Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.17.13.1.; 1.2.17.13.2.; 2.1.15.3.1.; 2.4.6.5.2.

2025 m. vasario 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ą., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, įmonės kodas 300060648, pareikštas civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. G. Ą. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – labai didelės vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. kaip atskaitingas asmuo gavęs savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – 167 312,93 Eur, nepateikė duomenų apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, negrąžino į bendrovės kasą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitą, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis juos pasisavino; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, per 148 kartus įvairiuose bankomatuose Kauno mieste išgrynino 98 110 Eur, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. G. Ą. pasisavino jo žinioje buvusi svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – labai didelės vertės turtą: pinigines lėšas 265 422,93 Eur.

2. Be to, G. Ą. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio(„Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą.... “), 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą..."), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, išgrynino 257 860 Eur (159 750 Eur užpajamuoti jo avansinėje apyskaitoje, kita išgrynintų pinigų dalis – 98 110 Eur nebuvo užpajamuota, nepanaudotų pinigų liktis 2020 m. gegužės 31 d. datai sudarė 167 312,93 Eur), kuriuos pasisavino, padarydamas bendrovei 265 422,93 Eur nuostolį, ir tokiu būdu dėl sąmoningai blogo valdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko savo turto – 265 422,93 Eur, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, kas sąlygojo jos nemokumą, nulėmusį 2020 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, padarant didelę, 147 209,69 Eur turtinę žalą, 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintiems kreditoriams: (duomenys neskelbtini) – 1 430 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur, (duomenys neskelbtini) – 933,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 528 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur, (duomenys neskelbtini) – 918 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur, (duomenys neskelbtini) – 830 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur, (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 250 Eur, (duomenys neskelbtini) – 750 Eur, (duomenys neskelbtini) – 850 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 810 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 63 475,47 Eur.

3. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu G. Ą. išteisintas dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu ir juridiniu direktoriumi iš tikrųjų buvo G. Ą.. Pastarojo neatpažino nei vienas teisme apklaustas liudytojas, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bendravo būtent su G. Ą.. Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje liko neišsiaiškinta, kas tiksliai atstovavo ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. Ą. iš viso dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių objektyvių (patikimų) duomenų, kad būtent G. Ą. jam pareikštame kaltinime nurodytuose bankomatuose bei nurodytu laiku išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigų sumas. Be to, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai tirta ir aiškintasi, ar nusikaltimas, numatytas BK 209 straipsnio 1 dalyje, iš viso buvo padarytas – ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ar jų atstovai, neišsiaiškinta, ar jie apskritai patyrė turtinę žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio, nors pagal teismų suformuotą praktiką tai padaryti buvo privaloma. Teismas pažymėjo, kad G. Ą. formuojant kaltinimą pagal BK 209 straipsnio 1 dalį išskirtinai buvo remtasi Kauno apygardos teismo nutartimis, sprendimu už akių, kurie buvo priimti civilinėse bylose, bei šiais sprendimais, kaip prejudiciniais faktais, buvo vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu, ypatingai nesigilinant ir netikrinant, ar juose nustatytos aplinkybės iš tikrųjų egzistuoja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių sprendimų nepakanka G. Ą. kaltei pagrįsti, nes juose paminėtų aplinkybių negalima patikrinti šioje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis (įrodymais).

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo G. Ą. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymo ir priimti G. Ą. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei nuteisti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda; pagal BK 209 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Bausmes subendrinti pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą; 2) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus civilinį ieškinį dėl 265 422,93 Eur priteisimo tenkinti visiškai.

4.1. Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, padarė klaidingas, neatitinkančias faktinių aplinkybių išvadas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį.

4.2. Nurodo, kad teismas motyvuodamas nuosprendį nepagrįstai laikė patikimais G. Ą. parodymus, jog jis tik pasirašė kelis tuščius popieriaus lapus ir daugiau įmonės veikloje nedalyvavo. Prokuroro teigimu, tokie jo parodymai akivaizdžiai neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, todėl turi būti vertinami kritiškai. Nors liudytojai L. A. ir R. K. teismo posėdžio metu neatpažino G. Ą. kaip asmens, pirkusio akcijas, kadangi praėjo daug laiko, tačiau nurodė, kad prie dokumentų pridėta asmens, pirkusio akcijas, tapatybės kortelė. Nurodė, kad su pirkėju buvo ir kitas asmuo. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi S. V. teismo posėdyje nurodė, kad neatpažįsta G. Ą., tačiau nurodė, kad jo neatpažįsta dėl ligos, po kurios jai suprastėjo atmintis, ir dėl to ji nutraukė darbinę veiklą, susijusią su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tačiau apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji patvirtino, kad buvo įsitikinusi, jog būtent G. Ą. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI specialistė taip pat nurodė, kad G. Ą. nebuvo mačiusi, tačiau rašant į įmonės rekvizituose nurodytą jo elektroninio pašto adresą, neužilgo susisiekė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo. Šios aplinkybės paneigia G. Ą. parodymus, kad jis visiškai nesusijęs su įmonės veikla.

4.3. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, jog G. Ą. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 metais birželio gale jis išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją ir tuo metu dingo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o teisiamajame posėdyje jis šių aplinkybių nepatvirtino bei nutarė parodymų neduoti. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į tai, jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pasirinkimas neduoti parodymų - kaip vengimas atskleisti daugiau duomenų apie nusikalstamos veikos aplinkybes ir galimus bendrininkus.

4.4. Nurodo, kad išteisintasis savo parodymuose nenurodė, jog kažkam perdavė naudotis savo elektroninio pašto adresu. G. Ą. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis naudojasi šiuo elektroniniu paštu, toks elektroninio pašto adresas nurodytas ir kaltinamajame akte, teismas šaukimus į teismo posėdį taip pat siuntė šiuo adresu. Be to, teismas pripažino, kad būtent G. Ą. kreipėsi į banką dėl sąskaitos įmonei atidarymo. Byloje taip pat nustatyta, kad G. Ą. kreipėsi ir į Registrų centrą dėl įmonės vadovo pasikeitimo. Be to, jis, lankydamasis banke dėl sąskaitos atidarymo, mokėjimo kortelės gavimo, VĮ Registrų centre perregistruodamas vadovą ir akcininką, suprato, kad perduodant įgaliojimus valdyti banko sąskaitą, turi būti surašomi atitinkami dokumentai, o tokių duomenų nėra.

4.5. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abejotina, ar G. Ą. galėjo vienas organizuoti įmonės veiklą, tačiau dėl jo veikimo bendrininkų grupėje visiškai nepasisakė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad G. Ą. fiziškai negalėjo išgryninti dalies pinigų iš įmonės sąskaitos, nes buvo užsienyje, tik patvirtina, kad jis veikė su bendrininkais. Tai, jog byloje nenustatyti bendrininkai, veikę su G. Ą., neatleidžia G. Ą. nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.6. Be to, nurodo, kad jeigu teismo manymu nepakanka įrodymų G. Ą. pripažinti kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo su bendrininkais, teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės jį pripažinti kaltu pagal BK 198² straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nuosprendyje pripažino, kad įrodyta, jog būtent G. Ą., kaip įmonės vadovas, gavo iš banko prisijungimo prie įmonės sąskaitos duomenis, taip pat banko Debit Business MasterCard mokėjimo kortelę su prisijungimo duomenimis, tačiau nurodė, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad būtent jis išgrynindavo pinigus iš bankomato, taip pat gavo juos iš įmonės kasos. Prokuroro vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad G. Ą. banko mokėjimo kortelę su prisijungimo duomenimis kažkam neteisėtai perdavė. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad G. Ą. banko kortelę bei prisijungimo duomenis nenustatytiems asmenims perdavė teisėtai.

4.7. Pažymi, jog teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai tirta, ar buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 209 straipsnio 1 dalyje, bei teiginys, kad ikiteisminiame tyrime negalima remtis prejudicininiais faktais, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkus reikiamus duomenis, buvo nustatyta, jog įmonės nemokumą lėmė įmonės lėšų – 265 422,93 Eur pasisavinimas, kai kreditoriniai reikalavimai siekė 147 209,69 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės nusikalstamą bankrotą lėmė būtent netinkamas įmonės valdymas – bendrovės lėšų pasisavinimas, kadangi kreditoriniai reikalavimai buvo mažesni nei pasisavinto turto vertė. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad dėl patirtos žalos ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina apklausti visus kreditorius. Tai būtų aktualu tuo atveju, jei byloje nebūtų apklaustas bei pripažintas civiliniu ieškovu bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius. Šiuo atveju, nemokumo administratorius pateikė civilinį ieškinį visai pasisavintai sumai, teikė parodymus dėl žalos. Atliekant ikiteisminį tyrimą klausimų dėl kreditorinių reikalavimų, patvirtintų teismo nutartimis, nepagrįstumo, nekilo.

4.8. Taip pat nurodo, jog teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai, nes negauti vaizdo įrašai iš bankų, kurių pagalba būtų galima nustatyti, kas išgrynino pinigus bankomatuose ar dalyvavo atidarant banko sąskaitą ar mokėjimo kortelę, yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja bankų vaizdo įrašų saugojimo terminų, jie saugomi trumpą laiką, priklausomai nuo įdiegtos įrašymo technikos galimybių, lankytojų srauto. Tokias aplinkybes patvirtino ir baudžiamosios bylos metu gauti duomenys. Bankams nebuvo teikiamos užklausos dėl vaizdo įrašų, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Kauno apygardos teismo nutartį 2022 metais – t. y. praėjus beveik 2 metams po įvykių.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš prokuroro skundo nustatyta, jog jis ginčija G. Ą. išteisinimą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį bei prašo jį pripažinti kaltu padarius paminėtas veikas bei patenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog G. Ą. dalyvavo padarant BK 183 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai tyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino atsietai bei nepakankamai atidžiai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Atsižvelgiant į tai, prokuroro skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo G. Ą. dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo išteisintas, yra naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Nustačius, jog G. Ą. kartu su nenustatytais bendrininkais išgrynino ne 98 110 Eur, o 92 410 Eur sumą, bei iš viso pasisavino ne 265 422,93 Eur, o 259 722,93 Eur sumą, nusikalstamos veikos aplinkybės šioje dalyje tikslinamos. Be to, įvertinus tai, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasibaigusi likvidavimu dėl bankroto, procesas dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, civilinio ieškinio nutraukiamas, pasisavintas įmonės turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos šiomis aplinkybėmis:

7.1. G. Ą., nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį labai didelės vertės turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. kaip atskaitingas asmuo gavęs savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – 167 312,93 Eur, nepateikė duomenų apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, negrąžino į bendrovės kasą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitą, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis juos pasisavino;

laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, per 148 kartus įvairiuose bankomatuose Kauno mieste išgrynino:

1) MEDUS ATM Žiemgaliu 2 / Kaunas / LTU / 2019.11.01 12:29:54 / 700,00 EUR

2) MEDUS ATM Žiemgaliu 2 / Kaunas / LTU / 2019.11.01 12:30:27 / 700,00 EUR

3) MEDUS ATM Žiemgaliu 2 / Kaunas / LTU / 2019.11.01 12:30:59 / 700,00 EUR

4) MEDUS ATM Žiemgaliu 2 / Kaunas / LTU / 2019.11.01 12:31:30 / 700,00 EUR

5) MEDUS ATM Žiemgaliu 2 / Kaunas / LTU / 2019.11.01 12:32:02 / 700,00 EUR

6) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.05 13:40:54 / 700,00 EUR

7) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.05 13:41:29 / 700,00 EUR

8) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.05 13:42:02 / 700,00 EUR

9) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.05 13:42:38 / 700,00 EUR

10) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:41:22 / 700,00 EUR

11) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:41:57 / 700,00 EUR

12) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:42:34 / 700,00 EUR

13) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:43:07 / 700,00 EUR

14) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:43:44 / 700,00 EUR

15) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:44:17 / 700,00 EUR

16) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.06 10:44:54 / 700,00 EUR

17) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.06 10:45:29 / 100,00 EUR

18) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:54:48 / 700,00 EUR

19) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.07 13:55:23 / 700,00 EUR

20) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:56:00 / 700,00 EUR

21) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:56:35 / 700,00 EUR

22) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:57:09 / 700,00 EUR

23) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:57:45 / 700,00 EUR

24) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.07 13:58:20 / 200,00 EUR

25) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.08 09:19:40 / 700,00 EUR

26) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.08 09:20:13 / 700,00 EUR

27) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.08 09:21:26 / 700,00 EUR

28) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.08 09:22:20 / 700,00 EUR

29) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.08 09:23:04 / 200,00 EUR

30) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.11 16:37:41 / 700,00 EUR

31) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.11 16:38:14 / 700,00 EUR

32) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.11 16:38:51 / 700,00 EUR

33) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.11 16:39:26 / 700,00 EUR

34) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.11 16:40:01 / 700,00 EUR

35) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.11 16:40:43 / 700,00 EUR

36) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.11 16:41:20 / 700,00 EUR

37) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.11 16:41:55/ 100,00 EUR

38) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:14:17 / 700,00 EUR

39) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.12 19:14:51 /700,00 EUR

40) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:15:26 / 700,00 EUR

41) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:16:00 / 700,00 EUR

42) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:16:36 / 700,00 EUR

43) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:17:07 / 700,00 EUR

44) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:17:43 / 700,00 EUR

45) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.12 19:18:18 / 100,00 EUR

46) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.13 17:37:56 / 700,00 EUR

47) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.13 17:38:45 / 700,00 EUR

48) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.13 17:39:22 / 700,00 EUR

49) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.13 17:39:59 / 700,00 EUR

50) MEDUS ATM Vilniaus 36/ Kaunas / LTU / 2019.11.13 17:40:35 / 700,00 EUR

51) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.14 18:50:57 / 700,00 EUR

52) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.14 18:51:31 / 700,00 EUR

53) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.14 18:52:07 / 700,00 EUR

54) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.14 18:52:44 / 700,00 EUR

55) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.14 18:53:19 / 500,00 EUR

56) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.20 20:35:57 / 700,00 EUR

57) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas/ LTU / 2019.11.20 20:36:34 / 700,00 EUR

58) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.20 20:37:20 / 700,00 EUR

59) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU/2019.11.20 20:37:56 / 700,00 EUR

60) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.22 22:28:01 / 700,00 EUR

61) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.22 22:28:34 / 700,00 EUR

62) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.22 22:29:10 / 500,00 EUR

63) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 19:59:39 / 700,00 EUR

64) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:00:16 / 700,00 EUR

65) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:00:50 / 700,00 EUR

66) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:01:25 / 700,00 EUR

67) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:02:03 / 700,00 EUR

68) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:02:39 / 700,00 EUR

69) MEDUS ATM Vilniaus 36 / Kaunas / LTU / 2019.11.28 20:03:12 / 100,00 EUR

70) MEDUS ATM Šarkuvos la / Kaunas / LTU / 2019.11.29 16:16:24/700,00 EUR

71) MEDUS ATM Šarkuvos la / Kaunas / LTU / 2019.11.29 16:16:58 / 700,00 EUR

72) MEDUS ATM Šarkuvos la / Kaunas / LTU / 2019.11.29 16:17:31 / 700,00 EUR

73) MEDUS ATM Šarkuvos la / Kaunas / LTU / 2019.11.29 16:18:07 / 100,00 EUR

74) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:32:17 / 700,00 EUR

75) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:32:49 / 700,00 EUR

76) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:33:30 / 700,00 EUR

77) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:34:02 / 700,00 EUR

78) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:34:37 / 700,00 EUR

79) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 15:35:16 / 700,00 EUR

80) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 16:28:01 / 700,00 EUR

81) MEDUS ATM Kovo 11-osios 22 / Kaunas / LTU / 2019.12.03 16:28:37 / 100,00 EUR

82) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.04 16:45:30 / 700,00 EUR

83) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.04 16:45:59 / 700,00 EUR

84) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.05 17:13:17/ 700,00 EUR

85) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.06 19:16:05 / 100,00 EUR

86) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:53:36 / 700,00 EUR

87) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:54:02 / 700,00 EUR

88) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:54:28 / 700,00 EUR

89) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:54:55 / 700,00 EUR

90) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:55:21 / 700,00 EUR

91) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:55:46 / 700,00 EUR

92) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas/LTU / 2019.12.12 18:56:11 / 700,00 EUR

93) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.12 18:56:40 / 100,00 EUR

94) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:02:12 / 700,00 EUR

95) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:02:37 / 700,00 EUR

96) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:03:01 / 700,00 EUR

97) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:03:25 / 700,00 EUR

98) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:03:50 / 700,00 EUR

99) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:04:15 / 700,00 EUR

100) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:04:41 / 700,00 EUR

101) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.13 13:05:05 / 100,00 EUR

102) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas /LTU/ 2019.12.14 11:52:42 / 700,00 EUR

103) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.14 11:53:07 / 700,00 EUR

104) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.14 11:53:33 / 700,00 EUR

105) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.14 11:53:57 / 700,00 EUR

106) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.17 14:37:29 / 700,00 EUR

107) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.17 14:37:55 / 700,00 EUR

108) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.17 14:38:20 / 700,00 EUR

109) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.17 14:39:04 / 500,00 EUR

110) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.20 16:33:53 / 700,00 EUR

111) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.20 16:34:24 / 650,00 EUR

112) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:15:58 / 700,00 EUR

113) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:16:23 / 700,00 EUR

114) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:16:49 / 700,00 EUR

115) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:17:14 / 700,00 EUR

116) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:17:37 / 700,00 EUR

117) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2019.12.27 18:18:23 / 300,00 EUR

118) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.02 16:00:09/700,00 EUR

119) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.02 16:00:35 / 700,00 EUR

120) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.02 16:00:59 / 700,00 EUR

121) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.02 16:01:24 / 500,00 EUR

122) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.03 13:36:18 / 500,00 EUR

123) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.03 13:36:53 / 100,00 EUR

124) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.03 13:37:28 / 50,00 EUR

125) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.10 18:40:46 / 700,00 EUR

126) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.10 18:41:10 / 700,00 EUR

127) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.10 18:41:35 / 700,00 EUR

128) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.10 18:42:01 / 100,00 EUR

129) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:15:35 / 700,00 EUR

130) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:16:06 / 700,00 EUR

131) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:16:34/700,00 EUR

132) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:17:00 / 700,00 EUR

133) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:17:27 / 700,00 EUR

134) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.16 20:17:52 / 100,00 EUR

135) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.24 13:51:36 / 700,00 EUR

136) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.24 13:52:01 / 700,00 EUR

137) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.24 13:52:33 / 450,00 EUR

138) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.31 14:42:27 / 700,00 EUR

139) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.31 14:42:54 / 700,00 EUR

140) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.31 14:43:21 / 700,00 EUR

141) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.31 14:43:51 /700,00EUR

142) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.01.31 14:45:14 / 180,00 EUR

143) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.02.07 14:17:43 / 700,00 EUR

144) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.02.07 14:18:08 / 700,00 EUR

145) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.02.07 14:19:07 / 640,00 EUR

146) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.02.14 14:53:18 / 700,00 EUR

147) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas/LTU / 2020.02.14 14:53:44/700,00 EUR

148) MEDUS ATM Taikos pr. 81 / Kaunas / LTU / 2020.02.14 14:54:30 / 640,00 EUR

viso išgrynino 92 410 Eur, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. G. Ą. kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis pasisavino jo žinioje buvusi svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį labai didelės vertės turtą – pinigines lėšas 259 722,93 Eur.

7.2. Be to, G. Ą. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą.... “), 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą..."), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. neteisėtai pasisavinus paminėtos bendrovės turtą, taip padarant bendrovei 259 722,93 Eur nuostolį, tokiu būdu sąmoningai blogai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ši bendrovė neteko savo turto – 259 722,93 Eur, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, kas sąlygojo jos nemokumą, nulėmusį 2020 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, padarant didelę, 147 209,69 eurų turtinę žalą, 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintiems kreditoriams: (duomenys neskelbtini) – 1 430 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 183,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur, (duomenys neskelbtini) – 933,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 528 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur, (duomenys neskelbtini) - 918 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur, (duomenys neskelbtini) - 830 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur, (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 250 Eur, (duomenys neskelbtini) - 750 Eur, (duomenys neskelbtini) - 850 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 810 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 63 475,47 Eur.

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

3. Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

4. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2012, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-65-303/2023, Nr. 2K-136-489/2023). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

5. Narinėjamu atveju G. Ą. buvo kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką, dėl to, kad veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį labai didelės vertės turtą: 1) kaip atskaitingas asmuo gavęs savo žinioje šios bendrovės grynuosius pinigus – 167 312,93 Eur, nepateikė duomenų apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, negrąžino į bendrovės kasą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitą, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis juos pasisavino; 2) mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos per 148 kartus įvairiuose bankomatuose Kauno mieste išgrynino 98 110 Eur, pinigų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

6. G. Ą., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, nurodė, kad 2019 m. gale jis išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją ir tuo metu dingo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Jis jų neturi iki šiol, jokios veiklos jis nevykdė (t. 3, b. l. 24, 28, 35). Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu G. Ą. nurodė, kad 2019 m. vasarą, apie birželio mėnesį, jis tapo įmonės direktoriumi. Jis rado internete skelbimą, kad įmonė ieško vadovo. Jis susitarė, kad jam mokės atlyginimą, davė pasirašyti sutartį, pasirašė įmonės perėmimo dokumentą ir tuščius lapus. Sakė, kad viską sutvarkys ir susisieks po kelių dienų, bet tas žmogus dingo, todėl jis manė, kad nieko su šia įmone nebus. Po kelių dienų jis išvyko į užsienį ir grįžo lapkričio mėnesį (Anglijoje buvo nuo liepos iki lapkričio mėnesio pabaigos), o sekančiais metais prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir jis sužinojo, kad buvo statytinis įmonės direktorius (t. 4, b. l. 19-20). G. Ą. nurodė, kad jis buvo ne Lietuvoje, todėl pinigų išgryninti negalėjo (t. 4, b. l. 82).

7. 2019 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. Ą. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 138). 2019 m. birželio 13 d. G. Ą. pasirašė bendrovės akcijų perdavimo – priėmimo aktą, kasos perdavimo aktą, perduodamų dokumentų sąrašą (t. 1, b. l. 140, 142, 143). Be to, vienintelio akcininko G. Ą. 2016 m. birželio 13 d. sprendimu G. Ą. save paskyrė šios bendrovės direktoriumi (t. 1, b. l. 144). Prie bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties buvo pridėta G. Ą. asmens dokumento kopija (t. 1, b. l. 141).

8. Liudytoja L. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ji su vyru nusipirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau įmonę pardavė, sutartį pasirašė ji ir pirkėjas. Nurodė, kad nepamena, ar G. Ą. buvo pasirašant įmonės pirkimo – pardavimo sutartį. Asmuo, kuris pirko įmonę, buvo jaunas, liesas. Paaiškino, kad dėl įmonės perdavimo tarėsi jos vyras R. K. (t. 1, b. l. 134-135, t. 3, b. l. 148).

9. Liudytojas R. K. nurodė, kad G. Ą. jis žino, nes šis nupirko iš jų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė buvo parduota 2019 m. birželio mėn. Paaiškino, kad jis matė pirkėją, atsiskaityta buvo grynais pinigais. Nurodė, kad neatpažįsta, ar G. Ą. buvo tas pirkėjas, nes matė jį seniai ir labai trumpai. Pirkėjas pateikė asmens dokumentą, ir jis sutapo su dokumente nurodytu asmeniu – asmens tapatybės kortelė buvo pirkėjo. Jis akcijų pirkėją matė du kartus, vieną kartą jie viską susitarė, o antrą kartą susitiko dėl dokumentų pasirašymo. Abu kartus buvo tas pats asmuo bei abu kartus jis atvyko su kitu asmeniu. Antro asmens jis nežino, tačiau abu asmenys buvo panašaus amžiaus, apie įmonės pirkimą jie kalbėjo abu (t. 3, b. l. 149-150).

10. Liudytoja S. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki tada, kada dokumentus perdavė VMI. Vienintelis bendrovės direktorius ir akcininkas buvo G. Ą.. Nurodė, kad dalis nuimtų grynųjų pinigų (98 110 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota todėl, kad visi reikiami dokumentai jai nebuvo teikiami – banko dokumentai jai nebuvo teikiami, trūko ir išrašytų sąskaitų. Ji direktoriaus prašė, kad jis pristatytų šiuos dokumentus, teiravosi, kur jie, tačiau gavo atsakymą, kad jis pateikė tiek dokumentų, kiek turi (t. 1, b. l. 122-124). Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji atsigauna po (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybių nepamena. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 167-169). S. V., apklausta apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad ji nėra mačiusi G. Ą., nurodė, jog įmonės dokumentus jai atvežė ne salėje esantis asmuo (t. y. ne G. Ą.). Liudytoja patvirtino, kad ji galėjo VMI darbuotojai J. A. nurodyti, jog G. Ą. yra jos pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jog jai dokumentus pateikdavo G. Ą., jog šis atsakingas už pinigų nuėmimą, taip pat, jog G. Ą. labai bijojo, kad „visas šis reikalas nebūtų perduotas FNTT“. Liudytoja patvirtino, jog bendrovės bankiniais instrumentais (generatoriumi, banko kortele ir kt.) disponavo G. Ą. (t. 4, b. l. 161-162).

11. AB Šiaulių bankas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sąskaitą atidarė, ją valdyti galėjo bei naudos gavėjas buvo G. Ą.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2019 m. birželio 27 d. buvo išduota mokėjimo kortelė, kurios naudotojas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo G. Ą., interneto banko naudotojas buvo taip pat G. Ą. (t. 2, b. l. 70). Be to, AB Šiaulių bankas nurodė, kad G. Ą. buvo identifikuotas patikrinus pateiktą asmens tapatybės kortelę. Klientui gyvai dalyvaujant, banko darbuotoja patikrino pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kliento nuotrauką sulygino su atvykusio į banko padalinį asmens veidu, įtarimų dėl tapatybės nekilo. Paaiškino, kad kitų asmenų, be G. Ą., įgaliotų disponuoti/valdyti bendrovės sąskaitą, paskirtų nebuvo (t. 4, b. l. 29). Bankas pateikė G. Ą. asmens tapatybės kortelės kopiją (t. 4, b. l. 35).

12. Liudytoja L. L., kuri atidarė bendrovės sąskaitą, sudarė internetinės bankininkystės sutartį, priėmė paraišką mokėjimo kortelei gauti, paaiškino, kad atidarant banko sąskaitą įmonei, atvyksta įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo. Patikrinama, ar atvykęs asmuo yra įmonės vadovas, pareikalaujama, kad jis pateiktų įmonės įstatus, išrašą iš Registrų centro. Asmuo turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą, sistemoje įvedami dokumento duomenys, patikrinama, ar dokumentas galioja, patikrinama, ar atvykęs asmuo atitinka dokumento nuotrauką. Jai nėra buvę tokių atvejų, kad atvyksta kitas asmuo, nei prisistato (t. 4, b. l. 50-51).

13. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0773-624 nurodyta, kad pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bendrovės direktorius G. Ą. mokėjimo kortele iš sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynų pinigų sumą. Nuimti grynieji pinigai (159 750 Eur) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo užpajamuoti G. A. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimtų grynų pinigų dalis - 981 10 Eur (257 860 Eur – 159 750 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Buhalterinės apskaitos registro „Sintetinė analizė 24450 Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė“ duomenimis, bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko G. A. avansinėje apyskaitoje nepanaudotų pinigų likutis 2020 m. gegužės 31 d. datai sudarė 167 312,93 Eur. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos bankinės operacijos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Pagal banko išrašus nustatyta, kad G. Ą. minėtu laikotarpiu iš atsiskaitomosios sąskaitos nuėmė grynų pinigų 98 110 Eur sumą, gryni pinigai nebuvo užpajamuoti buhalterinėje apskaitoje. Įvertinus nuimtą grynų pinigų – 98 110 Eur sumą nustatyta, kad G. Ą. 2020 m. vasario 17 d. datai, kaip atskaitingas asmuo, Bendrovei buvo skolingas 265 422,93 Eur (167 312,93 Eur + 98 110 Eur). Mokestinio patikrinimo metu 2021 m. balandžio 30 d. raštu G. A. buvo paprašyta paaiškinti, kur nuimti gryni pinigai buvo panaudoti vykdant bendrovės ekonominę veiklą ir pateikti nuimtų grynų pinigų panaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus. G. Ą. 2021 m. birželio 1 d. raštu pateikė informaciją tik dėl bendrovės sandorių su MB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimo ir dokumentų apie grynų pinigų panaudojimą nepateikė. G. A. gautos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos ir negrąžintos (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.). Bendrovės G. Ą. išmokėtos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos, bendrovei negrąžintos, t. y. jokie sandoriai naudojant pinigines lėšas bendrovės vardu realiai nebuvo sudaromi ar vykdomi. Šiuo atveju konstatuojama, kad nors piniginės lėšos buvo užpajamuotos G. Ą. avansinėje apyskaitoje, tačiau faktiškai šiomis piniginėmis lėšomis naudojosi (jomis disponavo) bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas G. Ą.. Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr. 4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ duomenimis skola tiekėjams 2019 m. gruodžio 31 d. datai sudarė 291 816,70 Eur (2 t., b. l. 4-14).

14. Liudytoja J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog G. Ą. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. mokėjimo kortele iš sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynųjų pinigų sumą. Nuimti grynieji pinigai – 159 750 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo užpajamuoti G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimta pinigų dalis – 98 110 Eur buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Šie nurodyti duomenys yra teisingi (t. 1, b. l. 150-151). Ši liudytoja apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad per duomenų sistemas buvo pastebėta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai turėjo sandorius, kurie realiai neįvyko, todėl buvo patikrintas sandorių realumas ir permokų pagrįstumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perdavusi nemokumo administratoriui dokumentų, todėl ji rašė G. Ą. raštą į jo el. paštą ((duomenys neskelbtini)), kad jis pateiktų paaiškinimą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ir turimus dokumentus. G. Ą. pateikė atsakymą – paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių neturėjo, o dėl dokumentų ir panaudotų pinigų paaiškinimo nepateikė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad G. Ą. pinigus iš bankomatų nuimdavo sistemingai. Grynieji pinigai buvo nuimami įmonės kortele, pagal banko informaciją, kortelė buvo išduota G. Ą.. Kai tik pirkėjai apmokėdavo už paslaugas, iš karto būdavo nuimami grynieji pinigai ir buhalteriškai užpajamuojami G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys pinigų panaudojimą iš G. Ą. avansinės apyskaitos. Buhalterė jai nurodė, kad ji suvesdavo įmonės apskaitą pagal dokumentus, kuriuos pateikdavo G. Ą.. Ji iš pokalbių su buhaltere suprato, kad už pinigų nuėmimą buvo atsakingas G. Ą.. Ji sakė, kad G. Ą. labai bijo, kad „viso šio reikalo neperduotų FNTT“. Buhalterė, kalbėdama apie vadovą, vadino jį vardu – G., minėjo ir pavardę, sakė, kad jie yra pažįstami (t. 3, b. l. 136-138).

15. Iš Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, išrašo nustatyta, kad G. Ą., be kita ko, 2019 m. liepos 10 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2019 m. rugpjūčio 13 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2019 m. rugpjūčio 15 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2019 m. lapkričio 28 d. atvyko į Lietuvos Respubliką (4 t., b. l. 13-14).

16. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar G. Ą. dalyvavo bendrovės veikloje, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, neskirdamas reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad G. Ą., kaip asmens, kuris galimai pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ar atstovavo šią įmonę, neatpažino nei vienas teisme apklaustas liudytojas, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia, kad G. Ą. dalyvavo bendrovės veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad G. Ą. buvo ir teisinis, ir faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

17. Aplinkybę, kad išteisintasis buvo šios bendrovės vadovas, patvirtina 2019 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, bendrovės akcijų perdavimo – priėmimo aktas, kasos perdavimo aktas, perduodamų dokumentų sąrašas, vienintelio akcininko G. Ą. 2019 m. birželio 13 d. sprendimas, kuriuo G. Ą. save paskyrė šios bendrovės direktoriumi, taip pat sutikimas tvarkyti fizinio asmens duomenis, kuriuo, be kita ko, G. Ą. įpareigojo I. J. pateikti duomenis Registrų centrui. Liudytojai L. A. ir R. K. patvirtino, kad šią bendrovę pardavė jaunam, liesam vyrui. Liudytojas R. K. detalizavo, kad šią bendrovę pardavę asmeniui, kuris pirkimo – pardavimo metu pateikė savo asmens dokumentą – t. y. G. Ą.. Paaiškino, kad pirkėjas turėjo su savimi asmens dokumentą, atvykęs asmuo sutapo su dokumente nurodytu asmeniu – asmens tapatybės kortelė buvo pirkėjo. Liudytoja L. A., pateikusi bendrovės pardavimo dokumentus, taip pat pateikė ir pirkėjo – t. y. G. Ą. asmens dokumento kopiją. Be to, ir pats išteisintasis pripažino, kad buvo teisinis bendrovės vadovas – teisminio bylos nagrinėjimo metu G. Ą. nurodė, kad 2019 m. vasarą, apie birželio mėnesį, jis tapo įmonės direktoriumi.

18. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. Ą. nebuvo tik teisinis bendrovės vadovas, tačiau ir faktiškai dalyvavo jos veikloje. Pirmiausia, teismas pažymi, kad G. Ą. viso proceso metu teigė, kad jokios veiklos bendrovėje nevykdė. Visgi, G. Ą. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2019 m. birželio gale jis išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją ir tuo metu dingo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurių jis neturi iki šiol. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jis taip pat teigė, kad 2019 m. vasarą, apie birželio mėnesį, tapo įmonės direktoriumi, o po kelių dienų išvyko į užsienį ir grįžo lapkričio mėnesį, tačiau jau teigė, kad jis rado internete skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško vadovo. Jis susitarė, kad jam mokės atlyginimą, jam davė pasirašyti sutartį, įmonės perėmimo dokumentą ir tuščius lapus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių aplinkybių – t. y. jog jis buvo statytinis įmonės direktorius, jog pats įmonės neįsigijo, o tik tapo jos direktoriumi už atlygį, radęs skelbimą internete, G. Ą. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, o, kaip minėta, nurodė visai kitą versiją apie dingusius įmonės dokumentus. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu G. Ą. nurodė, kad išvyko į užsienį 2019 m. birželio mėn., o teisminio bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, kad išvyko 2019 m. liepos mėn. G. Ą. parodymus, jog jis 2019 m. vasarą, apie birželio mėnesį, tapo įmonės direktoriumi, o po kelių dienų išvyko į užsienį ir grįžo tik lapkričio mėnesį, o sekančiais metais prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir jis sužinojo, kad buvo statytinis įmonės direktorius, paneigia Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną išrašas (t. 4, b. l. 13-14), iš kurio matyti, kad G. Ą. oro transportu išvyko iš Lietuvos 2019 m. liepos 10 d., grįžo 2019 m. rugpjūčio 13 d., bei vėl išvyko 2019 m. rugpjūčio 15 d. ir grįžo 2019 m. lapkričio 28 d. Taigi, išteisintasis, šiuo laikotarpiu, kurio metu jis teigė, kad buvo Didžiojoje Britanijoje, bent vieną kartą – t. y. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, buvo grįžęs į Lietuvą. Taip pat išteisintojo teisminio bylos nagrinėjimo duotus parodymus, kad jis tik pasirašė sutartį, priėmimo dokumentą ir tuščius lapus, paneigia anksčiau nurodyti liudytojų L. A. ir R. K. parodymai, jog su įmonės pirkėju – G. Ą. jie buvo susitikę kelis kartus, vieną kartą jie sutarė visas sąlygas dėl įmonės pardavimo, o antrą kartą susitiko dėl dokumentų pasirašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks G. Ą. parodymų nenuoseklumas bei jų neatitikimas objektyviems byloje esantiems duomenimis, pagrįstai leidžia abejoti jų patikimumu.

19. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad išvadą, jog G. Ą. dalyvavo bendrovės veikloje, patvirtina tai, kad jis atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. AB Šiaulių bankas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sąskaitą atidarė, ją valdyti galėjo bei naudos gavėjas buvo G. Ą.. Teismo vertinimu, tai, jog G. Ą. nuvyko į banką ir atidarė bendrovės sąskaitą, sudarė internetinės bankininkystės sutartį, priėmė paraišką mokėjimo kortelei gauti ir kt., taip pat paneigia G. Ą. parodymus, jog jis tik pasirašė kito žmogaus atvežtus lapus ir daugiau su bendrove nieko bendro neturėjo. Šiame kontekste paminėtina, kad G. Ą. bendrovę įsigijo 2019 m. birželio 13 d., o į banką buvo nuvykęs net kelis kartus po to – 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 27 d. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog pasitaiko atvejų, kai svetimi žmonės pasinaudoja kitų asmenų asmens dokumentais, telefonų numeriais, el. pašto adresais, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgus į AB Šiaulių banko rašte nurodytą informaciją, kad G. Ą. buvo identifikuotas patikrinus pateiktą asmens tapatybės kortelę, kurios kopiją bankas pateikė teismui, taip pat, jog L. L., kuri atidarė bendrovės sąskaitą, sudarė internetinės bankininkystės sutartį, priėmė paraišką mokėjimo kortelei gauti, apklausta paaiškino, kad atidarant banko sąskaitą patikrinama, ar atvykęs asmuo yra įmonės vadovas, pareikalaujama, kad jis pateiktų įmonės įstatus, išrašą iš Registrų centro, asmuo turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą, sistemoje įvedami dokumento duomenys, patikrinama, ar dokumentas galioja, patikrinama, ar atvykęs asmuo atitinka dokumento nuotrauką, sprendžia, jog nekyla abejonių, kad į banką buvo nuvykęs ir minėtus veiksmus atliko būtent G. Ą..

20. Be to, aplinkybę, jog joks kitas asmuo negalėjo apsimesti G. Ą. ir pateikti ne savo, o G. Ą. dokumentą, patvirtina ir tai, kad asmuo, prisistatęs G. Ą., bendrovės pardavėjams L. A., R. K., banko darbuotojai pateikė asmens tapatybės kortelę, kurios numeris – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141; t. 4, b. l. 35), o iš Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, išrašo matyti, kad po šių veiksmų atlikimo G. Ą. šia asmens tapatybės kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi keliaudamas – t. y. praėjus ne ilgam laiko tarpui po įmonės įsigijimo bei banko sąskaitos atidarymo G. Ą. šią asmens tapatybės kortelę ne kartą pateikė kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną (t. 4, b. l. 13-14).

21. Taip pat išvadą, jog G. Ą. dalyvavo bendrovės veikloje, teisėjų kolegija daro įvertinusi ir tai, jog atliekant mokestinį patikrinimą Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui G. Ą. raštą dėl informacijos pateikimo, šį raštą išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 6-7) (šią aplinkybę liudytoja J. A. patvirtino apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu). Atsakymą į šį raštą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė S. V. (t. 4, b. l. 8-9). Baudžiamojo proceso metu G. Ą. naudojosi šiuo el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) – pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis, kurią pasirašė G. Ą., buvo nurodytas šis jo el. pašto adresas, taip pat baudžiamojo proceso metu šiuo el. pašto adresu jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai (t. 4, b. l. 125), be to, šiuo el. pašto adresu pranešimus baudžiamojo proceso metu teikė ir jis pats (t. 3, b. l. 55, 90). Taip pat paminėtina, jog ir liudytoja S. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad bendrovės direktorius naudojosi šiuo el. pašto adresu. G. Ą. aplinkybės, jog šį el. paštą buvo perleidęs naudotis kitiems asmenims, nenurodė. Taigi, nekyla abejonių, kad būtent išteisintasis G. Ą. naudojosi šiuo el. pašto adresu bei tai leidžia daryti išvadą, kad G. Ą. dalyvavo įmonės veikloje bei gavęs VMI raštą, jį persiuntė įgaliotam asmeniui – įmonės buhalterei, kuri ir pateikė atsakymą VMI.

22. Be to, aplinkybę, kad G. Ą. dalyvavo įmonės veikloje, patvirtina ir liudytojos S. V. parodymai, kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vienintelis bendrovės direktorius ir akcininkas buvo G. Ą.. Nurodydama, kad visi reikiami dokumentai jai nebuvo teikiami, ji detalizavo, kad direktoriaus prašė, kad šiuos dokumentus pristatytų, teiravosi, kur jie, tačiau gavo atsakymą, kad jis pateikia tiek dokumentų, kiek turi. Taigi, liudytoja patvirtino, kad bendrovės direktorius – t. y. G. Ą. dalyvavo bendrovės veikloje, ji dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų bendravo su juo. Nors liudytoja, apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl sveikatos būklės ji negali atsakyti į daugelį klausimų, tačiau ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, nors apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. V. nurodė, kad G. Ą. nėra mačiusi, jai įmonės dokumentus atveždavo ne jis, tačiau teismas šia parodymų dalimi nesiremia, nes parodymai prieštarauja kitiems objektyviems ir nekeliantiems abejonių įrodymams. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus išsamius parodymus, taip pat į tai, jog šiuos parodymus patvirtino ir liudytojos J. A. parodymai. J. A. parodė, kad buhalterė S. V. jai nurodė, jog ji suvesdavo įmonės apskaitą pagal dokumentus, kuriuos pateikdavo G. Ą.. Ji iš pokalbių su buhaltere suprato, kad už pinigų nuėmimą buvo atsakingas G. Ą.. Ji sakė, kad G. Ą. labai bijo, jog „viso šio reikalo neperduotų FNTT“. Buhalterė kalbėdama apie vadovą vadino jį vardu – G., minėjo ir pavardę, sakė, kad jie yra pažįstami. Priežasčių, dėl kurių J. A. būtų suinteresuota apkalbėti G. Ą. ar S. V., nenustatyta. Be to, svarbu pažymėti, kad tai, jog šias aplinkybes galėjo nurodyti J. A., patvirtino ir pati S. V., apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios S. V. J. A. nurodytos aplinkybes – t. y. jog ji su G. Ą. buvo pažįstami, jog ji žinojo, iš kokio jis miesto ir kt., vertinant jas kitų, nustatytų aplinkybių kontekste, tame tarpe ir to, jog į išteisintojo G. Ą. naudojamą el. pašto adresą siųstą paklausimą atsakymą pateikė būtent S. V., patvirtina, jog ji dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo bendravo su G. Ą., o ne kitu asmeniu, kuris prisistatė jo vardu.

23. Be to, šį teismo įsitikinimą apie G. Ą. dalyvavimą įmonės veikloje patvirtina ir tai, jog vadovaujantis VMI duomenimis, G. Ą. buvo mokamas atlyginimas (šią aplinkybę patvirtino liudytoja J. A., atlikusi bendrovės patikrinimą).

24. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad G. Ą. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Todėl jis buvo atsakingas už bendrovės turtą, kuris buvo jo žinioje ir kurį privalėjo saugoti, gausinti bei užtikrinti jo tinkamą ir efektyvų naudojimą.

25. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0773-624 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo pasisavintos G. Ą. savo žinioje turint šios bendrovės grynuosius pinigus (167 312,93 Eur), taip pat per 148 kartus įvairiuose bankomatuose Kauno mieste išgryninus pinigus bei nepateikiant dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kaip minėta prieš tai, AB Šiaulių bankas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo išgryninti bendrovės pinigai, AB Šiaulių banke atidarė, ją valdyti galėjo bei naudos gavėjas buvo būtent G. Ą.. Liudytoja S. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji bendrovės pinigų nevaldė, banko kortelės neturėjo, elektroninės bankininkystės duomenų taip pat. Už atsiskaitymus su tiekėjais buvo atsakingas bendrovės direktorius. Pas jį turėjo būti bendrovės banko kortelė, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys (nors liudytoja ir nurodė, kad nežino, ar tik bendrovės vadovas disponavo bendrovės banko kortele, elektronine bankininkyste). Apklausta apeliacinės instancijos teisme ji taip pat nurodė, kad bankiniais instrumentais (generatoriumi, banko kortele ir kt.) pagal įmonės dokumentus disponavo G. Ą..

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra duomenų, pagrindžiančių, jog būtent G. Ą. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigu, šį savo argumentą grindė tuo, kad bent dalies grynųjų pinigų G. Ą. negalėjo išgryninti, nes tuo metu buvo užsienyje, todėl kitas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo nenustatytas, galimai disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis, galimai grynino pinigus Lietuvos Respublikoje esančiuose bankomatuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog dokumentuose užfiksuotas G. Ą. išvykimas nesuponuoja išvados, jog pastarasis negalėjo atvykti (o po to ir išvykti) kitomis transporto priemonėmis (pvz. automobiliu), kas neatsispindi sienos kirtimus fiksuojančiuose dokumentuose, be to, G. Ą. ir buvo kaltinamas tuo, jog bendrovės lėšas pasisavino veikdamas kartu su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę – t. y. tai, jog pasisavindamas bendrovės pinigus G. Ą. veikė kartu su kitu asmeniu, patvirtina liudytojo R. K. parodymai, kuris nurodė, kad jis akcijų pirkėją matė du kartus bei abu kartus dalyvavo tas pats pirkėjas, atvykęs su kitu asmeniu. Apie įmonės pirkimą jie kalbėjo abu. Teismų praktikoje nurodoma, kad jei byloje yra nenustatytas bendrininkas (be kita ko, vykdytojas), kaltininkui, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti inkriminuojamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-370-693/2017, Nr. 2K-247-719/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 nurodyta, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiklą, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Šiuo atveju liudytojas R. K. nurodė, kad abu asmenys, atvykę pirkti bendrovę, buvo panašaus amžiaus, jie abu diskutavo apie įmonės pirkimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nenustatytas asmuo, su kuriuo bendrininkavo G. Ą., buvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią nusikalstamą veiką, taip pat jo elgesys nekelia įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus. Tai, jog šioje byloje nenustatytas asmuo kartu dalyvavo perkant bendrovę, ne kartą išgrynino bendrovės pinigus, patvirtina jo indėlį darant šią nusikalstamą veiką. Aplinkybių, jog G. Ą. bendrovės banko duomenimis, mokėjimo kortelę perdavė kitam asmeniui teisėtai, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir G. Ą.. Aukščiau nurodyti įrodymai, jog G. Ą. vienintelis turėjo prieigą prie bendrovės mokėjimo kortelės ir banko duomenų, leidžia daryti išvadą, jog nenustatytas asmuo, su kuriuo G. Ą. bendrininkavo, pinigus išgrynino apie tai neabejotinai žinant G. Ą. bei tai leidžia spręsti apie jų tyčios bendrumą.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas G. Ą. sumanymas disponuoti paminėtu bendrovės turtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (interesais). G. Ą. jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, nepateikė. Liudytojos S. V. teigimu, ji prašė direktoriaus, kad jis pateiktų trūkstamus dokumentus, sąskaitas ir pan. Taigi, jis neabejotinai žinojo, apie tai, jog nėra dokumentų, pagrindžiančių bendrovės, kurios vadovas ir akcininkas jis yra, lėšų panaudojimą. Tačiau, liudytojos teigimu, jis nurodė, kad šių dokumentų neturi. Kaip minėta, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0773-624 nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu 2021 m. balandžio 30 d. raštu G. A. buvo paprašyta paaiškinti, kur nuimti gryni pinigai buvo panaudoti vykdant bendrovės ekonominę veiklą ir pateikti nuimtų grynų pinigų panaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus. 2021 m. birželio 1 d. raštu bendrovės įgaliota atstovė – buhalterė (nors minėtame patikrinime nurodoma, kad G. Ą.) pateikė informaciją tik dėl bendrovės pardavimo sandorių su MB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimo ir dokumentų apie grynų pinigų panaudojimą nepateikė. Taigi, minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad G. A. gautos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos ir negrąžintos. Nors piniginės lėšos buvo užpajamuotos G. Ą. avansinėje apyskaitoje, tačiau faktiškai šiomis piniginėmis lėšomis naudojosi (jomis disponavo) bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas G. Ą.. Kartu pažymėtina, kad nustačius, jog žinioje esantis turtas pasisavintas, nereikalaujama nustatyti konkrečių pasisavinto turto panaudojimo, kaltininko ar kito asmens praturtėjimo aplinkybių. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad G. Ą., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinojo ir suprato, jog yra atsakingas už lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Neabejotina, kad taip pasielgęs su jo žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – t. y. gavęs savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – 167 312,93 Eur, taip pat dalį grynųjų pinigų išgryninęs pats, o dalį – suteikęs galimybę išgryninti nenustatytam bendrininkui, bei nepateikdamas duomenų apie pinigų panaudojimą, negrąžindamas į bendrovės kasą, neįnešdamas į bendrovės banko sąskaitą, jis suvokė, jog tokiu būdu didelės vertės svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, laikotarpiu, kai G. Ą. disponavo ir naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis savo nuožiūra, bendrovė neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto (piniginių lėšų), ir tokiu būdu šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala. Todėl G. Ą. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį.

29. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad G. Ą. pasisavino kaltinime nurodytą pinigų sumą. Nustatyta, kad G. Ą. pagal patikslintą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, jog, be kita ko, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. išgrynino 98 110 Eur bei juos pasisavino. Kaltinime nurodyta, kad šiuos pinigus G. Ą. su bendrininku išgrynino per 148 kartus bei išvardijama, kuriame bankomate, kuriuo metu ir kokia pinigų suma buvo išgryninta. Visgi, suskaičiavus kaltinime nurodytas, per 148 kartus išgrynintas, sumas, nustatyta, kad jos sudaro 92 410 Eur, o ne 98 110 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai tikslintina pinigų suma, kurią G. Ą. kartu su nenustatytais asmenimis pasisavino, nurodant, kad G. Ą., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, per 148 kartus įvairiuose bankomatuose Kauno mieste išgrynino 92 410 Eur.

Dėl BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

30. Pagal BK 209 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių.

31. Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad būtent toks valdymas lėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, Nr. 2K-261-648/2017 ir kt.). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

32. Nagrinėjamu atveju G. Ą. buvo kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką dėl to, kad pasisavino bendrovės pinigines lėšas, padarydamas bendrovei 265 422,93 Eur nuostolį, ir tokiu būdu dėl sąmoningai blogo valdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko savo turto – 265 422,93 Eur, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, kas sąlygojo jos nemokumą, nulėmusį 2020 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, padarant didelę, 147 209,69 Eur turtinę žalą Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintiems kreditoriams.

33. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo (bankroto) byla (t. 1, b. l. 56-59). To paties teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas G. Ą. (t. 1, b. l. 11-15).

34. Šiame nuosprendyje jau buvo įvertintos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių piniginių lėšų – 259 722,93 Eur pasisavinimo. Akivaizdu, jog dėl tokių G. Ą. veiksmų buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kokią tiksliai pinigų sumą pasisavino būtent G. Ą.. BK 209 straipsnyje nurodyta veika padaryta realizuojant aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, objektyviuosius požymius, kas įtakojo įmonės veiklą, be to, nebuvo siekiama padengti bendrovės kreditorių reikalavimų. Taigi, G. Ą. inkriminuotais veiksmais buvo padarytas nuostolis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 209 straipsnį taikyti būtina nustatyti, ar šie veiksmai sąlygojo įmonės bankrotą, o kartu ir padarė didelės žalos kreditoriams.

35. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius pateikė galutinį bendrovės kreditorių sąrašą – nurodė, kad patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai: (duomenys neskelbtini) – 1430 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur, (duomenys neskelbtini) – 933,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 528 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur, (duomenys neskelbtini) - 918 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur, (duomenys neskelbtini) – 830 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur, (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 250 Eur, (duomenys neskelbtini) – 750 Eur, (duomenys neskelbtini) - 850 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 810 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 63 475,47 Eur. Be to, nemokumo administratorius pateikė Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtintas bei patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (t. 2, b. l. 33-51).

36. Šio nuosprendžio 18 pastraipoje išdėstytame 2021 m. liepos 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr) FR0680-234 nurodyta, kad G. Ą. 2020 m. vasario 17 d., kaip atskaitingas asmuo, Bendrovei buvo skolingas 265 422,93 Eur (167 312,93 Eur + 98 110 Eur), o įmonės skola tiekėjams 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 291 816,70 Eur. Bendrovės, skolingos tiekėjams, vadovas pagal avansines apyskaitas ir tiesiogiai nuo sąskaitų nepagrįstai pasiėmė dideles pinigų sumas. Tokie bendrovės veiksmai neturi jokio ekonominio ir verslo pagrindimo (t. 2, b. l. 4-14).

37. Liudytoja Š. P., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ darbuotoja, nurodė, kad buvo nustatyta, jog įmonė teikdavo paslaugas, klientai mokėdavo pinigus, o pinigus išgrynindavo G. Ą.. Pinigai būdavo pas atsakingą asmenį, tačiau kur jis išleisdavo pinigus, dokumentų nebuvo. Atsiskaitymas vyko tik su vienu klientu. Jeigu visi pinigai būtų buvę įmonėje, įmonė nebūtų bankrutavusi, būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais, nes išgryninta pinigų suma buvo didesnė už kreditorinių reikalavimų sumą. (t. 3, b. l. 124-127).

38. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto bendrovės kreditorių sąrašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai sudarė iš viso 147 209,69 Eur sumą. Taip pat, kaip minėta aukščiau šiame nuosprendyje, nustatyta, kad G. Ą. su bendrininkais pasisavino 259 722,93 Eur sumą. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, bankroto procedūrų metu nebuvo galimybės kompensuoti kreditoriams atsiradusios žalos, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą – priimtame sprendime dėl likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos konstatuota, kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neturi, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 147 209,69 Eur (civilinė byla Nr. eB2-55-638/2024). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad G. Ą. veiksmai – bendrovės turto pasisavinimas turėjo esminės reikšmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotui.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. Ą., būdamas bendrovės akcininku bei direktoriumi, žinodamas, jog jo valdoma bendrovė turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, sąmoningai nedidino jos kapitalo, nevystė bendrovės veiklos, o sistemingai išgrynindavo bendrovės pinigus bei turimus pinigus pasisavindavo. Tokiu būdu G. Ą. tyčia pablogino bendrovės finansinę padėtį ir esmingai pasunkino jos kreditorių galimybes atgauti skolas. G. Ą., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdė ir atliko tyčinius, priešingus bendrovės interesams veiksmus, dėl kurių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, t. y. jis su bendrininkais pasisavino 259 722,93 Eur vertės bendrovės turtą, kurį galėjo panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti. Bendrovės bankroto byloje patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas leidžia spręsti, jog šios bendrovės kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. Taigi, tokie G. Ą. veiksmai nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė labai didelę – 147 209,69 Eur turtinę žalą jos kreditoriams. Akivaizdu, kad G. Ą., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus – t. y. pasisavindamas bendrovės pinigus, suvokė, kad savo veika kelia pavojų įmonės galimybei atsiskaityti su kreditoriais bei šiems gauti savo teisėtų turtinių reikalavimų patenkinimą, numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala ne tik kreditoriams, bet ir, pirmiausiai, pačiai įmonei bei jos mokumui ir normaliam funkcionavimui kaip ūkio subjektui ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad G. Ą. veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą įmonės žlugdymą ir kreditorių interesų nepaisymą, sąmoningą bendrovės nemokumo būklės sukūrimą. G. Ą. veiksmai buvo žalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent jo veiksmai nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad G. Ą. sąmoningai blogai valdė įmonę ir tai nulėmė jos bankrotą bei dėl to padarė labai didelės turtinės žalos kreditoriams.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ar jų atstovai, neišsiaiškinta, ar jie iš tikrųjų patyrė turtinę žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio, nors pagal teismų suformuotą praktiką, tai privaloma buvo padaryti. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ir jų patirta turtinė žala yra nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kurioje yra patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šie duomenys yra prijungti prie šios baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b. l. 56-82, 86-87) bei tinkamai ištirti, juos pagarsinant (t. 4, b. l. 18-19). Be to, baudžiamojo proceso metu buvo apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Reniva“ atstovė – liudytoja Š. P., kuri, be kita ko, nurodė ir aplinkybes, susijusias su žala kreditoriams – t. y. nurodė, kad bankroto proceso eigoje atsirado kreditoriniai reikalavimai (t. 3, b. l. 124-127). Be kita ko, paminėtina, jog įmonės bankroto administratorius, gina ir visų kreditorių, o taip pat ir juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o klausimą dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo išsprendžia teismas, juos tvirtindamas arba ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl, nesant jokių pagrįstų abejonių dėl finansinių reikalavimų susidarymo bei jų dydžio (kaip yra šioje byloje) bei teismui atlikus jų pagrįstumo patikrą bankroto byloje tuo klausimu priėmus procesinius sprendimus, nebuvo būtina dar kviesti ir apklausti kiekvieno kreditoriaus baudžiamojoje byloje, nes tą patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo ištirti, o tiek kreditorių, tiek įmonės interesus ginantis bankroto administratorius (jo įgaliotas asmuo) buvo apklaustas procese laikantis BPK nustatytos tvarkos, ir šie įrodymai atitinka tiek leistinumo, tiek sąsajumo, tiek pakankamumo kriterijus, kad būtų galima jais vadovautis ir spręsti ar buvo padaryta nusikalstama veika bei pažeisti juridinio asmens interesai, ar ne. Todėl apibendrinant spręstina, kad šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas, ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apklausti bendrovės kreditorius buvo netikslinga, nes jų patirtą žalą patvirtino kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

41. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju grindžiant G. Ą. kaltę padarius BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nebuvo vadovaujamasi tik bankroto byloje surinktais duomenimis. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamo bankroto iniciavimo pagrindas yra civilinė byla dėl įmonės bankroto, kadangi vienas iš būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių ir yra įmonės bankrotas. Todėl, analizuojant BK 209 straipsnio 1-2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, visais atvejais yra vertinami civilinėje byloje dėl įmonės bankroto iškėlimo surinkti duomenys. Be to, kaip nurodyta aukščiau, G. Ą. kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, pagrindžia ne tik bankroto bylos duomenys, kurie prijungti prie šios baudžiamosios bylos bei tinkamai ištirti, tačiau ir aukščiau šiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl G. Ą. veiksmų, tyčia pasisavinant bendrovės turtą, kurio dydis buvo didesnis nei bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, taip pat VMI patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, nemokumo administratorės atstovo nurodytos aplinkybės.

42. Taip pat paminėtina, kad šiuo nuosprendžiu patikslinus BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes – t. y. pasisavintą pinigų sumą, taip pat patikslinamos BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nurodant, kad G. Ą. su bendrininkais išgrynintų pinigų dalis, kuri nebuvo užpajamuota, sudaro 92 410 Eur, o nepanaudotų pinigų likutis 2020 m. gegužės 31 d. datai sudarė 167 312,93 Eur. Šiuos pinigus G. Ą. pasisavino, padarydamas bendrovei 259 722,93 Eur nuostolį, ir tokiu būdu dėl sąmoningai blogo valdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko savo turto – 259 722,93 Eur, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, kas sąlygojo jos nemokumą, nulėmusį 2020 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, padarant didelę, 147 209,69 Eur turtinę žalą.

43. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, G. Ą. buvo kaltinamas pagal netinkamą BK straipsnio dalį – t. y. BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nustatyta, jog G. Ą. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 209 straipsnio redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. BK 212 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2105 redakcija) buvo numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių. BK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad G. Ą. veiksmais kreditoriams padaryta žala yra 147 209,69 Eur (t. y. 2 944,1938 MGL), kas pagal BK 212 straipsnio nuostatas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažįstama labai didele, o ne didele žala, kaip nurodyta G. Ą. kaltinime. Todėl, teismo vertinimu, prokuroras, perkvalifikuodamas G. Ą. padarytą nusikalstamą veiką pagal naują šio straipsnio redakciją, nepagrįstai G. Ą. veiksmus kvalifikavo pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri numato atsakomybę asmeniui, padariusiam kreditoriams didelę turtinę žalą, o ne pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri numato atsakomybę asmeniui, padariusiam kreditoriams labai didelę turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK 209 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra didesnė (iki septynerių metų) nei galiojusio BK 209 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė (iki trejų metų), tačiau šiuo konkrečiu atveju vien ši aplinkybė nelemia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties pabloginimo, nes galiojančio įstatymo sankcijoje numatyta ir alternatyvi, švelnesnės rūšies bausmė – bauda. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar asmens veika, kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuotina pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. sprendžiant ar naujesnė redakcija švelnina asmens padėtį, teismai vadovaujasi jau galiojančia teismine praktika, kad tais atvejais, kai naujos redakcijos BK straipsnio sankcijos žemutinė riba mažinama, o viršutinė riba didinama, baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pagal kurias sprendžiama kokios rūšies ir dydžio bausmę yra pagrindas skirti. Todėl, vienose baudžiamosiose bylose teismai, nusprendę, kad tikslinga skirti asmeniui ne terminuoto laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę – baudą, vertina BK 209 straipsnio 2 dalį kaip asmens padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-449/2024). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytą teismų praktiką bei atsižvelgus į tai, jog šiuo atveju yra pagrindas G. Ą. skirti bausmę – baudą (apie tai teisėjų kolegija plačiau pasisakys analizuojant klausimą dėl G. Ą. skiriamų bausmių, tačiau šiame kontekste paminėtina ir tai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, G. Ą. už šią nusikalstamą veiką taip pat prašė skirti baudą, kuri yra numatyta tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 šio straipsnio redakcijoje, o ankstesnėje redakcijoje galimybė skirti baudą numatyta nebuvo), teisėjų kolegija sprendžia, jog G. Ą. padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Visgi, atsižvelgiant į tai, jog G. Ą. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), jo nusikalstama veika pagal BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuojama, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali bloginti G. Ą. teisinės padėties dėl to nesant skundo.

Dėl bausmės

44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

45. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. Ą. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje. Už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

46. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas G. Ą. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. G. Ą. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – G. Ą. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad G. Ą. anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka – 3 metų laikotarpyje baustas net 11 kartų (2022 m. lapkričio 22 d. duomenimis). G. Ą. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba.

47. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, jog atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus G. Ą. charakterizuojančias bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, G. Ą. skirtina švelniausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydžius, artimus minimaliam. Bausmės tikslai gali būti pasiekti už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas skiriant turtinio pobūdžio bausmes. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o vadovaujantis 4 punktu, už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, už BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama 300 MGL dydžio bauda, o už 209 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 100 MGL dydžio bauda. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, nustatant galutinę subendrintą 300 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo

48. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo G. Ą. jos naudai 265 422,93 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 104-105).

49. Civilinės ieškovės atstovas K. D. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme bei paaiškino, kad civilinio ieškinio reikalavimo sumą nustatė VMI atlikusi patikrinimą. Taip pat paaiškino, kad buvo inicijuota atskira civilinė byla ne dėl piniginių lėšų, o dėl to, kad G. Ą. dar 2019 m. liepos mėn. turėjo inicijuoti nemokumo bylą, jis tos pareigos neįgyvendino, todėl nuo 2019 m. liepos mėn. iki bankroto bylos iškėlimo atsirado įsipareigojimai dėl tinkamo pareigų nevykdymo. Dėl to buvo priimtas sprendimas už akių ir reikalavimo teisė pagal teismo patvirtintą tvarką buvo parduota, tačiau tai yra atskiras žalos pagrindas ir dydis, nesusijęs su civilinio ieškinio dydžiu šioje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 110-111).

50. Pirmosios instancijos teismas, G. Ą. išteisinęs, civilinį ieškinį atmetė. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, klausimas dėl civilinio ieškinio sprendžiamas iš naujo.

51. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2004). Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia turtinė žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmuo teisiamas, padarymo, ir turi būti priimtas sprendimas šią žalą atlyginti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Ą., šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal, be kita ko, BK 183 straipsnio 3 dalį, kartu su bendrininkais pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas) – 259 722,93 Eur. Taigi, dėl kaltų G. Ą. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą.

52. Visgi, vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad yra priimtas sprendimas dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos (civilinė byla Nr. eB2-55-638/2024). Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 11 d. Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išregistruota likvidavus dėl bankroto. Teismų praktikoje nurodoma, kad bankrutavusi įmonė kaip juridinis asmuo nustoja egzistavęs, kai yra priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009). Taigi, pasibaigus juridiniam asmeniui – civilinei ieškovei, G. Ą. prievolė šiam juridiniam asmeniui taip pat baigėsi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Procese likus vienai šaliai byla dėl civilinio ieškinio negali būti nagrinėjama. Kai vienas iš ginčijamo teisinio santykio dalyvių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, o jo nesant bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis, 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2009). Šiuo atveju duomenų apie civilinės ieškovės procesinių teisių perėmimą bankrutavusios įmonės administratorius nepateikė ir kitas asmuo į procesą neįstojo (civilinės ieškovės atstovas apie vykstantį baudžiamosios bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuojamas). Todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 8 punktu, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

53. Tačiau, kaip minėta, G. Ą. veiksmai, pasisavinus likviduotos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 259 722,93 Eur pinigines lėšas, yra įrodyti. Taigi, nagrinėjamu atveju iš nusikalstamos veikos gautas turtas – piniginės lėšos (nusikalstamos veikos rezultatas) liko už nusikalstamos veikos padarymą pripažinto kaltu asmens žinioje.

54. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju nusikalstamu būdu G. Ą. užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo kaltininko padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

55. Todėl, nutraukus procesą dėl civilinės ieškovės – pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio, teismui atsirado teisinis ir faktinis pagrindas konfiskuoti iš G. Ą. jo neteisėtai pasisavintą svetimą turtą (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, asmuo liktų praturtėjęs dėl savo nusikalstamų veiksmų.

56. Vadovaujantis teismų praktika, turto konfiskavimas netaikomas, jei šis turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba tenkinamas jo civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, t. y. nėra siejama su įvykiais ateityje, jie jau turi būti įvykę dabar, kad būtų galima netaikyti turto konfiskavimo. Taip pat konfiskuojant iš kaltininko pasisavintų piniginių lėšų atitinkančią pinigų sumą, neturi reikšmės tai, ar įmonė (iš kurios pasisavintos piniginės lėšos) yra veikianti ar bankrutuojanti, likviduota, turi ar neturi kreditorių ir pan. Baudžiamojoje byloje, nesant pareikšto nukentėjusio asmens civilinio ieškinio ar nesant duomenų, kad asmens pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti bendrovei, tačiau nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, šis turtas turi būti konfiskuojamas, nepaisant to, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas ateityje civilinio proceso tvarka ar kad galbūt kažkada vadovas gali savanoriškai įvykdyti prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-626/2024).

57. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-1108-638/2021) priteisė iš G. Ą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 83 734,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (83 734,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, jog priteistą žalos dydį sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d. nutartimis patvirtinti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai reikalavimai 83 734,22 Eur sumai. Priimdamas šį sprendimą už akių, teismas sprendė, kad atsakovas G. Ą., būdamas ieškovės vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratorei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. nesant perduotam bankrutuojančios įmonės turtui bei turtinėms teisėms, administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

58. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į šią skolą 2021 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi už 400 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismas dėl priteistos sumos išdavė vykdomąjį raštą. Kaip matyti iš išteisintojo gynėjos pateiktos 2022 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į šią skolą G. Ą. už 8 000 Eur (t. 3, b. l. 102).

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, nepaisant to, jog buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys nurodytoje civilinėje byloje, nėra pagrindo sumažinti konfiskuotinos sumos dydžio civilinėje byloje priteistos sumos dydžiu, kadangi anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad priteista žala įmonei atlyginta nebuvo bei nebus atlyginta ateityje, o G. Ą. neteisėtai pasisavinti pinigai liko jo žinioje. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, reikalavimo teisę į šią skolą bendrovė perleido už 400 Eur, tačiau šią pinigų sumą bendrovei sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne G. Ą.. Vėliau, G. Ą., siekdamas, kad priteista 83 734,22 Eur suma nebūtų iš jo išieškota, pats ją nusipirko už ženkliai mažesnę – 8 000 Eur sumą bei ją sumokėjo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nusipirkdamas reikalavimo teisę į šią sumą, G. Ą. įmonės patirtos žalos realiai neatlygino. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Todėl, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad G. Ą. dalį pasisavinto turto grąžino bei vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, nėra pagrindo sumažinti iš G. Ą. konfiskuotinos sumos dydžio.

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

60. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarimu G. Ą. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 47-48), paskelbus šį nuosprendį ir jam įsiteisėjus nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis), naikintina (vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi).

61. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kuriuos 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. RE22/04-27-01 pagal perduodamų dokumentų apyrašą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ (viso 17 segtuvų), saugomi Kauno apskrities VPK KPENTV, grąžintini UAB „Reniva“.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo G. Ą. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir priimti naują nuosprendį.

G. Ą. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą.

G. Ą. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. Ą. paskirti galutinę subendrintą 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą.

Išaiškinti G. Ą., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą G. Ą. privalo pateikti pirmosios instancijos teismui. Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Procesą dėl pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“ civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš G. Ą. konfiskuoti 259 722,93 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 93 ct).

Panaikinti G. Ą. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kuriuos 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. RE22/04-27-01 pagal perduodamų dokumentų apyrašą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ (viso 17 segtuvų), saugomus Kauno apskrities VPK KPENTV, grąžinti UAB „Reniva“.