- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1108-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00181-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- G. Ą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „U. I.“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui G. Ą. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojanti UAB „U. I.“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. Ą. priteisti 83 734,22 Eur žalai atlyginti, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „U. I.“, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. Ieškovė VĮ Registrų centre įregistruotas 2018 m. liepos 31 d. Nuo 2019 m. birželio 18 d. ieškovės vadovas ir akcininkas buvo G. Ą.. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d. nutartimis patvirtinti ieškovės finansiniai reikalavimai 83 734,22 Eur sumai. Ieškovė nuo 2019 m. liepos mėn. nustojo atsiskaitinėti su kreditoriais ir nuo to laiko įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo, kurie ieškovės bankroto byloje patvirtinti 83 734,22 Eur sumai, todėl laikytina, kad jau nuo 2019 m. liepos mėnesio ieškovė buvo nepajėgi atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Duomenų, kad ieškovė 2019 m. liepos mėnesį būtų turėjusi pakankamai turto ar piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais – nenustatyta, todėl spręstina, kad 2019 m. liepos mėnesį ieškovė buvo nemoki. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir akcininku, nesiėmė aktyvių veiksmų, t. y. nepateikė teismui pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą, o toliau didino ieškovės skolas kreditoriams. Ieškovės bankroto byloje atsakovas neperdavė administratoriui ieškovės dokumentų ir turto.
Ieškovė taip pat prašo priimti sprendimą už akių, esant civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytiems pagrindams. Ieškovės bankrutuojančios UAB „U. I.“ ieškinys priimtas 2021 m. balandžio 13 d. ir tos pačios dienos teisėjos rezoliucija bei pranešimu atsakovui G. Ą. nustatytas keturiolikos dienų terminas, per kurį jis privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti atsakovo darbovietėje UAB „Traidenis“ 2021 m. balandžio 30 d. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Taigi, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.
Iš byloje esančių ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „U. I.“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 21 d. Šia nutartimi UAB „U. I.“ valdymo organai buvo įpareigoti per dešimties dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas ir nemokumo administratorei įmonės turtas bei visi dokumentai būtų perduoti, byloje nėra. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d. nutartimis patvirtinti ieškovės finansiniai reikalavimai 83 734,22 Eur sumai. Bankrutuojančios UAB „U. I.“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas G. Ą..
Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
Šiuo atveju atsakovas G. Ą., būdamas ieškovės vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratorei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visų dokumentų, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Dėl atsakovo G. Ą. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d. nutartimis UAB „U. I.“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma 83 734,22 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. nesant perduotam bankrutuojančios įmonės turtui bei turtinėms teisėms, administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 83 734,22 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 1 481 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovo G. Ą., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „U. I.“, j. a. k. 304885879, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva, naudai priteisti 83 734,22 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus, 22 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (83 734,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo G. Ą., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 481 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.