėl antstolis neturi kito pasirinkimo kaip tik vadovautis teisės aktais nustatytų minimalių vartotojo poreikių krepšelių. Jeigu teismas būtų nustatęs kokius mokėjimus pareiškėjas gali vykdyti, o kokius ne, apie tai jis būtų aiškiai parašęs nutartyje, todėl jeigu pareiškėjas nori, kad jam būtų leista iš areštuotoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų atlikti daugiau mokėjimu, jis turi ne skusti antstolį, o turi kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusi teismą...“.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00722, pradėta vykdyti pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartį Nr. e2-51-588/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko V. G. turto atžvilgiu siekiant užtikrinti 82 366,81 Eur išieškotojo A. G. reikalavimą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartyje Nr. e2-51-588/2023 nurodyta: „Atsakovo A. G. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ieškovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, už 82 366,81 Eur sumą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Areštavus ieškovo pinigines lėšas, su jomis leidžiama atlikti tik įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, taip pat sumokėti skolą atsakovui. Nurodyti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti“. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-635-1092/2023 nutarė patikslinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties rezoliucinę dalį, papildomai nustatant, kad iš ieškovo asmeninėse bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.

Vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutarties Nr. e2-51-588/2023 reikalavimus, 2023 m. gegužės 17 d. sudarytu turto aprašu Nr. SI h-17618 vykdomojoje byloje Nr. 0010/23/00722 buvo aprašytas skolininkui V. G. nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininkui V. G. priklausančias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke. 2023 m. gegužės 18 d. sudarytu turto aprašu Nr. SI h-17745 buvo aprašytos skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininko V. G. vardu atidarytas sąskaitas, esančias Palangos kredito unijoje. Skolininkas V. G. kreipėsi į antstolį A. Selezniovą su 2023 m. birželio 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymais leisti disponuoti areštuotoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neviršijančiomis 1 600 Eur per mėnesį, tačiau antstolis šių skolininko prašymų netenkino, ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-635-1092/2023, reikalavimus bei valstybės nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį (toliau – MVPD), 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S1h-31476, kuriuo leido skolininkui V. G. disponuoti aprašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, esančiomis 354 Eur dydžio piniginėms lėšomis. Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, skolininkas pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. skundą, kuriame nurodė, kad antstolio nustatyta leidžiama disponuoti suma neužtikrina minimalių skolininko ir jo šeimos poreikių tenkinimo, todėl prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą ir padidinti leidžiamą disponuoti areštuotoje banko sąskaitoje sumą iki 1 600 Eur per mėnesį, arba perduoti šį klausimą iš naujo svarstyti antstoliui.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK, 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatymu nustatytų funkcijų, kurias atlieka antstolis, yra teismo nutarčių, priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymas (CPK 152 straipsnio 6 dalis, 587 straipsnio 4 punktas, 634 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis nesuteikė leidimo skolininkui disponuoti prašoma piniginių lėšų suma, dėl ko pareiškėjas negali užtikrinti savo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad antstolis vykdo ne išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko V. G., o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartį byloje Nr. e2-51-588/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi antstoliui pavesta nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo privalomosioms operacijoms atlikti ir būtiniesiems einamiesiems poreikiams tenkinti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarandamas turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidaro neįmanomas arba dėl tos pačios priežasties jo įvykdymas pasunkėja (CPK 144 straipsnis 1 dalis). Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažįstama vykdomuoju dokumentu.

CPK 145 straipsnio 6 dalis numato, jog areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškų teismo ir antstolio funkcijų pasiskirstymą: teismas turi nurodyti operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomis, sąrašą, o antstoliui pripažįstama diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijoms sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2017-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1268-516/2017).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatyti tam tikri apribojimai, jomis neturėtų būti ribojama asmens teisė tenkinti savo kasdienius poreikius bei užtikrinti šeimos buities minimaliuosius poreikius, tačiau būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų dydis turi būti protingas, pakankamas būtinųjų poreikių tenkinimui ir pagrįstas. Teismų praktikoje būtiniesiems poreikiams tenkinti yra priskiriamos lėšos naudotinos maistui, aprangai, higienos prekėms, komunaliniams mokesčiams, vaistams ir kt. būtinosioms prekėms ar priemonėms įsigyti. Vertinant lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, tai galėtų būti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. Sprendžiant klausimą dėl asmens poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, konkrečiu atveju yra vertinama asmens prašančio nustatyti laisvai disponuojamą sumą būtiniems poreikiams tenkinti pateiktą informacija ir įrodymai. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog sprendžiant klausimą dėl lėšų sumos būtiniems poreikiams tenkinti pagrįstumo, ši suma neturėtų viršyti gaunamų pajamų dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas prašydamas nustatyti laisvai disponuojamą sumą skirtą būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodė, jog iš prašomos nustatyti 1 600 Eur sumos, būtent 800 Eur dydžio suma reikalinga maistui, komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms, ir kt. kas prilyginama būtiniesiems poreikiams. Taip pat iš byloje pateiktų pareiškėjo duomenų (studijų sutarties) matyti, jog skolininko dukra V. G. studijuoja VšĮ „Socialinių mokslų kolegijoje“ Vilniuje, todėl V. G. išlaiko studijuojančią dukrą, kuriai reikalinga parama, tiek apmokant už studijas, tiek ir pragyvenimui Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, vykdomosios bylos duomenys bei įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ėmėsi visų reikiamų veiksmų užtikrinant teismo nutarties vykdymą. Antstolis ne tik aprašė skolininkų turimą turtą, areštavo bankų sąskaitose esančias lėšas, bet ir nustatė piniginių lėšų sumą, kuria leidžiama skolininkui kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti. Tačiau nustatant disponuotiną sumą antstolis visiškai neatsižvelgė į skolininko prašymuose nurodytas aplinkybes, jog skolininkas išlaiko studijuojančią dukrą, o nustačius 354 Eur leidžiamą disponuoti sumą, skolininkas negali padengti nei maisto, nei transporto, nei ryšio išlaidų. Nors antstolis skundžiamajame patvarkyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 635-1092/2023, aiškiai suformulavo leidimą, t. y. leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu ir nieko daugiau, todėl antstolis neturi kito pasirinkimo kaip tik vadovautis teisės aktais nustatytų minimalių vartotojo poreikių krepšelių, ir jeigu pareiškėjas nori, kad jam būtų leista iš areštuotoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų atlikti daugiau mokėjimu, jis turi ne skusti antstolį, o kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusi teismą, tačiau teismas su šiais antstolio argumentais nesutinka. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartyje nurodyta, kad iš ieškovo asmeninėse bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, o šiuo atveju, teismo vertinimu, antstolio nustatyta 354 Eur suma, neužtikrina net minimalių skolininko būtinųjų poreikių tenkinimo, todėl teismas mano, kad tikslinga šią sumą perskaičiuoti atsižvelgiant į skolininko pateiktą informaciją ir įrodymus, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymas „Dėl leidimo disponuoti 354 Eur suma“ Nr. S1h-31476 naikintinas, o disponuotinos sumos dydžio klausimas perduotinas iš naujo svarstyti antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą „Dėl leidimo disponuoti 354 Eur suma“ Nr. S1h-31476 ir disponuotinos sumos dydžio klausimą perduoti iš naujo svarstyti antstoliui.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/23/00722 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.