- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1069-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-096836-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7905-1089/2019 pagal pareiškėjo I. R. prašymą dėl šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto panaikinimo. Suinteresuoti asmenys byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vevira“, V. P. ir D. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. R. prašė: i) pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 ieškovą į I. R.; ii) panaikinti V. P. išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2018-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018 buvo pripažintos negaliojančiomis tarp suinteresuotų asmenų V. P. ir BUAB „Vevira“ 2010-03-31 sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys. Aptartu sprendimu panaikinta ir reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 ieškovė BUAB „Vevira“ buvo pakeista nauju ieškovu V. P.. BUAB „Vevira“ visas teises ir pareigas, susijusias su įmonės teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, perleido pareiškėjui pagal 2019-01-02 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo BUAB „Vevira“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Administratoriai LT“, atsiliepime prašė procesinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo atmetė, o prašymą dėl šalies pakeitimo paliko nenagrinėtą.
3.1. Apylinkės teismas nurodė, jog jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovui išduotas vykdomasis raštas ir jo pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, prašymas dėl ieškovo pakeitimo turi būti teikiamas ne teismui, bet antstoliui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 V. P. byloje buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos, priteistos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimu, išieškojimo iš I. R. ir D. R.. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Arminui Naujokaičiui. Aptartų aplinkybių pagrindu sprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl ieškovo pakeitimo nagrinėtinas ne CPK 48 straipsnio 1 dalyje, bet CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl prašymą paliko nenagrinėtą. Išaiškintino, kad dėl ieškovo pakeitimo pareiškėjas turėtų kreiptis į antstolį.
3.2. Nustatė, kad pareiškėjas prašymą panaikinti V. P. civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 išduotą vykdomąjį raštą jau buvo pateikęs anksčiau, kuris buvo išnagrinėtas ir netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009. Naujų argumentų, kurie nebuvo nurodyti 2018-12-19 prašyme ir įvertinti teismo 2018-12-21 nutartimi, pareiškėjas nenurodė. Sprendė, kad nėra pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Papildomai nurodė, kad vykdomasis raštas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu panaikinamas teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti ir civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, pašalinant iš bylos netinkamą ieškovą V. P., pakeisti procese tinkamą civilinę ieškovę iš BUAB „Vevira“ į jos teisių perėmėją I. R. bei panaikinti netinkamam išieškotojui V. P. neteisėtai išduotą vykdomąjį raštą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.
4.1. Prašymo esmę sudarė šalies pakeitimo klausimo išsprendimas ir be teisinio pagrindo įtrauktam į bylą asmeniui išduoto vykdomojo rašto panaikinimas. Teismas klaidingai nurodė, kad byloje ieškovui yra išduotas vykdomasis raštas ir pradėti vykdymo veiksmai. Suinteresuotas asmuo V. P. išieškotoju tapo bei vykdomasis raštas teismo jam išduotas tuo pagrindu, jog jis buvo įtrauktas į bylą ieškovu. Tarp suinteresuotų asmenų V. P. ir BUAB „Vevira“ 2010-03-31 sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis Šiaulių apygardos teismo 2018-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018. Dėl šios priežasties šalių padėtis civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 turi būti atstatoma į tą proceso padėtį, kuri buvo iki 2012-03-06 priimtos nutarties pakeisti ieškovą iš BUAB „Vevira“ į V. P.. Suinteresuotas asmuo V. P., kaip be teisinio pagrindo įtrauktas į bylą asmuo, turi būti iš bylos pašalintas, o neteisėtai į bylą įtrauktam ieškovui išduotas vykdomasis dokumentas turi būti panaikintas, o ne tęsiamas jo vykdymas.
4.2. Vykdomasis raštas teisėtam ieškovui neišduotas, o teisėtas išieškotojas jo vykdyti nepateikė, todėl procesinės teisės negali būti perimamos vykdymo procese. Pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo, todėl pareiškėjo prašymas spręstinas CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas iš suinteresuoto asmens V. P. teisių neperėmė nei byloje, nei vykdymo procese, nes pastarasis teisių neturėjo. Tarp suinteresuoto asmens V. P. ir pareiškėjo nebuvo susitarimų dėl procesinių teisių perėmimo, nepriimta sprendimų, kuriuose būtų nurodoma, jog šalimi/išieškotoju yra suinteresuotas asmuo V. P. Pareiškėjas procesines teises perėmė iš BUAB „Vevira“, kuri materialias teises turėjo reiškiant ieškinį ir turi šiuo metu. Ieškovei BUAB „Vevira“ nebuvo išduotas vykdomasis raštas, dėl ko ji nebuvo laikoma išieškotoja. Kadangi iš bylos V. P. nepašalintas, visi netinkamai šaliai išduoti procesiniai dokumentai laikytini niekiniais. V. P. pašalinus iš bylos, jam išduotas vykdomasis raštas netenka galios. Pagal netinkamai išduotą vykdomąjį raštą išieškotojas negali būti keičiamas antstolio.
4.3. Argumentai, esą vykdomojo rašto panaikinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018-12-21 niekiniai, nes prašyme, dėl kurio buvo priimta aptariama teismo nutartis, remiamasi kitomis aplinkybėmis. Prašymo padavimo teismui metu nebuvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp BUAB „Vevira“ ir pareiškėjo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti suinteresuotam asmeniui išduotą vykdomąjį raštą bei palikta nenagrinėta prašymo dalis, kuria buvo prašoma pakeisti šalį civilinėje byloje Nr. 2-306-592/ 2009.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
14. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog:
14.1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 iš (atsakovų) I. R. ir D. R. solidariai (ieškovei) UAB „Vevira“ priteista 6 062,25 Eur (20 931,74 Lt) be pagrindo įgyto turto, 621,47 Eur (2 145,80 Lt) palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų nuo 6 683,72 Eur (23 077,54 Lt) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2008-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalis iš (atsakovų) I. R. ir D. R. (ieškovui) UAB „Vevira“ 490,13 Eur (1 692,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų;
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-547-585/2012 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą paliko nepakeistą, taip pat pakeitė ieškovą BUAB „Vevira“ jo procesinių teisių perėmėju V. P. Iš aptartos nutarties motyvų matyti, jog BUAB „Vevira“ procesiniu teisių perėmėju V. P. buvo pakeista pagal naujojo kreditoriaus prašymą, pagrįstą tarp V. P. ir BUAB „Vevira“ 2010-03-31 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi;
14.3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-20 išieškotojui V. P. išdavė vykdomąjį raštą įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 pagrindu;
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Šiaulių apygardos teismo 2018-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2019 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-096836-2016-7) buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-55-1051/2018 ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas bei pripažinta negaliojanti ir niekinė tarp (atsakovo) V. P. ir BUAB „Vevira“ 2012-03-31 sudaryta perleidimo sutartis nuo sudarymo momento, pagal kurią BUAB „Vevira“ perleido (atsakovui) V. P. reikalavimo teisę į (trečiųjų asmenų) I. R. ir D. R. 6 062,25 Eur skolą, šalis grąžinant į pirminę padėtį iki teisės pažeidimo, taikė restituciją natūra bei grąžino (ieškovei) BUAB „Vevira“ visas reikalavimo iš trečiųjų asmenų teises.
14.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 nustatyta, jog vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 pagrindu, buvo pateiktas vykdyti antstoliui Arminui Naujokaičiui.
Dėl prašymo dalies palikimo nenagrinėta
15. Pareiškėjas I. R. prašė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 ieškovą į I. R.. Apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjas su prašymu dėl šalies pakeitimo, esant pradėtiems vykdymo veiksmams, turi kreiptis ne į teismą pagal CPK 48 straipsnyje numatytą tvarką, o į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį pagal CPK 596 straipsnyje numatytą tvarką, todėl prašymą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas su aptarta apylinkės teismo išvada nesutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, pritaria apylinkės teismo nurodytai pozicijai. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Galiojantis CPK numato šias civilinio proceso stadijas: civilinės bylos iškėlimo stadiją (CPK 135–138 straipsniai), pasirengimo teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui stadiją (CPK 225–233 straipsniai), teisminio civilinės bylos nagrinėjimo stadiją (CPK 153–224, 234–298 straipsniai), neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų (apeliacijos) peržiūros stadiją (CPK 301–339 straipsniai), įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros stadija (kasacija ir proceso atnaujinimas) (CPK 340–374 straipsniai) bei vykdymo proceso stadiją (CPK 583–779 straipsniai). Kiekvienai civilinės bylos proceso stadijai būdinga tik jai taikytinų taisyklių visuma (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Nustatyta, kad juridiniai faktai, nulėmę šalies, t. y. suinteresuoto asmens V. P. pasitraukimą iš ginčijimo teisinio santykio, įvyko Šiaulių apygardos teismui 2018-12-14 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2019. Aptarta aplinkybė reiškia, jog būtina vertinti, kurioje civilinio proceso stadijoje 2018-12-14 buvo civilinė byla Nr. 2-306-592/2009.
18. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-306-592/2019 buvo išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei pagal aptarto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2012-03-20 išduotą vykdomąjį raštą antstolio Armino Naujokaičio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla. Aptarta faktinė aplinkybė, t. y. tai, kad antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 išduotą vykdomąjį raštą buvo nustatyta dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009. Nustatyta faktinė aplinkybė pagrįstai įgalino apylinkės teismą daryti išvadą, jog civilinė byla Nr. 2-306-592/2009 yra vykdymo proceso stadijoje. Kadangi juridiniai faktai, nulėmę suinteresuoto asmens V. P. pasitraukimą iš ginčijimo teisinio santykio įvyko 2018-12-14, t. y. civilinei bylai esant vykdymo proceso stadijoje, todėl pareiškėjo prašymas dėl šalies pakeitimo turi būti sprendžiamas pagal vykdymo proceso stadijai numatytas taisykles.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji, atskira ir savarankiška civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2013). Vykdymo procesui, kaip atskirai bei savarankiškai civilinės bylos proceso stadijai, taikomos CPK VI skyriaus (CPK 583–779 straipsnio) nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, civilinei bylai esant vykdymo proceso stadijoje, šalies pakeitimo klausimas sprendžiamas ne CPK 48 straipsnyje, o CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-196/2017, nutarties 13 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-739-196/2017, nutarties 11 punktas).
20. Nuo 2017-07-01 įsigaliojusioje CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog teisių perėmimą vykdymo procese sprendžia ne apylinkės teismas, o vykdomąją bylą vykdantis antstolis. Įstatymų leidėjas tokią poziciją aiškina tuo, kad pakeistu reguliavimu siekiama atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kadangi šalies pakeitimo klausimą gali išspręsti ir antstoliai priimdami patvarkymą, o iškilus ginčui, antstolio patvarkymas, kuriuo keičiama proceso šalis, gali būti skundžiamas bendra antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka, numatyta CPK (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų 2015-09-21 Aiškinamasis raštas Nr. XIIP-3551). Dėl aukščiau aptartų aplinkybių subjektyvus pareiškėjo CPK 48 bei 596 straipsnių santykio interpretavimas bei faktinių aplinkybių suvokimas laikytinas nepagrįsta pareiškėjo pozicija, todėl pareiškėjo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, kaip neturinčios teisinės reikšmės šalies pakeitimo klausimo sprendimui, plačiau nebeanalizuojamos.
21. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šalies pakeitimo prieš tai nesilaikęs CPK 596 straipsnyje nustatytos tvarkos, apylinkės teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Dėl vykdomojo rašto panaikinimo
22. Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 vykdomąjį raštą, išduotą 2012-03-20 suinteresuotam asmeniui (išieškotojui civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009) V. P.
23. Apylinkės teismas nurodė, jog prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartimi. Kadangi pareiškėjas naujų argumentų, nei jau buvo nurodęs ankstesniame prašyme, nepateikė, apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo, nei jau buvo priimtas. Pareiškėjas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.
24. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-21 nutartimi aptarto pareiškėjo netenkino. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs aptartą nutartį, todėl laikytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartis įsiteisėjusi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-21 nutartyje, remdamasis kasacinio teismo 2015-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015, pažymėjo, jog vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas, tačiau nenustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimas, kurio pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-20 išdavė vykdomąjį raštą (išieškotojui) V. P., būtų buvęs pakeistas ar panaikintas.
26. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartis neturi teisinės reikšmės, kadangi jos priėmimo momentu tarp pareiškėjo ir BUAB „Vevira“ nebuvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Analizuojant šiuos pareiškėjo argumentus nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir BUAB „Vevira“ 2019-01-02 buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 19/01/02-1 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kurios pagrindu pareiškėjas iš BUAB „Vevira“ įsigijo reikalavimo teises bei pareigas, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018 (b. l. 5–6). Nors po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutarties ir atsirado naujų aplinkybių, galimai turinčių įtakos vykdomam priverstiniam išieškojimui pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, tačiau paaiškėjusios naujos aplinkybės turi įtakos antstolio Armino Naujokaičio vykdomam priverstinio išieškojimo procesui, o ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, kurio pagrindu ir buvo išduotas ginčijamas vykdomasis raštas, galiojimui. Tai, jog vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas buvo pakartota ir vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, nutarties 25 punktas). Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimas nei panaikintas, nei pakeistas, o apeliantas iš esmės tokių aplinkybių ir neįrodinėjo, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog naujų aplinkybių, kurios galimai darytų įtaką Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo galiojimui, pareiškėjas nenurodė. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą.
27. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.