Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1600-857/2024 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkų I. S., M. S. ir R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimą 2024 m. sausio 22 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų I. S., M. S. ir R. S. (toliau – ir skolininkai) kreditorės naudai 446,15 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir lygiomis dalimis 11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. vasario 6 d. teisme buvo gauti skolininkių I. S. ir R. S. prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo. 2024 m. vasario 7 d. nutartimi kreditorė buvo informuotina apie gautus prieštaravimus, nurodant, kad ji ne vėliau kaip per 14 d. nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus.

3. Kreditorė nei ieškinio, nei jokio kito procesinio dokumento nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kreditorės UAB „Kauno vandenys“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 22 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-1600-857/2024, kreditorės UAB „Kauno vandenys“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkų I. S., M. S. ir R. S. laikytas nepaduotu bei grąžintas kreditorei ir iš kreditorės priteista 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinio įrodymo prijungimo

12. Kreditorė UAB „Kauno vandenys“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. vasario 2 d. D. S. kreditorei atlikto mokėjimo nurodymo 468,15 Eur sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis – 5759370, (duomenys neskelbtini), kopiją.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė nepagrindė, dėl kokios priežasties šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ar jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kreditorė atskirajame skunde net nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti į bylą kreditorės pateiktą naują rašytinį įrodymą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Kreditorė UAB „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus gavus skolininkų prieštaravimus. Kreditorės manymu, pagal CPK 439 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas turėjo būti panaikintas, o civilinė byla – nutraukta, skolininkams įvykdžius teismo įsakymą. Kreditorė taip pat tvirtina, kad šiuo atveju skolininkams po teismo įsakymo išdavimo sumokėjus skolą, už byloje susidariusias išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra atsakingi skolininkai, tačiau kadangi šios išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų, padalijus jas lygiomis dalimis skolininkams, jos iš skolininkų nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.

16. Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „Kauno vandenys“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė solidariai iš skolininkų I. S., M. S. ir R. S. kreditorės naudai priteisti 446,15 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., skolininkams neatsiskaičius su kreditore už suteiktas geriamo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas skolininkų 2021 m. rugsėjo 8 d. palikimo priėmimo pagrindu valdomam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 11 Eur žyminį mokestį.

17. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai pagal kreditorės pareiškimą 2024 m. sausio 22 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų I. S., M. S. ir R. S. kreditorės naudai 446,15 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir lygiomis dalimis 11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. 2024 m. vasario 6 d. teisme buvo gauti skolininkių I. S. ir R. S. prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo, kuriuose skolininkės nurodė, kad nesutinka su kreditorės pareiškimu ir prašo teismo panaikinti išduotą teismo įsakymą. Jos tvirtino, kad dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvusios klaidos aptariamą turto dalį jie paveldėjo po K. S. mirties tik 2023 m. kovo 15 d., nuo 1979 m. K. S. tuo adresu negyveno ir jokių sutartinių įsipareigojimų kreditorei neturėjo, nei K. S. vardu, nei I. S. ir R. S. vardu nebuvo gautos jokios kreditorės paslaugų apmokėjimo sąskaitos, jokie mokėjimai už minimas paslaugas nuo 1979 m. K. S., I. S. ir R. S. vardu nebuvo atliekami ir nei vieno rašytinio raginimo iš kreditorės negavo, todėl šis kreditorės pareiškimas yra nepagrįstas. Jų žiniomis, už minėtas paslaugas sąskaitos buvo siunčiamos L. S. vardu, kuris gyveno minėtu adresu ir buvo pagrindinis vartotojas. L. S. mirus, jo vaikai palikimo atsisakė. Pažymėjo ir tai, kad pats faktas apie skaitiklių rodmenis ir skolą paaiškėjo skaitiklių keitimo metu, t. y. dar 2022 m. lapkričio 11 d., kai abonentas buvo L. S., kuris ilgus metus ten gyveno ir piktybiškai už jam suteiktas paslaugas nemokėjo. Todėl mano, kad kreditorės skolos perkėlimas I. S. ir R. S. neturi jokio juridinio pagrindo ir pažeidžia jų teises, nes ten niekada negyveno, jos nėra L. S. turto ar jo skolų paveldėtojos bei minėta skola yra susidariusi iki joms pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įgyjant turtą. Taip pat pranešė, kad minėta skola yra sumokėta ten gyvenančių suinteresuotų asmenų.

19. 2024 m. vasario 7 d. nutartimi kreditorė buvo informuotina apie gautus prieštaravimus, nurodant, kad ji ne vėliau kaip per 14 d. nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Kreditorė nei ieškinio, nei jokio kito procesinio dokumento nepateikė.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms (kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nei ieškinio, nei jokio kito procesinio dokumento nepateikus), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 439 straipsnio 6 dalimi, turėjo teisę nuo 2024 m. vasario 26 d. priimti nutartį dėl kreditorės pareiškimo laikymo nepaduotu ir teismo įsakymo panaikinimo bei byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisimo. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-692-527/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1870-658/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2277-392/2018).

21. Pažymėtina, jog teismui teiktuose prieštaravimuose skolininkės I. S. ir R. S. nors ir pranešė teismui, kad aptariama skola jau yra sumokėta ten gyvenančių suinteresuotų asmenų, tačiau jos aiškiai nurodė ir tai, kad nesutinka su kreditorės pareiškimu ir prašė išduotą teismo įsakymą panaikinti. Prie prieštaravimų nebuvo pateiktas joks skolininkų atsiskaitymą su kreditore patvirtinantis dokumentas. Dėl nurodytų priežasčių, kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nepateikus nei ieškinio, nei jokio kito procesinio dokumento, kuriame būtų išdėstyta kreditorės pozicija dėl susiklosčiusios situacijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 439 straipsnio 7 dalimi, o taikė CPK 439 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

24. Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo civilinę bylą Nr. eL2-1600-857/2024, paduodama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau, skolininkėms I. S. ir R. S. pateikus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, buvo pasyvi, t. y. įstatymo nustatytu terminu nepateikė ieškinio ar jokio kito procesinio dokumento, kas lėmė tokią bylos proceso pabaigą. Nepagrįsta teigti, jog už byloje susidariusias išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, yra atsakingi skolininkai I. S., M. S. ir R. S., kadangi kreditorės reikalavimų pagrįstumas, minėtiems skolininkams pareiškus prieštaravimus, liko nenustatytas. Prieš kreipdamasi į teismą kreditorė turėjo pareigą išsiaškinti asmenis, atsakingus už susidariusią skolą, juos informuoti apie pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje susidariusias 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisė iš kreditorės. Šios bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl kreditorės kaltės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs išduotą teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą laikęs nepaduotu bei grąžinęs kreditorei, taip pat priteisęs iš kreditorės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.