Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės manymu, jos atleidimas iš darbo 2020-05-06 DK 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu, t.y. už tai, kad per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas - neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, yra neteisėtas. Visų pirma dėl to, kad ieškovė, atsakovui nurodžius, į darbą vykdavo, tačiau rasdavo užrakintas kabineto duris. Apie tai ji informuodavo atsakovo atstovą J. T. . Atsakovas nebuvo nustatęs darbo tvarkos iki karantino bei karantino metu ir su tokia tvarka nebuvo jos supažindinęs . Dar daugiau, nors atsakovas ir neginčija, kad ieškovė į darbą nėjo, tačiau 2020 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2020 m. kovo 9 d. žymėjo, kad ieškovė dirba 8 val., tame tarpe ir nuo 2020 m. kovo 16 d., prasidėjus karantinui, nors ieškovei nuotolinis darbas nebuvo suteiktas. Už 16 darbo dienų ieškovei priskaičiuotas 1387,3 Eur darbo užmokestis, nurodyta išmokėtas 882,86 Eur pagal 2020 m. balandžio 1 d. kasos išlaidų orderį serija JT Nr. 0027, tačiau šio kasos išlaidų orderio ieškovė nėra pasirašiusi, jos parašas yra suklastotas , dėl ko 2020-06-16 ji kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą dėl galimo dokumento klastojimo. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L. T. 2020-06-23 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi dėl tų pačių aplinkybių LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Nusikalstamų veikų skyriuje jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00015-20 dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal LR BK 222 str. 1 d.. Tyrimo metu bus tiriamos ir galimo parašų klastojimo aplinkybės bei iš to kilusios pasekmės. Dėl išdėstyto, nurodo, jog jos atleidimas iš darbo 2020-05-06 pagal LR DK 58 str. 2 d. 2 p. yra neteisėtas, o atsakovo atstovo J. T. veiksmai galimai nusikalstami.

Nurodo, jog DK 218 str. 2 d. numato, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Šiuo konkrečiu atveju, dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė neprašo grąžinti ją į pirmesnį darbą, o prašo priteisti DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio išmokas: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, 2020-05-06, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (kadangi ieškovės darbo stažas pas atsakovą yra nuo 2020-03-09 iki 2020-05-06.

Ieškovės darbo sutartyje yra numatytas fiksuotas mėnesinis darbo užmokestis 3 MMA, kas sudaro 1821 Eur (su privalomais mokesčiais) todėl ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, 2020-05-06 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną po 86,71 Eur (1821 Eur : 21 d.d.) bei vieno vidutinio darbo užmokesčio 1821 Eur kompensacija.

Nurodo, jog DK 47 str. 1 dali numato, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:

1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

DK 47 str. 2 dalies 4 p. ir 3 d. 3 p. prastovos laikotarpiu darbuotojui garantuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga(MMA), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Atsakovas ieškovei nesuteikė darbo sutartyje sulygto administratorės darbo ir dėl to nėra ieškovės kaltės. Prasidėjus karantinui nuo 2020-03-16 atsakovas galėjo skelti prastovą, tačiau prastova paskelbta nuo 2020-04-01 iki 2020-04-24. Nuo 2020-04-27 iki 2020-05-06 atsakovas nepagrįstai fiksavo pravaikštas. Atsakovas, nesuteikęs darbo ieškovei, privalo jai apmokėti ne mažesnį nei MMA (607 Eur) darbo užmokestį. Ieškovė iš atsakovo darbo bylos DGK nagrinėjimo metu 2020-06-01 banko pavedimu gavo 341 Eur darbo užmokestį už 04 mėn. ir atostoginius. Kaip teigiama Darbo ginčų komisijos 2020-06-09 sprendime už 2020 m. balandžio mėnesį priskaityta 491,38 Eur išmokų (išmokėti 297,29 Eur), gegužės mėnesį priskaityta 72,25 Eur atostoginiai (išmokėti 43,71 Eur).

Ieškovei neišmokėta :

-už 2020 m. kovo mėnesį nuo 9 d. iki 31 d. už 16 darbo dienų. Kovo mėnesio vidutinis dienos darbo užmokestis (607 Eur : 21 d.d.) 28,90 Eur. Ieškovė turėjo dirbti 16 d.d., jai turėjo būti priskaičiuotas 462,40 Eur darbo užmokestis su privalomais mokesčiais;

-balandžio mėnesio vidutinis dienos darbo užmokestis (607 Eur : 21 d.d.) 28,90 Eur. Ieškovė turėjo dirbti nuo 1 iki 30 dienos, nuo 1 iki 27 d. su ieškove atsiskaityta, liko neatsiskaityta nuo 27 d. iki 30 d. 4 darbo dienos, jai turėjo būti priskaičiuotas 115,60 Eur darbo užmokestis su privalomais mokesčiais;

-gegužės mėnesio vidutinis dienos darbo užmokestis (607 Eur : 20 d.d.) 30,35 Eur. Ieškovė turėjo dirbti nuo 4 iki 6 dienos, 3 darbo dienos, jai turėjo būti priskaičiuotas 91,05 Eur darbo užmokestis su privalomais mokesčiais.

Taigi, atsakovas privalo ieškovei išmokėti darbo užmokestį prastovos laikotarpiu 2020- 03-09 iki 2020-05-06, iš viso 669,05 Eur (su privalomais mokesčiais).

Nurodo, jog pripažinus atsakovo veiksmus, atleidžiant ieškovę iš darbo, neteisėtais, jai turi būti atlyginama patirta neturtinė žala (DK 151 str.). Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Ieškovės manymu, šiuo atleidimo iš darbo atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl jai turi būti priteistinas ir neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovė yra neįgali. Atsakovas, pasinaudodamas ieškovės padėtimi, galimai naudojosi Užimtumo tarnybos subsidijomis, piktybiškai pažeidinėjo įstatymus, jai pagrasinus kreiptis į teisėsaugos institucijas, atleido ieškovę iš darbo. Dėl tokio atsakovo elgesio, tyčiojimosi iš ieškovės, psichologinio spaudimo darymo, ieškovė patiria dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, nerimą, turi vykti į ikiteisminio tyrimo institucijas: policiją, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, teismą. Dėl to sutriko ieškovės sveikata, ieškovė turi vartoti raminančius vaistus. Dėl šių priežasčių ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur ir kurią privalo atlyginti atsakovas.

Teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006) iki 1448,10 Eur (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011) neturtinei žalai atlyginti.

Sveiki' aš iki kabineto nuvažiuoju kiekviena diena ir randu užrakintas duris. O jus rimtai galvojate' kad aš ir toliau sėdėsiu už durų visas savo darbo valandas ? Kai įleisite į kabinetą tada ir dirbsiu. Be to prašyčiau man įteikti mano darbo sutarties originalą ir Įsakymą' kad atšauktas karantinas.Pagarbiai'

D. U.

2020-05-04 dar prieš darbo dienos pradžią, atsakovas el. paštu išsiuntė įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas tikrai tikėjosi, kad gavusi įspėjimą, darbuotoja vyks į darbą, tačiau ieškovė nebuvo darbe ir 2020-05-04, tos pačios dienos vakare atsakė į el. laišką, kuriuo buvo siųstas įspėjimas, taip patvirtindama, kad įspėjimą gavo /kalba netaisyta/:

Sveiki'

Aš vistiek jūsų nesuprantu ko iš manęs reikalaujate ? Aš į darbą nuvažiuoju kasdien , palaukiu už užrakintų durų, niekas manęs į kabinetą neįleidžia. Pabūnu, palaukiu ir išvažiuoju. Jus man parašykite konkrečiai ką, kada ir kur turiu būti ir dirbti. Nes dabar norite mane atleisti iš darbo, bet nesuprantu kokia atleidimo priežastis, kokių jūsų nurodymų aš nevygdau?

Pagarbiai,

D. U..

2020-05-05 ieškovei el. paštu buvo išsiųstas dar vienas prašymas pateikti paaiškinimą, kodėl ieškovė nebuvo darbe 2020-05-04, kadangi ieškovė net ir gavusi 2020-05-04 įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo vis tiek nebuvo darbe. Atsakovo siųstas el. laiško turinys:

Sveiki,

Laukiu jūsų paaiškinimo dėl 2020-05-04 dienos, t.y., kodėl nebuvote darbe?

Paaiškinimo lauksiu iki 2020-05-05 15 val.

Taip pat primenu, kadangi dirbti nenorite ir sąlygos Rokiškio padalinyje netenkina, yra ir Anykščių padalinys, nuo 2020-05-06 galite vykti į jį.

Nors darbuotoja ir neatvyko 2020-05-05 į darbą, tačiau atsakė į pastarąjį el.laišką:

Sveiki,

Jeigu jūsų netenkina mano darbas Rokiškyje, dirbant koridoriuje už kabineto durų, tada aš jūsų pasiūlymą vykti į Anvkščius priimu. Tuo pačiu, gal galėsiu gauti darbo sutarti, kadangi G. sakė, kad mano darbo sutartis randasi Anykščiuose. Prašom nurodyti Anykščių darbo vietos adresą.

Pagarbiai,

2020-05-06 atsakovas įvertinęs aplinkybių visumą: darbo santykių trukmę, darbuotojos neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2020-04-27 iki 2020-05-06, darbuotojos paaiškinimus, priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį pagal DK 58 str. 2 d. 2 p..

Atsakovas ieškovei el. paštu išsiuntė sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo, įsakymo dėl atleidimo iš darbo kopijas, sprendimo turinį nusiuntė ir SMS žinute bei įteikė dokumentus registruotu paštu. Kartu su atleidimo dokumentais atsakovas paprašė ir ieškovės banko sąskaitos

numerio, nes norėjo ir nori su darbuotoja galutinai atsiskaityti, tačiau ieškovė leido sau ignoruoti ir iki šios dienos banko sąskaitos nepateikė:

Sveiki,

siunčiu atleidimo dokumentus: Įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo

Taip norėčiau paprašyti, kad atsiųstumėte savo banko sąskaitos numerį, kad galėčiau atlikti galutinį atsiskaitymą.

Prašau patvirtinti, kad laišką gavote.

Į teismo posėdį atsakovą atstovavęs VšĮ Centrinio vertimo biuro vadovas J. T. į teismo posėdį 2021-03-15 13:30 val. neatvyko, iki nustatytos teismo posėdžio pradžios savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių teismui nepranešė. Pažymėtina, kad atsakovo vadovas J. T. neatvyko ir į teismo posėdį 2021-02-23 09:00 val. , nors būtent dėl atsakovo vadovo J. T. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą , teismo 2021-02-22 nutartimi buvo pakeista teismo posėdžio 2021-02-23 organizavimo forma , suteikiant šalims, jų atstovams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu prisijungiant vaizdo konferencijos programa Zoom.Minėta teismo nutartimi atsakovo vadovas iki teismo posėdžio 2021-02-23 pradžios buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis , patvirtinančius, kad informavo savo darbuotoją I. Š. apie teismo posėdžio datą ir laiką, kuri buvo kviesta į teismo posėdį kaip liudytoja.Tačiau išsiuntus teismo 2021-02-22 nutartį atsakovo vadovui J. T. ir nuorodą su prisijungimo kodais teismo posėdžiui 2021-02-23 9:00 val., atsakovas 2021-02-22 informavo el.laišku , kad posėdyje nedalyvaus dėl ligos, prašo posėdį atidėti, nustatyti naują posėdžio datą ir laiką, kad jis galėtų informuoti kviestinus liudytojus , bei organizuoti teismo posėdį mišriu būdu, suteikiant šalims galimybę prisijungi nuotoliniu būdu(elektroninės bylos priedo b.l.1, 2 t.). teismo žodine nutartimi 2021-02-23 apklausus atvykusią liudytoją G. R., teismo posėdis buvo atidėtas 2021-03-15 13:30 val., informuojant apie tai atsakovą jo nurodytu el.pašto adresu , taip pat išsiuinčiant prisijungimo kodus dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu(elekstorinės bylos priedas, b.l. 8, 2t.). Teismas, 2021-03-15 žodine nutartimi, atsakovui iki nustatytos teismo posėdžio pradžios neinformavus teismo apie savo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, įvertinęs tai, kad atsakovo vadovas J. T. buvo apklaustas ir davė parodymus 2020-12-16 teismo posėdyhje, bei ankstesnį atsakovo elgesį viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuris aiškiai rodė, atsakovą siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, nutarė civilinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Pasibaigus teismo posėdžiui, teisėjui buvo perduotas adv.J. S. prašymas dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo, (teisme užregistruotas 2021-03-15 13:54 val.) jai atstovaujant atsakovą 2021-03-15 sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu, nurodant, kad nustatytam posėdžio laikui 2021-03-15 13:30 atstovė negali atvykti į teismo posėdį, nes pirmadieniais nuo 12 iki 14 val.(iki gegužės 16d.) veda paskaitas VDU teisės fakultete. Atsakovo atstovei buvo suteikta priega prie bylos kortelės, todėl atsakovui ir jo atstovei buvo žinoma, kad 2021-03-15 bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir jo paskelbimas 2021-04-02 15:00 val..Tai, kad baigus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės , teismui buvo pateiktas atsakovo atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nėra teisiniu pagrindu spręsti dėl cvilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nesant CPK 256 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo atnaujinimui pagrindų.

Ginčas tarp šalių kilęs iš darbo teisinių santykių, ieškovei teigiant, kad jai nebuvo suteiktas darbas pagal darbo sutartį, šalyje paskelbto karantino metu nesuteikus darbo, nemokėta už prastovą, darbdaviui nepagrįstai teigiant , jog ji pažeidusi darbo pareigas ir nepagrįstai ją atleidus iš darbo 2020-05-06 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsakovas nesutikimo su ieškiniu motyvais nurodo tai, kad atšaukus atsakovę iš prastovos ir ją tinkamai informavus apie prastovos pabaigą, ji neatvyko nurodytu laiku į darbą, o ją įspėjus dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ir pakartotinai neatvykus į darbą, pagrįstai ieškovę atleido iš darbo 2020-05-06 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

DK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis-darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 31 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą.

Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė 2020-03-05 neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2020-03-09 buvo priimta dirbti pas atsakovą (VšĮ Centrinis vertimo biuras, Rokiškis) administratorės pareigose. Minėta darbo sutartimi ieškovei buvo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis- ne mažiau 3 MMA, darbuotojui sutikus, mokant vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d., nustatyta darbo laiko norma 40 val./sav..

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui 2020-05-06 nutraukus darbo sutartį su ieškove DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu , ieškovė nesutikdama su tokiu jos atleidimo pagrindu , jį ginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, pateikdama prašymą -DGK , kuri 2020-06-09 sprendimu ieškovės D. U. prašymą dėl 2020-05-06 įsakymo „Dėl atleidimo iš darbo” pagal DK 58 str. 2 d. 2 p. panaikinimo ir patirtos neturtinės žalos priteisimo, atmetė, įpareigojo atsakovą , VšĮ Centrinis vertimo biurą, deklaruoti duomenis VSDFV apie ieškovei D. U., priskaičiuotas 2020 m. balandžio mėnesio 491,38 Eur išmokas.

Nesutikdama su DGK sprendimu, ieškovė DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka reiškia ieškinį teismui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 178 straipsnis).

CPK 414 straipsnyje, esančiame šio kodekso XX skyriuje, reglamentuojančiame darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, kurios nors ir nenurodytos kaip ieškinio pagrindas, bet yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku.

DK 230 straipsnio 5 dalis numato, kad nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu DGK teismui yra pateikusi darbo ginčo bylą Nr. APS-118-10673/2020, kurią teismas yra prijungęs civilinės bylos nagrinėjimo laikui prie nagrinėjamos civilinės bylos.

Atsakovas neginčija, kad ieškovei pasirašant darbo sutartį su atsakovu, ieškovė nebuvo supažindinta su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ar kitais , darbo sutartimi pavestų jai pareigų atlikimu susijusiais darbdavio rašytiniais nurodymais, patvarkymais, įsakymais ar pan..

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus visoje šalyje nuo 2020-03-16 00:00 val. karantiną ir nustačius su tuo susijusius ribojimus, nutarimo 4.2.1. punkte buvo nurodyta, kad paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose bei veikla laisvalaikio ir pramogų vietose vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino šalyje terminas buvo pratęstas vėlesniais Vyriausybės nutarimais iki 2020-06-16 24:00 val..

Atsakovas neginčija, kad paskelbus šalyje karantiną nuo 2020-03-16, atsakovas nebuvo nustatęs tvarkos, kaip , kokia tvarka, bus vykdomos (ir ar bus vykdomos) atsakovo teikiamos paslaugos paskelbto šalyje karantino metu atsakovo Rokiškio padalinyje, į kurį buvo priimta ieškovė.

Iš atsakovo papildomai teismui pateiktų 2020-09-21 įrodymų matyti, kad atsakovo vadovės G. R. 2020-03-16 įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ Nr.20200316-01, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino rėžimo, įstaigai negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir negalint pasiūlyti jokio kito darbo, paskelbta prastova 1.1.-1.2 punktuose nurodytiems darbuotojams (tame tarpe ir pačiai G. R.) iki Lietuvos Respublikoje karantino atšaukimo datos ( elektroninės bylos priedas, b.l.64-65, 1 t.) . Dėl tų pačių minėtame įsakymo 3 punkte nurodytų priežasčių, atsakovo padalinio vadovas, pavaduojantis įstaigos vadovę, J. T. 2020-03-31 įsakymu “Dėl prastovos skelbimo“ Nr.20200331-01(b.l.66-67) nuo įsakymo sudarymo datos iki LR karantino rėžimo atšaukimo datos paskelbė prastovą 1.1.-1.4 nurodytiems darbuotojams (tame tarpe ir ieškovei D. U.) , nurodant darbuotojams nevykti į darbą prastovos metu , draudžiant be padalinio vadovo, pavaduojančio įstaigos vadovę, žinios (sutikimo) lankytis įstaigos patalpose. Minėto įsakymo 2 punkte nurodyta buhalterijai apskaičiuoti darbuotojams atlygį už prastovą pagal DK 45str. 2-5 dalis, taikant 607 Eur dydžio prastovos mėnesinį dydį, 1.4 punkte nurodytai darbuotojai (ieškovei), jei prastova paskelbta nepilną mėnesį-apskaičiuoti proporcingai. Nurodyta buhalterijai paskelbti šį įsakymą įstaigos darbuotojams elektroniniu paštu. Duomenų, kad su nurodytu 2020-03-31 įsakymu buvo supažindinta ieškovė, teismui nepateikta.

Atsakovas neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovei į darbą buvo nurodyta atvykti kovo 16 d., nors darbo sutartyje nurodyta jos darbo pradžia 2020-03-09. Atsakovo vadovo J. T. paaiškinimai, kad jis nežinojo, jog nuo kovo 16 d. iki kovo 31 d. ieškovė nedirbo, be to, buvęs susitarimas, jog ji darbą pradės nuo kovo 16 d., todėl už kovo mėnesį jai G. R., tuo metu ėjusios ne tik vadovės, bet vykdžiusios buhalterės pareigas, buvęs išmokėtas 2020-04-01 darbo užmokestis už kovo mėnesį 882,76 Eur, išrašant kasos išlaidų orderį, kurio kopija pateikta byloje, o kasos išlaidų orderio originalas dingęs, vertintini kritiškai, nes objektyviais byloje surinktais įrodymais nepagrįsti.

Teismo posėdyje 2021-02-23 apklausta liudytoja G. R. parodė, kad ji dirba buhaltere pas atsakovą nuo 2016 ar 2017 m., gerai nepamena. Nurodė, kad kurį laiką ji atliko vadovės pareigas, nesant J. T., kuris buvo išvykęs į Vokietiją, kur buvo ir 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėn. pradžioje. Visus klausimus susijusius su kadrais, jų parinkimu, priėmimu į darbą tvarkė J. T., kuris tuo metu buvo įdarbintas vadybininku, bet jam įsakymu buvo pavesta tvarkyti visus klausimus susijusius su kadrais, jų parinkimu. Nurodo, kad ieškovę susirado ir dėl darbo sutarties sudarymo su ja tarėsi J. T.. Ji tuo metu , kadangi ėjo vadovės pareigas, pasirašė su ieškove darbo sutartį, žino, kad J. T. buvo sakęs ieškovei pradėti darbą nuo 2020-03-16, nes tuo metu nebuvo darbo, Rokiškio padarinyje iki kovo 16 d. dirbo ji pati. Ieškovė buvo įdarbinta pagal subsidijas iš Užimtumo tarnybos, Rokiškio padalinyje administratorės pareigoms. Ji ieškovės su jokiais vidaus tvarkos dokumentais, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais nebuvo supažindinusi, tą turėjęs atlikti J. T.. Nuo kovo 16 d. šalyje paskelbus karantiną Rokiškio padalinyje niekas nedirbo, nes nebuvo tam sąlygų, kadangi per mažas kabinetas, įėjimas ne iš lauko, ji pati karantine buvo iki birželio vidurio, kol pasibaigė karantinas, į darbą nėjo ir nebuvo susitikusi daugiau su ieškove, tik darbo sutarties pasirašymo dieną ir po to, kai jau buvo byla iškelta teisme ir ji buvo atvykusi į posėdį. Apie tai, ar dirbo per karantiną darbuotojai Anykščių padalinyje, ji nežino, bet atrodo, kad nedirbo, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė J. T., ji juo pasitikėjo ir pateiktą žiniaraštį ir už 2020 m. kovo mėnesį pasirašė kaip atsakovo vadovė. Nurodo, kad ji nebuvo supažindinta ir nebuvo atšaukta dalinai iš karantino balandžio mėnesį ir apie tai nieko nežino. Paaiškino, kad dirbusiems darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokamas pavedimu arba grynais, kaip pageidavo darbuotojas. Nurodo, kad ji kasininko pareigų niekada neatliko ir negalėjo pagal savo pareigas atlikti, kasą tvarkė , pinigus iš banko nuimdavo J. T., ji pinigų iš banko sąskaitos nenuiminėdavo. Nurodė, kad 2020 m. už kovo mėnesį ji darbo užmokesčio darbuotojams neapskaičiavo, tai atliko J. T., ji pasirašė darbo užmokesčio žiniaraštyje, kaip tuo metu ėjusi vadovės pareigas. Nurodo, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi Anykščių padalinyje . Kasos išlaidų orderius ji pasirašydavo kaip vadovė, tačiau ji pinigų darbuotojams nėra pati išmokėjusi, tai atlikdavo J. T.. Nurodė, kad 2020-04-01 kasos išlaidų orderyje (kopija), kuri pateikta DGK byloje ir kuriame yra duomenys apie ieškovei D. U. išmokėtą 882,86 Eur sumą, yra jos parašas. Nurodo, kad kai ji pasirašė nurodytą kasos išlaidų orderį, jame nebuvo ieškovės parašo, ji pati ieškovei kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos nesumokėjo. Paaiškino, kad kasos išlaidų orderio yra išrašomas vienas egzempliorius, jame pasirašo nurodyti orderyje asmenys ir jis perduodamas į Anykščių padalinį , kartais išsiunčiamas paštu. Paaiškino, kad darbuotojams turėjo būti siunčiami jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio lapeliai, paprastai siunčiami darbuotojams elektroniniu paštu, karantino laikotarpiu ji nedirbo, vadovo pareigas ėjo J. T., todėl jis tuos pranešimus ir turėjo išsiųsti darbuotojams. Nurodo, kad atsiliepimą į ieškinį rengė J. T., kuris atleido ieškovę iš darbo, jai buvo žinoma, kad tarp ieškovės ir J. T. buvo kokie tai nesutarimai, kokie tiksliai ir dėl ko nežino , atsiliepimą ji tik pasirašė . Nurodo, kad ieškovei nebuvo perduotas raktas nuo padalinio Rokiškyje ir ji į patalpą patekti negalėjo, raktą turėjo tik ji ir J. T., Rokiškio padalinyje daugiau dirbančių asmenų nebuvo. Balandžio mėnesio pabaigoje ji nebuvo gavusi jokio pavedimo ar nurodymo iš J. T., kad turi atvykti į Rokiškio padalinį ir į jį nebuvo atvykusi ir balandžio 27 ar 28 dienomis ir kaip jau nurodė, šiomis dienomis su ieškove taip pat nebuvo susitikusi. Ieškovė neturėjo rakto nuo patalpų, todėl patekti į Rokiškio padalinio patalpą , negalėjo.

Iš atsakovo priimtų, aukščiau nurodytų 2020-03-16 įsakymo „Dėl prastovos paskelbimo“ Nr.20200316-01, 2020-03-31 įsakymu “Dėl prastovos skelbimo“ Nr.20200331-01 duomenų, matyti, kad paskelbus šalyje karantiną nuo 2020-03-16 , atsakovas šiuos įsakymus priėmė ir darbuotojams prastovas paskelbė negalėdamas suteikti įsakymuose nurodytiems darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo ir negalint pasiūlyti jokio kito darbo. Atsakovo Rokiškio padalinyje dirbusiai G. R. prastovą paskelbė nuo 2020-03-16 , tuo tarpu ieškovei, nors ji taip pat turėjo dirbti Rokiškio padalinyje, prastovą paskelbė nuo 2020-04-01. Kaip parodė teismo posėdyje apklausta liudytoja G. R. , Rokiškyje ji dirbo viena, sąlygų dirbti karantino metu nebuvo, nes įėjimas į patalpą buvo ne iš lauko, iš kitų vidinių patalpų, darbo patalpa nedidelė, todėl akivaizdu, kad tokių sąlygų pradėti darbą ir vėliau dirbti esant šalyje paskelbtam karantinui, nebuvo ir ieškovei, kas patvirtina ir ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jai buvę pasakyta, kad į darbą reikės ateiti pasibaigus karantinui. Liudytoja G. R. taip pat nurodė, kad karantino laikotarpiu ji nebuvo gavusi jokio pavedimo iš J. T., kad ji turi perduoti raktus nuo patalpų Rokiškio padalinyje ieškovei ir turimų raktų ieškovei neperdavė, pažymėdama, kad kitas raktų egzempliorius buvo pas J. T., kuris jos teigimu, 2020 balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėnesį dar buvęs Vokietijoje. Liudytojos G. R. nurodytas aplinkybes dėl J. T. buvimo Vokietijoje nurodytu laikotarpiu iš dalies patvirtina ir paties J. T. vykęs susirašinėjimas su DGK , pastarajai gavus ieškovės prašymą dėl jos neteisėto atleidimo (DGK bylos l. 35,74,87,93). Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovo vadovei G. R. nuo 2020 m. kovo 16 d. esant prastovoje, jos pareigas laikinai einantis padalinio vadovas J. T., galimai šias pareigas atlikdavo nuotoliniu būdu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo DGK pateiktame Kasos išlaidų orderyje 2020 m. balandžio 1d. Nr.0027 (DGK bylos l.88), kuriame nurodytas jai išmokėtas atlyginimas 882,86 Eur , kaip teigia atsakovo atstovas J. T. , jai nebuvo išmokėtas ir ties gavėjo parašu, yra ne jos parašas, dėl ko kreipėsi pareiškimu į Policijos komisariatą dėl galimai suklastoto jos parašo. Iš pateikto prie ieškinio Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-06-23 nutarimo “Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ duomenų matyti, kad tikslinant D. U. prašymo dėl galimo VšĮ“Centrinis vertimo biuras“ dokumentų klastojimo, buvo nustatyta, kad dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus, ikiteisminio tyrimo bylos Nr.06-6-00015-20.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jai už 2020 m. kovo mėnesį nebuvo išmokėtas kasos išlaidų orderyje nurodytas atlyginimas(882,86 Eur), patvirtina ir liudytojos G. R. teismo posėdyje 2021-02-23 duoti parodymai, kad ji ieškovei už kovo mėnesį darbo užmokesčio neišmokėjo, įstaigos kasos dokumentų ji netvarkė ir negalėjo tvarkyti, kasos dokumentus įstaigoje tvarkęs J. T. . Liudytoja nurodė, kad jai pasirašant kaip vadovei pateiktą kasos išlaidų orderį, prie gavėjo parašo, nebuvo ieškovės parašo, kas paneigia atsakovo vadovo J. T. 2020-12-16 teismo posėdyje duotus parodymus, kad ieškovei darbo užmokestį už kovo mėnesį sumokėjo pagal kasos išlaidų orderį G. R.. Be to, minėta liudytoja nurodė, kad ji už kovo mėnesį neskaičiavo darbo užmokesčio ir kitiems darbuotojams pagal 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, nes buvo prastovoje iki karantino atšaukimo ir apie tai, kad ji iš dalies buvo atšaukta iš prastovos nieko nežino.

Atsakovui nepateikus į bylą kasos išlaidų orderio 2020 m. balandžio 1d. Nr.0027 , kuriame nurodytas ieškovei išmokėtas atlyginimas 882,86 Eur , originalo, ieškovei ginčijant , kad jai buvo išmokėtas nurodomas atlyginimas už kovo mėnesį ir nurodžius, kad ties gavėjo parašu, yra ne jos parašas, teismas neturėjo galimybių spręsti dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar ties minėta kasos išlaidų orderyje nurodytu gavėjo parašu esantis parašas yra ieškovės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikaltimų veikų tyrimo skyrius 2020-09-25 raštu Nr.25/14-1-10-15196 informavo teismą, kad 2020-06-16 atlikto VšĮ “Centrinio vertimo biuro“ patikrinimo metu, 2020-04-01 išrašyto kasos išlaidų orderio serija JT Nr.0027 originalas nerastas ir neišimtas.

Iš byloje esančių, vienas kitam prieštaraujančių atsakovo vadovo J. T. ir, buvusios vadovės G. R. parodymų, t.y. J. T. teigiant, jog ieškovei darbo užmokestį už kovo mėnesį sumokėjo pagal 2020-04-01 kasos išlaidų orderį G. R., o pastarajai nurodžius, kad ji jokio pinigų mokėjimo neatliko, įstaigos kasos dokumentus tvarkė, mokėjimus darbuotojams atliko J. T., laikytina yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ieškovei joks darbo užmokestis už 2020 m. kovo mėnesį nebuvo sumokėtas. Apie atsakovo duomenų VSDFV pateikimą apie ieškovės pajamas už 2020 m.kovo mėnesį ir buvusių pateiktų duomenų tikslinimą rodo duomenys DGK byloje ( b. l. 29) , kurie iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jai balandžio mėnesį Sodros paskyroje peržiūrėjus savo duomenis , buvo nurodyta už kovo mėnesį 15,62 Eur suma, dėl ko ji bandė su darbdavio atstovu J. T. išsiaiškinti, kad tuo atveju, jei yra rodomos pajamos, tai turi būti ir jai išmokama kokia tai suma , ir tokie ieškovės teiginiai laikytini pagrįstais.

Teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtinta, kas atsakovas 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neturėjo teisinio pagrindo ieškovei žymėti darbo laiką nuo 2020-03-09 iki 2020-03-31 ir to pagrindu nepagrįstai nurodė jai priskaičiuotą už 2020 m. kovo mėnesį darbo užmokestį- 1387,43 Eur (b.l. 38) ir šiuos duomenis nepagrįstai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-VSDFV).

Ieškovės nurodytas aplinkybes , kad ji siekė su darbdaviu išsiaiškinti, nuo kokios jos darbo užmokesčio sumos pervesti mokesčiai Sodrai, patvirtina pateiktas DGK byloje pateiktas vykęs tarp šalių susirašinėjimas žinutėmis. Iš DGK byloje (b.l.20) pateikto balandžio 17 d. ieškovės paklausimo atsakovui (J. T. neginčija, kad susirašinėjimas vyko tarp jo ir ieškovės) , siekiant išsiaiškinti nuo kokio darbo užmokesčio mokami mokesčiai”…juk mokesčiai nemokami iš lubų?” ir kada planuojama mokėti bet kokį darbo užmokestį , atsakovo atsakymo turinys, jog ”tai šią akimirką ir mokami” iš lubų”, nes nėra pervestos jokios subsidijos, valstybė neturi pinigų, mokesčius moku iš savo kišenės …”, aiškiai rodo, kad teikdamas atsakymą į ieškovės paklausimą J. T. nepateikia ieškovei jokių duomenų apie jai už kovo mėnesį paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kaip teigia J. T. pagal 2020-04-01 kasos išlaidų orderį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovei apie paskaičiuotą darbo užmokestį už kovo mėnesį buvo iš siųstas paskaičiuoto darbo užmokesčio dydį patvirtinantis atlyginimo lapelis, kuris , kaip parodė liudytoja G. R., darbuotojams siunčiamas elektroniniu paštu. Iš vykusio tarp šalių susirašinėjimo žinutėmis 2020-04-22(DGK byla l. 21) turinio matyti, kad ieškovei nurodžius, jog ji galėjo ir gali eiti į darbą kiekvieną dieną, atsakovo atstovas J. T. atsakė”… Apie kokį ėjimą kalbate per karantiną?...16-31 karantinas buvo…”, 2020-04-23 laiške J. T. ieškovei nurodo, kad”…Nes ir dabar eina karantinas, o jums kaupiasi atostoginiai, kuriuos turėsim išmokėti…”(DGK byla l. 22) kas rodo, kad atsakovas pripažįsta, jog nuo karantino pradžios 2020-03-16 ieškovė neturėjo vykti į darbą dėl šalyje paskelbto karantino.

Nors kaip jau buvo nurodyta, tarp šalių sudaryta darbo sutartimi buvo nustatytas 8 val. darbo laikas, 40 val. per savaitę, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, nepaaiškindamas jokių priežasčių nurodo ieškovei atvykti į darbą nuo 13 val., o ir ieškovei atvykus ir apie tai darbdaviui pranešus, nesudaro ieškovei sąlygų pateti į darbo vietą ką be aukščiau nurodyto, patvirtina ir teismo posėdyje 2020-12-16 duoti liudytojos M. Ž. parodymai. Liudytoja parodė, kad D. U. yra jos sesuo, kuri jos paprašė nueiti į jos kartu su ja nueiti į jos darbo vietą .Nurodė, kad su seserimi buvo nuėjusi tris kartus , t.y. du kartus balandžio mėnesio pabaigoje ir vieną kartą gegužės mėnesio pradžioje. Visus tris kartus Vertimų biuro kabineto durys buvo užrakintos, pirmą kartą jos palaukė apie pusvalandį, antrą-trečią kartą apie 40 min. . Paaiškino, kad ji liepė seseriai paskambinti darbdaviui, sesuo D. U. skambino, bet niekas neatsiliepė. Sesuo jai rodė kelias žinutes, kad ji turi eiti į darbą ir sėdėti darbe, bet darbo kambarys buvo užrakintas . Dėl tokio darbdavio elgesio seseriai prasidėjo stresas, atsirado nemiga, rankų drebėjimas.

Tai, kad ieškovė ir vėlesniame susirašinėjime su darbdaviu balandžio 28-gegužės 5 dienomis , kurį pateikia kaip priedą prie teismui pateikto ieškinio, nurodė darbdaviui, kad nuvažiuoja į darbą kiekvieną dieną, palaukia už užrakintų durų, negali pateikti į kabinetą, aiškiai rodo, kad darbdaviui ieškovė nurodo svarbią priežastį dėl negalėjimo patekti į darbo vietą. Ieškovės nurodytos priežasties pašalinimas šiuo atveju nepriklauso nuo darbuotojos valios, o yra atsakovo kaip darbdavio pareiga užtikrinti ir sudaryti sąlygas ieškovei patekti į darbo vietą pagal darbo sutartį, tačiau iš atsakovo atstovo J. T. siunčiamų ieškovei atsakymų matyti, kad jis, nors kaip jau buvo nurodyta, aiškiai žino, kad ieškovė neturi galimybių patekti į atsakovo padalinį Rokiškyje, reikalauja ieškovės pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą, o 2020-05-05 žinute nurodo, kad”… kadangi dirbti nenorite ir sąlygos Rokiškio padalinyje netenkina, yra ir Anykščių padalinys, nuo 2020-05-06 galite vykti į jį”, tačiau ieškovei 2020-05-05 patvirtinus, kad “… aš jūsų pasiūlymą vykti į Anykščius priimu…Prašom nurodyti Anykščių darbo vietos adresą”, atsakovas 2020-05-06 jau nurodo , jog siunčia ieškovei įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo .

Visuma teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir aptartų aukščiau įrodymų, aiškiai rodo, kad atsakovo, kaip darbdavio veiksmai, prieštaravo jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sąlygoję tai, kad dėl atsakovo veiksmų(neveikimo) ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos patekti į darbo sutartyje jai nurodytą darbo vietą atsakovo padalinyje Rokiškyje , kuomet atsakovas pareikalavo atvykti atšaukęs ieškovę iš prastovos nuo 2020-04-27, kas laikytina eliminuoja ieškovės kaltę dėl jos nebuvimo darbe nuo 2020-04-27 iki 2020-05-05, nes į darbo vietą ji negalėjo patekti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, o dėl atsakovo netinkamų veiksmų ir netinkamo darbo organizavimo.

Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, kurioje yra išaiškinta, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, o šių pareigų darbdaviui neatlikus, darbuotojui neatlikus ar netinkamai atlikus tam tikras pareigas, darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės ar darbo drausmė pažeidimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-130-701/2019).

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad atsakovas, nesant teisinio pagrindo ir ieškovės kaltės dėl darbo pareigų neatlikimo, nepagrįstai 2020-04-27 akte konstatavo 2020-04-27 ieškovės neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties (elektroninės bylos priedas, b.l.139, 1 t.), nepagrįstai 2020-05-04 įspėjo ieškovę dėl darbo pareigų pažeidimo, jai nebuvus darbe 2020-04-28 ir 2020-04-29 (elektroninės bylos priedas, b.l.28, 1 t.), o 2020-05-06 nepagrįstai, nesant teisėto pagrindo, priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr.1 , kuriame nurodė, kad ieškovė 2020-05-04 - 2020-05-06 nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių , ir įsakymą ”Dėl atleidimo iš darbo” Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atleido ieškovę iš darbo nuo 2020-05-06 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą (elektroninės bylos priedas, b. l.29-30, 1t.), todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo 2020-05-06 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo 2020-05-06 neteisėtu, pakeistinas ieškovės D. U. atleidimo iš darbo pagrindas į DK 55 straipsnio 1 dalį, su ieškove darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp jos ir atsakovo, neprašo grąžinti jos į darbą, o prašo priteisti DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio išmokas: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2020-05-06, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (kadangi ieškovės darbo stažas pas atsakovą yra nuo 2020-03-09 iki 2020-05-06). Ieškovė prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį skaičiuoja nuo darbo sutartyje ieškovei nustatyto mėnesinis darbo užmokestis 3 MMA, kas sudaro 1821 Eur (su privalomais mokesčiais), kas sudarytų už kiekvieną darbo dieną po 86,71 Eur (1821 Eur : 21 d.d.) bei vieno vidutinio darbo užmokesčio 1821 Eur kompensacija.

DK 218 straipsnio 2 dalyje numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad tokios pat sankcijos darbdaviui taikomos ir tuo atveju, kai darbuotojas negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. DK 218 straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, atsakovui nesuteikus darbo sutartyje sulygto darbo ieškovei nuo 2020-03-09 iki 2020-03-16, o nuo 2020-03-16 00:00 val. iki 2020-06-17 24:00 val. esant paskelbtam šalyje karantinui dėl COVID-19 ir su tuo nustatytais ribojimais, atsakovui , neturint galimybių suteikti ieškovei sulygtą darbo sutartyje darbą dėl objektyvių priežasčių, buvo teisinis pagrindas skelbti ieškovei prastovą ir už nurodytą laikotarpį apmokėti , vadovaujantis DK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 3 dalies 3 punktu , t.y. mokant ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga(toliau-MMA), esant su ieškove sudarytoje darbo sutartyje sulygtai visai darbo laiko normai.Tokia pat pareiga teko atsakovui apmokėti ieškovei už prastovą ir nuo 2020-04-01 iki atleidimo iš darbo dienos 2020-05-06 , teismui pripažįstant jos atleidimą iš darbo nepagrįstu ir neteisėtu.

Tačiau įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą , kasacinio teismo praktiką, tai, kad ieškovė faktiškai pagal darbo sutartį nepradėjo dirbti ir negavo darbo sutartimi sulygto atlyginimo , kaip jau buvo nurodyta, darbdavys privalėjo ieškovei skelbti prastovą, negalėdamas suteikti jai darbo sutartimi sulygto darbo ir už ją apmokėti DK 47 straipsnyje nustatyta tvarka, tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr.607, nuo 2020-01-01 buvo nustatyta MMA-607 Eur, o 2020-10-14 nutarimu Nr.1114- nustatyta MMA 642 Eur, priteistinas

Ieškovei iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2020-05-06, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos dydžio dydis skaičiuotinas nuo nustatyto MMA dydžio. Dėl išdėstyto, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020-05-07 iki 2020 m. gruodžio 31 d. po 28,90 Eur (607 Eur:21d.) už kiekvieną darbo dieną, t.y. 4826,63 Eur (167 d.d.x28,90 Eur), o nuo 2021 m. sausio 1 d. po 30,57 Eur už kiekvieną darbo dieną (642 Eur:21d.) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo priėmimo dienos(2021-04-02) – 1925,91 Eur, o nuo 2021-04-03 po 30,57 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, šį terminą skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2020-05-06. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų , iš atsakovo ieškovei priteistina ir MMA dydžio, t.y. 607 Eur, kompensacija (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant dėl ieškovės pateikto reikalavimo priteisti 1000 Eur iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti, įvertintina tai, kad atsakovas , būdamas darbdaviu, pats nesilaikydamas pareigos supažindinti ieškovę su jos darbo sąlygomis, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais teisės aktais, nesudarydamas ieškovei sąlygų patekti į darbo patalpą, kurioje buvo nurodyta ieškovės

darbo vieta, žinodamas, kad nuo darbo vietos, kurioje turėjo dirbti ieškovė, ieškovei nebuvo perduoti raktai ir ji negalėjo patekti į patalpas, atsakovas reikalavo, kad ieškovė ne tik vyktų į