Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir ZOOM vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.19 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį „Renault Clio“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, atsitrenkė į pakelės medį, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Renault Clio“ keleivis V. A. patyrė sužalojimus nuo kurių gydymo įstaigoje mirė.

Be to, ji 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.19 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0079 nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji V. J. kalta dėl abiejų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. pas ją dviračiu atvažiavo kaimynas V. A., jie išgėrė alaus 2 butelius po 0,5 l talpos. Kaimynas padėdavo jai dirbti ūkio darbus, nes ji gyvena viena. Visą laiką bendraudavo su V., jis malkas sutvarkydavo, žolę nupjaudavo. Ji daugiau nieko nebuvo išgėrusi, bet iš vakaro buvo svečiuose ir ten gėrė degtinę. Jiems buvo mažai alaus ir jos automobiliu „Renault Clio“ važiavo į parduotuvę dar nusipirkti. Ji sėdėjo už vairo, o V. A. priekyje šalia jos. Ji buvo užsisegusi saugos diržą, tuo tarpu V. A. – ne. Greičio neviršijo, važiavo iki 50 km/h greičiu. Privažiavus posūkį V. A. krito ant jos ir griebė už vairo, nes sakė nesukti į tą posūkį. Jis nenorėjo, kad važiuotų į tą parduotuvę, kur pasuko, norėjo, kad važiuotų į kitą parduotuvę. Paties įvykio nepamena. Paskui po paros prabudo ligoninėje. Nepamena, ar kas ją ištraukė iš mašinos. Buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), jai lūžo rankos, šonkauliai, buvo kitų sužeidimų. Po įvykio vaikšto su ramentu. Iki įvykio buvo sveika, lazdų nereikėjo. Prašo nukentėjusiųjų jai atleisti. Yra pensininkė, gauna 446 Eur pensijos ir 42 Eur našlės pensijos. Jos sveikatos būklė prasta. Parduotuvė nuo jos namų yra maždaug už 1 km. Ji kiekvieną dieną negeria alkoholio, išgeria, kai būna proga. Iki teismo posėdžio su nukentėjusiosiomis nebuvo susitikusi, nes jų nepažinojo. Žalos jokios dalies nėra nukentėjusiosioms atlyginusi. Nepamena, ar V. A. griebė už vairo, ar užgriuvo ant vairo, nes ji tiksliai visų aplinkybių nepamena. Nepamena, ar buvo prisisegusi saugos diržą, bet įlipusi į automobilį prisisega. Nežino, kaip V. A. atsidūrė automobilyje jos vietoje. Po eismo įvykio su nukentėjusiosiomis nesusisiekė, nes gulėjo ligoninėje. Ji labai pergyvena dėl to įvykio. Atsiprašo dar kartą seserų. Ji jau nieko negali pakeisti, bet prašo jai atleisti.

Nukentėjusioji N. R. parodė, kad ji paties įvykio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Eismo įvykio metu žuvo jos brolis, prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. Nesutinka su draudimo bendrovės siūloma 3 000 Eur suma. Juos su broliu siejo artimas ryšys. Brolis nebuvo labai bendraujantis, bet jo paslaugos, pagalba, draugiškumas viską parodydavo. Jos ryšys su broliu buvo labai artimas, labai dažnai su juo bendraudavo, važiuodavo kartą per mėnesį pas jį. Telefonu kalbėdavosi trumpai. Brolio ligoninėje nematė, nes dėl darbo negalėjo jo aplankyti. Brolis vartodavo alkoholį, išgerdavo, bet niekada neprisigerdavo. Jis pirmiausia apsirūpindavo maistu, cigaretėmis ir tik galiausiai alkoholiu. Su broliu juos siejo itin artimas, nuo vaikystės puoselėtas ryšys. Ji vertino jo nuoširdumą, patikimumą, mokėjimą pasidalinti net ir tuo, ką turėjo mažai. Jis buvo žmogus, kuris ne tik nedejavo dėl savo sunkumų, bet ir niekada nekaltino kitų už savo gyvenimo pasirinkimus. Pastaraisiais metais jų pokalbiai vis dažniau sukdavosi apie sveikatą, emocinę būseną ir gyvenimo darbus. Dieną prieš eismo įvykį lankė brolį. Kalbėjosi apie ateities planus, apie ūkio reikalus. Jo nuotaika buvo gera, kupina vilties. Tą vakarą nė vienas iš jų neįtarė, kad tai paskutinis susitikimas. Kai sužinojo apie įvykį, patyrė stiprų šoką, įtampa ir baimė augo iki tol, kol pavyko išgirsti jo balsą - tai suteikė viltį. Tačiau jau po kelių dienų jos brolio gyvybė užgeso. Neteko ne tik artimo žmogaus, bet ir emocinio ramsčio, šeimos nario, kuris buvo neatsiejama jų gyvenimo dalis. Jos gyvenimas po brolio netekties labai pasikeitė - kasdien jaučia stiprią emocinę įtampą, dažnai verkia, jaučiasi atitolusi nuo artimųjų. Kankina liūdesys, atminties ir dėmesio sutrikimai, sunku susikaupti darbe. Kartais net negali kalbėti apie brolį - emocijos užvaldo iki fizinio sutrikimo. Kaltinamosios išsakytas atsiprašymas neatrodė nuoširdus - tuo labiau, kad toliau buvo bandoma versti kaltę jos broliui. Atkreipia dėmesį į objektyvias aplinkybes. Važiavimo greitis buvo akivaizdžiai viršytas - kaitinamoji šalikelėje nuvažiavo net 27 metrus. Toks atstumas byloja apie labai didelį greitį. Brolio patirti sužalojimai - kaukolės lūžiai, kaklo slankstelių lūžiai, šonkaulių ir raktikaulio lūžiai - rodo stiprų smūgį, būdingą būtent dideliam greičiui. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad buvo grubiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, o pasekmės - mirtinos. Prašo teismo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ši suma nėra simbolinė, ji atspindi patirtą gilų emocinį skausmą, ilgalaikį psichologinį poveikį, kasdien patiriamą dvasinį išgyvenimą bei netektį, kuri neišnyks niekada.

Nukentėjusi A. K. parodė, kad ji įvykio nematė. Yra žuvusiojo sesuo, prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. Nesutinka su draudimo bendrovės siūloma 3 000 Eur suma. Brolis jai brangus, ji lankė jį ligoninėje. Jis buvo visas sulaužytas. Bendravo su broliu, gyvai su juo bendrauti būdavo lengviau nei telefonu. Aplankydavo brolį kartą per mėnesį, o jis pas ją neatvažiuodavo, nes autobusai nevažiuoja (duomenys neskelbtini). Brolis pats tvarkydavosi namuose. Kai atvažiuodavo, pabūdavo kelias valandas ir išvažiuodavo, nenakvodavo pas brolį, tik pasisvečiuodavo. Brolis buvo savarankiškas. Per šventes pasveikindavo, bet švęsdavo atskirai. Lankė brolį ligoninėje. Klausė, kaip jis įsėdo į automobilį, bet jis neaiškiai kalbėjo ir nesuprato ką jai sakė. Nesuprato, ar jis suprato, kad kaltinamoji buvo girta. Sakė, kad važiavo greitai ir nesustabdė automobilio. Apie įvykį kalbėjo su (duomenys neskelbtini) gyventojais, nes jai buvo nesutapimų dėl dviračio. Visi sako, kad kaltinamoji jos brolį pasiėmė nuo parduotuvės. Kaip supranta, jie kartu negėrė ir į parduotuvę nevažiavo. Po brolio mirties jaučiasi emociškai išsekusi. Kasdien skauda galvą, kankina liūdesys ir prisiminimai. Dažnai verkia, turi kreiptis į medikus, nes negali susitvarkyti su liūdesiu. Kaltinamosios atsiprašymas yra nieko vertas, nenuoširdus. Ji mylėjo brolį, jis jai buvo brangus, geras ir šiltas žmogus. Kiekvieną kartą prisimenant ar kalbant apie brolį išgyvena didelį skausmą.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad įvykio ji nematė. Įvykio metu žuvo jos brolis. Ji apie 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) stengiasi grįžti kartą ar du per metus. Su broliu bendraudavo per seserį, nes su juo buvo sunku susikalbėti, o kai grįždavo, tai aplankydavo brolį. Pas jį (duomenys neskelbtini) yra buvusi kokius du kartus. Ji apsistodavo pas seserį, o pas brolį nuvažiuodavo tik aplankyti. Pabūdavo apie 1-2 val. ir išvažiuodavo. Brolis šventes švęsdavo vienas, ji per šventes negrįžta iš (duomenys neskelbtini). Su broliu pati tiesiogiai nebendraudavo, bet apie jį viską žinojo, jam sesuo pasakydavo. Su seserimi susiskambina beveik kiekvieną dieną ir visą laiką pasiklausdavo apie brolį. Per 20 metų, kai gyveno (duomenys neskelbtini), brolis nė karto nebuvo pas ją atvažiavęs. Broliui dovanų iš (duomenys neskelbtini) nesiųsdavo, be to jis visada turėjo pinigų, jam pagalbos nereikėjo. Labai skaudu buvo netekti brolio, nes jie kartu užaugo. Jie išgyveno tiek streso ir skausmo. Nors ji gyvena užsienyje, bet tai jos skausmo nesumažina, nes brolis jai buvo brangus.

Civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C.“ atstovė E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie palaiko savo rašytinius paaiškinimus, kuriuos yra pateikę teismui. Draudimo bendrovė sutinka, kad artimieji patyrė netektį, tačiau mano, kad kiekvienai nukentėjusiajai žalos dydis po 15 000 Eur yra per didelis. Draudimo bendrovė įvertino nukentėjusiųjų emocinį artumą ir nelaiko, kad nukentėjusiosios turėjo ypatingą ryšį, nes žuvusį brolį aplankydavo tik kartą per mėnesį, didžiąsias metų šventes kaip Kalėdos ir Velykos švęsdavo atskirai, o užsienyje gyvenanti sesuo nurodė, kad su broliu nebendravo net 2 metus. Be to, draudimo bendrovė mano, kad nukentėjusysis žuvo ir dėl savo neatsargumo, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo prisisegęs saugos diržo, iki eismo įvykio su kaltinamąja kartu vartojo alkoholį. Atsižvelgus į įprastus giminaičių ryšius ir į žuvusiojo neatsargumą draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiosioms N. R. ir A. K. po 3 000 Eur, o nukentėjusiajai J. K. 2 000 Eur neturtinės žalos.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta teisiamojo posėdžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini) neblaivi V. J., (duomenys neskelbtini), kuriai alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARRK-0079 pirmu tikrinimu 17.46 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 18.08 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, vairuodama automobilį „Renault Clio“, (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę. Dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šalia šulinio esantį griovį, nuo smūgio versdamasi atsitrenkė į pakelėje stovintį medį. Kartu su ją automobiliu važiavo neblaivus V. A., (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARRK-0079, pirmu tikrinimu 17.53 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.11 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Dėl patirtų sužalojimų V. J. GMP brigados „1516“ ir V. A. GMP brigados „1576“ pristatyti į LSMUL Kauno Klinikų skubios pagalbos skyrių, kur po apžiūros abiem nustatytos politraumos, jie gydomi LSMUL Kauno Klinikose. Automobilis „Renault Clio“, (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad V. A. mirė, tyrimas buvo perkvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį (1 t., b. l. 1-6, 7-11, 15-20).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė, eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 24-39).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė - automobilis ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti transporto priemonės sugadinimai, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 40-47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini), neblaivi V. J., (duomenys neskelbtini), kuriai alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARRK-0079, pirmu tikrinimu 17.46 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.08 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, vairuodama automobilį ,,Renault Clio“, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šalia šulinio esantį griovį, nuo smūgio versdamasis atsitrenkė į pakalės medį. Kartu su ją automobiliu važiavo neblaivus V. A., (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARRK-0079, pirmu tikrinimu 17.53 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.11 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Dėl patirtų sužalojimų V. J. ir V. A. pristatyti į LSMUL Kauno Klinikų skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 48-49).

Iš informacijos apie įvykį matyti, kad pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugpjūčio 18 d., 17 val. 19 min. (1 t., b. l. 50-51).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimo istorijos matyti, kad V. J. alkotesteriu „Alkotest 7510“, Nr. ARRK-0079, 2024 m. rugpjūčio 18 d., 17.46 val., buvo nustatytas 2,15 promilės, 2024 m. rugpjūčio 18 d., 18.08 val., - 2,07 promilių girtumas. Jai taip pat buvo nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tuo tarpu V. A. tą pačią dieną, 17 val. 53 min. buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, 18 val. 11 min. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 54-56, 57, 58, 59).

Automobilis ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aprašytas ir perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-61,62, 63).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir draudikų biuro įrašas patvirtina, kad automobilio ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. J., (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d., automobilis draustas akcinėje draudimo bendrovėje ,,C. V. I. G.“, draudimo polisas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69, 77).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Renault Clio“ 1.5 DCi Authentique, gamybos periodas 2001-2005 m., kaina Lietuvoje 800 Eur su PVM (1 t., b. l. 70).

Vairuotojų registro įrašo peržiūroje užfiksuota, jog V. J., gim. 1954 m., 2016 m. birželio 21 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. AB ,,Regitra“ pranešime nurodoma, kad V. J. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 2 d. paskelbtas negaliojančiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 51.13 punktu paskelbtas negaliojančiu („51.13 asmeniui, nepasitikrinusiam sveikatos Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše nustatytu periodiškumu. Asmeniui išdavus galiojančią medicininę pažymą, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis, pažymint Vairuotojų registre atitinkamą (Nuostatuose įvardytą) vairuotojo pažymėjimo būklę“) (1 t., b. l. 71, 75).

Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo apžiūrėtas lavonas, (duomenys neskelbtini) matomas ant transportuojamos lovos gulintis, vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint kūną matomi ant dešinės kojos įbrėžimai, ant kairės kojos ties kelėnu užklijuotas pleistras. Ant rankų nubrozdinimus. Kūnas guli ant nugaros, kojos ištiestos, rankos sudėtos ant krūtinės ir surištos baltos spalvos bintu (1 t., 90-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 738/2024(02) nurodyta, kad V. A. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi pjautine žaizda kaklo kairėje, odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairio peties kaklo srityje, kraujosruvomis kairės mentės srityje, sprando minkštuosiuose audiniuose, kairiųjų V, VI, VII šonkaulių lūžiais, kairio raktikaulio petinio galo lūžiu, V-o kaklinio stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžiu, VI-o kaklinio stuburo slankstelio kūno ir kairės skersinės ataugos lūžiais, pakauškaulio dešinio pakaušinio krumplio lūžiu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, uždegiminė organizmo intoksikacija, kairio plaučio uždegimu, ūmiu kvėpavimo ir širdies nepakankamumu. Bendrą būklę pablogino lėtinis osteomielitas su fistule kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 113-121).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, išėjo su vaikais pasivaikščioti. Vaikštant po (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip cypia automobilio padangos. Išgirdęs padangų cypimą atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kad automobilis yra atsitrenkęs į medį, o aplinkui buvo daug dulkių. Automobilis atsitrenkė į medį, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini). Jis iš karto nubėgo pažiūrėti, nubėgęs pamatė, kad pagyvenusi moteris gulėjo prie automobilio kairės pusės priekinės padangos, maždaug pusę metro atstumu nuo automobilio. Automobilio viduje buvo ir vyriškis, jis buvo vairuotojo vietoje, o jo koja buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis sėdėjo, o jo viena koja buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis iš karto paskambino „112“ ir pranešė apie įvykį. Jis tos pagyvenusios moters nieko neklausė, bet po to visi kaime kalbėjo, kad moteris vairavo automobilį ir nuo smūgio iškrito iš automobilio, o vyriškis atsidūrė vairuotojo vietoje. Kas tokie kalbėjo, pasakyti negali. Kad moteris vairavo automobilį, kai ji gulėjo dar prie automobilio, pati apie tai sakė jo draugei, sakė, kad tai ji vairavo automobilį. Automobilio, kuris atsitrenkė į medį markė buvo ,,Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Jis moters ir vyriškio vardų, pavardžių nežino (1 t., b. l. 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. R. parodė, kad V. A. buvo jos brolis. Su juo visuomet palaikė labai artimus ir glaudžius santykius. Be brolio, dar turi dvi seseris A. K. ir J. K.. Būnant gyvai jų mamai M. A., brolis gyveno viename kaime, greta vienas kito, (duomenys neskelbtini). Dažnai lankydavo mamą, todėl visuomet aplankydavo ir brolį. Visuomet visi broliai ir seserys kartu švęsdavo metines šventes. Mamai mirus, brolis išsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini). Ten mirus žmonai jis gyveno vienas. Su jo žmona taip pat palaikė labai artimus santykius. Paskutinį kartą brolį V. matė dieną prieš eismo įvykį. Buvo nuvažiavusi pas jį į svečius. Aptarė įvairius buities reikalus, nuėjo į kapines. Apie tai, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykyje buvo sužalotas jos brolis V., sužinojo iš sesers J. Jai kažkas pranešė (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio brolis buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini). Tuo metu su juo kalbėjo telefonu. Netrukus sužinojo, kad brolis išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jos darbovietėje buvo atostogų metas, nebuvo kas ją pavaduoja, todėl nuvykti iš karto į ligoninę neturėjo galimybės. Po kelių dienų sužinojo, kad ligoninėje brolis mirė. Jo mirtis sukėlė jai daug kančių ir išgyvenimų, iki šiol jaučia didžiulį netekties skausmą, kadangi, kaip minėjo, su juo palaikė labai šiltus ir artimus santykius. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo ją ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiąja. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek jam papasakojo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Jie sakė, kad tą dieną moteris (jos nei vardo, nei pavardės nežino) jos brolį V. atvažiavusi su automobiliu paėmė ,,nuo parduotuvės". Tą dieną ji buvo labai agresyviai nusiteikusi, dideliu greičiu važinėjo po miestelį. Kaip buvo iš tikrųjų, ji pati nežino. Jai išaiškinta, kad dėl patirtos žalos turi teisę kreiptis į automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo bendrovę ,,C.“ (1 t., b. l. 137-138).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad V. A. buvo jos brolis. Be brolio šeimoje yra dar dvi seserys. Visi jie tarpusavyje palaiko labai artimus ir glaudžius ryšius. Kol buvo gyva mama, visuomet kartu švęsdavo metines šventes, gimtadienius. 2020 m. mirė V. žmona, dėl ko jis labai labai išgyveno. Dėl to seserys dar artimiau pradėjo su juo bendrauti, palaikė morališkai, dažnai aplankydavo namuose. Nors V. ir buvo mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau visuomet atlikdavo savo darbus, palaikydavo ryšius su mumis. Ji pati apie eismo įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek papasakojo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Sakė, kad minėtą dieną moteris, kuri sukėlė eismo įvykį, po kaimą su automobiliu važinėjo visą dieną. Brolį sutiko prie kaimo parduotuvės ir jie kartu išvažiavo. Prieš išvažiuojant ji buvo labai agresyviai nusiteikusi, išvažiavo didžiuliu greičiu. Kai V. gulėjo (duomenys neskelbtini), ji jį kasdien lankydavo. Jo yra klaususi, kodėl jis sėdo važiuoti su girta vairuotoja. Tuomet jis sakė, kad net nepagalvojo, kad ji gali būti neblaivi jei vairuoja automobilį. Dėl brolio netekties patyrė ir iki šiol jaučia didžiulę širdgėlą ir netekties jausmą. Jai išaiškinta, kad dėl įvykio patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo bendrovę ,,C.“. (1 t., b. l. 143-144).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad V. A. buvo jos brolis. Ji daugiau kaip 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau visuomet su juo palaikė artimus ryšius. Su broliu buvo labai sunku susikalbėti telefonu, todėl daugiausia žinias apie jį sužinodavo iš sesers N. Apie tai, kad brolis 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateko į eismo įvykį sužinojo iš savo marčios sesers, kuri dirba (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini), o netrukus pervežtas į (duomenys neskelbtini). Ruošėsi skristi į Lietuvą aplankyti brolį, tačiau bilietus nusipirkti gavo tik po kelių dienų. Brolis (duomenys neskelbtini) mirė ir ji jo aplankyti nespėjo. Atskrido į laidotuves. Brolio mirtis jai sukėlė didžiulį netekties ir praradimo jausmą ir iki šiol negali susitaikyti su jo netektimi. Apie įvykio aplinkybes jai žinoma iš kitų žmonių kalbų, kad brolis su kažkokia moterimi važiavo automobiliu, brolis prašė, kad ji greitai nevažiuotų, bet ši neklausė. Atvykusi į laidotuves buvo nuvykusi į vietą, kur įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 149-150).

Įrodymų vertinimas.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji V. J. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. pas ją dviračiu atvažiavo kaimynas V. A., jie išgėrė alaus ir jos automobiliu „Renault Clio“ važiavo į parduotuvę dar nusipirkti. Ji sėdėjo už vairo, o V. A. priekyje šalia jos. Važiavo iki 50 km/h greičiu. Privažiavus posūkį V. A. krito ant jos ir griebė už vairo. Daugiau paties įvykio aplinkybių nepamena. Nežino, kaip V. A. atsidūrė automobilyje jos vietoje. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini), neblaivi V. J., kuriai alkotesteriu pirmu tikrinimu 17.46 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.08 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, vairuodama automobilį ,,Renault Clio“, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šalia šulinio esantį griovį, nuo smūgio versdamasis atsitrenkė į pakalės medį. Kartu su ją automobiliu važiavo neblaivus V. A., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARRK-0079, pirmu tikrinimu 17.53 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.11 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Dėl patirtų sužalojimų V. J. ir V. A. pristatyti į (duomenys neskelbtini). Liudytojo Ž. M. parodymais, kuris patvirtino, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d. vakare, vaikštant po (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip cypia automobilio padangos. Išgirdęs padangų cypimą atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kad automobilis yra atsitrenkęs į medį, o aplinkui buvo daug dulkių. Automobilis atsitrenkė į medį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Jis iš karto nubėgo pažiūrėti, nubėgęs pamatė, kad pagyvenusi moteris gulėjo prie automobilio kairės pusės priekinės padangos, maždaug pusę metro atstumu nuo automobilio. Automobilio viduje buvo ir vyriškis, jis buvo vairuotojo vietoje, o jo koja buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis sėdėjo, o jo viena koja buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimo istorijos išrašas kuriame nurodyta, jog V. J. alkotesteriu 2024 m. rugpjūčio 18 d., 17.46 val., buvo nustatytas 2,15 promilės, 2024 m. rugpjūčio 18 d., 18.08 val., - 2,07 promilių girtumas. Jai taip pat buvo nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 738/2024(02) patvirtina, kad V. A. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi pjautine žaizda kaklo kairėje, odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairio peties kaklo srityje, kraujosruvomis kairės mentės srityje, sprando minkštuosiuose audiniuose, kairiųjų V, VI, VII šonkaulių lūžiais, kairio raktikaulio petinio galo lūžiu, V-o kaklinio stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžiu, VI-o kaklinio stuburo slankstelio kūno ir kairės skersinės ataugos lūžiais, pakauškaulio dešinio pakaušinio krumplio lūžiu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, uždegiminė organizmo intoksikacija, kairio plaučio uždegimu, ūmiu kvėpavimo ir širdies nepakankamumu.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.

BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.

Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kadangi dėl jos kaltės, jai būnant neblaiviai ir vairuojant transporto priemonę, kilo eismo įvykis, kurio metu jos vairuojamo automobilio „Renault Clio“ keleivis V. A. patyrė sužalojimus, nuo kurių gydymo įstaigoje mirė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji V. J. savo kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji V. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju V. J. 2024 m. rugpjūčio 18 d., 17.46 val., buvo nustatytas 2,15 promilės, 2024 m. rugpjūčio 18 d., 18.08 val., - 2,07 promilių girtumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad kaltinamajai buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamosios kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas neatsargus nusikaltimas ir viena nesunki nusikalstama veika. Abi veikos baigtos. Kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją: bausta administracine tvarka (1 t., 169-171), nedirbanti, senatvės pensininkė, Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., 164-167), neteista (1 t., b. l. 172-173), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163).

Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinus kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jos neatsargiu nusikaltimu sukeltas pasekmes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jai už nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir arešto bausmė už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatant jų dydžius artimus minimaliems.

Kadangi abu nusikaltimai padaryti esant idealiajai jų sutapčiai, bausmės už padarytus nusikaltimus subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamosios pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamosios padarytas vienas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, kitas -nesunkių nusikaltimų kategorijai, jai paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, yra pensininkė, turi sveikatos problemų po eismo įvykio, sunkiai vaikšto, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajai neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamosios asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat veikų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai. Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė naudodamasi specialia teise - vairuodama transporto priemonę, kaltinamosios neteisėti veiksmai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio žuvo žmogus, siekiant užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, kaltinamajai uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant didesnį nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 4 metai.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra V. J., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šis automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė yra konfiskuotinas.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas advokato padėjėjas P. R. teismui pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ nukentėjusioms N. R., A. K., J. K. kiekvienai po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamosios V. J.. Ieškinyje nurodė, kad atsakingo už eismo įvykį automobilio vairuotojos (t. y. kaltinamosios) civilinė atsakomybė drausta pas civilinį atsakovą – akcinę draudimo bendrovę „C. V. I. G.“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudikas dėl padarytos turtinės žalos (laidojimo išlaidų) yra išmokėjęs 2 038,32 Eur, taip pat nurodęs, kad tai nėra galutinis sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir lauks tolimesnės informacijos (dokumentų) dėl patirtų kapavietės tvarkymo išlaidų, kuriuos galima bus pateikti papildomam žalos vertinimui. Šiuo metu draudiko dar nėra priimtas sprendimas dėl J. K. turėtų išlaidų grįžtant (duomenys neskelbtini) brolio laidotuvių ceremoniją. Kaltinamoji kaltę pripažįsta ir neva nuoširdžiai gailisi, nors nukentėjusiųjų įsitikinimu, jos prisipažinimas nėra iki galo nuoširdus, nes iš esmės dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo jų brolis V. A., kaltę būtent bando suversti mirusiajam, neva šis vairuojant jai automobilį, užgriuvo pusiau ant jos, ant vairo, dėl ko įvyko eismo įvykis, nors tokių duomenų byloje visai nėra. Dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą – ilgalaikį, iki šiol trunkantį netekties skausmą, didžiulę širdgėlą, ilgalaikius nepatogumus, dvasinį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, kurį nusikalstamais veiksmais sukėlė kaltinamoji. Žuvusysis V. A. buvo nukentėjusiųjų brolis, su kuriuo jos visos palaikė glaudžius šeiminius santykius. Seserys N. ir A. dažnai susitikdavo, bendravo su juo dažniausiai gyvai, tuo tarpu telefonu bendraudavo pakankamai retai, kadangi brolis nuo mažens turėjo problemų su kalba, telefonu būdavo sunku susikalbėti (pradėjo kalbėti tik 5-6 metų, buvo mažakalbis ir buvo sunku suprasti ką jis kalba), socialiniais tinklais nesinaudojo, buvo ramaus būdo ir labai darbštus. Tuo tarpu sesuo J. su mirusiuoju bendraudavo ir sužinodavo apie jį naujienas per seseris, nes pati gyvena užsienyje. Kai (duomenys neskelbtini) mirė V. A. žmona, J. neturėjo galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl COVID pandemijos, tačiau iki pandemijos grįždavo kiekvienais metais ir susitikdavo su broliu. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gyveno J. jauniausias sūnus su žmona (R. K. ir S. K.), kurie dalyvavo brolio žmonos laidotuvėse ir tuo pačiu prisidėjo prie laidotuvių išlaidų. Tais pačiais metais, kai buvo šiek tiek atlaisvinti COVID ribojimai, į (duomenys neskelbtini) sesuo J. atvyko automobiliu su vyriausiu sūnumi ir jo žmona, nes labai norėjo aplankyti savo brolį, kadangi žinojo, kad jis labai blogai jaučiasi po žmonos mirties ir turi jį palaikyti morališkai. Vėliau sesuo J. grįžusi į (duomenys neskelbtini) nebuvo dėl sveikatos problemų, tačiau visada bendravusi telefonu su seserimis ir klausdavusi kaip sekasi broliui. 2024 metų vasarą (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs J. draugės, kuri buvo brolio V., kaimynė sūnus A. S.. A. pasakojo, kad V. sekasi gerai, kad dirba, dažnai mato jį tvarkantis ūkyje. Ypač po motinos mirties ir brolio žmonos netekties, seserys jį aktyviai palaikė emociškai ir morališkai, o sesuo N. paremdavusi brolį ir finansiškai. Tai rodo stiprių giminystės ryšių egzistavimą - jos buvo artimos emociniu, kasdienio ryšio prasme, dalinosi vienas kito rūpesčiais, džiaugsmais, lankėsi, lankėsi ligoninėje po įvykio, dalyvavo visos trys seserys laidotuvėse ir jį savo lėšomis palaidojo. Mirus nukentėjusiųjų broliui V. A., visos trys seserys patyrė itin didelę dvasinę kančią ir netektį. Tai atsispindi jų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu – jos nurodo, kad iki šiol sunkiai susitaiko su netektimi, patiria nuolatinį skausmą ir širdgėlą, kurios neįmanoma įvertinti vien materialine išraiška.

Po V. A. mirties jo seserys užvedė paveldėjimo bylą. Mirusiajam A. A. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo (dalyvumo) lygis, kadangi viena jo koja buvo lūžusi net tris kartus. V. (duomenys neskelbtini) dirbo apie 20 metų ir tai buvo pastovus darbas. 2019 metais V. pasitaręs su sesėmis (nukentėjusiomis) nutarė persikelti (duomenys neskelbtini). Jam atsikrausčius (duomenys neskelbtini), jis dirbdavo pavienius darbus. Kai V. A. nusipirko namą (duomenys neskelbtini) visos trys seserys važiavo pas brolį (duomenys neskelbtini) jo aplankyti, apžiūrėti jo naujus namus ir pasiteirauti, ar jam nereikia pagalbos. Mirusysis V. A. retai kada paprašydavo pagalbos iš seserų, nes užsidirbdavo ir pragyvendavo, jis neturėjo jokių skolų už jam priklausantį būstą. Draudikas atsisako išmokėti kiekvienai nukentėjusiajai po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už brolio V. A. netektį. Draudikas nurodo, kad siekiant objektyviai įvertinti patirtos žalos dydį ir išvengti ginčų su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu, sprendimas dėl išmokų mokėjimo bus priimtas tik po galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 43-50).

Civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė „C. V. I. G.“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokios neturtinės žalos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlyginęs nėra ir žalą nukentėjusiosioms atlygins po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo. Su ieškinio reikalavimais nesutinka. V. A. eismo įvykio metu pats buvo neblaivus, t. y. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Taip pat, žuvusysis pats, be jokios prievartos sėdo pas neblaivų asmenį į transporto priemonę. Nors civiliniame ieškinyje teigiama, jog V. A. nesuprato, kad kaltinamoji buvo neblaivi, tačiau kaltinamajai pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, taigi žuvusysis turėjo matyti ir (ar) jausti, kad kaltinamoji yra neblaivi. Be to, įvertinęs bylos aplinkybes, draudikas pagrįstai mano, jog prieš eismo įvykį V. A. su kaltinamąja kartu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat, V. A., būdamas keleivio vietoje, neprisisegė saugos diržo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors žuvusysis dėl eismo įvykio ir nėra atsakingas, tačiau jo itin neatsargūs veiksmai – važiavimas neužsisegus saugos diržo, važiavimas transporto priemonėje, kurios valdytojas buvo neblaivus asmuo – laikytini jo dideliu neatsargumu. Į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti, o priteistinos žalos dydis atitinkamai mažintinas. Nukentėjusiosioms N. R. ir A. K. teisinga atlygintina neturtinės žalos suma yra po 3 000 Eur, o J. K. 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. J. K. numatytas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, lyginant su kitomis seserimis, kadangi iš draudikui pateiktų duomenų žinoma, jog J. K. 20 metų gyvena užsienyje, telefonu su broliu nebendraudavo ir su broliu susitikdavo tik grįžusi (duomenys neskelbtini). Taigi, vertindamas šias aplinkybes, draudikas supranta, jog nukentėjusiosios seserys N. R. ir A. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), daugiau laiko praleisdavo su broliu ir būtent dėl šios priežasties dėl brolio V. A. mirties patyrė didesnę neturtinę žalą.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu V. J. vairavo transporto priemonę – ,,Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vardu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šio automobilio privalomas civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Draudikas - akcinė draudimo bendrovė „C. V. I. G.“ (1 t., b. l. 76). Šiuo atveju eismo įvykio metu minėto automobilio privalomojo civilinio draudimo sutartis su draudiku buvo galiojanti, todėl žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Teismas pažymi, jog naujausioje teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai ir nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019 ir kt.). Kaip matyti iš teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos dydžių, paprastai žuvusiojo broliams ir seserims priteistinos mažesnės pinigų sumos, nei tėvams, sutuoktiniams ar vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021). Bylos duomenimis, šiuo metu civilinė atsakovė ir (ar) kaltinamoji visoms trims nukentėjusioms neturtinės žalos nėra atlyginusi.

Kompleksiškai įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir laikydamas teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiųjų patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, taip pat glaudų žuvusiojo ir nukentėjusių tarpusavio ryšį, į kaltinamosios nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų negrįžtamų padarinių sunkumą, neatsargią kaltinamosios kaltę padarius šiurkštų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir žmogaus gyvybei, jos asmenybę (nedirbanti, neteista, yra pensinio amžiaus, taip pat nėra geros sveikatos), taip pat į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio kilimo žuvusiojo kaltė nenustatyta, tačiau įvertinant tai, kad žuvusysis būdamas neblaivus ir, turėdamas suprasti, kad kaltinamoji taip buvo neblaivi, sėdo į jos vairuojamą automobilį, taip pat įvertinus nukentėjusiųjų tarpusavio ryšį su žuvusiuoju, atsižvelgiant į tai, kad žuvusiojo sesuo J. K. betarpiškai su V. A. bendraudavo gerokai mažiau, o taip pat gyvena užsienyje, kas leidžia spręsti, jog jos ryšys su žuvusiuoju nebuvo toks glaudus, kaip kitų dviejų nukentėjusiųjų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų ryšys su žuvusiuoju nebuvo ypatingai glaudus, nes jos su broliu didžiąsias metų šventes sutikdavo atskirai, N. R. ir A. K. brolio neaplankydavo ypatingai dažnai, tuo tarpu J. K. gyvendama užsienyje tą darė itin retai, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusioms N. R. ir A. K. priteistina po 4 000 Eur, o J. K. - 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jį priteisiant iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“. Teismas taip pat atkreipia civilinės atsakovės dėmesį, kad byloje nebuvo neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad žuvusysis eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo. Teismo vertinimu, tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nukentėjusioms yra proporcingi kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, kadangi neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusios N. R., A. K. ir J. K. patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo P. R. teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 108-114). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiųjų teisė reikalauti šių advokato padėjėjo išlaidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.).

Sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo visų pirma atsižvelgtina į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla išnagrinėta pakankamai greitai, advokato padėjėjas paruošė ir pateikė į bylą civilinį ieškinį, teikė konsultacijas nukentėjusioms viso proceso metu, nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas vertina, jog nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos nėra akivaizdžiai neproporcingos ar per didelės, todėl šis reikalavimas tenkintinas, minėtas išlaidas priteisiant iš kaltinamosios kiekvienai nukentėjusiajai po 500 Eur.

Kiti su byla susiję procesiniai klausimai.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (1 t., b. l. 181-189), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikintinos.

Prokuroro 2025 m. vasario 11 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. automobiliui „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“; automobilio ,,Renault Clio“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir nubausti ją 3 (trims) metams laisvės atėmimo.

V. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 8 ir 10 punktais, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V. J. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Prokuroro 2025 m. vasario 11 d. nutarimu taikytą laikinas nuosavybės teisės apribojimą V. J. automobiliui „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to – panaikinti.

Civilinių ieškovių ir nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir N. R. ir A. K. iš civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „C.“, įmonės kodas 304080146, priteisti po 4 000 Eur (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai J. K. iš akcinės draudimo bendrovės „C.“ priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmesti.

N. R., A. K. ir J. K. iš V. J. priteisti kiekvienai po 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.

V. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“; automobilio ,,Renault Clio“, (duomenys neskelbtini)registracijos liudijimą, saugomą prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.