Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi grupės pareiškėjų J. P., V. V., E. E., L. Š., K. M., E. T., uždarosios akcinės bendrovės „Gaudi“, O. S., J. V., M. P., S. J., V. S., A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“, G. G., G. V., B. G., E. V., J. G., S. G., N. K., L. G., J. B., V. J., V. K., V. D., V. J. M., atstovaujamų atstovo G. V. ir grupės advokatės M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1017-826/2020 pagal grupės pareiškėjų skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Birutės parkas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Grupė pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, kurį ne kartą patikslinusi (paskutinė byloje esanti 2020 m. kovo 8 d. skundo redakcija) prašė:

1.1. pripažinti, kad pareiškėjai nėra jiems priskirtos dalies iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės mokesčio mokėtojai valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, prasme;

1.2. pripažinti, kad kelias D2 kategorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo keliai valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, prasme;

1.3. panaikinti atsakovės atsisakymą panaikinti / patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už bendrojo naudojimo 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įformintas individualiais kiekvienam pareiškėjui 2019 m. liepos 3-5 d. raštais dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo (iš viso 18 raštų);

1.4. įpareigoti atsakovę pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. birželio 7 d. prašymą panaikinti / patikslinti deklaracijas;

1.5. įpareigoti atsakovę patikslinti pareiškėjams pateiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017 ir 2018 metus dėl jiems priskirtos iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

1.6. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Grupė pareiškėjų 2020 m. kovo 8 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateiktame patikslintame skunde (paskutinė skundo redakcija) nurodė, kad UAB ,,Nuova Captal“, kurios buvęs pavadinimas – UAB ,,Palangos kempingas“, 1998 m. balandžio 28 d. ir 2003 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių pagrindu valdė valstybei nuosavybės teise priklausantį 6,4809 ha ploto žemės sklypą. Ginčo žemės sklype buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame už gyventojų, t. y. pareiškėjų, lėšas įrengtas ir įregistruotas D2 kategorijos pravažiavimo kelias, gatvė, nuotekų ir lietaus nuotekų šalinimo tinklai. Pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta 2016 m. gruodžio 30 d., UAB ,,Nova Capital“ kelius, lietaus nuotekų tinklus ir nuomos teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį, skirtą šiems objektams naudoti pagal paskirtį, perleido gyventojų įsteigtam trečiajam asmeniui DNSB ,,Birutės parkas“.

3. Pasak pareiškėjų, 2019 m. gegužės 14-24 d. jie gavo atsakovės raštus dėl žemės nuomos mokesčio už 2017 ir 2018 metus jiems apskaičiavimo ir valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį. Nesutikdami su atsakovės raštais, 2019 m. birželio 7 d. pateikė bendrą prašymą suteikti informaciją ir panaikinti / patikslinti šias deklaracijas, tačiau atsakovė 2019 m. liepos 3-5 d. pateikė analogiškus pirmiesiems raštus dėl žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo, kuriuose nurodyta tariama jų prievolė mokėti žemės nuomos mokestį.

4. Pareiškėjų teigimu, atsakovė nei pirmuose, nei vėlesniuose raštuose nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi kildina pareiškėjų prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, juo labiau kad ginčo žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjams, o DNSB ,,Birutės parkas“. Atsakovė neteisingai nurodė bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies plotą, kadangi iki šiol nėra išskirta bendro naudojimo dalis žemės sklype. Nuomos mokestis už kelią, kuris užima 0,8159 ha plotą, neturėtų būti mokamas, kadangi jis laikytinas bendrojo naudojimo objektu. Be to, atsakovė nepagrįstai bendrojo naudojimo žemės sklypo daliai pritaikė komercinės paskirties objektų ir rekreacinių teritorijų žemės sklypams taikytiną 0,9 proc. tarifą.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI-3213-243/2020, priėmė pareiškėjų patikslintą 2020 m. kovo 8 d. redakcijos grupės skundą ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. birželio 25 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-44/2020 nutarė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2184-995/2020, šią bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nustatęs, kad pareiškėjai reiškia grupės ieškinį, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441¹ straipsnio 4 dalį teismingas apygardos teismui.

7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1453-370/2020, 2020 m. liepos 28 d. nutartį panaikino ir patikslintą skundą (ieškinį) perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo nuo trūkumų šalinimo instituto taikymo stadijos.

8. Iš naujo įvertinęs pareiškėjų pateiktą procesinio dokumento turinį, pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą grupės pareiškėjų procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti CPK 441¹, 441² arba 135 straipsnius atitinkantį procesinį dokumentą.

9. Grupės pareiškėjų atstovė 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyta, kad advokatė nesupranta konkrečių teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų ir kokiu būdu jie turėtų būti šalinami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi priėmė ir patenkino grupės pareiškėjų atstovės atskirąjį skundą ir pasinaikino 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį; nustatė naują 10 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – CPK reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pateikti.

11. Teismas, įvertinęs 2020 m. lapkričio 17 d. atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjų atstovė nesuprato, kokie konkretūs ieškinio trūkumai buvo nustatyti, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, taip pat įvertinęs ir tai, kad net ir išaiškinus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį, bylą vis tiek reikės perduoti apeliacinės instancijos teismui, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį pasinaikino.

12. Tačiau teismas sprendė, kad procesas pagal pareiškėjų skundą (ieškinį) negali būti pradėtas, kadangi pateiktas procesinis dokumentas neatitinka nei bendrųjų, nei specialiųjų reikalavimų, numatytų CPK. Teismas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad skundas (ieškinys) yra pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis. Bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka bendros kompetencijos teisme turi būti pateiktas ieškinys, atitinkantis, tiek bendruosius CPK 135 straipsnyje nurodytus reikalavimus ieškinio turiniui (šis reikalavimas numatytas ir CPK 441³ straipsnio 2 dalyje), tiek ir specialiuosius, nurodytus CPK 441³ straipsnyje, jeigu bus teikiamas grupės ieškinys.

13. Kitas teismo nurodytas šalintinas trūkumas – už ieškinį nesumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai apie 144 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus, kituose ginčuose mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis, o grupės ieškinio bylose pagal CPK 441¹⁶ straipsnį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis, ir, jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami bei iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias CPK taisykles.

14. Teismas nurodė negalintis tiksliai apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio, nes neaišku, kiek reikalavimų liks patikslinus procesinį dokumentą, visgi 2019 m. lapkričio 4 d. redakcijos skunde yra pateikti keturi bendri reikalavimai ir aštuoniolika individualių, todėl padarė išvadą, kad už tokį ieškinį mokėtinas 3 800 Eur žyminis mokestis.

15. Be to, teismas pasiūlė pareiškėjams įvertinti tai, ar jų pateikti reikalavimai dėl 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 5 d. raštų panaikinimo sukels teisines pasekmes ir ar šie reikalavimai nagrinėtini teisme pagal CPK nuostatas, atkreipęs pareiškėjų dėmesį ir į tai, kad pasekmes sukelia tik tam tikri valiniai sprendimai, bet ne atsakymai į prašymus.

16. Teismas nustatė naują terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, pateikiant CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį (CPK 115 straipsnis 2 dalis), ir išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalis 11 punktas, 297 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

17. Grupės pareiškėjų atstovė advokatė M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismas, pasisakydamas apie ieškinio trūkumus, nurodė tik bendro pobūdžio CPK nuostatas, kuriose nustatyti bendrieji ieškinio turiniui keliami reikalavimai (CPK 135 straipsnis) bei specialieji reikalavimai, keliami grupės ieškiniui (CPK 441¹ straipsnis), nenurodęs, kokių konkrečiai CPK normų neatitinka pateiktas procesinis dokumentas.

17.2. Akivaizdu, kad yra reiškiamas grupės ieškinys, todėl teismui iš esmės neturėtų kilti abejonių, susijusių su tuo, ar reiškiamas grupės ieškinys ar ieškinys pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atitinkamai, kuriuos procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus privalo atitikti grupės pareikštas ieškinys. Nors teismas nutarties 15.2 ir 15.2 punktuose nurodė papildomus ieškinio trūkumus, visgi nevykdė pareigos, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečiai trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą.

17.3. Ieškinio pagrindiniu reikalavimu yra siekiama tam tikros naudos – būti atleistiems nuo piniginės prievolės / jos dalies, numatytos atitinkamais atsakovės sprendimais (valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis), kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio (savarankiško reikalavimo), t. y. jų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo, jų tenkinimas nesukeltų naujų savarankiškų teisinių padarinių, todėl už juos nemokėtinas žyminis mokestis.

17.4. Ieškovų grupė siekia būti atleista nuo prievolės mokėti 8 841,30 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl už šį turtinį reikalavimą mokėtinas 199 Eur žyminis mokestis (8 841,30 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 441¹⁶ straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovai yra sumokėję 144 Eur žyminį mokestį, nesumoėkta žyminio mokesčio dalis yra 55 Eur (199 Eur – 144 Eur).

17.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 3 800 Eur žyminis mokestis. Neaišku, kokiu būdu teismas apskaičiavo tokio dydžio žyminį mokestį, ar iš jo atėmė jau sumokėtą žyminį mokestį.

17.6. Teismas, nustatęs, kad ginčas ar jo dalis nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, turėtų priimti motyvuotą procesinį sprendimą, o ne apsiriboti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl pareikštų reikalavimų. Juo labiau kad ieškinys gali būti tikslinamas ir vėlesnėje proceso stadijoje. Teismui nepateikus motyvuoto procesinio sprendimo dėl ginčo ar jo dalies nenagrinėjimo teisme civilinio proceso tvarka, siūlymas pareiškėjams įvertinti, ar reikalavimai panaikinti atsakovės raštus sukels teisines pasekmes, laikytinas formaliu ir netrukdančiu priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl grupės ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir pateikto procesinio dokumento atitikties šiems reikalavimams

18. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria grupei pareiškėjų (apeliantams) nustatytas terminas jų procesinio dokumento trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais tik tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kiekvieno trūkumo atskirai pagal atitinkamas CPK pozicijas, kurių apeliantų procesinis dokumentas neatitinka, be kita ko, nenurodė ir žyminio mokesčio skaičiavimą, tačiau nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad nėra kliūčių procesui pagal byloje esantį grupės skundą vykti.

19. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos jos procesinės eigos matyti, kad apeliantai 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su grupės skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimu ir mokėjimu, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Savo skundą apeliantai ne kartą tikslino ir tik 2020 m. kovo 20 d. nutartimi 2020 m. kovo 8 d. redakcijos patikslintas grupės skundas buvo priimtas. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai ta pačia 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą (administracinė byla Nr. eI3-3213-243/2020).

20. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. birželio 25 d. priėmė nutartį Nr. T-44/2020, konstatuodama, kad ginčas pagal pareiškėjų grupės skundą teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Taigi neskundžiama ir galutine nutartimi yra konstatuota, kad šis ginčas dėl apeliantų pareigos mokėti valstybinio žemės sklypo nuomos mokestį ir tokio mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

21. CPK 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų, koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis).

22. Pagal ginčo teisenos taisykles bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas prasideda pareiškus ieškinį ir teismui tokį ieškinį priėmus (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad pradinis procesinis dokumentas, kuriuo inicijuojama byla, buvo parengtas ir paduotas vadovaujantis ABTĮ normomis. Administracinio teismo priimtas grupės skundas vėliau perduotas bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti, atitinkamai, aktualiomis ir taikytinomis tapo nebe ABTĮ, o CPK įtvirtintos proceso taisyklės, be kita ko, ir taisyklės bei tvarka, susijusi su civilinį ginčą inicijuojančios šalies teikiamo procesinio dokumento turiniu ir forma.

23. Akivaizdu, kad skundas, nagrinėtinas administracinėje byloje ir parengtas pagal ABTĮ reikalavimus, kuriame šios teisės normos ir cituojamos, nėra tapatus ieškiniui, parengtam vadovaujantis CPK nustatytomis taisyklėmis ir remiantis jame nustatytais reikalavimais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį būtent į ieškinio, kurį privalu pateikti, nagrinėjamoje byloje nebuvimą, pažymėjęs, kad 2020 m. kovo 8 d. apeliantų grupės skundas, pateiktas vadovaujantis ABTĮ normomis, neatitinka CPK numatytų reikalavimų. Taigi, tokie apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad jiems nesuprantamas teismo nurodymas pateikti ieškinį, stokoja pagrįstumo, juolab kad teisinė jų atstovė neabejotinai suvokia skirtumą tarp ieškinio ir skundo turinio, ir šis skirtumas nėra tik procesinio dokumento pavadinimas.

24. Kita vertus, visgi sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vien CPK numatytų teisės normų, reglamentuojančių bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnis) bei specialiuosius grupės ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 441³ straipsnis) pacitavimas skundžiamos nutarties 13-14 punktuose, aiškiai nenurodant, kokių konkrečiai reikalavimų pateiktas procesinis dokumentas neatitinka, kokie jo trūkumai turėtų ir galėtų būti šalinami, negali būti pripažintas pakankamu. Kitu atveju nebūtų jokios galimybės įsitikinti, ar teismo identifikuoti trūkumai yra ištaisyti. Todėl skundžiamos nutarties motyvavimo trūkumą pataiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), nurodamas apeliantams, kad jie turi pareigą į nagrinėjamą bylą pateikti CPK numatytos formos procesinį dokumentą – ieškinį, kuriame būtų nurodyti šalių pavadinimai, informacija apie juos ir procesinių dokumentų įteikimo vietą, šalių atstovai, ieškinio suma, kadangi ir patys apeliantai atskirajame skunde nurodo reiškiantys turtinius reikalavimus, apeliantų pasirinktas ieškinio pagrindas ir dalykas, nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7 punktai).

25. Pasisakant dėl skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad 2020 m. kovo 8 d. redakcijos procesinis dokumentas turi ne visus CPK 441³ straipsnyje nustatytus specialiuosius grupės ieškinio rekvizitus, visų pirma pažymėtina tai, kad tiek ABTĮ 126³ straipsnyje numatyti grupės skundui reikalavimai, tiek ir nustatyti CPK 441³ straipsnyje specialieji tokio ieškinio reikalavimai iš dalies sutampa. Abejuose teisės aktuose yra numatyta, kad pateikiant prašymą nagrinėti skundą, o civilinio ginčo atveju – ieškinį, būtent pagal grupės skundo / ieškinio taisykles, reikia apibūdinti grupę, kurios skundas / ieškinys paduodamas, nurodyti aplinkybes, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams, pareikšti individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami), nurodyti aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus, nurodyti grupės atstovą.

26. Iš 2020 m. kovo 8 d. grupės skundo 83–88 punktų matyti, kad apeliantai suformavo prašymą nagrinėti skundą pagal grupės skundo taisykles, taip pat yra apibūdinta ir jį teikianti grupė, nurodytos jai bendros aplinkybės. Kaip matyti iš grupė skundo priedų, yra pateikti ir pareiškimai dėl sutikimo būti grupės nariu bei pareikšti grupės skundą, grupės narių sąrašas, pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę, teisinių paslaugų sutartis (žr. grupės skundo priedus Nr. 19-22).

27. Vadinasi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad grupės procesinis dokumentas atitinka didžiąją dalį tokiam procesiniam dokumentui keliamų specialiųjų reikalavimų, numatytų CPK 441³ straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 2 dalyje, 3 dalies 1-3, 5, 7 punktuose, 4 dalies 1–3 punktuose. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad apeliantų procesinis dokumentas neatitinka CPK 441³ straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 4 dalies 4 punkte numatytų specialiųjų reikalavimų, susijusių su individualiais turtinio pobūdžio reikalavimais. Taip pat nėra pateikta apeliantų pozicija ir dėl CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos įgyvendinimo (CPK 441³ straipsnio 3 dalies 6 punktas), kitaip tariant, kokius savo atliktus veiksmus jie laiko įgyvendinusiais minėtą tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad, kitaip nei teikiant grupės skundą administracinės teisenos bylose, kartu su grupės ieškiniu turi būti pateikiami įrodymai, jog buvo laikytasi CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 441³ straipsnio 3 dalies 6 punktas). Taigi apeliantai, pateikdami į nagrinėjamą bylą grupės ieškinį, turėtų nurodyti savo poziciją ir šiuo klausimu.

28. Atskirajame skunde apeliantai tvirtina, kad reiškiamas ne tik visai grupei bendras reikalavimas, susijęs su valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimu ir atsakovės šiuo klausimu priimtų sprendimų vertinimu, bet ir individualūs kiekvieno iš grupės narių reikalavimai, susiję su jiems konkrečiai apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu, tačiau procesiniame dokumente nėra įvardyta, kokio konkrečiai dydžio kiekvienam iš grupės narių mokestis buvo nepagrįstai apskaičiuotas, kokie kriterijai lėmė atitinkamo dydžio mokesčio kiekvienam jų paskaičiavimą. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantai siekia būti atleisti nuo bendros prievolės mokėti 8 841,30 Eur žemės nuomos mokestį. Darytina prielaida, kurią apeliantai turėtų patikslinti, ar šio reikalavimo pagrindu yra 2019 m. liepos 3-5 d. atsakovės raštai dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, kuriuose nurodytas už 2018 ir 2019 metus apskaičiuotas mokestis. Tačiau iš nurodytų raštų turinys liudija, kad yra apskaičiuotas mažesnis, t. y. 7 010,58 Eur, o ne apeliantų nurodytas 8 841,30 Eur mokestis, kurio mokėjimo jie norėtų išvengti. Taigi, apeliantų turėtų patikslinti, koks kiekvieno grupės nario turtinis reikalavimas yra reiškiamas (kokio dydžio turtinių padarinių kiekvienas jų siekia išvengti), kas sudaro jo pagrindą. Tokiu atveju, t. y. patikslinus ir sukonkretinus individualių reikalavimų pagrindą, galės būti operatyviau ir ekonomiškiau įgyvendintas bylos procesas, o priešingai šaliai užtikrinta teisė pareikšti atsikirtimus į konkrečius byloje pareikštus reikalavimus, užtikrinant ginčo šalių lygiateisiškumo ir rungimo principų įgyvendinimą (CPK 7, 12, 17 straipsniai).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl CPK 441³ straipsnio 3 dalies 5 punkto, taip pat šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų ir išaiškino, kad tuo atveju, kai yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, turi būti nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus, ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus, taip pat nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus. Kasacinio teismo vertinimu, tiek CPK įtvirtintas reguliavimas, tiek įstatymų leidėjo ketinimus atskleidžiantys aktai leidžia teigti, jog grupės ieškiniu gali būti teikiami ir turtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šie reikalavimai, siekiant išnagrinėti ginčą, turi būti individualizuojami. Reiškiant individualius reikalavimus yra keliamas reikalavimas įvardyti svarbias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant šiuos reikalavimus, t. y. pareiga individualizuoti aplinkybes yra pirmiausiai siejama su poreikiu tinkamai išnagrinėti pateiktus individualius reikalavimus. Šis vertinimo testas lemia tai, kad inicijuojant ginčą tokios aplinkybės turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškinio dalyką, pagrindą, nekeliant, be kita ko, procesą inicijuojančiai šaliai neproporcingos naštos dėl visų aplinkybių nurodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 36 punktas).

30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad administracinėje byloje pateiktas ir vėliau bendrosios kompetencijos teismui perduotas nagrinėti apeliantų procesinis dokumentas (grupės skundas) neatitinka CPK keliamų reikalavimų, todėl pagrįstai buvo nustatęs jiems terminą trūkumams ištaisyti.

31. Tačiau skundžiamos nutarties 15.3 punkte išdėstytas teismo pasiūlymas apsispręsti ir patikslinti reikalavimą dėl 2019 m. liepos 3-5 d. raštų panaikinimo šioje proceso stadijoje negali būti laikomas užkertančiu kelią bylos eigai, toks nurodymas neaktualus. Be to, teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, gali motyvuota atsisakyti priimti atitinkamus reikalavimus. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šie teismo trūkumai laikytini pertekliniais.

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos reiškiant grupės ieškinį

32. Apeliantai atskiruoju skundu kvestionuoja ir pirmosios instancijos nustatyto mokėtino žyminio mokesčio dydį. Už grupės ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis ir jo apskaičiavimo tvarka, be kita ko, aptarta ir CPK 441¹⁶ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis. Šis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias CPK taisykles, t. y. numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui (CPK 441¹⁶ straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė tik bendrą mokėtiną žyminio mokesčio sumą – 3 800 Eur, kurios apskaičiavimas, kaip pagrįstai tvirtinama atskirajame skunde, nėra apeliantams aiškus. Kadangi šiuo atveju žyminio mokesčio sumos apskaičiavimo mechanizmas iš tiesų nenurodytas, apeliacinės instancijos teismas gali padaryti tik prielaidą, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, 500 Eur žyminiu mokesčiu turėtų būti apmokestintas kiekvienas iš savarankiškais teismo laikomų keturių bendrų reikalavimų, o CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu – kiekvienas iš aštuoniolikos individualių reikalavimų, iš viso sumokant 3 800 Eur žyminį mokestį ([4 bendri reikalavimai x 500 Eur] + [18 individualių reikalavimų x 100 Eur]). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliantams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normose įtvirtintas taisykles, apskaičiuojant žyminio mokesčio sumą tokios kategorijos bylose.

34. Iš apeliantų 2020 m. kovo 8 d. grupės skundo matyti, kad jame buvo reiškiami tokie reikalavimai: (1) pripažinti, kad pareiškėjai nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojais; (2) pripažinti, kad kelias ir gatvė yra bendrojo naudojimo keliai; (3) panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 3-5 d. raštus dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo (iš viso 18 raštų); (4) įpareigoti atsakovę pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus į grupės prašymus; (5) įpareigoti atsakovę patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017 ir 2018 metus.

35. Visų pirma teismas suklydo nutardamas, kad kiekvienas grupės nario individualių reikalavimų, kurie galimai siejami su 2019 m. liepos 3-5 d. atsakovės raštais dėl žemės nuomos mokesčio panaikinimo, turėtų būti apmokestinami atskirai CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu fiksuotu – 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

36. Jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis ir tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 24-27 punktai).

37. Ir priešingai, jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu..

38. Nagrinėjamu atveju tiek grupės skundo faktinis pagrindas, tiek ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. birželio 25 d. nutartyje jau padarytos išvados, kad grupės skunde dėstomos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčas byloje kilo dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio ir toks reikalavimas laikytinas turtiniu, paneigia galimybę skaičiuoti fiksuotą žyminį mokestį. Tuo atveju, jeigu bus patenkintas apeliantų reikalavimas, jie bus atleisti nuo turtinės prievolės valstybei, t. y. prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Kitu atveju jiems išliks pareiga tokį mokestį sumokėti. Akivaizdu, kad apeliantų turtinė padėtis, priklausomai nuo to, koks sprendimas byloje bus priimtas, keisis.

39. Nustačius, kad individualūs reikalavimai yra turtiniai bei vadovaujantis pirmiau aptarta CPK 441¹⁶ straipsnio 2 dalyje nustatyta žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka, turėtų būti sudedami visi individualių turtinių reikalavimų dydžiai ir iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl aiškiai neapibrėžtų apeliantų turtinių reikalavimų, turinčių reikšmės ieškinio sumos nustatymui, taigi apeliacinės instancijos teisme nėra aišku, kokio dydžio individualūs reikalavimai yra reiškiami ir kokio dydžio žyminis mokestis už visus reikalavimus (turtinius ir neturinius) mokėtinas. Tačiau šiame kontekste nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad neturtiniai reikalavimai laikytini savarankiškais reikalavimais ir už kiekvieną jų mokėtinas 500 Eur žyminis mokestis.

40. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013; 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-803-370/2020, 66 punktas).

41. Apeliantų reikalavimai pripažinti, kad jie nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai, kelias ir gatvė, už kuriuos buvo paskaičiuotas šis mokestis, yra bendrojo naudojimo kelias, prašymas įpareigoti atsakovę pateikti atsakymus ir patikslinti deklaracijas, yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo. Kitaip tariant, jie visi yra neatsiejamai susiję su valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo prievole. Todėl už šiuos reikalavimus žyminis mokestis neturi būti mokamas.

42. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė iš esmės teisingą išvadą, jog apeliantų atsisakymas pateikti grupės ieškinį vietoje byloje priimto ir administraciniam teismui adresuoto grupės skundo, žyminio mokesčio nesumokėjimas, kliudo civilinio proceso eigai ir šie trūkumai turi būti ištaisyti iki pradedant ginčą nagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas trūkumams, kurie šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi patikslinti, jau pasibaigęs, teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti grupei pareiškėjų (ieškovų) terminą iki 2021 m. vasario 17 d. įskaitytinai ieškiniui pateikti ir žyminiam mokesčiui už jį sumokėti.