Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko karjerai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko karjerai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko karjerai“ dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Agrolira“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Argumentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialines teisės normas, reglamentuojančius vertybinių popierių teisinį statusą, taip pat netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą.

11. Apeliantė argumentuoja, jog tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos nerealizuotame vekselyje, įvykdymo, taikytina vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, galiojimo prezumpcija, t. y. kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio prievolės, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, kreditorius neturi įrodinėti nei reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, nei jo galiojimo. Priešingai, šias aplinkybes turi įrodinėti skolininkas. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandori), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta, o pats atsakovas pateikė 2019 m. sausio 7 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Agrolira“ skola sudaro 17 225,25 Eur.

12. Teigia, jog šiuo atveju 2018 m. balandžio 24 d. vekselis 15 036,86 Eur sumos buvo išduotas užtikrinti UAB „Agrolira“ atsiskaitymą už jai pateiktą produkciją abstrakčiai, o ne užtikrinti atsiskaitymą pagal 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-23, nes 2017 m. UAB „Agrolira“ buvo susidūrusi su ekonominiais- finansiniais sunkumais. Apeliantės teigimu, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vekselis neturėjo konkrečios užtikrinamosios funkcijos įsiskolinimui pagal 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-23 padengti, nes vekselyje ši sąlyga nebuvo įrašyta, o šalių susitarimas buvo užtikrinti UAB „Agrolira“ prievolių įvykdymą ieškovei apskritai nurodytai vekselyje sumai. Teigia, jog šį teiginį įrodo ir tai, kad buvo patiekta 18 904,32 Eur vertės produkcijos ir iki 2018 m. liepos 2 d. už ją sumokėta. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vekselio išdavimo momentu 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 17-23 jau nebegaliojo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad UAB „Agrolira“ teismo nurodytais mokėjimo nurodymais sumokėjo ne 15 036,86 Eur, o 18 904,32 Eur įsiskolinimą tik 2018 m. liepos 2 d., t. y. jau suėjus vekselio apmokėjimo terminui. Teigia, jog tai patvirtina, kad šalys ir pasibaigus vekselio galiojimo laikui bendradarbiavo, nes abi laikė, kad vekselis yra abstraktaus pobūdžio ir privalomai galioja abiem šalims, ir tik dėl to trečiajam asmeniui buvo tiekiama produkcija be išankstinio sumokėjimo. Teigia, jog teismas nevertino ir aplinkybės, kad atsakovas, įvykdęs vieną prievolę pagal susitarimą, nepareikalavo grąžinti vekselio originalo, o priešingai, prašė papildomai suteikti produkcijos ir įtikinėjo, kad už ją jis yra garantavęs pasirašytu vekseliu, kuris užtikrintas jo asmeniniu turtu.

13. Pažymi, kad produkcijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp ieškovės ir UAB „Agrolira“ tęsėsi apie penkerius metus, buvo sudaromos terminuotos sutartys tik todėl, kad nuolat keitėsi produkcijos įkainiai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Teigia, jog vekselio išdavimo pagrindas buvo sutartiniai, ilgiau nei penkerius metus trukę ieškovės ir UAB „Agrolira“ santykiai, kurių pagrindu ir susidarė įsiskolinimas, o byloje nebuvo paneigta UAB „Agrolira“ skola. Priešingai, byloje nustatyta, jog UAB „Agrolira“, kurios sutartinių įsipareigojimų ieškovui įvykdymą 2018 m. balandžio 24 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu užtikrino atsakovas, yra skolinga ieškovei 17 255,758 Eur. Produkcija atsakovo valdomai įmonei buvo suteikta tik su sąlyga, kad atsakovas už ją garantavo savo turtu išrašydamas vekselį, nes jau 2017 metais buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį, buvo kreiptasi į teismą dėl UAB „Agrolira“ restruktūrizavimo. Mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad 2018 m. balandžio 24 d. vekselį atsakovas ieškovei 15 036,86 Eur sumos išdavė siekdamas užtikrinti ne savo asmeninę prievolę, bet UAB „Agrolira“ atsiskaitymą už jai patiektą produkciją, tačiau apeliantė argumentuoja, kad vekselis išduotas užtikrinti ne konkrečios sutarties vykdymą, bet abstrakčiai garantuoti bet kokį UAB „Agrolira“ atsiskaitymą su ieškove. Pažymėtina, jog vekselio apmokėjimo data nurodyta 2018 m. gegužės 4 d., tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad vekselis išduotas bet kokio UAB „Agrolira“ atsiskaitymo užtikrinimui, iš esmės siekia įtvirtinti, kad vekselis galioja neterminuotai ir gali būti pateiktas apmokėti ne vieną kartą. Apeliantės teiginiai nepagrįsti.

19. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, vekselis yra abstrakti prievolė, jo abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai tas pagrindas išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/201; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo vekselis 2018 m. balandžio 24 d. buvo išduotas užtikrinti UAB „Agrolira“ skolos būtent pagal UAB „Jurbarko karjerai“ ir UAB „Agrolira“ 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-23 sumokėjimą. Skolų žiniaraštyje (I t., e. b. l. 57) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., t. y. nuo sutarties sudarymo iki vekselio išdavimo, nesumokėta 15 036,86 Eur, įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. būtent 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 17-23 galiojimo laikotarpiu (I t., e. b. l. 69–74). Pažymėtina, jog atsakovas pripažįsta, kad UAB „Agrolira“ skola ieškovei šiuo metu sudaro 17 225,75 Eur, tačiau, kaip pagrįstai nurodo, skola, dėl kurios išduotas vekselis, atskirais mokėjimo pavedimais buvo sumokėta iki 2018 m. liepos 2 d. ir šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esantys skolų žiniaraščiai, tarpusavio skolų suderinimo aktas, mokėjimo pavedimai (I t., e. b. l. 57, 58, 59–62, 82), tiek ieškovės direktoriaus paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. 2019 m. sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suderinimo akte nurodytas skolos likutis 15 036,86 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. fiksuotos dar dvi naujos prievolės 258,87 Eur ir 1 674,86 Eur (I t., e. b. l. 58). Akte nurodyta, jog 15 036,86 Eur skola ir minėtos prievolės pagal 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitas faktūras, iš viso 16 970,59 Eur, sumokėta 2018 m. gegužės 9, 11, 30 d. ir liepos 2 d. mokėjimo pavedimais. Tuo tarpu, kaip matyti iš aptariamo akto turinio, atsakovo pripažįstama 17 225,75 Eur skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 18-107 galiojimo laikotarpiu (I t., e. b. l. 75–80). Šis įsiskolinimas taip pat fiksuotas UAB „Agrolira“ skolų žiniaraštyje (I t., e. b. l. 82). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų pagrindu, nėra abejonių dėl to, kad 2018 m. balandžio 24 d. vekselis išduotas 15 036,86 Eur įsiskolinimo pagal 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-23 sumokėjimo užtikrinimui. Taigi, nors apeliantė argumentuoja, kad nurodyta sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir vekselio išdavimo metu jau buvo pasibaigusi, tačiau, šalių paaiškinimais, pirmosios instancijos teisme ir aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Agrolira“ įsiskolinimas ieškovei pagal nurodytą sutartį vekselio išdavimo metu sudarė būtent vekselyje nurodytą sumą, t. y. 15 036,86 Eur. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad vekselio išdavimo metu įmonės būtų sudariusios kitą galiojančią sutartį, ir nors apeliantė teigia, kad su trečiuoju asmeniu bendradarbiauja ilgalaikių santykių pagrindu, tačiau pati pripažįsta, jog konkrečias sąlygas esant trečiojo asmens užsakymui patiekti produkciją įtvirtina būtent konkrečiomis sutartimis. Be to, ieškovės atstovo advokato 2019 m. gegužės 31 d. rašte, kuriuo atsakovui vekselis pateiktas apmokėti, minimi dar du vekseliai, nors daugiau jokių duomenų apie juos byloje nėra, manytina, kad jie galėjo būti išduoti kitų mokėjimų ar kitokių įsipareigojimų užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui UAB „Agrolira“ grąžinus skolą ieškovei UAB „Jurbarko karjerai“ vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, neteko galios.

21. Nors ieškovė teigia maniusi, kad net ir suėjus vekselio pateikimo apmokėti terminui jis ir toliau galioja ir užtikrina visų kitų trečiojo asmens prievolių vykdymą, tarėsi su atsakovu, kad nebegaliojantis vekselis ir toliau galioja, nepriklausomai nuo šalių žodinių susitarimų, net jeigu tokie buvo, pažymėtina, jog ieškovė yra profesionali verslininkė ir turėjo ir galėjo žinoti arba elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pasirūpinti sužinoti, kaip tinkamai įgyvendinti savo teises. Juo labiau, kad ieškovė pripažįsta žinojusi apie UAB „Agrolira“ finansinius sunkumus, prasidėjusius 2017 metais, tačiau toliau su ja bendradarbiavo, taigi pati pasirinko savo elgesio modelį. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškovės teiginiams, kad atsakovo išduotas vekselis gali būti laikomas vėlesnių skolinių įsipareigojimų įvykdymo garantu.

22. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ginčo vekselis, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, nebuvo pateiktas apmokėti, ieškovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, t. y. vekselio nerealizavo, priešingai, dėl skolos sumokėjimo ieškovės atstovas advokatas į atsakovą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo vekselio pateikimo apmokėti termino pabaigos (2018 m. gegužės 4 d.) (I t., e. b. l. 7). Pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas).

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo, tačiau šiuo atveju jam kyla ir bendroji įrodinėjimo pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju vekselis gali būti įrodinėjimo priemonė ieškovei įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių, šiuo atveju paskolos teisinių santykių, kuriems įforminti surašytas vekselis, egzistavimą, tačiau pats savaime, nesant kitų duomenų ir įrodymų, laiku nepateiktas apmokėti vekselis nepatvirtina, kad atsakovui iš tikrųjų buvo suteikta paskola. Taigi ieškovė, būdama profesionali verslininkė, finansinių ir ūkinių operacijų dalyvė, turėjo ir galėjo suvokti, jog laiku nepateikusi vekselio apmokėti, praras galimybę šiuo dokumentu remtis kaip vekseliu, t. y. dokumentas neturės vekselių teisinės galios, o ji paskolos teisinių santykių egzistavimą turės įrodinėti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

24. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Taigi, įvertinus šias teisės normas ir nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju vekselis galėtų būti laikomas paskolos rašteliu ar skolos dokumentu, jeigu atitiktų CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir patvirtintų jame nurodytos pinigų sumos perdavimą paskolos gavėjui, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vekselyje nėra nurodyta tokių aplinkybių ir jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad vekselyje nurodyta pinigų suma iš tikrųjų buvo perduota (paskolinta) atsakovui. Priešingai, šalys pripažino, kad ginčo vekselis išduotas trečiojo asmens UAB „Agrolira“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, o ne paskolos teisinių santykių su atsakovu įforminimui, juo labiau, kaip nustatyta, trečiasis asmuo įsipareigojimus, kurių įvykdymo užtikrinimui išduotas vekselis, įvykdė, todėl jis neteko galios.

25. Pažymėtina, jog apeliantės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-955/2013 ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos faktinės ir teisės aplinkybės skiriasi, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje susiklostė teisiniai santykiai, kai ginčo vekselis buvo pateiktas vykdyti Įstatymo nustatyta tvarka, t. y. notaras buvo išdavęs vykdomąjį įrašą, kuris buvo ginčijamas nurodytoje byloje. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip aptarta anksčiau, Įstatymo nustatytu terminu ginčo vekselis nerealizuotas, todėl apeliantės nurodyta praktika šioje byloje remtis nėra teisinio pagrindo.

26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimo dalį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.