Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-275-1141/2025 pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla teismo nustatytu terminu nemokumo administratoriui nepateikus mokumo atkūrimo plano projekto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas,

7. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo bankroto bylą nutraukė konstatavęs, kad nemokumo administratorė per nustatytą ir papildomai pratęstą terminą nepateikė tvirtinti mokumo atkūrimo plano. Apeliantas iš esmės pripažįsta, kad mokumo atkūrimo plano projektas teismui nebuvo pateiktas iki 2025 m. sausio 31 d., tačiau prašo atnaujinti praleistą terminą ir priimti tvirtinimui jo mokumo atkūrimo planą, kadangi termino praleidimas buvo nežymus, o plano pateikimo delsimą lėmė objektyvios aplinkybės – pakartotinio kreditorių susirinkimo būtinybė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad fizinio asmens instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

9. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad mokumo atkūrimo plano projektas nebuvo pateiktas nei per pirminį keturių mėnesių, nei per 35 dienoms pratęstą terminą, kuris pasibaigė 2025 m. sausio 31 d. Vis dėlto, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau 2025 m. vasario 5 d., t. y. praėjus vos 5 dienoms po termino pabaigos, teismui buvo pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, administratorės išvada bei kreditorių susirinkimų protokolai. Pastarieji įrodo, kad 2025 m. vasario 5 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai vienbalsiai pritarė mokumo atkūrimo plano projektui (100 proc. visų dalyvavusių balsų).

11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendžiant dėl jos pagrįstumo bei proporcingumo, būtina įvertinti faktines bylos aplinkybes, proceso stadiją ir šalių interesų pusiausvyrą. Teismo sprendimas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes tiek pačiam bankrutuojančiam asmeniui, tiek jo kreditoriams. Todėl tokį sprendimą galima laikyti kraštutine procesine priemone, kuri turi būti taikoma tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kitų apygardos teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1499-587/2023, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-100-864/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-221-544/2019).

12. Kasacinis teismas pasisako, kad teismas, spręsdamas dėl plano tvirtinimo bankroto procedūrų, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi, visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį ir į kitų aplinkybių visumą.

13. Pažymėtina, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas skirtas užtikrinti operatyvią bankroto proceso eigą, bet ne bausti asmenį už formalų terminų pažeidimą. Taikant šią nuostatą būtina atsižvelgti į FABĮ tikslus – sąžiningo fizinio asmens finansinio atsigavimo ir kreditorių interesų apsaugos balansą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad plano nepateikimą sąlygojo tai, jog 2025 m. sausio 31 d. turėjęs vykti kreditorių susirinkimas neįvyko, kadangi jame nedalyvavo nei vienas kreditorius, todėl planas galėjo būti svarstomas ir teikiamas tik po pakartotinio susirinkimo. Tačiau šios aplinkybės priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos, kadangi pirmosios instancijos teismas apelianto bankroto bylos nutraukimą nagrinėjo 2025 m. vasario 4 d. rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad bankrutuojančiam asmeniui ar bankroto administratorei būtų pranešta apie teismo posėdžio datą ir suteikta galimybė paaiškinti savalaikio asmenų mokumo atkūrimo plano teismui tvirtinti nepateikimo priežastis ar aplinkybes. Dėl to įvertinus tai, kad sprendžiant bylos nutraukimo klausimą nebuvo analizuotos plano nepateikimo priežastys ir aplinkybės, plano pateikimo delsimas buvo nežymus ir objektyviai pagrįstas, atsižvelgus į fizinio asmens bankroto proceso stadiją, bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą (aktyvus teismo vaidmuo), nesant duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų įstatymo suteikiamomis teisėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tęsti bankroto procedūrą. Tokiu būdu bus užtikrinami ir teisėtų lūkesčių, ir proceso ekonomiškumo principai, taip pat viešasis interesas – užbaigti bankroto procedūrą racionaliai, teisingai ir efektyviai.

14. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą skundą tenkinti – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla teismo nustatytu terminu nemokumo administratoriui nepateikus mokumo atkūrimo plano projekto, naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tęsti D. S. bankroto bylos nagrinėjimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla.

Grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui tęsti D. S. (D. S.) bankroto bylos nagrinėjimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.