- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- I-9-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00006-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo narių Jono Liesio, Arūno Gelūno, Remigijaus Žemaitaičio
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Aušra Mudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Jono Liesio, Arūno Gelūno, Remigijaus Žemaitaičio ir Juozo Baublio atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių Jono Liesio, Arūno Gelūno, Remigijaus Žemaitaičio ir Juozo Baublio pareiškimą ištirti Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ patvirtinto Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo, įregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip vietos lygmens (savivaldybės) specialusis planas, teisėtumą.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Liesis, Arūnas Gelūnas, Remigijus Žemaitaitis ir Juozas Baublys kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti: ar Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ patvirtintas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas (toliau – ir Režimas), įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00043474 kaip vietos lygmens (savivaldybės) specialusis planas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija) 13 straipsnio, 14 straipsnio 1-3 dalių bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – ir Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617) 1.1 ir 1.2 papunkčių nuostatoms.
2. Pareiškime nurodyti šie pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamos pareiškėjų abejonės dėl ginčijamų nuostatų teisėtumo:
Pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.1 ir 1.2 papunkčių nuostatas miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, o jei šie iki nurodyto momento buvo pradėti rengti, tačiau nepatvirtinti, jie užbaigiami, derinami ir tvirtinami pagal nurodytojo įstatymo nuostatas. Nėra duomenų, kad Režimas, prieš jį tvirtinant 1996 m. liepos 17 d., buvo suderintas, viešai apsvarstytas ir patikrintas teritorijų planavimo priežiūros institucijos, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 23 straipsnio 1 dalyje. Dėl to Režimas pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – ir NKVAĮ) 15 straipsnį nebuvo laikomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentu ir pagal minėtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas buvo skirtas nustatyti tik nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas. Dėl to yra pagrindas abejoti dėl Režimo, kaip vietovės lygmens specialiojo plano, teisėtumo, t. y. dėl jo atitikties Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ir įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre pagrįstumo.