Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-106-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05562-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)

2022 m. vasario 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei V. T., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, taip pat ieškovės N. G. ieškinį atsakovei V. T., trečiajam asmeniui D. T. dėl iškeldinimo ir atsakovės V. T. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo apsimestine, santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Bitė Lietuva“, B. J. ir Šiaulių rajono notarė N. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. T. ir jo atstovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės V. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abipusės kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „T.“, atsakovei palikti pavardę – „T.“; 2) nepilnamečio vaiko E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. T.; 3) nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš D. T. E. T. išlaikymą, mokant po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant V. T. E. T. turto uzufruktore; 4) nustatyti vaiko ir ieškovo bendravimo tvarką: vaikas kasdien bendrauja su tėvu po darbo valandų tiesiogiai ar elektroninėmis ryšio priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaiko užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaiko interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės. Vaikas su tėvu praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. Vaikas kasmet su tėvu praleidžia ne mažiau kaip pusę visų vaiko atostogų iš anksto suderintu laiku. Apie ketinimą išsivežti nepilnametį vaiką į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto ne vėliau, kaip prieš dvi paras iki išvažiavimo; 5) padalyti santuokos metu įgytą turtą taip: lengvąjį automobilį „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti D. T.. Santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti V. T. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė N. G. (civilinės bylos dalis dėl iškeldinimo) ieškiniu prašė: 1) iškeldinti atsakovę V. T. ir nepilnametį jos sūnų E. T. su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė V. T. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti atsakovės V. T. ir ieškovo D. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. T.; 3) priteisti iš ieškovo D. T. nepilnamečiam vaikui E. T. po 400,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, kiekvienais metais išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys V. T.; 4) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su sūnumi E. T. bendrauja laisva tvarka bendru sutuoktinių sutarimu atsižvelgiant į vaiko poreikius ir norus; 5) po santuokos nutraukimo sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe įgytą turtą padalyti tokia tvarka: atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį turto (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti apsimestine 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra 827/1654 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 57/100 dalimi pastato-gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) .; visas pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 4G1p, užstatytas plotas 22 kv. m.; visas pastatas-sandėlis su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). visas pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės N. G. ieškinį tenkino visiškai, ieškovo D. T. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimu iškeldinta atsakovė V. T. ir nepilnametis jos sūnus E. T. su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto: 827/1654 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,10 kv. m. bendro ploto; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetai, šulinys, tvoros, kiemo aikštelė), unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nutraukta atsakovės V. T. ir ieškovo D. T. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui D. T. palikta pavardė – „T.“, atsakovei V. T. palikta pavardė – „T.“; nustatyta nepilnamečio sūnaus E. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. T.; nustatyta ieškovo D. T. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų E. T. tvarka: ieškovas D. T. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. T. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su atsakove V. T. ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą: iš ieškovo D. T. priteistas išlaikymas E. T. po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2020-10-16, iki E. T. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš ieškovo D. T. nepilnamečiam vaikui E. T. priteistas 660,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

5. Teismas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo N. G. sutampa su realiai kreditą būstui įsigyti gavusiu ir už perkamą daiktą dalį lėšų atsiskaičiusiu asmeniu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė N. G. tik formaliai pasirašė ginčo sutartį kaip jos šalis. Priešingai, ji įgijo nei tik teises, susijusias su turto valdymu, tačiau ir pareigas pagal būsto kreditavimo sutartį. Ieškovė N. G. 2006–2011 m. deklaravo gautas pajamas (1 tomas, 103–125 b. l.). Sodros duomenimis, ieškovė nuo 1994 m. nuolat dirbo keliose darbovietėse ir gaudavo pajamas iš darbinės veiklos (1 tomas, 147–166 b. l.). Be to, pagal 2001-06-07 nekilnojamojo daikto pardavimo sutartį ieškovė N. G. gavo 7 000 Lt (1 tomas, 122–123 b. l.), kas rodo kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų sumokėti dalį sumos už ginčo nekilnojamojo daikto įsigijimą. Bankas papildomai 2006 m. ieškovei suteikė būsto kreditą. Atsakovė nebuvo nuosekli ir negalėjo nurodyti kiek konkrečiai lėšų sutuoktiniai buvo susitaupę prieš ginčo sandorio sudarymą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad realios ieškovo pajamos buvo žymiai didesnės, nei deklaruotos ir ieškovė įsigydama ginčo turtą, veikė atsakovės ir ieškovo, o ne savo vardu ir interesais.

6. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta 2002-11-12 sutartis dėl žemės sklypo už 1000 Lt pardavimo neparodo, kad ieškovas ir atsakovė 2006 m. turėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė tik epizodiškai trumpą laiką buvo įsidarbinusi, o ieškovo draudžiamųjų pajamų sumos (1 tomas, 142–146 b. l.) nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai pajamų ginčo turtui (jo daliai) įsigyti. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad jų šeimai sunkiai sekėsi gyventi, kadangi jis vienas dirbo, vienas iš vaikų yra su specialiais poreikiais, todėl šeima didelių santaupų neturėjo. Iš ieškovo darbinių pajamų dar buvo išlaikomi ir kiti šeimos vaikai. Pagal 2006-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės šeima įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovė nepagrindė šeimos poreikio ir finansinių galimybių per pakankamai trumpą laiką įsigyti kelis nekilnojamojo turto objektus.

7. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad tik iš N. G. banko sąskaitos buvo mokamas 2006 m. ieškovei banko suteiktas kreditas pagal būsto kredito sutartį (1 tomas, 180–182 b. l.). Ieškovas nurodė, kad neprisidėdavo prie būsto kredito mokėjimo, taip pat ieškovas negalėjo nurodyti, kokiam terminui buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis ir kokia buvo suteiktos paskolos suma. Atsakovė teigė, kad nežino nei banko suteiktos paskolos dydžio, nei mėnesinių įmokų pagal būsto kreditavimo sutartį dydžių, taip pat pažymėjo, kad nuo 2020 m. neveda bendro ūkio su ieškovu ir neprisideda prie paskolos įmokų mokėjimo. Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad nežino, kokios buvo draudimo įmokos už ginčo turtą, nežino kitų mokesčių dydžio. Atsakovė patvirtino aplinkybes, kad ne nuolat gyvendavo ginčo name. Bylos duomenimis, apskaičiuotas žemės mokesčio sumas už 827/1654 dalis žemės sklypo, mokėjo ieškovė N. G. (1 tomas, 193–194 b. l.), taip pat ieškovė mokėdavo būsto draudimo įmokas (1 tomas, 126–133 b. l.). Ieškovas taip pat patvirtino aplinkybes, kad žemės mokestis ir būsto draudimas buvo mokamas ieškovės, ir tik komunaliniai mokesčiai buvo mokami iš ieškovo ir atsakovės šeimos pajamų. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, parodančių, kad ieškovės N. G. valia, išreikšta išorine išraiškos forma – sudarant ginčo sandorį, neatitiko jos vidinės valios – siekio asmenine nuosavybe valdyti įsigytą turtą. Priešingai, bylos duomenis, šio turto valdymo aplinkybes prisiimti įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį ir jų vykdymas, patvirtina, kad ieškovė realiai vykdė su turtu valdymu susijusias teise ir pareigas.

8. Aplinkybė, kad N. G. 2007-12-22 sutartimi už 30 000 Lt pardavė žemės sklypą su pastatu – sodo nameliu (1 tomas, 114–117 b. l.), iš dalies patvirtina N. G. nurodytas aplinkybes, kad ji turėjo pakankamai lėšų ir finansavo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), remontą (katilo keitimą, trinkelių sudėjimą, garažo remontą), taip pat finansinės galimybės leido toliau ieškovei vykdyti savo pareigas bankui pagal kreditavimo sutartį. Nors atsakovė nurodė, kad iš sutuoktinių lėšų buvo keičiami langai, sudėdamos trinkelės, keičiamas katilas, ji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vien kelių užsakymų, sutarčių dėl kilnojamųjų daiktų įsigijimo pateikimas, kitų dokumentų formalus pasirašymas (1 tomas, 89–93 b. l.), nepatvirtina nekilnojamųjų daiktų nuosavybės ir jų valdymo. Tam tikrų dokumentų pasirašymą nulėmė tai, kad būtent ieškovas ir atsakovė ilga laiką gyveno ginčo turte. Nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi namo dalyje po to, kai ieškovė įsigijo šį turtą (2006 m.), todėl akivaizdu, kad savo ir vaikų gyvenimui pagerinti ir poreikiams užtikrinti buvo siekiama įsigyti įvaisius kilnojamuosius daiktus. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad šildymo katilas buvo keičiamas tuo laikotarpiu, kai atsakovė laikinai (apie 10 mėn.) negyveno kartu su juo, todėl ji net negalėjo žinoti jo keitimo aplinkybių, o prie trinkelių įsigijimo prisidėjo ieškovė. Atsakovės teiginiai, kad sutuoktiniai ginčo turto nenorėjo perrašyti savo vardu dėl ieškovo valios, neparemti bylos medžiaga ir teismo vertinimu, prieštarauja protingo ir apdairaus asmens elgesio standartui ir tik patvirtina aplinkybes, kad sutuoktiniai nesiekė oficialiai turtą valdyti kaip šeimininkai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad ginčo būstas buvo patogesnis jų vaikams, ieškovė leido gyventi name ir tvarkyti namo pagal poreikius, finansiškai prie to prisidėdama (pvz. nupirko vaikams baldus). Atsakovė kreipėsi į teismą tik po 14 metų nuo ginčo sandorio sudarymo. Teismas nenustatė subjektyvių aplinkybių, trukdžiusių atsakovei anksčiau realizuoti savo galbūt pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Tokių aplinkybių teismui nenurodė ir atsakovė.

9. Atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją (3 tomas, 184 b. l.). Atsakovė neįrodė, kad neformaliam ugdymui kas mėnesį reikia skirti po 160,00 Eur, jog vaistams ir papildam kas mėnesį išleidžiama po 25,00 Eur. Priešingai, atsakovė nurodė, jog vaikas nuolat jokių medikamentų nevartoja. Prie kasmėnesinių 50,00 Eur laisvalaikio išlaidų nurodytos ir ugdymo priemonės, tačiau priemonės pakartotinai nurodytos detalizacijoje prie formalaus ugdymo pozicijos. Teismo vertinimu, 50,00 Eur telefono, interneto ir paspirtuko išlaidos galima sumažinti, kadangi galima naudotis pigesniais telefono ir internetinio ryšio planais, o paspirtuko vienkartinis įsigijimas priskirtinas prie laisvalaikio išlaidų.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba ir gauna pajamas iš darbinės veiklos (vidutiniškai apie 700,00 Eur per mėnesį). Atsakovė nedirba, bet po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas butas. Teismo vertinimu, atsakovės nenoras įsidarbinti, neatitinka bonus pater familias standarto. Atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikro pobūdžio darbo, todėl sprendė, kad minimali 440,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Nustačius, kad atsakovas savo pareigą teikti vaikui būtiną išlaikymą vykdė tik iš dalies, iš atsakovo priteistinas 660,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėn., skaičiuojant po 220,00 Eur kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11.1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo D. T. išlaikymą E. T. po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2020-10-16, iki E. T. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir ją išdėstyti taip - priteisti iš ieškovo D. T. išlaikymą E. T. po 365,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2020-10-16, iki E. T. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

11.2. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškovės N. G. ieškinį tenkinti visiškai ir iškeldinti atsakovę V. T. ir nepilnametį jos sūnų E. T. su visais jų daiktais iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto: 827/1654 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 181,10 kv. m. bendro ploto; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetai, šulinys, tvoros, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; atmesti atsakovės V. T. priešieškinio reikalavimą pripažinti apsimestine 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; atmesti atsakovės V. T. priešieškinio reikalavimą asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 827/1654 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ½ dalį 57/100 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-sandėlio su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, esančių adresu (duomenys neskelbtini).; ir šiuos klausimus pirmos instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo;

11.3. Priteisti iš ieškovų atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

12.1. Ieškovė N. G. nesilaikė neterminuotos gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nutraukimo/atsisakymo tvarkos, nes prieš pateikdama reikalavimą teismui iškeldinti panaudos gavėjus iš ginčo gyvenamųjų patalpų savalaikiai neįspėjo panaudos gavėjų apie panaudos sutarties pabaigą, todėl neįgijo teisės reikšti teisme reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo.

12.2. Teismas privalėjo imtis iniciatyvos nustatyti tikslias atliktų ginčo daiktų pagerinimų apimtis bei vertes, tam tikslui buvo būtina skirti atitinkamos rūšies teismo ekspertizė, nes pats teismas neturi tokio tipo specialių žinių, o nustatęs tokių pagerinimų vertę pinigais teismas privalėjo šią vertę kaip besiskiriančių sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę paskirstyti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis bei priteisti šias dalis kiekvieno iš besiskiriančių sutuoktinių naudai iš ieškovės N. G..

12.3. Teismas neatskleidė bylos esmės dalyje dėl atsakovės V. T. reikalavimo pripažinti apsimestine 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., nekilnojamąjį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nesiaiškino ginčo šalių tikrosios turtinės padėties ginčo laikotarpiu, nenustatinėjo ginčo šalių pajamų ir išlaidų balanso ginčo periodais bei datomis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, ir neišsprendė gyvenamųjų patalpų (dalies gyvenamojo namo su priklausiniais) pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimo, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą dalyje dėl ginčo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tikrųjų pirkėjų bei savininkų.

12.4. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pirmoji įmoka už įsigyjamą ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atlikta grynais pinigais, sandorio dieną pardavėjai pas notarą buvo sumokėta net 80000 Lt, kuriuos pas notarą vežė D. T. kartu su savo mama N. G., kuri važiavo tik pasirašyti notarinio sandorio. Byloje liko neatsakyta, kokiu būdu ieškovė N. G. surinko ir galėjo turėti grynais 80000 Lt būtent 2006 m. rugsėjo 7 d., kuomet sudarė sutartį. Teismas nebandė išsireikalauti iš ginčo šalių jų visų bankų sąskaitų išrašų už ginčo laikotarpį bei tiesiog imti ir patikrinti, ar, pvz., N. G. per ginčo laikotarpį gautas pajamas pavedimu bent dalį jų išgrynino, jeigu išgrynino, tai kiek, bei koks tų lėšų likimas. Teismas negalėjo apsieiti be atitinkamos rūšies teismo ekspertizės tikslu nustatyti ginčo šalių tikrąjį pajamų ir išlaidų balansą atitinkamais ginčo periodais bei datomis.

12.5. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėjo būti priteistas pagal galiojantį Minimalios mėnesinės algos dydį, t.y.730 Eur. Nurodoma, kad 2021/2022 metais vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra 1/2 MMA, t.y. 365 Eur, todėl tokio dydžio išlaikymas ir priteistinas iš ieškovo D. T. be jokio papildomo įrodinėjimo, nes tai yra minimali suma.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. T. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir iš jos ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantė į bylą teikė vaiko poreikių lentelę, tačiau nemažos dalies nurodytų išlaidų ar bent jau tokių išlaidų poreikio neįrodė. Apeliantė teigė, jog vaiko neformaliam ugdymui reikalinga 160 Eur/mėn. suma, nors tiek vaiko teisių specialistai, tiek ir pati apeliantė pripažino, kad šalių sūnus ilgą laiką nelanko jokių būrelių, treniruočių ar pan. ir nėra išreiškęs noro imtis kokios nors užklasinės veiklos. Išlaidų korepetitoriams apeliantė taip pat nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, atvirkščiai, proceso metu pripažino, kad šiuo metu su vaiku nedirba jokie specialistai. Apeliantė neįrodė ir išlaidų telefonui, internetui, paspirtukui (50 Eur/mėn.) - iš bylos medžiagos matyti, kad mėnesinė įmoka už paspirtuką sudaro 12,50 Eur; kitų išlaidų dokumentų nėra. Tai, kad vaikas nenori vykti į vasaros stovyklas, todėl tam išlaidos nereikalingos, įrodo Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2021-08-09 Rašte Nr. S-1192 užfiksuota informacija, kad šalių sūnui buvo siūloma vykti į jo pasirinktą vasaros stovyklą, ieškovas sutiko padengti visas su tuo susijusias išlaidas, tačiau vaikas atsisakė vykti į stovyklą. Ieškovas apskaičiavo, jog sūnui reikalinga mažesnė nei 400 Eur/mėn. Skundo teiginys, esą ieškovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad vaiko poreikiams, kol šeima gyveno kartu, išleisdavo ne mažiau kaip po 500 Eur/mėn., yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės bei objektyviai neįmanomas atsižvelgiant į šeimos biudžetą.

13.2. Bylos nagrinėjimo eigoje ginčo dėl to, kad įsigijusi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į, pirmiausia, savo neįgalaus anūko poreikius, turtu neatlygintinai leido naudotis savo sūnaus, D. T., šeimai, kas savo esme atitinka neterminuotos panaudos teisinius santykius, nebuvo. Apie savo valią N. G. informavo atsakovę dar iki ieškinio teisme pareiškimo. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį tokio pobūdžio byloje jau laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį.

13.3. Atsakovė viso proceso metu buvo atstovaujama net kelių skirtingų profesionalių teisininkų, teikė ne vieną procesinį dokumentą, aktyviai teikė įrodymus, tačiau reikalavimo dėl kokių nors išlaidų atlyginimo, ekspertizės skyrimo neformulavo. Teismas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės išplėsti ginčo dalyko ar imtis jo įrodinėjimo.

13.4. Ieškovė N. G. objektyviai galėjo sukaupti 80 000 Lt sumą daliai kainos už nekilnojamąjį turtą sumokėti. Ieškovo ir jo šeimos situacija buvo iš esmės kitokia, nes, minėta, atsakovė didžiąją laiko dalį nedirbo, šeimą išlaikė tik ieškovas, tad šeimoje augant keliems vaikams, vienas iš kurių - su specialiais poreikiais, galimybės susitaupyti bent kiek didesnę sumą buvo ribotos. Pagal byloje esančius Sodros duomenis matyti, kad nuo 2000 m iki 2006 m. (imtinai), ieškovo bendros draudžiamosios (t. y. „ant popieriaus“, neatskaičius mokesčių) pajamos buvo mažesnės nei 50 000 Lt, t. y. reikšmingai mažesnės nei už turtą ieškovės sumokėta kainos dalis. Deklaratyvūs teiginiai apie ieškovo neva gautus didelius dienpinigius nėra įrodyti jokiais byloje esančiais dokumentais - į bylą ieškovės atstovė teikė duomenis apie ieškovo darbo užmokestį ir dienpinigius, gautus dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau duomenys apie dienpinigius nurodyti tik nuo 2011 m., t. y. gerokai po ginčijamo sandorio sudarymo. Duomenų, kad iki tol ieškovas gaudavo dienpinigius, kokio dydžio jie būdavo, kokią dalį iš jų ieškovas neva kaupdavo ieškovė neįrodė. Tas pats pasakytina ir apie tariamas pajamas „ <...> iš įvairių prekių perpardavimo“ bei cigarečių kontrabandos. Ieškovas nebuvo teistas baudžiamąja tvarka už tokią veiką, todėl šie apeliantės teiginiai yra melagingi. D.T. tik kartą taikyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šis vienkartinis atvejis, įvykęs praėjus ~14 metų nuo ginčo sandorio, priešingai nei bandoma įtikinti teismą, niekaip neįrodo, kad ieškovas vertėsi neteisėta, nusikalstama veikla ir neva iš to susitaupė 80 000 Lt sumą dalies kainos už namą sumokėjimui.

13.5. Apeliantė, teigdama, kad ji su sutuoktiniu davė N. G. pinigų, kad atliko konkrečius pagerinimus ir už tai sumokėjo ir pan., turėjo pareigą pateikti šiuos savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, o negalėdama pati jų gauti - prašyti teismo juo išreikalauti, o norėdama, kad į sutuoktinių turto balansą būtų įtrauktos sumos, sutuoktinių išleistos ieškovės turto pagerinimui - formuluoti teismui tokį reikalavimą, pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas ir jų dydį. To nesant, teismas pagrįstai neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir nesiėmė įgyvendinti šalių įrodinėjimo pareigos.

3. Ieškovė N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021-11-16 sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovei N. G. iš atsakovės visas jos turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. D. T. išsikrausčius 2020-08-06, ieškovė N. G. per antstolę V. Š. išsiuntė atsakovei 2020-08-19 pranešimą, kuriuo prašė išsikelti iš jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., iki 2020-09-08. Pranešimas įteiktas atsakovei 2020-08-20, taigi panaudos sutartis baigėsi 2020 m. lapkričio 20 d. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių.

14.2. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys. Atsakovė procese elgėsi pasyviai, nepateikė reikalavimo teisę už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą bei jos dydį pagrindžiančių įrodymų, neprašė skirti jokios ekspertizės.

14.3. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas už jos santuokos metu įgytas lėšas, sutuoktinių santaupas, skolintas lėšas, tačiau jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų teismui nepateikė. Atsakovės teiginiai abstraktūs, ji negalėjo įvardinti konkrečios neva turėtų santaupų sumos, jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti tokių santaupų (skolintų lėšų) turėjimą, byloje nėra.

14.4. N. G. visą gyvenimą dirbo ir net keliose darbovietėse, gaudavo nemenkas oficialias pajamas. Ji taip pat gavo pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo. Tai, kad ieškovė turėjo santaupų, iš kurių sumokėjo pradinį įnašą už ginčo nekilnojamąjį turtą, patvirtina į bylą jos pateikti rašytiniai įrodymai. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, ieškovė pati asmeniškai nuvyko į notarės N. M. biurą, kur susitiko su turto pardavėja B. J. ir notarės akivaizdoje sumokėjo jai grynaisiais pinigais 80 000 Lt perkamo turto kainos. Šią aplinkybę patvirtina trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujanti notarė bei turto pardavėja B. J.. Tai, kad N. G. su pinigais į notaro biurą nuvežė sūnus D. T., neturi jokios teisinės reikšmės, nes pavėžėjimo paslauga nesudaro pagrindo pretenduoti į nekilnojamąjį turtą. Būtent ieškovė apmokėjo ir visas šio sandorio sudarymo išlaidas. Likusią turto kainos dalį ieškovė sumokėjo turto pardavėjai paėmusi kreditą iš SEB banko ir bankui įkeitusi įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kreditą bankui grąžina ir palūkanas moka taip pat N. G. sutarties su banku nustatyta tvarka ir terminais. Nei D. T., nei V. T. nėra prisidėję prie ginčo nekilnojamojo turto kainos sumokėjimo,

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. T. po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovę V. T. ir nepilnametį jos sūnų E. T. iš ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti apsimestine 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra 827/1654 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., su 57/100 dalimi pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas pastatas-sandėlis su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; visas pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti dengiamąjį sandorį, nustatant kad pirkėjai yra V. T. ir D. T., šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; taip pat atmestas atsakovės V. T. priešieškinio reikalavimas asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį 827/1654 dalies žemės sklypo, bendras plotas 0,1654 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 57/100 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-sandėlio su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 5I1p, užstatytas plotas 12 kv. m.; visą pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 7I1m, užstatytas plotas 12 kv. m.; 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: kiti statiniai, esančių adresu(duomenys neskelbtini).

6. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo D. T. ir atsakovės V. T. santuoka. Šalys turi tris vaikus, du sūnus D. T. ir L. T. - pilnamečiai, sūnui E. T. yra dvylika metų.

8. 2006 m. rugsėjo 7 d. ieškovė N. G. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.9624 nuosavybės teisėn įgijo nekilnojamąjį turtą: 827/1654 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteisti bent po 365,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantė skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto konkretaus vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties įvertinimo, tiesiog remiasi nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis turėjo būti priteistas pagal minimalios mėnesio algos (toliau tekste - MMA) dydį, kurį atsakovė nurodė – 730,00 Eur.

10. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

11. Teismas pritaria ieškovo D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems motyvams, kad bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu (2020-2021 metais) galiojo kiti minimalios mėnesio algos dydžiai, į kuriuos teismas atsižvelgia kaip orientacinius. 2020 metais MMA sudarė – 607 Eur (po mokesčių apytiksliai 459,00 Eur), 2021 metais – 642 Eur (po mokesčių apytiksliai 480 Eur). Orientaciniu dydžiu laikytina minimali mėnesio alga atskaičius mokesčius. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, turėjo vadovautis 2022 metams nustatytu 730 Eur MMA dydžiu iki mokesčių, nes toks MMA dydis įsigaliojo tik nuo 2022 m. sausio 1 d.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko E. T. poreikius, atsižvelgė į vaiko amžių, į tai kad jokių specifinių sveikatos poreikių neturi, tinkamai vertino, kad atsakovė tik iš dalies pagrindė vaiko poreikius. Teismas taip pat motyvuotai pasisakė, dėl išlaidų neformaliam ugdymui, medikamentams, telefonui, internetui bei paspirtukui galimo mažinimo ir su šiais motyvais sutiktina. Vertindamas tėvų galimybes teikti vaikui išlaikymą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas gauna darbines pajamas, į tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokos įgytas butas, atsižvelgta į tai, kad pati atsakovė nedirba, nors yra darbingo amžiaus ir neturinti jokių sveikatos sutrikimų, galimai trukdančių jai dirbti. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl priteisto išlaikymo dydžio, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes teikti išlaikymą ir pagrįstai nustatė, kad 440,00 Eur suma yra pakankama vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, todėl apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui netenkintina.

Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti apsimestine 2006 m. rugsėjo 7 d. sutartį ir su tuo susijusių išvestinių reikalavimų

13. Prašydama perduoti šį priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė argumentuoja, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje liko neatsakyta, kokiu būdu ieškovė N. G. surinko ir galėjo turėti grynaisiais pinigais 80000 Lt būtent 2006 m. rugsėjo 7 d., teismas nesiaiškino ginčo šalių tikrosios turtinės padėties ginčo laikotarpiu, nenustatinėjo ginčo šalių pajamų ir išlaidų balanso ginčo periodais bei datomis. Atsakovės nuomone, teismas savo iniciatyva turėjo skirti teismo ekspertizę siekiant nustatyti ginčo šalių tikrąjį pajamų ir išlaidų balansą.

14. Atmestini apeliantės argumentai dėl teismo pareigos skirti teismo ekspertizę siekiant nustatyt ginčo šalių tikrąjį pajamų ir išlaidų balansą. Apeliantė remiasi CPK 376 straipsnyje numatyta teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

15. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

17. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

18. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuotų atstovų, procese ji tikslino ieškinį, nereiškė prašymų skirti ekspertizę ar išsireikalauti iš ginčo šalių jų visų bankų sąskaitų išrašų už ginčo laikotarpį ir taip papildomai įrodinėti savo argumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog šalys bylos nagrinėjimo procese dalyvavo lygiomis teisėmis, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus.

20. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptarta, kokiais byloje surinktais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad ieškovė N. G. turėjo lėšų sumokėti dalį sumos (būtent atsakovės apeliaciniame skunde minimus 80000 litų) už ginčo nekilnojamojo turto pirkimą (N. G. 2006-2011 m. pajamų deklaracijomis, SODRA duomenimis apie ieškovės darbinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, lėšas, gautas 2001-06-07 pardavus kitą nekilnojamąjį turtą). Teismo sprendime buvo vertinti ir atsakovės argumentai bei teikti įrodymai (teismo sprendimo 23-36 pastraipos) ir pagrįstai konstatuota, kad būtent atsakovė nepagrindė savo teiginių apie žymiai didesnes, nei deklaruotas, ieškovo D. T. pajamas, t.y. šeimos finansines galimybes įsigyti ginčo turtą. Atsakovės V. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad į 2006 m. rugsėjo 7 d. sutarties sudarymą pas notarę ieškovę atvežė būtent D. T., argumentai apie D. T. sulaikymą su nemažu kiekiu kontrabandinių cigarečių, negali būti vertinamos kaip įrodymas, kad atsakovės šeima turėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo turtui ir nepaneigia teismo išvadų, kad būtent ieškovė N. G. turėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo turtui. Vien tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepalankiai atsakovei, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismo sprendimu neatskleista bylos esmė.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2006 m. rugsėjo 7 d. sandorio pripažinimo apsimestiniu, tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir šalių teiktus argumentus, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir motyvams. Įvertinus įrodymų visumą, konstatuotina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės V. T. iškeldinimo

22. Apeliantės nuomone, ieškovė N. G. neįspėjo atsakovės apie panaudos sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius, todėl neįgijo teisės reikšti teisme reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo. Taip pat nurodoma, kad teismas nesprendė gyvenamųjų patalpų (dalies gyvenamojo namo su priklausiniais) pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimo.

23. Teismui pagrįstai atmetus atsakovės V. T. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl 2006 m. rugsėjo 7 d. sandorio pripažinimo apsimestiniu, ir nustačius, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. G. asmeninė nuosavybė, atsirado pagrindas N. G. ieškinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovės V. T. iškeldinimo.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo suformavusi tokį priešieškinio ir atsikirtimo į ieškinį pagrindą – 2006 m. rugsėjo 7 d. sandoris dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo yra apsimestinis, nes atsakovė V. T. su sutuoktiniu D. T. ginčo turtą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vadinasi, atsakovė byloje turėjo įrodinėti ir įrodinėjo, kad būtent atsakovė su ieškovu D. T. ginčo turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

25. Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde atsakovė nurodo ir naują priešieškinio pagrindą – ieškovės pareigos tinkamai įspėti apie neatlygintos panaudos santykių nutraukimą nesilaikymą, kuriuo nesirėmė pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje. Atsakovė pirmosios instancijos teismo procese nekėlė ir reikalavimo dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovė priešieškinyje nurodytais argumentais apie patirtas išlaidas gyvenant ieškovei N. G. priklausančiame name, įrodinėjo siekį įgyti turtą sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, tačiau reikalavimų dėl šių išlaidų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė. Kaip jau buvo minėta aukščiau (29-30 pastraipos), dėl šio reikalavimo teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir viršyti šalių pareikštų reikalavimų.

26. Atsakovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl darytina išvada, kad ji tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą ir nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar jų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių (naujo priešieškinio pagrindo), susijusių su netinkamu panaudos santykių nutraukimu ir gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės V. T. apeliacinis skundas atmestas, todėl jos naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė N. G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 480,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, ieškovas D. T. pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 560,00 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos atitinkamai kiekvieno iš ieškovų naudai priteistinos iš atsakovės.

29. Atsakovei V. T. 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas likusios 765,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, 765,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 560,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 765,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 - žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Irena Stasiūnienė