- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1453-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-01675-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- J. P., V. V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P., V. V. ir kitų, iš viso 27 pareiškėjų, atstovaujamų G. V. ir advokatės I. V., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1017-826/2020 pagal pareiškėjų grupės skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjų grupė, atstovaujama grupės atstovo G. V. ir grupės advokatės I. V., 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su grupės skundu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti, kad pareiškėjai nėra jiems priskirtos dalies iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), valstybinės žemės mokesčio mokėtojai valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, prasme;
1.2. pripažinti, kad kelias D2 kategorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gatvė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo keliai valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, prasme;
1.3. įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. birželio 7 d. prašymą panaikinti / patikslinti deklaracijas;
1.4. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 5 d. raštus, kuriais atsisakyta panaikinti / patikslinti valstybinio mokesčio deklaracijas už bendro naudojimo iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype;
1.5. įpareigoti atsakovę patikslinti pareiškėjams valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017 ir 2018 metus dėl jiems priskirtos iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su atsakovės sprendimu juos, kaip nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos pl. 37, Palangoje, savininkus, laikyti ir 1,0531 ha Žemės sklypo dalies nuomos mokesčio mokėtojais, prašo sumažinti žemės nuomos mokesčio dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3213-243/2020 priėmė pareiškėjų patikslintą grupės skundą ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
4. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. birželio 25 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-44/2020 nutarė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Plungės apylinkės teismas (Palangos rūmai) 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2184-995/2020 civilinę bylą pagal pareiškėjų grupės skundą (ieškinį) atsakovei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjai reiškia grupės ieškinį, kurio pateikimo tvarką bei nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV1 skyrius, todėl pareiškėjų grupės skundas (ieškinys) teismingas apygardos teismui (CPK 441¹ straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal patikslintą skundą atsakovei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismui.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų pateiktas procesinis dokumentas (skundas) neatitinka CPK 441³ straipsnyje numatytų reikalavimų grupės ieškiniui ir jo negalima ištaisyti, nes nebuvo laikytasi CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinės ginčų tvarkos sprendimų ne teisme tvarkos, taip pat padarė išvadą, kad Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. birželio 25 d. civilinę bylą perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismui, o ne Klaipėdos apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjai 2019 m. birželio 7 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovę. Prašymo turinys atitiko pretenzijai keliamus reikalavimus: prašyme apibūdinta grupė, nurodyti reikalavimai, pretenzija pateikta registruota pašto siunta.
8.2. Specialioji teisėjų kolegija nesprendė, pagal kokias proceso taisykles ieškinys turi būti nagrinėtinas, nes jos kompetencijai priskirta spręsti bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, o ne bylos nagrinėjimui taikytinų proceso normų klausimus.
8.3. Teismui nustačius, kad pareiškėjų procesinis dokumentas neatitinka CPK 441³ straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, teismas turėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti (CPK 441⁷ straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjų grupės patikslintą skundą atsakovei buvo perduota nagrinėti Plungės apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjų grupės skundo (ieškinio) teismingumo
11. Viena iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo prielaidų yra įstatymų nustatytos tvarkos, įskaitant ir bylos teismingumo taisyklių, laikymasis (CPK 5 straipsnis). CPK įtvirtina ne tik teismingumo taisykles, tačiau taip pat reglamentuoja ir teisinius padarinius, jeigu asmuo kreipiasi į teismą jas pažeisdamas. CPK 137 straipsnio (ieškinio priėmimas) 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui, kuriam jis paduotas, teismas atsisako priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
12. Taigi, CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai) arba atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, t. y. įstatymas imperatyviai nustato, jog gavus ieškinį pirmiausia išspręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali būti išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iškėlimas. Tik ieškinį priėmus ir iškėlus civilinę bylą, jau galėtų atsirasti teisinės prielaidos civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnis).
13. CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Atitinkamai CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. CPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos teisės normos yra skirtos priimtų nagrinėti ieškinių ir pagal juos iškeltų civilinių bylų perdavimui kitam teismui.
14. Nagrinėjamu atveju jau esant iškeltai bylai pagal grupės skundą administracinės teisenos tvarka, kilus abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo, buvo kreiptasi į specialią teisėjų kolegiją. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-44/2020 civilinė byla pagal apeliantų grupės skundą buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Plungės apylinkės teismui, kuris nustatė, kad apeliantų grupės skundas teismingas apygardos teismui, nes apeliantų grupės skundas turi ieškinio ypatumų - atitinka grupės ieškinį (CPK 441¹ straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad toks ginčas jam neteismingas, nes pareiškėjų grupės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 441³ straipsnyje numatytų reikalavimų grupės ieškiniui.
15. CPK 36 straipsnio 8 dalis nustato, kad, kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.
16. Pasisakydamas dėl apeliantų atskirojo skundo argumentų dėl civilinės bylos teismingumo apygardos teismui, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų pozicijai, kad toks pareiškėjų grupės skundas (ieškinys) turi būti nagrinėjamas būtent apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
17. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 441¹ straipsnio 4 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja grupės ieškinio bylas.
18. Grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos įtvirtintos CPK 441³ straipsnyje, pagal kurį teismas prieš imdamasis nagrinėti tokį ieškinį, pirmiausia turi nustatyti, ar grupės ieškinys atitinka tiek bendrąsias, tiek specialiąsias grupės ieškinio pareiškimo sąlygas, ar egzistuoja jos narius vienijantys bendrumo požymiai.
19. Ieškinys laikomas atitinkančiu bendrąsias sąlygas, jei: 1) visų narių reikalavimai grindžiami tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu gynybos būdu siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 441³ straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) grupės ieškinys yra efektyvesnis pažeistų teisių gynybos būdas negu atskiri individualūs ieškiniai (1 dalies 2 punktas); 3) laikytasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (1 dalies 3 punktas); 4) grupė turi atstovą (1 dalies 4 punktas). Ieškinys atitinka specialiąsias sąlygas, jei: 1) reikalavimas pareikštas ne mažiau kaip 20 fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių valią būti grupės nariais ir pareikšti atitinkamą ieškinį (2 dalies 1 punktas); 2) grupė turi advokatą (2 dalies 2 punktas).
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad grupės pareiškėjų (ieškovų) skundas (ieškinys) neatitinka CPK 441² straipsnyje numatytos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, taip pat, jog Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. birželio 25 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-44/2020 civilinė byla buvo perduota nagrinėti Plungės apylinkės teismui, o ne Klaipėdos apygardos teismui, padarė išvadą, jog byla pagal teismingumą turi būti perduota Plungės apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
21. CPK 441⁷ straipsnio, reglamentuojančio grupės ieškinio priėmimą, 1 dalis nustato, kad, grupės atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles, įvertina, ar visi ieškinį reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės ieškiniu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes. Kai grupės ieškinys neatitinka CPK 441³ straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 441⁷ straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, grupės ieškiniui taikytini ir bendrieji ieškiniui nurodyti reikalavimai, kurie taikytini atsižvelgus į minėtas grupės ieškinio nuostatas, šio instituto tikslus bei pobūdį, todėl grupės ieškinio trūkumai yra nustatomi ir tada, kai ieškinys neatitinka ir taikytinų bendrųjų reikalavimų (CPK 441¹ straipsnio 1, 3 dalys).
22. Vienas iš pagrindinių grupės ieškinio reikalavimų yra grupės narių vienodas teisinis gynybos būdas, kuriuo siekiama apginti pažeistas grupės asmenų teises. Kaip matyti iš patikslinto grupės skundo rezoliucinės dalies, joje suformuoti savarankiški materialieji reikalavimai, t. y. juos sieja bendras tikslas įgyvendinti galbūt pažeistas savo teises, taip pat pareiškėjai yra atstovaujami grupės atstovo ir advokatės. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad Specialioji teisėjų kolegijos kompetencijai priskirta spręsti bylos rūšinio teisingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismui klausimus (CPK 36 straipsnis), todėl žemesnės pakopos teismas (Plungės apylinkės teismas) gavęs tokią bylą, pagrįstai ją perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik ieškinio ar grupės ieškinio priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir iš esmės įvertinti tai, jog byla administraciniame teisme buvo iškelta pripažinus paduotą grupės skundą, todėl nustatęs, jog pareiškėjų pateiktas procesinis dokumentas gal būt neatitinka dalies grupės ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas turėjo privalėjo vadovautis CPK 36 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą nustatyti pareiškėjams protingą terminą trūkumams pašalinti – pateikti pagal CPK 441³ straipsnį atitinkantį procesinį dokumentą.
24. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis, naikintina ir civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo trūkumų šalinimo instituto taikymo stadijos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal grupės patikslintą skundą (ieškinį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo trūkumų šalinimo instituto taikymo stadijos.