Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. B. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“), jo gynėjui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2022 m. gegužės 14 d., apie 00.11 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė T. K. į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, tokias savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešiniųjų momenkalulio ir smilkinkaulio lūžimus, galvos smegenų sumušimą, o taip pat kirstinę žaizdą smakre, nubrozdinimus dešinio momens ir pasmakrės srityse, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: Tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2022-05-14, apie 07.18 val., gautas pranešimas iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus, kad į Marijampolės priėmimo skyrių iš (duomenys neskelbtini), pristatytas T. K.. Po pirminės medikų apžiūros T. K. nustatyta 1,32 promilių girtumo laipsnis. Dėl galvos smegenų kontūzijos ir kaukolės lūžio išvežtas į Kauno klinikas (1 t., b. l. 8-14); Tarnybiniu pranešimu, kad 2022-05-14, apie 00.15 val., gautas pranešimas, apie (duomenys neskelbtini), sužalotą vaikiną, kuris yra be sąmonės. Atvykus nurodytu adresu, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo ant žemės rastas gulintis vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo - T. K. Į vietą atvykę medikai jį išsivežė į Marijampolės ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyrių. Lauke buvęs M. L. paaiškino, kad buvo kartu su nukentėjusiuoju, kai prie jų priėjo 3 nepažįstami vyrai. Vienas iš vaikinų sudavė jo draugui T. K. ir pasišalino link degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės teritoriją, už dujų užpildymo stoties pastebėti 3 vyrai bei viena mergina: D. D., L. B., L. B.ir M. V.. Paklausus, iš kur jaunuoliai atėjo, pastarieji paaiškino, kad iš klubo „(duomenys neskelbtini)“. Kilo įtarimas, kad jaunuoliai dalyvavo minėtose muštynėse, nes vienam iš jaunuolių – L. B. buvo sužalota kairė akis, matėsi patinimas ir mėlynė (1 t., b. l. 23-24); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelė yra grįsta trinkelėmis. Prie įėjimo į klubą yra dviejų pakopų laipteliai, virš įėjimo durų, dešinėje pusėje, yra vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje pusėje už pastato taip pat yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų reikšmingų tyrimui, neužfiksuota (1 t., b. l. 15-22); Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. S. pateikia kompaktinį diską su vaizdo stebėjimo kameros įrašu (1 t., b. l. 28-29); Objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu peržiūrimas vaizdo įrašas. Jame rodoma data 2022 m. gegužės 13 d., penktadienis, pradžia 00:03:58 val., įrašo trukmė 27 minutės. Įrašas be garso. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis T. K. prieina artyn prie L. B. ir kažką kalbėdamas bei gestikuliuodamas pilvu stumteli L. B., po ko L. B. kažkiek jį atsistumia ranka nuo savęs, tačiau T. K. vėl prieina artyn, prisilenkęs prie pat jo kažką pasakoja gestikuliuodamas ir linkčiodamas, kol prie jų prieina atokiau stovėjęs L. B. ir jie kažką kalbasi. Besikalbant L. B. 00:11:24 val. ranka perbraukia T. K. per galvą, po ko T. K. iš karto ranka suduoda smūgį pataikydamas L. B. į dešinę veido pusę (00:11:24 val.), o L. B. 00:11:25 val. (07:26 įrašo minutę) dešine ranka suduoda smūgį atgal T. K. į kairę veido pusę, po ko šis nuo smūgio pargriūna aukštielninkas. 00:23:53 į įvykio vietą atvyksta medikai, kurie išveža T. K. iš įvykio vietos (1 t., b. l. 31-33); Specialisto išvada Nr. G277/2022(09), iš kurios matyti, kad T. K. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimai, galvos smegenų sumušimas, o taip pat kirstinė žaizda smakre, nubrozdinimai dešinio momens ir pasmakrės srityse. T. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir muštinė žaizda bei nubrozdinimas pasmakrėje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimai, galvos smegenų sumušimas - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (b. l. 51-52).

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes įrodyta, kad L. B. 2022 m. gegužės 14 d., apie 00.11 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė T. K. į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, tokias savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešiniųjų momenkalulio ir smilkinkaulio lūžimus, galvos smegenų sumušimą, o taip pat kirstinę žaizdą smakre, nubrozdinimus dešinio momens ir pasmakrės srityse, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšuys.

Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą V. V., todėl būtina įvertinti galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Byloje yra pateiktas V. V. prašymas perduoti sūnų L. B. jos atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 185). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista, charakterizuojama teigiamai.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis anksčiau nebuvo teistas ir (ar) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Toks manymas yra vertinimo kategorija. Ji apsprendžiama nusikalstama veika padarytos žalos pašalinimo kriterijumi. Tai objektyvus kriterijus, nepriklausantis vien tik nuo atsakomybėn traukiamo asmens, kuriam gresia kriminalinė bausmė, galimų nenuoširdžių ir nepatikrinamų paaiškinimų, pažadų ar savo veiksmų vertinimų. Tai realus, patikrinamas ir tikrą nuteisto asmens požiūrį į savo veiksmų pasekmes parodantis kriterijus. Tokie veiksmai, kaip visos ar dalies turtinės žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusią nukentėjusio asmens padėtį, o kartu ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šiuo konkrečiu atveju, kaltinamasis jau atlygino didžiąją dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad mama objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Įvertinus kaltinamojo bei laiduotojos gaunamas pajamas bei tai, padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, teismas mano, kad nustatyti laidavimą su užstatu nėra pagrindo. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad yra pagrindas L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą V. V. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3 308,27 Eur turtinės ir 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, jog ją sudaro negautos pajamos, t. y. negautas darbo užmokestis UBA „(duomenys neskelbtini)“, kuris sudaro 3 181,28 Eur. Šios negautos pajamos (darbo užmokestis) skaičiuotinos pagal tai, kad T. K. minėtoje įmonėje pradėjo dirbti 2022 m. kovo 21 d., taigi iki patiriant sužalojimus, dėl kurių tapo nedarbingas, išdirbo 40 darbo dienų, už jas faktiškai gaudamas bendrą 2 156,66 Eur darbo užmokestį, t. y. po 53,92 Eur. už kiekvieną darbo dieną. Po 2022 m. gegužės 14 d. patirtų sužalojimų T. K. tapo laikinai nedarbingas, o jo nedarbingumas tęsėsi iki 2022 m. rugpjūčio 5 d., t. y. 59 darbo dienas, kurias laikino nedarbingumo pašalpa nebuvo mokama, kadangi nuketėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta jam esant neblaiviam. Negautas pajamas (darbo užmokestį) skaičiuojant pagal iki nedarbingumo išdirbtą laiką – 40 darbo dienų ir už jas faktiškai gautą darbo užmokestį (2 156,66 Eur, t. y. po 53.92 Eur už kiekvieną darbo dieną, darytina išvada, kad laikotarpiu, kuriuo dėl laikino nedarbingumo T. K. negalėjo dirbti, jis butų išdirbęs 59 darbo dienas, per kurias būtų uždirbęs 3 181,28 Eur. Be to, turtinė T. K. žala pasireiškė ir tuo, kad jam buvo suteikta būtinoji gydytoj neurologo konsultacija, kuri kainavo 70 Eur bei pirko 39,61 ir 17,38 Eur kainuojančius vaistus. Turtinės žalos dydžio pagrindimui pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (2 t., b. l. 13-14), tyrimų ir vaistų įsigijimo čekius, ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus išrašus (2 t., b. l. 15-29).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam padaryta 3 308,27 Eur turtinė žala yra įrodyta byloje esančiais duomenimis. Kaltinamasis pateikė bankinių pavedimų kopijas, iš kurių matyti, kad jis nukentėjusiajam 2022 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 2 200 Eur žalos atlyginimo, o 2023 m. vasario 16 d. – 250 Eur (iš viso 2 450 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos atimama atlyginta suma (3 181,28 Eur – 2 450 Eur) ir nukentėjusiajam priteisiamas minėtų sumų skirtumas, t. y. 858,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos nurodo, jog T. K. patirta neturtinė žala pasireiškė dideliais galvos ir ausies skausmais, nuolatine baime dėl sukeltų padarinių ir galbūt kilsiančių padarinių, sužalojus gyvybei pavojinga vietas, kuriuos lydi nemiga, jautrumas, negalėjimas toleruoti garsų (darbą atlieka su ausinėmis), periodiniu lankymusi pas įvairius medicinos specialistus (gydytoją neurologą, gydytoją otorinolaringologą, gydytoją psichiatrą, medicinos psichologą, šeimos gydytoją). 2022 m. liepos 23 d. įvyko nukentėjusiojo vestuvės, kurias dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos lydėjo slogi nuotaika ir pagrįstas nerimas dėl ateities. Visos aprašytos aplinkybės, vertinant neturtinės žalos mastą, yra pakankamai reikšmingos, kad T. K. patirta neturtinė žala galėtų būti įvertinta artima didžiausiai, kuri taikoma tokio pobūdžio bylose, t. y. 6 000 Eur.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Analizuojant praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-682-468/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-417/2019).

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, asmuo patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė T. K. į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, tokias savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešiniųjų momenkalulio ir smilkinkaulio lūžimus, galvos smegenų sumušimą, o taip pat kirstinę žaizdą smakre, nubrozdinimus dešinio momens ir pasmakrės srityse.

Be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant priteistino neturtinės žalos sumą, svarbu paminėti tai, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Teismas neabejoja, kad dėl padarytų sužalojimų neketėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jam atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt. Atsižvelgiama į nukentėjusiojo į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę (nedarbingas buvo 59 dienas), į nukentėjusiojo turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, didelius galvos ir ausies skausmus, periodiniu lankymusi pas įvairius medicinos specialistus (gydytoją neurologą, gydytoją otorinolaringologą, gydytoją psichiatrą, medicinos psichologą, šeimos gydytoją), į per vestuves lydėjusią slogią nuotaika ir kt. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jokių ilgalaikių, liekamųjų, neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo bei pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 12) matyti, kad T. K. įgaliotam atstovui advokatui R. M. yra sumokėjęs 1 770 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas, jo turėtos išlaidos atstovo advokato R. M. paslaugos apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. naudai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 303,88 Eur sumai dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų (1 t., b. l. 75-78). Kaltinamasis ieškinį atlygino, tai patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 88-89), todėl procesas dėl minėto ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) nuosprendžiu įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje, kaip jos medžiaga.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš L. B. T. K. naudai priteisti 858,27 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Iš L. B. T. K. naudai priteisti 5 000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. B. T. K. naudai priteisti 1 770,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

L. B. paskirti baudžiamojo poveiki priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, ir jį įpareigoti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą (858,27 Eur) atlyginti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Kauno teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 303,88 Eur turtinės žalos atlyginimo L. B. nutraukti.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Išaiškinti asmeniui, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.