Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

3. Prašydama po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. ir K. gyvenamąją vietą su ja ir patvirtinti jos siūlomą bendravimo tvarką, ieškovė A. K. nurodė, jog dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su smurtaujančiu tėvu neatitiktų vaikų interesų. Prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur kiekvienai dukrai periodinėmis išmokomis ieškovė prašė atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, į jos sunkią turtinę padėtį, į tai, kad tiek ji, tiek atsakovas turi išlaikyti ir kitus savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė A. K. taip pat nurodė, jog santuokoje kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, 2019 m. liepos 2 d. sudarė povedybinę sutartį, visos prievolės, kurias atsakovas turi tretiesiems asmenims, yra jo asmeninės prievolės, tokiomis jos turi būti laikomos ir po santuokos nutraukimo.

6. Priešieškinyje reikalaudamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, atsakovu, atsakovas nurodė, jog visą laiką rūpinosi vaikais ir jais rūpinsis, gali užtikrinti vaikų poreikius atitinkančias gyvenamąsias sąlygas, jo ir dukrų santykiai yra labai artimi ir šilti. Pačios dukros, prieš išvykstant ieškovei į priklausomybių ligų centrą, skundėsi, kad mama su jomis niekur neina, jomis nesirūpina, būdamos su juo, prašydavo nevežti pas mamą. Tai, kad ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji melagingai pranešė policijai, neva atsakovas smurtauja prieš savo dukrą E., ką patvirtina pridedamas įrodymas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, taip pat tai, kad tą dieną atvykę pareigūnai pačiai ieškovei nustatė 3,3 promilės girtumą bei perdavė vaikus ieškovės motinai Z. V..

7. Atsakovas, kaip ir ieškovė, nepilnamečių dukrų išlaikymui iš ieškovės prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienai dukrai. Nurodė, jog taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, yra dirbantis, nekilnojamojo turto neturi. Mergaitės lanko vaikų darželį, specialių poreikių neturi. Prašydamas patvirtinti siūlomą ieškovės bendravimo tvarką su vaikais nurodė, jog ieškovė šiuo metu yra reintegracijos centre ir matytis su dukromis galimybės yra ribotos, nurodė, jog sutinka kas antrą savaitgalį vaikus nuvežti pas motiną, jeigu ši bus blaivi. Atsakovas taip pat mano, jog tikslingas ir bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis.

9. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių šeima Institucijai yra žinoma, 2023 m. birželio 7 d. š Norvegijos Karalystės gauta informacija, jog atsakovas M. K. yra žinomas dėl alkoholio vartojimo problemų bei fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę A. K., ši su vaikais ne kartą turėjo gyventi krizių centre Norvegijoje, kad apsisaugotų nuo smurtaujančio sutuoktinio. Norvegijos Karalystės vaiko teisių apsaugos institucija rašte nurodė, jog yra susirūpinusi dėl nepilnamečių gerovės ir saugumo, manė, jog tikslinga vaikų motinai suteikti pagalbą patirtoms traumoms gydyti. Ši institucija savo rašte nurodė, jog paskutinis įvykis dėl šalių šeimos susijęs su atsakovo suėmimu ir ikiteisminio tyrimo pradėjimu, taip pat žinoma, jog 2023 m. pavasarį šeima išvyko į Lietuvą. Gavus Norvegijos Karalystės informaciją apie šeimą buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas, vaikų apsaugos poreikis nenustatytas vertintas būtinybės pagalbos vaikui ir/ar šeimai poreikis, rekomenduota atsakovui spręsti alkoholio vartojimo problemą, laikytis specialistų rekomendacijos, lankyti psichologo konsultacijas dėl emocijų valdymo, atsakovei taip pat rekomenduota psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas bei socialinių paslaugų teikimas. Institucija išvadoje nurodė, jog skyriuje 2023 m. rugsėjo 2 d. gautas pranešimas iš policijos komisariato apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo M. K. atžvilgiu dėl smurto prieš ieškovę A. K., 2023 m. spalio 2 d. gautas pranešimas apie galimą teisių pažeidimą ieškovės namuose, nuvykus ieškovei nustatytas 3,17 promilės girtumas, vaikai perduoti vaikų močiute. Šeimai toliau taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Kitas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą šeimoje gautas 2024 m. liepos 11 d., pranešta atsakovui M. K. išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį dėl galimo smurto prieš šalių dukrą E., atliekant situacijos vertinimą nustatytas vaikų apsaugos poreikis, taikyta vaikų laikinosios priežiūros priemonė jų gyvenamojoje vietoje, vaikų močiutė sutiko prižiūrėti vaikus. Kitas atvejis šeimoje fiksuotas gavus vaikų motinos (ieškovės) pranešimą, kad vaikų tėvas (atsakovas) sutartu laiku neparvežė vaikų motinai, išvykusiai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į ilgalaikę reabilitacijos bendruomenę (duomenys neskelbtini) rajone. Po šio pranešimo buvo bendrauta su vaikų tėvu (atsakovu), mergaitėmis, šios patikino, kad nori likti su tėvu.

10. Teikdama išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo Institucija rekomendavo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, šis sprendimas labiau atitiktų vaikų interesus, atsakovas mergaitėmis rūpinasi, mergaitės lanko tą pačią ugdymo įstaigą, kurią ir lankė, jos auga saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Taip pat mano, jog tikslinga patvirtinti ir atsakovo siūlomą vaikų motinos bendravimo tvarką su vaikais, pats atsakovas sutiko užtikrinti, kad mergaitės su mama galėtų bendrauti elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną vakarą, taip pat sutiko ir kas antrą savaitgalį nuvežti mergaites pas mamą. Be to, atkreipė dėmesį, jog tiek ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje su vaikų tėvu, tiek atsakovo siūlomoje tvarkoje su vaikų motina, nėra aptarta bendravimo tvarka švenčių bei atostogų dienomis, taip pat siūloma aptarti bendravimą tarp atskirai gyvenančios motinos ir vaikų ieškovei grįžus iš ilgalaikės reabilitacijos. Institucija, rekomendavusi nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, pritaria ir ieškinyje reiškiamam reikalavimui priteisti išlaikymą iš ieškovės po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, mano, jog ši suma yra protingo dydžio, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir patenkins dukrų poreikius.

11. Teismo posėdyje ieškovė A. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Parodė, jog atsakovas M. K. į Norvegiją išvyko dirbti 2018 m. balandžio mėnesį, ji į Norvegiją išvyko po 2018 m. birželio 16 d. sudarytos santuokos, jų vaikai taip pat gimė Norvegijoje. Ieškovė paaiškino, kad Norvegijoje vaiko teisių apsaugos tarnyba šeimoje apsilankė po metų, kada atsakovo darbdavys pranešė apie alkoholio vartojimo problemą šeimoje, ši informacija pasitvirtino. Ieškovė neneigia, jog abu su atsakovu turi alkoholio vartojimo problemą, bet neigia, jog alkoholį vartojo Norvegijoje. Teigia, kad atsakovas M. K. prieš ją Norvegijoje smurtavo, smurtaudavo po kelis kartus per dieną, dėl naudoto smurto ir grasinimų ji du kartus gyveno krizių centre, pirmą kartą – kelias dienas, antrą kartą – apie du mėnesius. Dar gyvenant Norvegijoje inicijavo skyrybų procesą, tačiau tuo metu neišsituokė. Į Lietuvą abu grįžo 2023 m. balandžio 20 d., gyveno kartu. Teigia, jog gyvenant Lietuvoje atsakovas prieš ją vėl naudojo smurtą, dėl 2023 m. rugsėjo mėnesio panaudoto smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai, kad atsakovas prieš ją smurtavo, nuo aplinkinių slėpė. Ieškovė neneigia, jog ir pati turi priklausomybę alkoholiui, iki pradedant gydymąsi nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) alkoholį vartodavo tiek su atsakovu, tiek viena, dėl alkoholio vartojimo problemų prarado ir darbą MAXIMA prekybos centre, kuriame dirbo pardavėja. Nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. gyvena reintegracijos centre (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta vieneriems metams, tikisi per tą laiką išsigydyti priklausomybę alkoholiui. Mano, jog dukrų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, ieškove, visos sąlygos joms gyventi ir augti čia yra, jos lankytų ugdymo įstaigą, į kurią nuvežtų specialus autobusas, mergaitės turėtų ką veikti ir laisvalaikiu. Ieškovė teigia, jog ir pačios mergaitės, lankydamos ją centre, klausinėja, kodėl jos negyvena kartu su ja.

13. Atsakovas M. K. teismo posėdyje prašo tenkinti priešieškinio reikalavimus. Parodė, jog jau gyvenant Norvegijoje tarp jo ir ieškovės kildavo nesutarimai dėl vaikų priežiūros, dėl kasdienio tvarkymosi, alkoholio vartojimo. Teigia, jog Norvegijoje jis dirbo, o grįžęs į namus dažnai rasdavo namus nesutvarkytus, vaikus nevalgiusius, dėl to kildavo pykčiai. Neneigia, jog vieną kartą yra smurtavęs prieš ieškovę Norvegijoje, po ko ši buvo apgyvendinta krizių centre, jam buvo uždrausta bendrauti su ieškove, su vaikais. Tačiau po to, kai ieškovė pati per draugę jį susirado, teigė, kad pradėta byla dėl smurto prieš vaikus, siūlė vykti į Lietuvą, jis sutiko ir abu su vaikais 2023 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą, išsinuomojo butą ir ketino bandyti gyventi kartu toliau. Visgi ieškovės elgesys nesikeitė, ji ir toliau girtavo, neprižiūrėjo vaikų, kaltino jį smurtu, jam buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoj orderis, uždrausta bendrauti su ieškove ir vaikais, lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Apribojimų neskundė, tačiau neigia smurtavęs prieš vaikus ir ieškovę, tyrimai dėl smurto visi buvo nutraukti, tuo metu, kada, pasak ieškovės, jis smurtavo prieš ją, jie kartu nebegyveno. Mano, jog yra abu kalti dėl santuokos iširimo, ne tik jis vienas, kaip teigia ieškovė. Šiuo metu gydosi priklausomybę alkoholiui, jo nevartoja, lanko psichiatro, psichologo konsultacijas, taip pat lanko pozityvios tėvystės kursus ir padedamas savo mamos auklėja dukras. Nemano, kad turėtų būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta ir ji nustatoma su ieškove reintegracijos centre, ten vaikams būtų prastesnės sąlygos, nei yra dabar, dukros būtų nesaugioje aplinkoje, juo labiau, jog ir pačios dukros nenori gyventi centre. Atsakovės teismo posėdyje nurodė, jog dirba individualiai, jo pajamos nėra pastovios, vasarą būna didesnės, žiemą – mažesnės, vidutiniškai apie 1300-1400 Eur per mėnesį. Mergaitėms išlaikyti per mėnesį reikia apie 700-800 Eur, materialiai išlaikyti mergaites padeda ir jo mama V. K., kurios namuose šiuo metu gyvena.

14. Atsakovo atstovė advokatė K. Rutkauskienė palaiko atsakovo reikalavimus, yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, abu pripažino, kad yra priklausomi nuo alkoholio, tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog abu gydosi nuo šios priklausomybės. Nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo smurtavimo Norvegijoje, nes šalys, grįžusios į Lietuvą, bandė gyventi kartu, tačiau joms nepavyko dėl abiejų girtavimo, ką patvirtina ir Institucijos pateikti įrodymai apie ieškovės neblaivumą tam tikromis dienomis. Atstovė mano, jog ir ieškovės teiginiai, kad atsakovas smurtavo Lietuvoje, yra neįrodyti, pati ieškovė dėl tuo metu jai nustatyto girtumo, galėjo pasidaryti ir pati. Pateikti įrodymai patvirtina, jog santuokoje išryškėjo kardinaliai skirtingi požiūriai į šeimą, pareigas santuokoje. Atstovė nurodė ir teismų praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai nustatoma, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nėra svarbu, kieno kaltė yra didesnė, pripažįstama, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovo atstovė taip pat mano, jog visi pateikti ir surinkti įrodymai patvirtina, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, vaikams įprastoje aplinkoje, lankant tą pačią įstaigą, vaikų elgesys keičiasi į gerąją pusę vaikams gyvenant su tėčiu. Toks sprendimas atitiktų ir formuojamos teismų praktikos pavyzdžius, kad kuo rečiau vaikai keistų gyvenamąją vietą be būtinojo poreikio. Pasisakydama dėl išlaikymo atsakovo atstovė nurodė, jog šis atsakovo reikalaujamas išlaikymo dydis yra dvigubai mažesnis nei paprastai nustatomas, atsakovas, prašydamas priteisti išlaikymą, atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė turi teikti išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams ir šiuo metu yra nedirbanti. Atsakovo atstovė prašo tenkinti ir tokią bendravimo tvarką su vaikų motina, kokią siūlo atsakovas, dažnesnio bendravimo užtikrinti ieškovei gyvenant reintegracijos centre, atsakovas neturi galimybės. Atstovė pritaria ir bendravimo tvarkai nuotolinėmis priemonėmis nustatymui, taip pat mano, jog šalys geranoriškai gali išspręsti ir ieškovės bendravimą su dukromis kitomis dienomis, tiek švenčių dienomis, tiek atostogų dienomis. Kadangi turto santuokos metu šalys neįgijo, jis nutraukiant santuoką nedalinamas, atsakovas sutinka, kad prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės.

15. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė I. K. palaikė institucijos pateiktą išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, bendravimo tvarkos nustatymas, išlaikymo priteisimas iš vaikų motinos labiau atitinka geriausius vaikų interesus, duomenų, jog vaiko tėvas netinkamai elgtųsi vaikų atžvilgiu, institucija neturi, pačios mergaitės yra išreiškusios norą gyventi su tėčiu. Paaiškino, jog Institucijai šeimai yra žinoma, pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus buvo gauti tiek dėl alkoholio vartojimo, tiek dėl smurto, tačiau šiuo metu abi šalys gydosi nuo priklausomybės alkoholiui – ieškovė reintegracijos centre, atsakovui yra taikomas medikamentinis gydymas, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra fiksuota, abi šalys stengiasi, sprendžia problemas. Atstovė teigia, jog mergaičių aplinka yra saugi, ir nors tiek vienas, tiek kitas turi sąlygas auginti mergaites, tačiau visgi įvertinus vaikų motinos užimtumą reintegracijos centre bei pakankamai kuklias gyvenamosios vietos sąlygas, atsakovo aplinka labiau atitinka vaikų interesus.

17.1. Santuoka tarp ieškovės A. K. ir atsakovo M. K. sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 175. Šalys (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 2-ajame notarių biure patvirtino povedybinę sutartį.

17.2. Šeima po santuokos sudarymo gyveno Norvegijos Karalystėje, gyvenant Norvegijoje šeimoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra K. K., (duomenys neskelbtini) – dukra E. K..

17.3. 2022 m. kovo 10 d. Norvegijos Karalystėje, Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje susitikime su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovas M. K. neneigė tarnybos specialistėms, jog išgėręs alkoholio smurtauja, ieškovė A. K. teigė, jog atsakovas prieš ją smurtavo prieš 4 mėnesius, po smurto jai sunku buvo judėti ir vaikai jos nepažino, tačiau neigė, kad šis prieš ją smurtavo ir 2022 m. kovo 1 d. Ieškovė A. K. su dukromis nuo 2022 m. kovo 2 d. iki kovo 4 d. gyveno Krizių centre dėl neprognozuojamo atsakovo M. K. elgesio. 2022 m. kovo 25 d. ieškovė A. K., atvykusioms Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms, dėl atsakovo smurto prieš ją paaiškino, jog atsakovas gėrė keletą dienų, galbūt 3 dienas iš eilės, elgėsi neadekvačiai, atėjęs į miegamąjį kambarį ir be jokios priežasties kumščiu du kartus trenkė jai į veidą, jai ištino akys, o ryte prabudęs atsakovas negalėjo patikėti, kad tai padarė jis. 2022 m. kovo 31 d. atsakovas M. K. bendraudamas su Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, sutiko kreiptis pagalbos į specialistus, pasirašė sutikimą kreiptis į priklausomybių centrą. 2022 m. balandžio 25 d. ieškovė ir atsakovas bendraudami su Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms patvirtino, jog situacija keičiasi, abu pripažino, jog atsakovas atsakingai žiūri į pagalbos priemones nuo priklausomybes alkoholiui, ieškovė išreiškė norą ieškotis darbo, nurodė, jog 4 metai nedirbo („prabuvo namuose“). 2023 m. sausio 6 d. į namus atvykusioms Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms atsakovas M. K. patvirtino, jog su draugu išvykęs iš namų vartojo alkoholį, dėl to jautėsi blogai, ieškovė A. K. neigė, kad atsakovas namuose vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau 2023 m. sausio 10 d. atvykusioms vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms patvirtino, jog 2023 m. sausio 3 d. atsakovas M. K. į namus iš darbo ir 2023 m. sausio 4 d. iš draugų grįžo girtas, bet neigė, jog ji bijo atsakovo M. K. girto. 2023 m. vasario 28 d. atvykusiems į namus Lillestrøm savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms bei policijos pareigūnams ieškovė A. K. patvirtino, jog atsakovas M. K. smurtavo prieš ją, K. K. tą pačią dieną darželyje pareiškė, jog „tėvas pyksta ant mamytės“ ir kad jis muša motiną. 2023 m. vasario 28 d. ieškovė A. K. su dukromis perkelta į Romeriko krizių centrą, atsakovui M. K. apribota galimybė bendrauti su ieškove ir dukromis.

17.4. 2023 m. balandžio 19 d. ieškovė A. K. su dukromis ir atsakovas M. K. grįžo gyventi į Lietuvą. Apie 3 savaites po grįžimo ieškovė A. K. gyveno savo motinos namuose (duomenys neskelbtini), išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. birželio mėnesio pradžios apsigyveno asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 10 d. K. K. su ja bendravusiai vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei paaiškino, jog jos tėtis mušė mamą, parodė į akį. Ieškovė A. K. neigė, kad atsakovas prieš ją smurtavo, teigė, jog kraujosruva dešinėje akyje jai atsirado dėl voko miežio, o kraujosruva kakle atsirado dėl rankinuko dirželio.

17.5. Atsakovas M. K. grįžus šeimai iš Norvegijos gyveno atskirai nuo šeimos, 2023 m. birželio 12 d. su ja bendravusiai vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei nurodė, jog laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat nurodė, jog lanko šeimą, bendrauja su dukromis, kai kuriomis naktimis pasilikdavo nakvoti. Atsakovas taip pat nurodė, jog jam yra žinoma apie ieškovės inicijuotą skyrybų procesą, tam jis neprieštaravo.

17.6. 2023 m. rugsėjo 1 d. į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skubios pagalbos skyrių GMP atvežta ieškovė A. K., jai nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, akiduobės dugno lūžis, A. K. nustatytas 3.72 promilės girtumas. A. K. medicinos personalui teigė, jog buvo sumušta namuose savo vyro. 2023 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. K. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 2023 m. rugsėjo 6 d. bendraudamas su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste atsakovas M. K. neigė smurtavęs prieš ieškovę A. K. 2023 m. rugsėjo 1 d., teigė, jog atvykęs pasiimti dukrų rado ieškovę girtą, su ja kilo konfliktas, tačiau jis nemušė ieškovės. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovo M. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką.

17.7. 2023 m. spalio 2 d. ieškovei A. K. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,17 promilės girtumas, dukros E. ir K. K. perduotas pagal pranešimą atvykusiam atsakovui M. K..

17.8. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2024 m. liepos 11 d. 9.25 val. skyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo įpareigojo atsakovą M. K. 15 d. laikotarpiui išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti šioje gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ieškove A. K. ir dukra K.. Tą pačią dieną 19.15 val. E. K. bendraudama su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste teigė, jog 2024 m. liepos 9 d. vaiko tėvai tarpusavyje stumdėsi, pykosi vienas su kitu ir susimušė, tėtis sudavė mamai į veidą, ši verkė, o jai atėjus į kambarį ir pasiėmusi žinduką („soskę“), tėtis nuplėšė žinduką jai nuo kaklo, taip ją užgaudamas. Apie konfliktą tarp tėvų patvirtino ir K. K., nurodžiusi, kad visą dieną tėvai pykosi, rėkė vienas ant kito, ji matė, kaip tėtis už plaukų tampė mamą, iš spintos išmėtė drabužius. Vaikas taip pat paaiškino, jog tėtis ir mama kartais geria alų, rūko, tėtis, kai būna girtas, muša mamą. Ieškovė A. K. tą patį vakarą vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei neneigė konfliktavusi su atsakovu M. K., šis ją užgauliojo, spjaudėsi, tačiau nieko nenurodė apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą.

17.9. 2024 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje dalyvavo atsakovas M. K., ieškovė A. K. į posėdį neatvyko. Atsakovas M. K. sutiko su pagalbos planu šeimai, kuriame jis buvo įpareigotas lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas, laikytis psichiatro, psichologo konsultacijų, užtikrinti, kad namuose nebūtų vartojamas alkoholis, lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus, stiprinti tėvystės įgūdžius, vengti nepagarbaus elgesio kito sutuoktinio atžvilgiu. Ieškovė A. K. su plane nurodytomis priemonėmis susipažino 2024 m. rugpjūčio 19 d.

17.11. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Panevėžyje E. K. ir K. K. lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) (E. – (duomenys neskelbtini) klasę, K. – (duomenys neskelbtini) klasę), šį lopšelį darželį lankė ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, vasaros metu – lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). 2024 metais K. K. kas mėnesį buvo išmokama 197 Eur dydžio šalpos neįgalumo/negalios pensija ir 152,90 Eur išmokos, E. K. – 96,25 Eur dydžio išmoka kas mėnesį. 2024 m. rugsėjo 26 d. K. ir E. dėl nuomonės išklausymo bendravo su Institucijos atstove I. K., E. atstovei sakė, kad jai patinka tiek su tėte, tiek su mama, K. teigė, jog pageidauja gyventi su tėte.

17.12. Ieškovė A. K. asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Registruotino kilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo 2023 m. lapkričio 24 d. - 2024 m. kovo 29 d. laikotarpiu UAB „Maxima“, viso jai buvo apskaičiuota 3802,12 Eur pajamų. Nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 250 Eur gaunama socialinė pašalpa. Be E. K. ir K. K. taip pat turi nepilnametę dukrą B. B. ir A. B., gimusius (duomenys neskelbtini).

17.13. Atsakovas M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, vykdo individualią veiklą (vidaus apdailos darbai), atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 1300-1400 Eur. Be E. K. ir K. K. taip pat turi nepilnametį sūnų T. K., g. (duomenys neskelbtini), ir E. G., g. (duomenys neskelbtini).

17.14. Ieškovė A. K. 2024 m. rugpjūčio 13 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini) pasirodė neblaivi, jai nustatytas 3,05 promilės neblaivumas, be to, ji nuo 2024 m. kovo 26 d. parduotuvėje Maxima pagrobė 2 vnt. 0,200 l talpos butelius degtinės „Originalioji“.

17.16. Atsakovo M. K. atžvilgiu vykdomi išieškojimai:

17.16.1. Antstolės V. Ž. kontoroje nuo 2023 m. spalio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/01491 vykdomas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje Nr. e1-951-1046/2022 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2500 Eur baudos išieškojimo valstybei bei nuo 2018 m. kovo 1 d. vykdomojoje byloje Nr. 0113/18/00359 vykdomas išieškojimas pagal civilinėje byloje Nr. 2-1067-902/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl 157,36 Eur skolos išieškojimo valstybei

17.16.2. Antstolio A. B. kontoroje nuo 2016 m. vasario 12 d. vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/00320 vykdomas išieškojimas pagal civilinėje byloje Nr. eL2-10754-400 išduotą vykdomąjį raštą dėl 543 Eur skolos išieškojimo ADB „Gjensidige“ bei nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/02340 vykdomas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-515 išduotą vykdomąjį raštą dėl 3243,74 Eur žalos atlyginimo V. K..

17.16.3. Antstolio M. A. kontoroje nuo 2012 m. balandžio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/01229 vykdomas išieškojimas pagal civilinėje byloje Nr. 2-2383-452/2011 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1966,43 Eur skolos išieškojimo I. G..

17.16.4. Antstolės V. Ž. kontoroje nuo 2009 m. kovo 17 d. vykdomojoje byloje Nr. 0113/09/00602 vykdomas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-517/98 išduotą vykdomąjį raštą dėl 452,75 Eur žalos atlyginimo A. B..

18. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl santuokos sudarymo, vaikų gimimo, santuokos metu įgytų ir santuokos nutraukimo metu sudarytos povedybinės sutarties, ieškovės asmeninės nuosavybės teise turinčio turto, šalių turtinės padėties (įgyto nekilnojamojo, kilnojamojo turto), teismas remiasi ieškovės A. K. (1 t. 5-7, 12-14, 15, ir Institucijos, teikiančios išvadą byloje, su išvada pateiktais įrodymais. Nustatydamas šalių gyvenimo Norvegijoje, grįžimo iš jos, situacijos šeimoje, ieškovės gyvenimo krizių centre teismas remiasi šalių paaiškinimais, ieškovės pateiktais Norvegijos Karalystės vaiko teisių apsaugos tarnybos surašytais dokumentais (išverstais į lietuvių kalbą). (3 t. 33-57 b. l., 4 t. 3-111 b. l., 5 t. 6-114 b. l.) Dėl situacijos šeimoje grįžus į Lietuvą 2023 m. balandžio 19 d. teismas remiasi 2023 m. birželio 13 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa (joje nurodyti ieškovės A. K. detalūs paaiškinimai dėl grįžimo į Lietuvą, gyvenimo pas motiną, buto nuomos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir apsigyvenimo su vaikais nuo 2023 m. birželio asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute). (2 t. 47-58, 59-68 b. l.) Nustatydamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės A. K. pristatymu į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių 2023 m. rugsėjo 1 d., jos paaiškinimų ligoninėje, teismas remiasi ieškovės pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų (1 t. 8, 9 b. l.), dėl atsakovo M. K. paaiškinimų – 2023 m. rugsėjo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketomis (2 t. 83-91 b. l.), dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo – 2024 m. sausio 8 d. nutarimu (3 t. 69-76 b. l.) Dėl ieškovei A. K. nustatyto girtumo 2023 m. spalio 2 d., perduotų vaikų atsakovui M. K., teismas remiasi 2023 m. spalio 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketomis (2 t. 94-119 b. l.). Dėl situacijos šeimoje 2024 m. liepos mėnesį, atsakovui M. K. 2024 m. liepos 11 d. skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (1 t. 11 b. l.), dukrų paaiškinimus vaiko teisių specialistėms apie konflikto eigą ir priežastis teismas remiasi 2024 m. liepos 16 d. vaiko situacijos vertinimo anketomis (2 t. 120-144 b. l.) Dėl 2024 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės ir atsakovo prisiimtų įsipareigojimų teismas remiasi 2024 m. rugpjūčio 13 d. atvejo vadybos posėdžio protokolu bei pagalbos šeimai planu (2 t. 16-26 b. l.), dėl ieškovės A. K. išvykimo į reintegracijos centrą 2024 m. rugpjūčio 26 d., atsakovo prieštaravimo dėl dukrų vykimo į reintegracijos centrą, be šalių parodymų, teismas remiasi 2024 m. rugsėjo 17 d. pagalbos plane aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis (5 t. 115-127 b. l.), 2024 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) pažyma (1 t. 46 b. l.). Dėl atsakovo M. K. negrąžintų dukrų į reintegracijos centrą, dukrų apgyvendinimo atsakovo motinai priklausančioje namo dalyje, vaikų ugdymo įstaigų lankymo, vaikų nuomonės, teismas remiasi Institucijos pateikta išvada, 2024 m. rugsėjo 6 d. vaikų situacijos vertinimo anketomis (1 t. 92-119 b. l.), 2024 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu (2 t. 45-46 b. l.), išrašais iš duomenų bazių (3 t. 103-104 b. l.), 2024 m. rugsėjo 26 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu (3 t. 94-95 b. l.). Dėl šalių turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, turimų kitų išlaikytinių, be šalių paaiškinimų, teismas remiasi Institucijos pateiktais įrodymais iš duomenų bazių (3 t. 96-102 b. l.). Dėl vykdomų piniginių išieškojimų iš atsakovo M. K. teismas remiasi pateikta 2023 m. gruodžio 22 d. Lietuvos antstolių pažyma. (1 t. 17-19 b. l.) Nustatydamas aplinkybes, susijusias su ieškovą ir atsakovą charakterizuojančia medžiaga, teismas remiasi Institucijos pateiktais įrodymais (3 t. 110-114 b. l., ieškovės atstovo pateiktais teismo procesinių sprendimų kopijomis (nuorašais) (6 t. 105-112, 115-122 b. l.), pažymomis apie teistumus, administracines nuobaudas (6 t. 1-27 b. l., 2024 m. spalio 23 d. UAB „Ekovairavimas“ pažyma, sutartimi (6 t. 59, 60-61 b. l.), 2025 m. sausio 3 d. medicinos dokumentų išrašu (6 t. 152-153 b. l.), 2025 m. sausio 21 d. VšĮ „Šv. Juozapo globos namai“ pažyma (6 t. 181 b. l.)

19. Tačiau teismas kaip įrodymais nesiremia ieškovės A. K. pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti ieškovės sužalojimai (5 t. 146-159 b. l.), nes ieškovė teismo posėdyje nepaaiškino, kada šie sužalojimai padaryti, nepateikė kitų įrodymų apie šių sužalojimų padarymo aplinkybes, nepaaiškino, kaip tai yra susiję su byla. Taip pat teismas nenustato aplinkybės, jog atsakovas M. K. prieš ieškovę A. K. smurtavo 2023 m. rugsėjo 1 d., nes be ieškovės paaiškinimų daugiau įrodymų, patvirtinančių būtent tos dienos atsakovo smurtinį elgesį, byloje nepateikta, o atsakovas M. K. pateikė įrodymą, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš jį nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų (3 t. 69-76 b. l.) Šiame procesiniame sprendime užfiksuota, jog sužalojimus ieškovė galėjo pasidaryti ir dėl tuometinio savo pačios girtumo. Besąlygiškai tikėti ieškovės paaiškinimais teismas taip pat neturi pagrindo, jos paaiškinimai apie tam tikrus sužalojimus 2023 m. birželio 13 d., kai ją su dukromis aplankė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė, taip pat kelia abejonių (2 t. 51 b. l.), be to, dar gyvenant Norvegijos Karalystėje, ieškovė A. K. tam tikrais laikotarpiais vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms neigė atsakovo smurtą prieš ją, nors nagrinėjant civilinę bylą teigė, jog atsakovas ją mušdavo per dieną po kelis kartus. Teismas taip pat nenustato aplinkybės, jog atsakovas M. K. 2024 m. liepos 11 d. smurtavo prieš dukrą E. K., jo statutas, kaip specialaus liudytojo, buvo panaikintas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu (1 t. 66-67 b. l.), o kitų įrodymų ieškovė nepateikė.

24. Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarką, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus.

26. Byloje kilo ginčas tarp abiejų tėvų, vaikų motina ir ieškovė A. K. prašo nustatyti gyvenamąją vietą su ja, atsakovas ir vaikų tėvas M. K. – su juo. Ieškovė nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su smurtaujančiu ir girtaujančiu atsakovu neatitiktų vaikų interesų, atsakovas gi teigia, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su girtaujančia ir nuo alkoholio priklausoma ieškove prieštarauja vaikų interesams. Šioje byloje iš tiesų nustatyta, jog tiek ieškovė A. K., tiek atsakovas M. K. turi priklausomybę alkoholiui, abu iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio nesaikingai piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat nustatyta, jog atsakovas M. K. būdamas neblaivus yra smurtavęs prieš ieškovę A. K.. Tačiau taip pat nustatyta, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas M. K. yra taikomas medikamentinis gydymas nuo alkoholio, jis lanko psichiatro, psichologo konsultacijas, duomenų, jog nuo to laikotarpio būtų vartojęs alkoholio, nefiksuota, ieškovė įrodymų, kad būtų girtavęs, nepateikė, byloje liudijusios atsakovo motina V. K. ir Panevėžio miesto socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimoms I. M. taip pat nurodė, jog atsakovas nevartoja alkoholio (liudytoja I. M. liudijo, jog vieną kartą per savaitę lankosi šeimoje, nepastebėjo alkoholio vartojimo pėdsakų). Taip pat nustatyta, jog ir ieškovė A. K. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo apgyvendinta moterų bendruomenėje (duomenys neskelbtini), nevartoja alkoholio, jai taikomos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo/atkūrimo paslaugos, teikiama psichosocialinė pagalba siekiant atsikratyti priklausomybės. Tai yra iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovas ėmėsi priemonių, kad atsikratytų priklausomybės alkoholiui, kuri ir buvo viena iš pagrindinių šeimos santykių iširimo priežasčių, vaikų perdavimo laikinajai ieškovės motinos priežiūrai po 2024 m. liepos 11 d. pranešimo apie sudėtingą ir konfliktinę situaciją šeimoje. Tai yra abi šalys iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio iš esmės buvo nepajėgios auginti dukras ir, labai tikėtina, tęsiantis iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio buvusiai situacijai šeimoje, šalių dukros augtų kitų asmenų priežiūroje.

27. Tačiau situacija iš esmės bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusi ir dukros galėtų augti tiek su ieškove A. K. moterų bendruomenėje (duomenys neskelbtini), kur jai būtų sudarytos sąlygos gyventi su mergaitėmis vienoje patalpoje sudarytos sąlygos dukroms lankyti ir ugdymo įstaigą (Institucijos parengtas 2024 m. lapkričio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (6 t. 43-45 b. l.), liudytojos R. Š. parodymai), tiek ir su atsakovu M. K., su kuriuo dukros nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. gyvena atsakovo motinos V. K. priklausančioje namo dalyje.

28. Ir esant tokiai situacijai lemiamą vaidmenį turi Institucijos išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos bei liudytojos I. M. parodymai. Institucija dar prieš nagrinėjant ieškovės A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka geriausių vaikų interesų, ieškovė A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame reintegracijos centre, vaikams reikėtų keisti socialinę aplinką, ugdymosi įstaigą, pačios mergaitės, išklausius jų nuomonę, nurodė norinčios gyventi su tėčiu. Tokią pat išvadą Institucija pateikė ir dėl ginčo tarp šalių tiek į ieškinio reikalavimus, tiek į priešieškinio reikalavimus bei nurodė, kad vaikams yra geriausiai gyventi su tėvu, kuris mergaitėmis rūpinasi, šalių dukros lanko tą pačią ugdymo įstaigą, kurią ir lankė iki tol, mergaitės auga saugioje ir tinkamoje aplinkoje, šią išvadą teismo posėdyje palaikė ir Institucijos atstovė I. K.. Tai, kad aplinka yra tinkama, teismo posėdyje liudijo ir ieškovės atstovo advokato I. Tumo pakviesta liudyti socialinė darbuotoja I. M., dirbanti ir teikianti socialines paslaugas atsakovui M. K., patvirtinusi, kad tarp mergaičių ir jų tėvo yra glaudus ir artimas ryšys, jokios baimės, būdamos su tėvu, liudytoja nejuto. Nors išklausius tiek ieškovės A. K., tiek jos atstovo advokato I. Tumo paaiškinimų dėl atsakovo asmenybės ir keliamo streso aplinkiniams, tokios mergaičių savijautos nebūtų. Be to, ir pačios mergaitės, 2024 m. rugsėjo 26 d. bendraudamos su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste, pakartotinai išsakė norą gyventi su tėvu. Ieškovės atstovas advokatas I. Tumas teigė, jog mergaitės yra tokio amžiaus, kad aplinkos pakeitimas jų psichikai ir savijautai nepadarys žalos, tokių teiginių ieškovės atstovas neįrodė.

29. Todėl teismas, priimdamas sprendimą nutraukti šalių santuoką, vaikų gyvenamąją vietą nustato su atsakovu. Kaip ir nurodyta sprendimo 25 punkte, šis sprendimas neįgyja galutinio sprendimo galios ir pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys ir reikalaujama keisti vaikų gyvenamąją vietą. Įvertinus, kad šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos įvairios paslaugos, socialinė darbuotoja šeimoje lankosi ne rečiau nei kartą per savaitę, neabejojama, kad pasikeitus atsakovo M. K. elgesiui ar gavus įrodymų apie alkoholio vartojimą, smurtinius veiksmus šeimoje, operatyviai bus sprendžiama ir dėl vaikų paėmimo iš vaikų tėvo.

31. Remiantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

32. Pagal ieškinio ir priešieškinio pateikimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 708 Eur (708,42 Eur). Atėmus bendrą 446,15 Eur dydžio išmokas abejoms dukroms, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2024 m. buvo ne mažesnis nei 970 Eur, arba 485 Eur vienam vaikui. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1038 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ o atskaičius privalomus valstybei mokesčius – 777 Eur (777,39 Eur), atėmus 2024 m. gautas 446,15 Eur dydžio išmoką vaikui, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2025 m. pusmetį turėtų būti ne mažesnis nei 1108 Eur, arba 554 Eur vienam vaikui.

36. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti ir atskirai gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.59 straipsnis).

37. Ieškovė A. K. ieškinyje prašydama nustatyti gyvenamąją vietą su ja, ieškove, prašė taip pat patvirtinti ir jos pasiūlytą atsakovo M. K. bendravimo tvarką su vaikais, šiuos reikalavimus palaikė teismo posėdyje, atsakovas taip pat pateikė ir savo siūlomą tvarką, kuri iš esmės yra panaši į siūlomą ieškovės prašomą nustatyti tvarką, taip pat siūlo nustatyti ir bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu M. K., byloje yra būtina nustatyti bendravimo tvarką su atskirai gyvenančia motina A. K., ir ji yra nustatoma tokia, kokią siūlo atsakovas. Institucijos išvadoje nurodoma, jog taip pat nustatant bendravimo tvarką turėtų būti aptarta ir bendravimo tvarka švenčių, atostogų metu, be to, turėtų būti aptarta bendravimo tvarka ieškovei A. K. grįžus gyventi į savo nuolatinę vietą Panevėžyje. Visgi pažymima, jog, kaip nurodyta aukščiau, tvirtinama tik šiai dienai aktuali bendravimo tvarka ir pasiūlyta pačių šalių (abi šalys pateikė identiškas bendravimo tvarkas, tik kuri tvirtinama, priklausė nuo to, su kuo nustatoma gyvenamoji vieta), nei viena iš šalių neprašė nustatyti bendravimo tvarką švenčių, atostogų dienomis, atsakovas M. K. teismo posėdyje teigė, jog galimas sutarimas ir dėl bendravimo kitomis dienomis. Tuo pačiu pažymima, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tai yra kad ir ieškovei grįžus gyventi nuolatinai į Panevėžyje esantį nuosavybės teise priklausantį būstą (beje, šiai dienai nėra aišku, kada ji tikrai grįš ir ar tų 12 mėnesių pakaks priimti sprendimus dėl priklausomybės alkoholiui atsisakymo) ar papildomai siekiant susitarti dėl vaikų bendravimo švenčių, atostogų dienomis, šalys turi teisę sutarti ir dėl kitos bendravimo su vaikais tvarkos, keisti bendravimo tvarką pateikdami bendrą pareiškimą teismui dėl konkrečios tvarkos nustatymo, ar pateikti ieškinį ginčo teisena, jeigu nesutariama dėl esminių klausimų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).