- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- eI4-4408-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00419-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė, Natalja Zelionkeinė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Kauno, Marijampolės apskrityse, Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės taryba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkeinės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas 2021 m. vasario 23 d. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė teismo:
Motyvuojamoji dalis
– ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (toliau – ir Reglamentas), 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 24 straipsnio 2 punktą ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitinka VSĮ 24 straipsnio 2 punktą;
– nustačius, kad anksčiau nurodytos Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos neatitinka nurodytų VSĮ nuostatų, pripažinti jas prieštaraujančiomis nurodytoms VSĮ nuostatoms.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktu patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Reglamento 108 punkte nustatyta: „Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“ Reglamento 109 punkte nustatyta taip: „Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“ Nurodė, jog pareiškėjui kilo abejonių dėl Reglamento 108 punkto nuostatos „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostatos „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitikties VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Šios nuostatos iš esmės įtvirtino konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmę. Paminėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu.
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal Reglamento 108 punktą, kiekvienas Tarybos narys, norintis pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą, o pagal Reglamento 109 punktą, diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Taigi, Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų ribojimai apima ne tik trukmę, bet ir klausimų bei pasisakymų kartų skaičių, t. y. Tarybos narys gali užduoti tik vieną klausimą ir pasisakyti taip pat tik vieną kartą. Vadinasi, Tarybos narys, netgi ir pasiruošęs iš anksto svarstomiems klausimams, objektyviai per vieną kartą ir tokį trumpą laiką neturi galimybės paklausti rūpimų klausimų (siekdamas išsiaiškinti ir susiformuoti nuomonę svarstomais klausimais) arba pasisakyti už ar prieš svarstomą klausimą.
Toks teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieštaravimo VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, kuriame nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.
Iš pirmiau pateiktų Reglamento nuostatų matyti, kad 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatyta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka. Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų bei pasisakymų trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje vykstančiame savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su savivaldybės tarybos nario teisinio statuso apimtimi.
Atsakovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškimą atsakovė nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendrojo pobūdžio teiginiais, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Reglamento 108 ir 109 punktuose nurodytos nuostatos nevaržo ir neriboja Tarybos nario teisių, numatytų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte.
Pažymėjo, kad šiuo metu galiojančio VSĮ 24 straipsnio 2 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Pastebėjo, kad pareiškėjas niekaip neįrodė ir niekuo nepagrindė kuo nors viena iš išvardintų teisių ir kaip yra pažeidžiamos pareiškėjui abejonių sukėlusiomis Reglamento nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimų Tarybos narių teisių įgyvendinimui Reglamente yra nustatytos ir įtvirtintos atskiros tvarkos – dėl sprendimų projektų rengimo ir teikimo – Reglamento VIII skyrius, dėl informacijos gavimo, kreipimosi su paklausimais, pareiškimais – reglamento XI skyrius, Tarybos posėdžių tvarką reglamentuota atitinkamai Reglamento IX skyriuje.
Atkreipė dėmesį, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punktas įtvirtina tarybos nario teisę ne tik dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais bei žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, bet suteikia ir kitas teises, kurių pagrindu tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese. Dėl to Tarybos narys yra laisvas pasirinkti, kokia apimtimi, būdu ir forma šiomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese. Pareiškėjo argumentas, jog tik dalyvaudamas diskusijose svarstomais klausimais, teikdamas pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų ir klausdamas svarstomų klausimų pranešėjus Tarybos narys gali tinkamai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą ir tuo pačiu įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, teisiškai yra nepagrįstas. Be to, diskusijos svarstomais klausimais vyksta ne tik Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų posėdžiuose, todėl Tarybos nario teisė aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo bei priėmimo procese nėra suvaržyta. VSĮ bei Reglamento nuostatos tik patvirtina, kad Tarybos narys turi alternatyvias veiklos formas, taip pat būdus, kurių pagrindu gali įgyvendinti savo teises.
Pabrėžė, kad, vertinant pareiškimo teismui pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į Tarybos nario pareigas. VSĮ 23 straipsnio 2 punkte numatyta, kad tarybos narys turi būti vieno komiteto nariu. Toks reguliavimas suponuoja nuostatą, kad tarybos nario pareiga – dalyvauti komiteto posėdžiuose. Nurodytas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tarybos narys ne tik turi teisę, bet ir pareigą dalyvauti komiteto / komisijų posėdžiuose ir juose išreikšti savo poziciją dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus.
VSĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Įstatymo leidėjas numato teisinę galimybę tarybos veiklos formas ir tvarką nustatyti būtent tarybos veiklos reglamentu. Kitaip sakant, įstatymų leidėjas suteikia teisę patiems tarybos nariams tvirtinant reglamentą pagal poreikius ir nusistovėjusią praktiką pasirinkti tokią tarybos veiklos tvarką, kuri užtikrintų produktyvų, racionaliais argumentais paremtą administracinio akto priėmimą. Reglamento tvirtinimas yra pačios Tarybos išimtinė kompetencija, taigi būtent Tarybos nariai yra nusprendę, kiek minučių gali trukti pasisakymai ir kiek laiko gali būti užduodamas klausimas. Ir kiek kartų tokius veiksmus galima atlikti svarstant vieną klausimą.
Pati Taryba, priimdama Reglamentą, siekė, kad Tarybos posėdžių darbas būtų racionalus. Bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali būti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas tik objektyviu poreikiu. Nors VSĮ nenumato tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, klausti, pasisakyti ir t. t., teisės apribojimo laiko atžvilgiu, akivaizdu, jog tarybos nario klausimai, atsakymai į klausimus, pasisakymai negali trukti neribotai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui dėl Reglamento nuostatų abejonių nekilo net penkerius metus. Be to, jokiame aukštesnės teisinės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek turėtų būti skiriama laiko tarybos nariui klausimui užduoti ar pasisakymui ir kiek kartų tai turėtų būti daroma, todėl negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį nustatė pati Taryba tvirtindama Reglamentą, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms. Taigi, akivaizdu, kad reglamente įtvirtintas reguliavimas neužkerta kelio išsamiam klausimų, teikiamų Tarybai, ir su jais susijusios medžiagos, kutų teisės aktų ir/ar dokumentų įvertinimui ir išnagrinėjimui, pagrįstos nuomonės ir pozicijos nagrinėjamu klausimu suformavimui.
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimas patenkintinas visiškai.
Byloje nagrinėjamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse inicijavo administracinę bylą, prašydamas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 ir 109 punktų dalių atitiktį VSĮ 24 straipsnio 2 punktui ta apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 30 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų trukmės ribojimas iki 1 minutės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams. Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Reglamentas šiuo atveju atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, VSĮ nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu. Be to, pažymėtina, jog byloje nekyla ginčo dėl Reglamento ar jo atskirų nuostatų norminio pobūdžio, ir šiuo aspektu teismas atskirai nepasisako.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatos duoda pagrindą išvadai, kad savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai yra oficialaus bei viešo Teisės aktų registro objektas. Paminėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 identifikaciniu kodu Nr. 2021-02109 buvo užregistruotas Teisės aktų registre 2021 m. vasario 3 d.
Pažymėtina, jog Taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą aiškiai apibrėžtą kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Įgyvendinant Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, šioje srityje susiklosto ypatingi teisiniai santykiai: iš vienos pusės – savivaldybės turi sprendimų priėmimo laisvę ir savarankiškumą, o iš kitos pusės – savivaldybės privalo veikti neperžengdamos įstatyme nustatytos kompetencijos. Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, Seimo įstatymais nustatant savivaldybių funkcijas ir kompetenciją, realizuojamas konstitucinis savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 23 d. nutarime taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma (savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai) negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, jog savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžta jų kompetencija. Pati savivaldos teisinė prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Taip pat pastebėtina, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 straipsnio 6 punktas). Savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo. Taigi atsakovė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog savivaldybių taryboms, o konkrečiu atveju – Kauno miesto savivaldybės tarybai – yra suteikta teisė (išimtinė tarybos kompetencija) tvirtinti savivaldybės reglamentą (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau kaip matyti pirmiausia iš jau minėto konstitucinio teisinės valstybės principo ir konstitucinio savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principo, taip pat iš VSĮ įtvirtintų vietos savivaldos institucijų veiklos principų, atsakovė, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje.
Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtine kompetencija tvirtinti savo reglamentą, 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.
Reglamentu, be kita ko, nustatyta atskirų Tarybos narių veiklos tvarka ir formos (1 p.). Jame įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma (Reglamento 89 p.). Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai sudaromi Komitetai (Reglamento 21 p.). Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, taip pat kitas nuolatines ir laikinąsias komisijas (Reglamento 53 ir 54 p.).
Reglamento 108 ir 109 punktuose nustatyta:
„108. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vieną kartą. Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“
„109. Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laiką kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“
Pareiškėjas savo abejonę dėl Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatų teisėtumo grindžia tuo, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtinti laiko apribojimai neproporcingi ir neadekvatūs, sudaro procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apriboja Tarybos nario teises, numatytas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte.
Nagrinėjamos norminės bylos kontekste pažymėtina, kad Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu įtvirtinta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka, įskaitant Tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimo tvarka. Reglamento 108 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su Tarybos narių teisinio statuso apimtimi. Atitinkamai su Tarybos narių teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu (jų teisinio statuso apimtimi) susijusios ir Reglamento 109 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių kalbėjimo Taryboje svarstomu klausimu trukmę.
Pabrėžtina, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintų ribojimų apimtis turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į visuminį šiuose Reglamento punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiuo aspektu itin reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pagal Reglamento 108 punktą kiekvienas Tarybos narys kiekvienu Taryboje svarstomu klausimu gali klausti tik vieną kartą, o pagal Reglamento 109 punktą Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vieną kartą.
VSĮ įtvirtinta, kad savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti (VSĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (VSĮ 11 straipsnio 1–2 dalys), savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (VSĮ 11 ir 12 straipsniai). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (VSĮ 12 ir 13 straipsniai).
VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas, inter alia susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ.
VSĮ 24 straipsnio 2 punkte, kurio atžvilgiu pareiškėjas prašo įvertinti Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatų atitiktį, nustatyta, kad „tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.“
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei aktualia LVAT praktika (LVAT 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020), sprendžia, kad Taryba pareiškėjo ginčijamose Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatose įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus. Teismo vertinimu, tokios apimties procedūrinių kliūčių sudarymas ir konstitucinių Tarybos nario įgaliojimų susiaurinimas yra reikšmingas ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės.
LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, kad tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės argumentas, jog nei vienam Tarybos nariui nekilo abejonių dėl to, jog ginčijamomis Reglamento nuostatomis galimai pažeistos jo teisės, vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsakovė taip pat teigia, jog pareiškėjo ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais Tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti juos rengiant Tarybos komitetuose ir komisijose. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą). Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose yra rengiami atskiri klausimai savivaldybės tarybos posėdžiams (VSĮ 12 str. 1 d., 13 str. 5 d.). Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams Tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui.
Visus kitus pareiškėjo pareiškime ir atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su pareiškimo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės pareiškimo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.