Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-5109-505/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-12
Bylos Nr.: eI4-5109-505/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00833-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno, Marijampolės apskrityse
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės tarybai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-5109-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00833-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 51.4; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse) 2022 m. balandžio 13 d. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė teismo:

Motyvuojamoji dalis

– ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija), 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 24 straipsnio 2 punktą ir ar 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ atitinka VSĮ 24 straipsnio 2 punktą;

– nustačius, kad anksčiau nurodytos Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos neatitinka nurodytų VSĮ nuostatų, pripažinti jas prieštaraujančiomis nurodytoms VSĮ nuostatoms.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2022 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. T-129 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 108 ir 109 punktai.

Pažymėjo, jog Reglamento 108 punkte nustatyta taip, kad po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu. Reglamento 109 punkte nustatyta, kad Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.

Nurodė, jog pareiškėjui kilo abejonių dėl Reglamento 108 punkto nuostatos „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ ir 109 punkto nuostatos „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ atitikties VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Šios nuostatos iš esmės įtvirtino konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmę. Paminėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal Reglamento 108 punktą, kiekvienas Tarybos narys, norintis pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą, o pagal Reglamento 109 punktą, diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Taigi, Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų ribojimai apima ne tik trukmę, bet ir klausimų ir pasisakymų kartų skaičių, t. y. Tarybos narys gali užduoti tik vieną klausimą ir pasisakyti taip pat tik vieną kartą. Vadinasi, Tarybos narys, netgi ir pasiruošęs iš anksto svarstomiems klausimams, objektyviai per vieną kartą ir tokį trumpą laiką neturi galimybės paklausti rūpimų klausimų (siekdamas išsiaiškinti ir susiformuoti nuomonę svarstomais klausimais) arba pasisakyti už ar prieš svarstomą klausimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, toks teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieštaravimo VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, kuriame nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

Pabrėžė, kad iš pateiktų Reglamento nuostatų matyti, kad 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatyta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka. Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje vykstančiame savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su savivaldybės tarybos nario teisinio statuso apimtimi.

Savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, įgyvendinančio savivaldos teisę, valia yra išreiškiama balsuojant savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais. Savivaldybės tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, įgyvendindamas laisvo mandato principą, galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek pasisakydamas ir išklausydamas kitų savivaldybės tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais. Todėl bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariui atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Dėl šios priežasties klausimų ir pasisakymų ribojimas iki neadekvačių terminų pažeidžia ne tik Tarybos narių teises, įtvirtintas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte, bet ir trukdo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) laiduojamą savivaldos teisę.

Akcentavo, jog konstitucinė savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 str.). VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Taigi, savivaldybės tarybos posėdžiai yra pagrindinė ir esminė jos veiklos forma, kur yra priimami galutiniai sprendimai ir yra balsuojama visais savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarka nustatyta VSĮ. VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, susijusias su savivaldybės tarybos nario statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ. VSĮ 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose. Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti reglamentą, be kita ko, apima jos diskreciją reglamentuoti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų ir sprendimų svarstymo ir priėmimo tvarką, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti, o ją įgyvendindama savivaldybės taryba turi paisyti normų ir principų, įtvirtintų Konstitucijoje ir VSĮ. Pabrėžė, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punkte yra aiškiai įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. „dalyvauti diskusijoje svarstomais klausimais, <...> žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, <...> savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus <...>“. Paminėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme užtikrina, kad savivaldybėse per demokratinį atstovavimą būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali būti reglamentuota paminėtų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų savivaldybės tarybos narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys paminėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos ar nepagrįstai susiaurintos. Todėl Taryba, Reglamento 108 ir 109 punktų ginčytinomis nuostatomis įtvirtindama nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino Tarybos narių įgaliojimus ir taip pažeidė VSĮ 24 straipsnio 2 punktą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškimą atsakovė nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Reglamento 108 ir 109 punktuose nurodytos nuostatos nevaržo ir neriboja Tarybos nario teisių, numatytų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte.

Pažymėjo, kad būtent konkrečios trukmės abejonių sukėlusios trukmės reglamentavimas niekada nebuvo vertintas teismų praktikoje. Reglamento pakeitimu laikas buvo padidintas trečdaliu (vietoj numatytųjų 30 sekundžių – 40, o vietoj buvusios 1 minutės – 80 sekundžių). Atsakovės nuomone, pareiškėjas kelia abejones, kurių niekaip nepagrindžia, ir kad padidinus laiko limitą, kuris visiškai neanalizuojamas pareiškime, vis tiek yra nepagrįstai pažeidžiamos savivaldybės tarybos narių teisės. Mano, kad minėto laiko visiškai užtenka užduoti klausimui ar pasisakyti diskusijoje. Šiuo metu galiojančiame VSĮ 24 straipsnio 2 punkte numatyta, kad tarybos narys Reglamento nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Pastebėjo, kad pareiškėjas niekaip neįrodė ir niekuo nepagrindė kuo nors viena iš išvardytų teisių ir kaip yra pažeidžiamos pareiškėjui abejonių sukėlusiomis Reglamento nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimų Tarybos narių teisių įgyvendinimui Reglamente yra nustatytos ir įtvirtintos atskiros tvarkos: dėl sprendimų projektų rengimo ir teikimo – Reglamento VIII skyrius, dėl informacijos gavimo, kreipimosi su paklausimais, pareiškimais – Reglamento XI skyrius, Tarybos posėdžių tvarka reglamentuota atitinkamai Reglamento IX skyriuje.

VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios savivaldybės tarybos veiklos formos: savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad Taryba, taip pat ir Tarybos nariai, savo teises (užduoti klausimus, teikti pasiūlymus, sprendimo projektus ir t. t.) gali ir turi įgyvendinti ne tik Tarybos posėdžiuose, tačiau ir dalyvaudami komitetų, komisijų posėdžiuose.

Nurodė, kad vertinant, ar Reglamento nuostatos prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, būtina įvertinti Tarybos sprendimų rengimo, priėmimo reglamentavimą. VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Teisinis reglamentavimas suponuoja nuostatą, kad sprendimų projektus turi teisę teikti tarybos nariai, iš jų sudaryti komitetai, komisijos ir kiti subjektai. VSĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad būtent komiteto posėdžiuose tarybos nariai turi teisę teikti klausimus, pasiūlymus, komentarus dėl teikiamo sprendimo projekto, taip įgyvendindami savo pareigą būti vieno komiteto nariu ir dalyvauti jo veikloje. Būtent prieš komiteto posėdžius Tarybos narys gauna sprendimo projektą, todėl turi galimybę išanalizuoti sprendimo projektą, parengti klausimus, pasiūlymus ir juos teikti komiteto posėdžiuose. Laikytina, kad tokios tarybos nario teisės yra ypač svarbios ir negalima vertinti pareiškimo pagrįstumo nevertinant tokios Tarybos nario teisės ir galimybės teikti klausimus, pasisakyti.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, galutinai susiformuoja Tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek pasisakydamas ir išklausydamas kitų Tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais, pažymėdama tai, kad jeigu tarybos narys aktyviai dalyvauja komitetų veikloje, tai visus rūpimus klausimus jis gali išsiaiškinti dar iki tarybos posėdžio, o posėdžio metu pareikšti nuomonę svarstomu klausimu skirto laiko visiškai užtenka. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų be savo dėstomos nuomonės, jog „per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimą“. Kuo pasireiškia objektyvus neįmanomumas ir koks būtų objektyvus įmanomumas, pareiškėjas nepasisako. Teisės normomis laiko tarpas, kuris būtų pakankamas, taip pat nėra reglamentuojamas.

Atkreipė dėmesį, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punktas įtvirtina tarybos nario teisę ne tik dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, bet suteikia ir kitas teises, kurių pagrindu tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese. Dėl to Tarybos narys yra laisvas pasirinkti, kokia apimtimi, būdu ir forma šiomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese. Pareiškėjo argumentas, jog tik dalyvaudamas diskusijose svarstomais klausimais, teikdamas pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų ir klausdamas svarstomų klausimų pranešėjus Tarybos narys gali tinkamai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą ir taip įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, teisiškai yra nepagrįstas. Be to, diskusijos svarstomais klausimais vyksta ne tik Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų posėdžiuose, todėl Tarybos nario teisė aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese nėra suvaržyta. VSĮ ir atitinkamos Reglamento nuostatos tik patvirtina, kad tarybos nario veiklos formos, taip pat būdai, kurie laiduoja galimybę įgyvendinti savo teises, niekaip nėra suvaržomi.

Pabrėžė, kad, vertinant pareiškimo teismui pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į Tarybos nario pareigas. VSĮ 23 straipsnio 2 punkte numatyta, kad tarybos narys turi būti vieno komiteto nariu. Toks reguliavimas suponuoja nuostatą, kad tarybos nario pareiga – dalyvauti komiteto posėdžiuose. Nurodytas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tarybos narys ne tik turi teisę, bet ir pareigą dalyvauti komiteto / komisijų posėdžiuose ir juose išreikšti savo poziciją dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus. VSĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Įstatymo leidėjas numato teisinę galimybę tarybos veiklos formas ir tvarką nustatyti būtent tarybos veiklos reglamentu. Kitaip sakant Įstatymu leidėjas suteikia teisę patiems tarybos nariams tvirtinant reglamentą pagal savivaldybės tarybos poreikius ir nusistovėjusią praktiką pasirinkti tokią tarybos veiklos tvarką, kuri užtikrintų produktyvų, racionaliais argumentais paremtą administracinio akto priėmimą. Kadangi tarybos veiklos reglamento tvirtinimas yra pačios tarybos išimtinė kompetencija, taigi būtent tarybos nariai ir sprendžia, kiek laiko gali trukti pasisakymai ir kiek laiko užduodamas klausimas. Ir kiek kartų tokius veiksmus svarstant vieną klausimą galima atlikti. Jeigu savivaldybės tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kuriuose svarstomi tarybos sprendimų projektai, ir būtent komitetų posėdžiuose pagal įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą atliekamas pirminis administracinio teisės akto projekto patikrinimas / vertinimas, nesinaudoja suteikta teisine galimybe, neteikia pasiūlymų, neužduoda klausimų, nepasisako, o kai kuriems tarybos nariams klausimai, pasisakymai kyla tik tarybos posėdžio metu, jie neformuluoja klausimų pranešėjui, bet dėsto savo poziciją, komentarus arba ima teikti pasiūlymus tik tarybos posėdžio metu, tai anaiptol nereiškia, kad minimais Reglamento pakeitimais pažeidžiamos tarybos narių teisinės garantijos.

Pati Taryba priimdama Reglamentą siekė, kad Tarybos posėdžių darbas būtų racionalus. Bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali būti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas tik objektyviu poreikiu. Nors VSĮ nenumato tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, klausti, pasisakyti ir t. t., teisės apribojimo laiko požiūriu, akivaizdu, jog tarybos nario klausimai, atsakymai į klausimus, pasisakymai negali trukti neribotai. Atkreipė dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra reglamentuota užduodamo klausimo ir pasisakymų trukmė, todėl negali būti laikoma pažeidimu tai, kas nereglamentuota. Mano, kad Reglamento pakeitimu įtvirtintas reguliavimas neužkerta kelio išsamiam klausimų, teikiamų Tarybai, ir su jais susijusios medžiagos, kitų teisės aktų ir / ar dokumentų įvertinimui ir išnagrinėjimui, pagrįstos nuomonės ir pozicijos nagrinėjamu klausimu suformavimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse inicijavo administracinę bylą, prašydamas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija), 108 ir 109 punktų dalių atitiktį VSĮ 24 straipsnio 2 punktui apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 40 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų diskusijoje trukmės apribojimas iki 80 sekundžių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalį, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.).

Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus teisės aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-2 ir 2022 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. T-129 paskelbti Teisės aktų registre (TAR 2021 m. vasario 3 d., Nr. 2109; 2022 m. kovo 23 d., Nr. 5396).

Reglamentas šiuo atveju atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, VSĮ nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį ir reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu. Byloje nekyla ginčo dėl Reglamento ar jo atskirų nuostatų norminio pobūdžio, ir šiuo aspektu teismas atskirai nepasisako.

Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtine kompetencija tvirtinti savo reglamentą, 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.

Reglamento 108 ir 109 punktuose buvo nustatyta taip:

„108. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“

„109. Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. eI4-4408-554/2021 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą patenkino visiškai ir pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui; įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbė Teisės aktų registre.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. eA-425-789/2022 pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, 2022 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) nuostatose, kurių teisėtumas ginčijamas nagrinėjamoje norminėje byloje, nustatyta taip:

„108. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“

„109. Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“

Pareiškėjas abejonę dėl Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatų teisėtumo grindžia tuo, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtinti laiko apribojimai neproporcingi ir neadekvatūs, sudaro procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apriboja Tarybos nario teises, numatytas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte.

Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu įtvirtinta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka, įskaitant Tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimo tvarką. Reglamento 108 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su Tarybos narių teisinio statuso apimtimi. Atitinkamai su Tarybos narių teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu (jų teisinio statuso apimtimi) susijusios ir Reglamento 109 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių kalbėjimo Taryboje svarstomu klausimu trukmę.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą, 2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). Savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). Savivaldybės tarybos nariai turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus). Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. eA-6-968/2020, 2022 m. kovo 2 d. nutartį Nr. eA-425-789/2022).

Savivaldybių taryboms, konkrečiu atveju Kauno miesto savivaldybės tarybai, yra suteikta teisė (išimtinė tarybos kompetencija) tvirtinti savivaldybės reglamentą (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau kaip matyti iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir konstitucinio savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principo, taip pat iš VSĮ įtvirtintų vietos savivaldos institucijų veiklos principų, atsakovė, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje. Atsakovė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintų ribojimų apimtis turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į visuminį šiuose Reglamento punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Šiuo aspektu itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad pagal Reglamento 108 punktą kiekvienas Tarybos narys kiekvienu Taryboje svarstomu klausimu gali klausti tik vieną kartą, o pagal Reglamento 109 punktą Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vieną kartą, todėl vertintina, ar savivaldybės tarybos nariai, kurie yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai, dėl įtvirtintų laiko apribojimų (klausimams pateikti ir kalbėti diskusijoje) gali įgyvendinti savivaldos teisę per demokratinį atstovavimą.

Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. eA-6-968/2020, 2022 m. kovo 2 d. nutartį Nr. eA-425-789/2022).

Vietos savivaldos įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą (1 str.). Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, o tarp jų ir teisėtumo principas, kuris nustato, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.). Savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų formuojama praktika suponuoja išvadą, jog savivaldybių taryboms yra suteikta teisė (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) tvirtinti savivaldybės reglamentą (VSĮ 16 str. 2 d. 1 p.), tačiau savivaldybės taryba, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, privalo vadovautis konstituciniais teisinės valstybės, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principais, taip pat VSĮ įtvirtintais vietos savivaldos institucijų veiklos principais, ir šioje srityje neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį Nr. eA-425-789/2022).

VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei (VSĮ 4 str. 5 p.). Šis atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ. Savivaldybės tarybos nario teisinis statusas įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje, kurio 7 dalyje nustatyta, jog tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais (VSĮ 16 str. 2 d. 1 p.).

Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nustato Tarybos veiklos tvarką ir formas, įgyvendinant Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę (1 p.). Jame įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma (Reglamento 89 p.). Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai, sudaromi komitetai, kurie pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus (Reglamento 21 p.). Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją (Reglamento 53 p.). Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (Tarybos kadencijos laikotarpiui) ir laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos (Reglamento 54 p.).

VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, inter alia susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ.

VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020 išaiškino, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d., ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Minėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme, be kita ko, užtikrina, kad per demokratinį atstovavimą savivaldybėse būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali būti reglamentuota paminėtų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintų savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys minėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos. Konkrečios savivaldybės tarybos darbo reglamentuose įtvirtinus nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos posėdžių metu savivaldybės tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, būtų apriboti ir susiaurinti konstituciniai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir pažeistas VSĮ 24 straipsnio 2 punktas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį Nr. eA-425-789/2022).

Teismas, įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, konstatuoja, jog Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) 108 ir 109 punktų dalys apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 40 sekundžių ir pasisakymų trukmės ribojimas iki 80 sekundžių, yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės įgyvendinti demokratinį atstovavimą savivaldybėse, jog būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Taigi konstatuotina, jog Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, kad tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės argumentas, jog nei vienam Tarybos nariui nekilo abejonių dėl to, jog ginčijamomis Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) nuostatomis galimai pažeistos jo teisės, vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė taip pat teigia, jog pareiškėjo ginčijamose Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais Tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti juos rengiant Tarybos komitetuose ir komisijose. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą). Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose yra rengiami atskiri klausimai tarybos posėdžiams (VSĮ 12 str. 1 d., 13 str. 5 d.). Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams Tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje.

Atsakovė nurodo, jog Taryba, priimdama Reglamentą (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija), siekė, kad tarybos posėdžių darbas būtų racionalus ir jokiame teisės akte nėra reglamentuota užduodamo klausimo ir pasisakymų trukmė, todėl negali būti laikoma pažeidimu tai, kas nereglamentuota, tačiau šis argumentas yra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas, nes Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ bendro laiko trukmės prasme vis dar riboja ir susiaurina konstitucinius net ir apdairaus ir rūpestingo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, t. y. sudaro nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos nariui savivaldybės tarybos posėdžių metu pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. eA-6-968/2020).

Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepimo į skundą argumentais, kuriais klausimų ir kalbėjimo trukmės reguliavimas grindžiamas nusistovėjusia praktika, kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose numatytomis nuostatomis, susijusiomis tiek su paklausimų ir pasisakymų tvarka, trukme ar skaičiumi, tiek su Seimo statute įtvirtintu reguliavimu. Seimo statutas nereglamentuoja savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų įgyvendinimo, o kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose įtvirtintų nuostatų atitiktis VSĮ 24 straipsnio 2 punktui nėra šios bylos dalykas. Vien nusistovėjusios praktikos aplinkybė ar faktas, kad analogiškas arba labai panašus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir kitose savivaldybėse, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šioje byloje tiriamų Reglamento (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija) nuostatų teisėtumą.

Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija), 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. T-129 redakcija), 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 40 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 80 sekundžių“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėNatalja Zelionkienė