Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-29 · Administracinė byla Nr. eA-465-629/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-29
Bylos Nr.
eA-465-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01105-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Administracinė byla Nr. eA-465-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01105-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovą – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vykdančiu biurokratizmo požymių turinčią veiklą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį; 2) pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį; 3) pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 3 dalį; 4) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo laiškuose užduodamus klausimus, o būtent: Kodėl ir kokiais tikslais kaupiami, kaip saugomi nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Kokiu teisės aktu vadovaujantis kaupiami nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Pateikti klausimo apie lytį, įrašyto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundo pateikimo klausimyne, privalomo atsakymo „kita“ tikslų galimų „kita“ atmainų sąrašą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ketino elektroniniu būdu pateikti skundą Tarnybai ir pildydamas elektroninę skundo formą susidūrė su privalomai nustatyta sąlyga, kad būtina atsakyti į Tarnybos pateiktus klausimus, o klausimyno turinys sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Pareiškėjas nurodė, kad antrame klausimyno lape būtina nurodyti skundą teikiančio asmens lytį – pasirinkti vieną iš variantų: „vyras“, „moteris“ ar „kita“, buvo pažymėta, kad nepateikus šios informacijos Tarnyba negalės išnagrinėti skundo.

3. Pareiškėjas teigė, kad nežinodamas kokia lytis gali būti priskiriama kategorijai „kita“ be vyriškos ar moteriškos, jis 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku paprašė Tarnybos paaiškinti klausimo apie lytį galimus atsakymo variantus, taip pat pateikti galimų „kita“ kategorijos skirtybių sąrašą. Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą su nuoroda pareiškėjui pasiskaityti, tačiau suprantamo paaiškinimo nebuvo pateikta. Kadangi atsakyme buvo parašyta, kad iškilus neaiškumams, visada galima kreiptis į Tarnybą dėl skundo formos pildymo, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. išsiuntė antrąjį laišką Tarnybai, prašydamas detalesnio paaiškinimo. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 22 d. gavo patvirtinimą, kad laiškas gautas ir pateikta informacija bus išnagrinėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakymo nesulaukė per teisės aktuose nustatytą terminą, todėl 2024 m. vasario 8 d. pakartotinai išsiuntė laišką su priminimu. Pareiškėjas teigė, kad 2024 m. vasario 9 d. jis vėl gavo patvirtinimą, jog laiškas gautas, užregistruotas ir bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iki skundo padavimo teismui dienos atsakymo iš Tarnybos nesulaukė. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas vilkino priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas, biurokratiškai atliko darbą, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalį. Kadangi atsakovas nurodė, kad: „Informacija apie lytį yra reikalinga kaupti statistikos duomenis apie besikreipiančių asmenų pasiskirstymą pagal lytį“, o sudarant elektroninio skundo klausimyną yra įrašyta pasirinkimo galimybė nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose neminimą lytį, yra Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kuomet Tarnyba atmeta moterų ir vyrų lygias teises gauti vienodas paslaugas supriešindama grupę asmenų, kuri įvardijama kaip „kita“, nors Tarnyba negali daryti įtakos su tuo asmeniu ar asmenų grupe susijusiems sprendimams.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą dėl skundo pateikimo tvarkos bei reikalingos informacijos pateikimo elektroninėje skundo formoje, pareiškėjui buvo paaiškinta, jog „skiltyje „Lytis“, yra nurodytos 2 lytys bei numatyta dar viena pasirinkimo galimybė: „ kita“, kurią žmonės gali pildyti jeigu savęs nepriskiria moters ar vyro lyčiai, bei pareiškėjui buvo pasiūlyta susipažinti su Tarnybos ekspertės publikacija Tarnybos interneto svetainėje. Tarnyba nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniame laiške pareiškėjui paaiškino, jog duomenys apie lytį renkami, siekiant kaupti statistikos duomenis apie besikreipiančių asmenų pasiskirstymą pagal lytį, Tarnyboje yra taikoma lanksti ir visiems pareiškėjams draugiška skundų pateikimo forma, būdai, neprašant asmens pasirašyti skundo bei įrodyti asmens tapatybę, atsiunčiant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriui (toliau – ir Kontrolierius) bei jo funkcijas padedančiai įgyvendinti Tarnybai, Įstatymu nėra įtvirtinta pareiga pateikti teisines bei visuomenėje, medicinos srityje vartojamas ir suvokiamas lyties bei lytinės tapatybės sąvokas, taip pat nėra numatyta pareiga padėti žmogui suprasti jo asmens tapatybės požymius, priskiriant asmeniui atitinkamas savybes. Tarnybos teigimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui ir buvo paaiškinta, kad jei žmogus nepriskiria savęs moteriškai ar vyriškai lyčiai, gali rinktis variantą „kita“ pagal savo asmeninį suvokimą. Atsakovas teigė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. atsakyme pareiškėjui buvo paaiškinta, kad asmenys gali pateikti skundą Kontrolieriui laisva forma, tai yra tokia, kokia yra jiems priimtina ir tinkama, tokie skundai yra tiriami, esant būtinumui, prašoma pateikti būtiną papildomą informaciją. Atsakovas nurodė, kad elektroninė skundo forma yra parengta tam, kad būtų lengviau aprašyti galbūt diskriminacinę situaciją, todėl joje yra pateikiami klausimai, kurie pagelbėja žmogui pažymėti svarbius aspektus, kurie reikalingi skundo tyrimui, jei elektroninė skundo forma yra nepriimtina, galima rinktis laisvą skundo pateikimo formą arba išsispausdinti Tarnybos interneto svetainėje skundo formą word formatu bei ją užpildyti pagal pageidavimus, apskritai nenurodant lyties. Atsakovas tvirtino, kad į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 8 d. paklausimus atsakė 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213, išreiškė apgailestavimą, jog dėl techninių duomenų valdymo sistemos ypatumų bei nesklandumų jam nebuvo pateikti atsakymai į 2023 m. gruodžio 21 d. bei 2024 m. vasario 8 d. elektroninius laiškus, kuriais buvo prašoma pateikti papildomą informaciją, nes pakartotiniai pareiškėjo laiškai per klaidą buvo priskirti prie užbaigtos paklausimo bylos ir suarchyvuoti.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. N. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė Tarnybai paklausimą, kuriuo prašė paaiškinti klausimo apie lytį atsakymo teikimo variantus, paaiškinant klausimo „kita“ prasmę ir pateikiant galimų „kita“ skirtybių sąrašą. Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (23)PAK-648), kuriame nurodė, jog asmenys gali pateikti skundą Kontrolieriui laisva forma, tai yra tokia, kokia yra jiems priimtina ir tinkama, tokie skundai yra tiriami, esant būtinumui, prašoma pateikti būtiną papildomą informaciją, o pareiškėjo minėta elektroninė skundo forma yra parengta todėl, kad žmonėms būtų lengviau aprašyti galimai diskriminacinę situaciją, todėl yra pateikiami klausimai, kurie pagelbėja žmogui pažymėti svarbius aspektus, kurie reikalingi skundo tyrimui. Tarnyba pareiškėjui paaiškino, kad skiltyje „Lytis“, yra nurodytos 2 lytys, bei numatyta kita pasirinkimo galimybė „kita“, kurią žmonės pildo, jeigu savęs nepriskiria moters ar vyro lyčiai, plačiau apie tai galima paskaityti straipsnyje https://lygvbe.lt/nauiienos/lvtis-ir-tapatvbe-eksperte-paaiskina-ka-reiskia-vakaruose-paplites-non-binarv-terminas/. Tarnyba pažymėjo, jog informacija apie lytį yra reikalinga kaupti statistikos duomenis apie besikreipiančių asmenų pasiskirstymą pagal lytį, tačiau nedaro įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui, o iškilus neaiškumams, visada galima kreiptis į Tarnybą dėl skundo formos pildymo.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu Tarnybai atsiuntė dar vieną paklausimą, kuriuo paprašė pakartotinai paaiškinti klausimo apie lytį atsakymo teikimo variantus, paaiškinant klausimo „kita“ prasmę ir pateikiant galimų „kita“ skirtybių sąrašą bei pateikė klausimus: Kodėl ir kokiais tikslais kaupiami, kaip saugomi nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Kokiu teisės aktu vadovaujantis kaupiami nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį?

9. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 22 d. pareiškėją informavo, jog jo laišką gavo bei nurodė, kad pateikta informacija yra užregistruota ir bus išnagrinėta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu informavo Tarnybą, jog nesulaukė atsakymo į laišką, todėl kreipėsi dar kartą.

10. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213 pareiškėjui paaiškino ir kartu išreiškė apgailestavimą, kad dėl techninių duomenų valdymo sistemos ypatumų bei esamų nesklandumų jam nebuvo pateikti atsakymai į 2023 m. gruodžio 21 d. bei 2024 m. vasario 8 d. siųstus elektroninius laiškus, kuriais buvo prašoma pateikti papildomą informaciją, susijusią su Tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laišku pateikta informacija, kuria buvo atsakoma į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką ir minėtu raštu pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 13 d. Tarnybai siųstuose laiškuose keliamų klausimų.

11. Teismas aptarė ginčui aktualias VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 punktų, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 35 punkto nuostatas ir konstatavo, kad pareiškėjui Tarnyba į jo teiktus klausimus, t. y.: ,,Kodėl ir kokiais tikslais kaupiami, kaip saugomi nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį?; Kokiu teisės aktu vadovaujantis kaupiami nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį?; Pateikti klausimo apie lytį, įrašyto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundo pateikimo klausimyne, privalomo atsakymo „kita“ tikslų galimų „kita“ skirtybių sąrašą.“, iš esmės atsakė dar 2023 m. gruodžio 18 d.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau vėliau, t. y. 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213 pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. Tarnybai siųstuose laiškuose keliamų klausimų.

13. Teismas vertino, kad Tarnybos 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213 pareiškėjui buvo pateikti išaiškinimai jo rūpimais klausimais, t. y. dėl informacijos apie lytį rinkimo, atsakovas nurodė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Tarnyba privalo vykdyti priskirtus įpareigojimus bei rekomendacijas ir rinkti bei teikti įvairius duomenis (įskaitant duomenis apie pareiškėjų lytį), susijusius su asmenų diskriminacija valstybėje, be to, duomenų apie lytį nepateikimas neužkerta kelio nagrinėti skundą Tarnyboje bei asmens teisės ginti pažeistas teises įgyvendinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl lyties sąvokos atsakovas išaiškino, jog jei žmogus nepriskiria savęs moteriškai ar vyriškai lyčiai, gali rinktis variantą „kita“ pagal savo asmeninį suvokimą, tuo pačiu paaiškino, kad jeigu pareiškėjui elektroninė skundo forma yra nepriimtina, jis gali rinktis laisvą skundo pateikimo formą arba išsispausdinti Tarnybos interneto svetainėje skundo formą word formatu bei ją užpildyti pagal pageidavimus, apskritai nenurodant lyties.

14. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas 2024 m. balandžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui, ir toliau nesutinka su Tarnybos pateiktais išaiškinimais, tačiau pateiktų išaiškinimų pagrįstumas ir išsamumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatė, jog pareiškėjas Tarnybos 2024 m. balandžio 12 d. raštą Nr. (23)PAK-648)S-213 būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas su minėtame rašte nurodytais teiginiais ir padaryta išvada sutiko.

15. Teismas pažymėjo, kad nors Tarnyba 2024 m. balandžio 12 d. raštą Nr. (23)PAK-648)S-213 priėmė praleidusi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turėtų būti pakartotinai įpareigojamas atsakyti pareiškėjui.

16. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog Tarnyba atliko pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, t. y., 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213 pareiškėjui atsakė į 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 8 d. pareiškėjo paklausimus (pateikė papildomus paaiškinimus dėl 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. Tarnybai siųstuose laiškuose keliamų klausimų), todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti.

III.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti pareiškėjo reikalavimai; 3) prireikus – grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime neatsižvelgta į atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikštą sutikimą su skundo reikalavimais, o teismas, to nepaisydamas, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, geranoriškas pripažinimas galėjo būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, bet teismas to nevertino, iškreipė ginčo esmę, priėmė sprendimą, kuris iš esmės pateisina įstatymų pažeidimus ir skatina juos kartoti.

10. Pareiškėjas teigia, kad neįvykdyta teismo prievolė priimti sprendimus dėl visų pareiškėjo reikalavimų, neatsakyta iš esmės nė į vieną pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo įvertinti visus jo reikalavimus, įskaitant atsakovo neveikimo ir pareigos atlikti konkrečius veiksmus nustatymą, neveikimo teisines pasekmes. Pareiškėjas teigia, kad kilo teisinės pasekmės, nes atsakovas neveikė pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą, nes nebuvo išaiškinta kaip sąmoningai ir teisingai pateikti Tarnybos internetinėje skundo formoje reikalaujamus duomenis apie save, atsakovas nepateikė įrodymų, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas, nors to reikalauja Įstatymo 3 straipsnis.

11. Pareiškėjo vertinimu, teismas buvo šališkas vertindamas įrodymus, jo išvados atsietos nuo skundo esmės, nes atsakovas faktiškai nepatenkino nė vieno iš pareiškėjo teisėtų reikalavimų, o teismo sprendime nebuvo atsakyta į pagrindinius skundo reikalavimus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalis.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog atsakovas nesuteikė reikiamų duomenų ir paaiškinimų, pareiškėjui buvo apribota galimybė tinkamai užpildyti Tarnybai skirtą „E. skundą“ ir tokiu būdu buvo varžomos pareiškėjo teisės ir užkirstas kelias efektyviai naudotis viešojo administravimo paslaugomis, kreiptis į Tarnybą.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo reikalavimų: ar atsakovas vykdė ar nevykdė biurokratizmo požymių turinčią veiklą, ar pažeidė VAĮ ir Įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas yra nepakankamai pagrįstas, o tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu arba netinkamu jų pritaikymu, galinčiu būti pagrindu sprendimui panaikinti.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų įrodymų ir tinkamai jų neįvertino: nepateiktas atsakymas dėl „kita“ lyties pasirinkimo, dėl teisinio pagrindo kaupti duomenis apie lytį, kokiu teisės aktu vadovaujantis yra kaupiami asmens duomenys apie lytį, kai tokie duomenys nėra būtini ir nedaro įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui.

15. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi atsakovo teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, įrodymus vertino neišsamiai, dviprasmiškai aiškino atsakovo atsakymus, nepasisakė kodėl atsakovo atsakymus įvertino kaip pakankamus, buvo šališkas, nepasisakė dėl pareiškėjo atsiliepimo į atsiliepimą teiginių, nors ABTĮ atsiliepimų skaičiaus neriboja, teismas šališkai vertino tik atsakovo atsiliepimo teiginius bei šališkai vertino VAĮ nustatyto termino praleidimą, dėl kurio pažeistos pareiškėjo teisės laiku gauti paslaugas iš viešojo administravimo subjekto.

16. Pareiškėjo vertinimu, kvestionuojama jo teisė į informacijos gavimą, atsakovas nepateikė informacijos apie apskundimo tvarką, pareiškėjui neužtikrinta teisė į teisminę gynybą, nes teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą nepaisydamas įrodytų atsakovo neveikimo faktų.

17. Pareiškėjo nuomone, teismas šališkai vertino tariamas Tarnybos technines klaidas, nes apie sutrikimus nebuvo jokių viešų pranešimų, neteisingai taikė teismų praktiką dėl teisės akto nustatyto termino atlikti veiksmus viešojo administravimo subjektui praleidimo.

Šalies argumentai

18. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė neginčytinų pagrindų (ABTĮ nuostatų), dėl kurių skundas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, vengė pripažinti atsakovo biurokratinį veikimą bei gero administravimo principo pažeidimų pasekmes pareiškėjo teisėms.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas atsisakė informuoti jį ir sąmoningai pateikė klaidinantį, netinkamą, nereikalingą patarimą, pažeidė gero administravimo principą.

20. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, taip pažeisdamas jo teisę į teisminę gynybą, sukūrė precedentą viešojo administravimo subjektams veikti nesilaikant teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo Tarnybą atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo elektroniniuose laiškuose užduodamus klausimus.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas į pareiškėjo keliamus iš esmės atsakė dar 2023 m. gruodžio 18 d., o vėliau, t. y. 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23)PAK-648)S-213 (toliau – ir Raštas) pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. Tarnybai siųstuose laiškuose keliamų klausimų, t. y. Tarnyba atliko pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas nesutinka su Tarnybos pateiktais išaiškinimais, tačiau pateiktų išaiškinimų pagrįstumas ir išsamumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjas Rašto neskundė. Teismas pažymėjo, kad nors Tarnyba Raštą priėmė praleidusi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turėtų būti pakartotinai įpareigojamas atsakyti pareiškėjui.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, buvo šališkas neatskleidė ginčo esmės, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo reikalavimų: ar atsakovas vykdė ar nevykdė biurokratizmo požymių turinčią veiklą, ar pažeidė VAĮ ir Įstatymo nuostatas, iš esmės nesutinka, kad atsakovas jam tinkamai paaiškino kaip pateikti prašymą, teigia, jog jam buvo apribota galimybė tinkamai užpildyti Tarnybai skirtą „E. skundą“ ir tokiu būdu buvo varžomos pareiškėjo teisės ir užkirstas kelias efektyviai naudotis viešojo administravimo paslaugomis, kreiptis į Tarnybą.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o yra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos, išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimo pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali nagrinėti administracinę bylą tik ta apimtimi, kuria minėta byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, papildomai jų nekartoja, o pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė Tarnybai paklausimą, kuriuo prašė paaiškinti teikiant skundą Tarnybai elektroniniu būdu klausimyno klausimo apie lytį atsakymo teikimo variantus, paaiškinant klausimo „kita“ prasmę ir pateikiant galimų „kita“ skirtybių sąrašą. Atsakovas Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (23)PAK-648), kuriame pateikė paaiškinimą į minėtą pareiškėjo paklausimą (žr. šios nutarties 7 p.). Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į Tarnybą, prašydamas paaiškinti kaip užpildyti skundą Tarnybai elektroniniu būdu, pakartotinai paaiškinti klausimo apie lytį atsakymo teikimo variantus, paaiškinant klausimo „kita“ prasmę ir pateikiant galimų „kita“ atmainų sąrašą bei pateikė klausimus: Kodėl ir kokiais tikslais kaupiami, kaip saugomi nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Kokiu teisės aktu vadovaujantis kaupiami nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Nors pareiškėjas gavo patvirtinimą iš atsakovo, kad jo paklausimas gautas, tačiau negavęs atsakymo, pareiškėjas dar kartą 2023 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą. Atsakovas vėl pareiškėjui išsiuntė elektroninį laišką, kad jo paklausimas gautas, tačiau atsakyta į minėtus pakartotinius paklausimus pareiškėjui buvo tik 2024 m. balandžio 12 d. Raštu.

27. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) pripažinti atsakovą – Tarnybą, vykdančiu biurokratizmo požymių turinčią veiklą pagal Seimo kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį; 2) pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu VAĮ 10 straipsnio 4 dalį; 3) pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį; 4) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo laiškuose užduodamus klausimus, o būtent: Kodėl ir kokiais tikslais kaupiami, kaip saugomi nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Kokiu teisės aktu vadovaujantis kaupiami nedarantys įtakos skundo tyrimo atlikimui ar neatlikimui duomenys apie asmens lytį? Pateikti klausimo apie lytį, įrašyto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundo pateikimo klausimyne, privalomo atsakymo „kita“ tikslų galimų „kita“ atmainų sąrašą.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022). Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; kt.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiesiems teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

29. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimus, kuriais prašoma konstatuoti tam tikrus faktus ar aplinkybes, t. y. pripažinti atsakovą – Tarnybą, vykdančiu biurokratizmo požymių turinčią veiklą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, pažeidinėjančiu Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, nėra nagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka ir yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.), nes, kaip minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų, pareiškimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

30. Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023).

31. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą teisme nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia pareiškėjas, teikdamas skundą ir suformuluodamas jame savo reikalavimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo suformuluotus skundo reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus: atsakyti į konkrečius pareiškėjo laiškuose užduodamus klausimus, ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas į šiuos klausimus atsakė Raštu, taigi nebėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nes jis juos jau atliko pateikdamas pareiškėjui Raštą. Pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka netikslino ir nekeitė savo skundo pagrindo ar dalyko (reikalavimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis išreiškia nesutikimą su Raštu, kad jame nenurodyta apskundimo tvarka ir pan., nenagrinėtini.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o tai, jog nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neatskleidė ginčo esmės.

34. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra abstraktūs, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

37. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas panaikinant jo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti atsakovą vykdančiu biurokratizmo požymių turinčią veiklą pagal Seimo kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu VAĮ 10 straipsnio 4 dalį ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir ši bylos dalis nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo V. N. skundo reikalavimų pripažinti atsakovą – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, vykdančiu biurokratizmo požymių turinčią veiklą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, pripažinti atsakovą pažeidinėjančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylos dalį dėl šių skundo reikalavimų nutraukti.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė