- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 2-231-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12585-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K., V. K., E. T., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.5.4Paveldėjimas pagal testamentą
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys I. K., V. K., E. T., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. U. pareiškė ieškinį atsakovei R. K., kuriuo prašo teismo pripažinti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko patvirtiną (duomenys neskelbtini) testatorės, ieškovės tetos, T. S. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes sandoris sudarytas fizinio asmens, kuris sandorio sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti
Atsakovė ieškinio nepripažino, tačiau atlikus teismo ekspertizę bei pakartotinę ekspertizę atsakovė pakeitė savo poziciją ir iki teismo posėdžio šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė pripažino ieškinį, taip pat šalys susitarė dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimą,. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčo dalyko specifika neleidžia šalims susitarti taikiai dėl ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo patenkinimo ir jo sąlygų, t. y. testamento pripažinimo negaliojančiu, nes testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik teismo sprendimu, atsižvelgiant į jį kaip vienašalį sandorį sudariusio asmens teisinį statusą. Tačiau įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl atsakovo procesinės pozicijos ieškovės reikalavimo atžvilgiu, t. y. ieškinio pripažinimo, taip pat dėl su bylos nagrinėjimu susijusių savo procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. nagrinėjamu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsisakymo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pan. Todėl taikos sutartis tvirtinama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi nesusitarta dėl tarp šalių kilusio materialinio pobūdžio ginčo išsprendimo, byla nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atsakovė pripažino ieškinį, teismo sprendimo motyvai pateikiami sutrumpinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Mirties įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. S. (b.l. 14, tomas 1). T. S. (duomenys neskelbtini) oficialiu testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną ar atsiras vėliau, paliko atsakovei R. K. (b.l. 11-12, tomas 1). Ieškovė testamentą ginčija bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. kad palikėjas testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra palikėjos T. S. dukterėčia, t. y. testatorė yra ieškovės mirusios motinos V. T. sesuo, todėl ieškovė turi teisę ginčyti (duomenys neskelbtini) testamentą kaip įstatyminė T. S. įpėdinė (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.17 straipsnio 1 dalis, kuri testamento ginčijimo atveju yra specialioji teisės norma CK 1.89 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, numato, kad ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti kiti įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. CK 5.16 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Kadangi (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinus negaliojančiu, ieškovė galėtų paveldėti T. S. turtą kaip penktos eilės įstatyminė įpėdinė, kartu su kitais tos pačios eilės įpėdiniais, t. y. atsakove R. K. ir trečiaisiais asmenimis I. K., V. K. ir E. T.. Todėl ieškovė turi teisę, numatytą CK 5.17 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę ginčyti testamentą.
Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) testamente neišreikšta tikroji testatorės T. S. valia, nes ji testamento sudarymo dieną dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ši aplinkybė visiškai įrodyta kaip pirminės pomirtinės medicininės dokumentų ekspertizės aktu, taip ir pakartotinės pomirtinės ekspertizės aktu. Šiuose aktuose pateiktose teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvadose nurodyta, kad T. S. ginčijamo testamento sudarymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) dėl psichikos sveikatos būklės – lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šios ekspertų išvados yra kategoriškos, aiškios, pagrįstos T. S. ligos istorijos duomenimis, medicinine diagnoze ir todėl teismo laikomos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu T. S. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.89 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplinkybę, kad testamentas sudarytas T. S. nors ir būnant veiksniai, tačiau esant tokios būsenos, kad testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias ekspertų išvadas.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. – balandžio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 167-172, tomas 1), taip pat viešosios įstaigos Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2020 m. gruodžio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-356/2020 (b.l. 42-47, tomas 2), konstatuota, kad psichikos susirgimas, dėl kurio T. S. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, progresavo iki pat jos mirties. Tai liudija, kad palikėja T. S. nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki mirties negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, taigi ir atšaukti ginčijamą testamentą, arba sudaryti kitą testamentą, atitinkančią testatorės tikrąją valią.
Aplinkybė, kad T. S. testamento sudarymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudaro CK 1.89 straipsnio 1 dalyje bei 5.16 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, t. y. visiškai patenkinti ieškinį.
Kadangi dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys sudarė taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas teismo sprendimu nesprendžiamas. Valstybės patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis valstybei, atsižvelgiant į taikos sutarties 3 punkte numatytą šalių susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
patvirtinti ieškovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), taikos sutartį:
1. Ieškovė palaiko savo ieškinį, o atsakovė sutinka su ieškovės ieškiniu dėl (duomenys neskelbtini) T. S. sudaryto testamento, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 14-jame notaro biure notaro Donato Baranausko, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu, todėl Šalys sutinka, kad testamentas būtu pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
2. Šalys viena kitai neatlygina patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. Šalys sutaria, kad išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei
įteikimu sumokės lygiomis dalimis.
4. Taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, suprasta dėl turinio ir pasekmių bei
atitinka Šalių valią ir ketinimus.
5. Šalys prašo teismo šią Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą
Nr. 2-231-608/2021 nutraukti.
6. Ši Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtina ši Taikos
sutartis.
7. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu,
pasirašyti visų Šalių ir patvirtinti teismo.
8. Ši Sutartis sudaryta lietuvių kalba, 3 (trys) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais,
kurių po vieną egzempliorių tenka šalims, o likęs egzempliorius pateikiamas teismui.
9. Šalys pareiškia, kad yra susipažinusios su LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d. bei 294 str. 2 d.
ir supranta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį, tarp jų kilęs teisminis ginčas šioje civilinėje byloje bus visiškai ir galutinai išspręstas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį teismo nutartis abiem Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ji taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą Šalys nebeturės teisės.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko patvirtiną (duomenys neskelbtini), T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės L. U. ir R. K. valstybei 144,31 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, trisdešimt vieną euro centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.