Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8124-964/2023 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei L. U. dėl paveldėto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, su paveldimo turto išlaikymu susijusių išlaidų atlyginimo ir atsakovės R. K. priešieškinį dėl paveldėto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

5. Iš 2023 m. kovo 15 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad T. S. palikimą ieškovė priėmė (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) išduotas ieškovei. Iškovė nuosavybės teisę į šią buto dalį yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Kita buto dalis viešame registre tebėra registruota velionės T. S. vardu (2023 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

6. Bylos duomenimis T. S. (duomenys neskelbtini) oficialiu testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną ar atsiras vėliau, paliko atsakovei R. K.. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) įregistruotos nuosavybės teisės į butą VĮ „Registrų centras“.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-231-608/2021, ieškovės L. U. ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. patvirtiną (duomenys neskelbtini) T. S. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento, taip pat sprendimu patvirtino ieškovės ir R. K. taikos sutartį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d.

8. Iš LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė L. U. 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. K. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir įrašo apie turto įregistravimą panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-1077/2022 patvirtino šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) taikos sutartį, kuria šalys sutarė, kad ieškovė palaiko savo ieškinį, o atsakovė sutinka su ieškovės ieškiniu dėl Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašo apie atsakovei R. K. užregistruotą asmeninės nuosavybės teisėmis dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), panaikinimo, todėl šalys sutiko, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir įrašas apie atsakovei R. K. užregistruotą asmeninės nuosavybės teisėmis dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu būtų panaikinti. Minėtoje byloje teismas nurodė, kadangi (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas yra išduotas pagal (duomenys neskelbtini) T. S. sudarytą testamentą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą panaikinti (CK 1.5 straipsnis, 1.138 straipsnio 1 punktas). Taigi teismas nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės L. U. ieškinio reikalavimo – panaikinti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašą apie atsakovei R. K. užregistruotą asmeninės nuosavybės teisėmis dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti ieškovės L. U., ir atsakovės R. K. pateiktą sutartį.

9. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12420-1040/2023 ieškovės R. K. (šioje civilinėje byloje atsakovės) ieškinį atsisakė priimti nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad testatorės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas pateiktas teismui tvirtinti tik 2023 m gegužės 26 d., t. y. vėliau kaip per metus po testatorės mirties. Suėjus naikinamajam terminui asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti, terminas negali būti atnaujinamas ir pats pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalijimo, perleidimo pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į kitą buto dalį ir sumokant atsakovei kompensaciją, taip pat dėl atsakovės reikalavimo padalinti paveldėtą turtą.

Dėl paveldėjimo teisinių santykių

11. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą, ar nėra pasibaigęs teisinis santykis dėl paveldėjimo teisės, kadangi atsakovė nėra įregistravusi savo daiktinių teisių į jos palikimą (kitą ½ buto dalį) ir jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nurodė, kad atsakovė palikimą yra priėmusi, todėl padarė išvadą, kad šalių santykiams gali būti taikomos paveldėjimo teisę reglamentuojančios teisės normos, atsakovės turtas dar turi paveldimo turto statusą ir dėl jo pasidalijimo / perleidimo galima spręsti pagal šalies ieškinį. Atsakovė nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jai iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šalys paveldimo turto padalijimo sutarties nesudarė. Apeliantė manė, kad po to, kai notaras (duomenys neskelbtini) testamentų paskelbimo protokolu paskelbė, kad ji negali būti paveldėtoja, nes pagal testamentą visas turtas atitenka ieškovei, jos pareiškimas dėl palikimo priėmimo jau negaliojo, o po testamento teisme panaikinimo turi būti kiti jos ir ieškovės pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti nei ieškovės ieškinio, nei atsakovės priešieškinio.

13. T. S. palikimą priėmė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, priėmęs palikimą įpėdinis laikomas įgijusiu nuosavybės teises į visą palikimą sudarantį turtą, o esant įpėdinių daugetui – į atitinkamą palikimą sudarančio turto dalį. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad apeliantė nėra išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo, neturi esminės reikšmės šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, kadangi apeliantė faktiškai palikimą yra priėmusi ir gali disponuoti paveldėjimo teisėmis. Taigi pirmiau paminėti apeliantės teiginiai, kad jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad šalys nėra sudariusios paveldimo turto padalijimo sutarties, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti nei ieškovės ieškinio, nei atsakovės priešieškinio, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, kuriam esant įpėdiniai gali disponuoti paveldėjimo teisėmis, o ne konkrečiu paveldėtu turtu. Įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). Tuo tarpu įregistravę savo nuosavybės teises į daiktus viešame registre įpėdiniai įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliantės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad po to, kai notaras (duomenys neskelbtini) testamentų paskelbimo protokolu paskelbė, kad ji negali būti paveldėtoja, nes pagal testamentą visas turtas atitenka ieškovei, jos pareiškimas dėl palikimo priėmimo jau negaliojo, kadangi byloje esantys dokumentai, t. y. 2023 m. kovo 15 d. Testamentų registro išrašas patvirtina priešingai, kad apeliantė yra priėmusi palikimą.

15. Apibendrindama aptartą teismų praktiką, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės teisinis santykis dėl paveldėjimo nėra pasibaigęs, t. y. ji yra priėmusi palikimą (kitą ½ buto dalį) ir gali disponuoti paveldėjimo teisėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santykiams gali būti taikomos paveldėjimo teisę reglamentuojančios teisės normos, atsakovės turtas dar turi paveldimo turto statusą ir dėl jo pasidalijimo / perleidimo galima spręsti pagal šalies ieškinį, yra pagrįsta.

Dėl įrodymų vertinimo

16. Apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, kadangi jie neatitinka tikrovės. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio pradžios apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) ir ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad ieškovė teikdama 2023 m. kovo mėnesį ieškinį teismui nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu nėra aišku kaip ieškovė galėjo (duomenys neskelbtini) deklaruoti savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nebūdama to buto savininke ar bendrasavininke nes jai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini).

17. Dėl nurodyto ieškinyje adreso ir gyvenamosios vietos deklaravimo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškinį surašęs, pasirašęs ir teismui pateikęs ieškinį per klaidą jį ruošdamas ankstesnio ieškinio pagrindu neatkreipė dėmesio ir dokumente paliko ieškovės ankstesnį adresą. Tačiau ieškovė į bylą yra pateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą ir ieškovei nėra suprantama, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad atitinkamas įrodymas neatitinka tikrovės. Atsakovė vykstant teismo procesui jokių abejonių dėl pažymos nėra nurodžiusi.

18. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčas dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo nekilo. Ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovės nurodė, kad atsižvelgė į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, taip pat į tai, kad ieškovė bute apsigyveno 2022 m. gruodžio pradžioje, todėl jos vertinimu atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. privalėjo lygiomis dalimis padengti tuo metu nenaudoto buto išlaikymo būtinąsias išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą butą (duomenys neskelbtini). Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas panaikintas, o (duomenys neskelbtini) išduotas naujas – į pusę aukščiau nurodyto buto. (duomenys neskelbtini) šiame bute ieškovė apsigyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ji nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. viena mokėjo buto komunalinius mokesčius. Tai teismo vertinimu patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai, taip pat aplinkybė, kad sąskaitose nėra įrašų apie skolą. Teismo vertinimu duomenų, kad prie šių mokesčių mokėjimo prisidėjo atsakovė, byloje nėra, nors ji dar (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą. Teismo vertinimu atsakovė turėjo palikimu rūpintis, taigi ir mokėti mokesčius už butą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė butą nuomojo ir iš to gavo naudą. Priešingai, teismo vertinimu, sąskaitose nurodyti beveik nekintantys skaitiklio rodmenys patvirtina, kad jame iki 2022 m. gruodžio pradžios niekas negyveno. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė už butui tenkančius mokesčius, už minėtą laikotarpį sumokėjo 1 325,51 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pusę šios sumos ieškovei turi kompensuoti atsakovė. Todėl nusprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 662,75 Eur su paveldimo turto išlaikymu susijusių išlaidų.

20. Taigi, nors apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau dėl minėtų teismo išvadų, jų teisėtumo, pagrįstumo apeliaciniame skunde jokių konkrečių argumentų nenurodė. Iš apeliantės argumentų (šios nutarties 24 punktas) galima suprasti, kad apeliantė turi omenyje tai, kad ieškovė negalėjo (duomenys neskelbtini) deklaruoti savo gyvenamosios vietos ginčo bute, kadangi jai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini). Apeliantė šiuo aspektu nenurodė, kokie įrodymai neatitinka tikrovės, kokius įrodymus teismas netinkamai vertino, kaip jie turėjo būti įvertinti ir kokią įtaką tai turi teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Konkrečiu atveju apeliantė nepateikė išsamių argumentų, juos patvirtinančių duomenų, kurie pagrįstų netinkamą pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą ginčo butą, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2724-1077/2022, kuriuo, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis (t. 1 b. l. 55). Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-1077/2022 (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino, o (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas naujas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ieškovė T. S. palikimą priėmė (duomenys neskelbtini), kas šiuo atveju reiškia, kad priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą, be to minėta, kad įpėdinis faktiškai priėmęs palikimą gali disponuoti paveldėjimo teisėmis.

23. Atsakovė L. U. priešieškiniu prašė padalyti po T. S. mirties paveldėtą turtą – butą, jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovei kompensuojant jai priklausančios šio paveldėto turto dalies vertę pinigais – 33 000,00 Eur. Atsakovė nereiškė jokių reikalavimų dėl ieškovės gyvenamosios vietos nuo (duomenys neskelbtini) deklaravimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės apsigyvenimo bute. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai aišku ką apeliantė minėtais apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo turėjo omenyje, apeliacinės instancijos teismui dėl apeliantės argumentų nėra tikslinga išsamiau pasisakyti. Iš esmės nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

Dėl galimybės pareikšti netiesioginį ieškinį

24. Apeliantės vertinimu, ieškovė į teismą su ieškiniu turėjo kreiptis ne dėl paveldėto turto padalijimo, o su netiesioginiu ieškiniu dėl atsakovės įpareigojimo įgyvendinti savo teises.

25. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

26. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Taigi CK 6.68 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis subjektų, turinčių teisę reikšti netiesioginį ieškinį, ratą, nurodyta, kad tinkamas subjektas (suinteresuotas asmuo), galintis pareikšti netiesioginį ieškinį, yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą. Asmeniui neįrodžius pirmiau įvardytų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei dėl paveldėto turto padalijimo ir su paveldimo turto išlaikymu susijusių išlaidų atlyginimo, kadangi byloje esantys duomenys (šalių atstovų susirašinėjimo informacija ir kita) patvirtina tai, kad šalys vis dėlto bandė susitarti dėl ginčo buto padalijimo būdo, o nepasiekus taikaus susitarimo buvo kreiptasi į teismą, kad šis šalių ginčas būtų išspręstas ir ginčo butas šalims būtų padalytas. Šiuo atveju ieškovė neprivalo kreiptis į teismą su prašymu, kad šis įpareigotų atsakovę išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį ginčo buto ir šį įregistruotų VĮ Registrų centre, kadangi tai pačios atsakovės prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nėra atsakovės kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, nes šiuo atveju atsakovė nėra ieškovės skolininkė. Taigi minėto straipsnio nuostata yra imperatyvi ir aiškiai apibrėžia, kokie subjektai turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Šiuo nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisinai santykiai yra visai kitokio pobūdžio, t. y. kilę iš paveldėjimo teisnių santykių, o ne iš skolinių. Todėl pirmiau paminėti apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28. Dėl apeliantės argumentų, kad ji neva nėra ½ ginčo buto dalies savininkė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisino pagrindo taikyti jai CK 4.75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl apeliantės paveldėjimo teisinių santykių jau aptartas šioje nutartyje, todėl teisėjų kolegija išdėstytų argumentų nebekartoja. Atsakant į apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus teiginius dėl CK 4.75 straipsnio nuostatų taikymo, teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime CK 4.75 straipsnis ne tik nėra pritaikytas apeliantės atžvilgiu, bet net ir apskritai nėra minimas. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu padalyto ginčo buto būdo klausimų nekėlė, dėl 662,75 Eur su paveldimo turto išlaikymu susijusių išlaidų priteisimo už buto išlaikymo išlaidas taip pat nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl pirmosios instancijos teismo išvadų šiais aspektais nepasisako. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

29. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nors ir nėra išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo buto ½ dalį, tačiau gali disponuoti paveldėjimo teisėmis, todėl ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą pareikšdama ieškinį atsakovei dėl paveldėto turto padalijimo ir su paveldimo turto išlaikymu susijusių išlaidų atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32. Ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, kad yra patyrusi 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: Mokėjimo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko mokėjimo įvykdymą patvirtinantį dokumentą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirčio bruto – 2 000,10 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

33. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 600,13 Eur (1,3 × 2000,10 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovės ieškovei priteistina 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.