- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2K-170/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Vytautas Kupcike
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „M. ž.“ administratoriaus A. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „M. ž.“ didelės vertės turtinės teisės – 118 996,64 Lt ir 61 929,80 Lt iššvaistymo), nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties.
Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „M. ž.“ administratoriaus apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeitė: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuorodas į BK 30 straipsnį, BPK 303 straipsnio 2 dalies, 307 straipsnio 1 dalies taikymą ir panaikino laikiną nuosavybės teisės A. T. apribojimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti arba kasacinį procesą nutraukti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. buvo kaltinamas, kad, dirbdamas UAB „M. ž.“ direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už UAB „M. ž.“ turtą, 2003 m. birželio 2 d. Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, su UAB „G.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „M. ž.“ už 2000 Lt perėmė 193 966,64 Lt reikalavimo teisę į UAB „A. s. ir k.“ turtą; po to, 2003 m. birželio 9 d. su UAB „A. s. ir k.“ direktore R. B., sudarydamas tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „A. s. ir k.“ pripažino 193 966,64 Lt įsiskolinimą ir įsipareigojo į UAB „M. ž.“ sąskaitą pervesti 75 000 Lt, o jis, UAB „M. ž.“ vardu įsipareigodamas nereikalauti likusios skolos dalies ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „M. ž.“ didelės vertės turtinę teisę – 118 996,64 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. T. buvo kaltinamas, kad, dirbdamas UAB „M. ž.“ direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingas už UAB „M. ž.“ turtą, 2003 m. liepos 24 d. sudarė dvi reikalavimo perleidimo sutartis su K. K. ir N. T., pagal kurias UAB „M. ž.“ iš jų perėmė reikalavimo teises į UAB „G.“ turtą atitinkamai 50 000 Lt ir 85 000 Lt sumas, bei tą pačią dieną jis su UAB „G.“ sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „G.“ pripažino 135 000 Lt įsiskolinimą UAB „M. ž.“ ir įsipareigojo atsiskaityti su UAB „M. ž.“ 73 020,20 Lt suma, o jis įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies – 61 929,80 Lt; taip įsipareigodamas nereikalauti likusios skolos dalies ir jos neišreikalavęs, iššvaistė jo žinioje buvusią UAB „M. ž.“ didelės vertės turtinę teisę – 61 929,80 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „M. ž.“ administratorius A. Č. prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pripažįstant, kad bankrutavusi UAB „M. ž.“ patyrė žalą, o sutartys ir ūkinės operacijos UAB „M. ž.“ buvo finansiškai nenaudingos.
Kasatorius teigė, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl neteisingo nutarties surašymo. Kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti BPK reikalavimai ir suvaržytos civilinio ieškovo teisės, todėl teismai neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Jis nurodė, kad buvo peržengtos civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „M. ž.“ apeliacinio skundo ribos, t. y. apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai pasisakė ne tik dėl A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos (svetimo turto iššvaistymo), bet ir dėl UAB „M. ž.“ patirtų nuostolių, pažeisdamas tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad A. T. veiksmai baudžiamojoje byloje turėjo būti tiriami ir vertinami tik baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, nes civilinės atsakomybės klausimas dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-70-212/2008 ir bus vertinamas pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio nuostatas, nes nepasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akto Nr. 11-800 (08), Nr. 11-1652 (08) išvadų, nenurodydamas motyvų. Kasatoriaus manymu, buvo pažeistos proceso dalyvių teisės (BPK 256 straipsnis), prokurorui pakeitus kaltinimą pakeičiant faktines aplinkybes pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir tokiu atveju nebuvo leista pasisakyti civiliniam ieškovui ir kitiems proceso dalyviams. Teismai neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas (juridinio asmens vadovo atsakomybę, kreditorinių reikalavimų įgyvendinimą), neįvertino, kad bankroto byla keliama tik tada, kai įmonė tampa nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriumi. Kasatoriaus teigimu, teismas neįvertino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra prieštaringos (nustatė, kad A. T. atsisakė turtinės teisės ir taip ją iššvaistė ir kartu nenustatė, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus). Be to, apeliacinės instancijos teismas netyrė priimtų pakeistame kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios atskleistos Akcinių bendrovių įstatyme (22 straipsnio 1, 8 dalys, 38 straipsnio 12 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o procesas nutrauktinas.
Procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas (kaltinamasis). Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Procese likus vienai šaliai byla dėl civilinio ieškinio negali būti nagrinėjama. Kai vienas iš ginčijamo teisinio santykio dalyvių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, o jo nesant bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis, 293 straipsnio 8 punktas). Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese, t. y. pateikti teismui atitinkamus įrodymus, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas.
Iš kasaciniam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį pareiškusi uždaroji akcinė bendrovė „M. ž.“ yra likviduota ir 2009 m. gegužės 13 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Šis juridinis faktas įvyko po kasacinio skundo padavimo. Duomenų apie kasatoriaus procesinių teisių perėmimą bankrutuojančios įmonės administratorius nepateikė ir kitas asmuo į procesą neįstojo. Bankrutuojančios įmonės administratoriui apie bylos nagrinėjimą pranešta 2009 m. balandžio 15 d. BPK nustatyta tvarka.
Kolegija konstatuoja, kad iš proceso pasitraukus kasatoriui UAB „M. ž.“ bylos nagrinėjimas negalimas. Todėl kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o kasacinis procesas nutrauktinas (BPK 381 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Bankrutavusios UAB „M. ž.“ administratoriaus kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti.