Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui N. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja ieškovės sesuo V. R. paaiškino, kad nuolat rėmė ne tik ieškovę, tačiau ir visą ieškovės ir atsakovo šeimą, nes jiems nuolat trūko pinigų. Pavyzdžiui, didžiąją dalį mokesčio už ugdymo įstaigą sumokėjo liudytoja, liudytoja taip pat duodavo seseriai I. R. lėšų kasdieniam pragyvenimui. Patvirtino, kad atsakovas iš esmės kasdien vartojo alkoholį, pavyzdžiui pirkdamas maisto šeimai, sau nusipirkdavo du litrus alaus ir pan. Šiuo metu, kai ieškovė su vaiku gyvena kartu su liudytoja nuomojamame 3 kambarių bute, ir kai ieškovė gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, liudytojai žymiai sumažėjo našta remiant ieškovę.

Ieškinys atsakovui buvo tinkamai įteiktas paštu 2019 m. spalio 16 d. (b. l. 35), atsakovas per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas teismo buvo informuotas 2019 m. lapkričio 18 d. telefonu apie 2019 m. lapkričio 20 d. posėdį, nes paštu šaukimo jam nepavyko įteikti (b. l. 51-52). Ieškovė patvirtino, kad atsakovas apie posėdį žinojo, telefonu teiravosi, ar gali kartu su ja vykti į teismą. Nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas gyvena pas draugą, adreso ji nežino, bendrauja telefonu.

Išvadą teikiančios institucijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. 1SD-8069(8.1.27) nurodyta, kad vaiko išlaikymo pareiga tenka abiems tėvams, pažymėta, kad prašoma priteisti suma būtų pakankama tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Nurodyta, kad duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. L. atžvilgiu, Tarnyba neturi (b. l. 44). 2019 m. lapkričio 13 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 1TSD-3382 nurodyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena 3 kambarių, apie 60 kv. m. nuomojamame būste, patiria apie 150 Eur per mėn. išlaidų už vieno kambario nuomą, komunalinius mokesčius. Kituose kambariuose gyvena ieškovės sesuo su dukra ir kartais jų abiejų brolis. Bute yra visi patogumai, būstas kuklus, tačiau tvarkingas (b. l. 48-50).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Sprendimas už akių šeimos bylose negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 378 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad atsakovas apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai (b. l. 35, 51-52; CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prieštaravimų, teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą remiasi ieškovės teiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis, išvadą teikiančios institucijos išvada ir pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko L. L. motina yra ieškovė I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – atsakovas N. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nepilnametis šalių vaikas lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, ugdymo įstaigai 2019 m. sausio – rugsėjo mėn. už vaiko ugdymą, kitas suteiktas paslaugas iš viso sumokėta 367,86 Eur mokesčio (b. l. 8–9).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos). Atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 215 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį iš viso reikia skirti 420 Eur: maistui – 100 Eur, drabužiams – 50 Eur, ikimokyklinio ugdymo įstaigai – 50 Eur, sveikatai, higienai – 30 Eur, laisvalaikiui, lavinimui – 40 Eur, būstui – 130 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur (b. l. 2). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. su darbo santykiais susijusių pajamų gavo dirbdama bendrovėje UAB „Ainava“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., taip pat nuo 2019 m. lapkričio 15 d. yra pradėjusi dirbti bendrovėje „UAB „Čili pica“ (b. l. 63-66). Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. su darbo santykiais susijusių pajamų gavo dirbdamas bendrovėje UAB „Trinka“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., jo draudžiamosios pajamos tuo metu sudarė apie 175 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo registruotas kaip besiverčiantis individualia veikla (b. l. 61-62). Iš ieškovės pateiktos pažymos apie ieškovei bendrovėje UAB „Ainava“ išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis 2019 m. gegužės–liepos mėn. sudarė vidutiniškai 384 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (b. l. 6). Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų 2019 m. lapkričio 20 d. duomenimis nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 53-56). Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2019 m. spalio 11 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu vykdomas išieškojimas 57-iose vykdomosiose bylose, kuriose išieškotojai yra Valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (b. l. 17-31). Ieškovė žodžiu teismui ir išvadą teikiančios institucijos atstovei nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. jai registruotas dalinis darbingumas (b. l. 48).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas šioje byloje spręsdamas dėl ieškovės nurodytos 420 Eur dydžio sumos vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šios sumos neginčijo, įvertinęs tą aplinkybę, kad vaiko tėvai neturi nuosavo gyvenamojo būsto, taigi patiria būsto nuomos išlaidų, kurių dalis priskirtina ir prie vaiko išlaikymo išlaidų, sprendžia, kad nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma yra reali, pagrįsta. Iš bylos duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų spręstina, kad tėvų pajamos nėra didelės, turtinė padėtis nėra gera. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, jog atsakovas būtų (dalinai) nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, kliudančių dirbti, kad turėtų kitų išlaikytinių ar būtų kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas neišgalėtų teikti vaikui būtino išlaikymo. Atsakovo skolinių įsipareigojimų, kurie susidarė dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus ir pan., turėjimas ar oficialių darbinių pajamų neturėjimas nelaikytina pagrįstomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti prašomo priteisti iš esmės minimalaus išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad šalių sūnui šiuo metu yra 3,5 metų, jam augant vaiko poreikiai didėja. Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūros našta, kas reiškia, kad būtent atsakovas turi daugiau galimybių dirbti ir gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

Remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, kasacinio teismo praktiką, konkrečios bylos aplinkybes, atsakovo prieštaravimų nebuvimą, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteistinas 215 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė I. R. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų byloje nepareikšta, nepilnamečio vaiko interesai nepažeidžiami, teismas tenkina ieškovės prašymą ir įpareigoja atsakovą išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės nurodytą ieškovės banko sąskaitą. Teismas, siekdamas užkirsti kelią ginčams tarp šalių kilti, savo iniciatyva nurodo atsakovui lėšas pervesti iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos.

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintas, ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 77,40 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Byloje taip pat susidarė 7,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių valstybės naudai priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina visa procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai, kartu dalinai viršijant pareikštus reikalavimus nepilnamečio vaiko interesais.

Priteisti iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio sūnaus L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas iki kiekvieno mėnesio 20 d. atsakovas perveda į I. R. banko sąskaitą LT84 7044 0600 0772 7740, esančią banke SEB bankas. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina –I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,40 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 40 ct) žyminio mokesčio ir 7,08 Eur (septynis eurus 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 84,48 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Sprendimo apskundimas dalyje dėl išlaikymo nesustabdo jo vykdymo.