Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-891/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-27Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-06-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-909-1096/2025Nutartis · 2025-08-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-1069-1057/2025Nutartis · 2025-10-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-11-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-27
Bylos Nr.
1A-298-891/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24236-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
U. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-891/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24236-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistajam U. P., jo gynėjui advokatui Dariui Sosnovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo U. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio neatliktos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir U. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. U. P. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 11 d., 19.17 val., vykdydamas individualią veiklą pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymą dėl maisto pristatymo, pateko į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinę, kur pamatęs elektrinį paspirtuką ,,Xiaomi MI Scooter M365“, kurio vertė 360 Eur, priklausantį nukentėjusiajam D. K., jį pagrobė, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, 360 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis U. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei atidedant skirtos bausmės vykdymą 2 metams. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2.1. Skunde nurodoma, kad, skirdamas bausmę apylinkės teismas visiškai nevertino pačios veikos esmės, kėsinimosi dalyko vertingumo ir veikos padarymo būdo. Pasak apelianto, byloje nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta nuteistajam vykdant savo darbines funkcijas (pristatant užsakymą adresu (duomenys neskelbtini)), taigi neturint išankstinės tyčios vykdyti nusikalstamą veiką, mintis pasisavinti svetimą laiptinėje be priežiūros paliktą elektrinį paspirtuką kilo spontaniškai, kas mažina šios veikos pavojingumą. Anot nuteistojo, mažą nusikalstamos veikos pavojingumą patvirtina ir tai, jog įvykdyta nusikalstama veika yra nesunki, ja nesukelta jokia žala nukentėjusiajam (civilinis ieškinys byloje nepareikštas, o pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam). Todėl, apelianto vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų teisingumo principo, paskirta bausmė nebūtų proporcinga įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

2.2. Apelianto teigimu, analizuojant paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės pagrindus aktuali ir pagrobto turto vertė. Byloje nustatyta, jog už nukentėjusiajam priklausantį elektrinį paspirtuką iš savo banko sąskaitos apmokėjo nukentėjusiojo motina E. K.. Pateikta mokėjimo pavedimo kopija patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. šio elektrinio paspirtuko vertė buvo 360 Eur. Nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo kaltu pripažintas U. P., įvykdyta 2021 m. liepos 19 d., tai yra praėjus beveik dvejiems metams nuo elektrinio paspirtuko įgijimo datos. Bėgant laikui įgyto turto (elektroninių technikos priemonių) vertė dėl natūralaus jo nusidėvėjimo kinta, taigi, anot apelianto, logiška teigti, jog nusikalstamos veikos įvykdymo metu pagrobto turto vertė nesiekė ir negalėjo siekti tos pačios vertės, kuri apskaičiuota naujam daiktui (360 Eur). Be to, pasak apelianto, pagal viešai prieinamus skelbimus vidutinė naudotų elektrinių paspirtukų vertė siekia ne daugiau nei 200 Eur (vertinant panašius elektrinių paspirtukų modelius ,,Xiaomi MI Scooter M365“), todėl pagrįsta teigti, kad U. P. padaryta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nustatančią atsakomybę už turto vagystę tuo atveju, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė. Apelianto teigimu, vertinant veikos kvalifikavimą neturi reikšmės aplinkybė, jog U. P. visiškai prisipažino ir gailisi įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis sutinka su tuo, jog veika (vagystė) buvo įvykdyta, tačiau tinkamas jos kvalifikavimas yra ne paties nuteistojo, turinčio tik vidurinį išsilavinimą, o būtent bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Pasak apelianto, šiuo atveju paskirta bausmė nėra teisinga, nes teisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nuteistajam negalėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl jau vien šiuo pagrindu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas.

2.3. Skunde pažymima, kad, be kita ko, skiriant bausmę neatsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ suaugusiųjų gimnazijoje bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasak apelianto, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra suinteresuotas turėti geresnį išsilavinimą, pabaigti mokslus ir užsidirbti pragyvenimui iš teisėtos veiklos, kas suteikia pagrindą vertinti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir tuo atveju, jei bausmės vykdymas bus atidėtas. Apelianto teigimu, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nuteistojo ankstesni teistumai (teistas 5 kartus) ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, vertinant tai, svarbios ne tik anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir tikslai, kurių siekiama skiriant bausmę nusikalstamą veiką įvykdžiusiam asmeniui. Anot apelianto, ne paslaptis, kad reali laisvės atėmimo bausmė įprastai turi neigiamos įtakos nusikalstamą veiką įvykdžiusiems asmenims, jų psichologinei būklei, suinteresuotumui toliau laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, nes ilgą laiką prabuvęs įkalinimo įstaigoje asmuo pakeičia savo požiūrį į visuomenėje priimtinas vertybes. Dar daugiau, atlikus realią laisvės atėmimo bausmę ir išėjus iš įkalinimo įstaigos asmenims sunku grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, įsidarbinti, užmegzti santykius su aplinkoje esančiais asmenimis, kurie skatintų juos elgtis tinkamai, laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl, apelianto įsitikinimu, nepaisant to, kad nuteistasis ir anksčiau teistas, būtina įvertinti ir tai, kad vėliausios jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su viešosios tvarkos pažeidimais. Pasak apelianto, akivaizdu, kad tokiu atveju, kai asmens prieš tai įvykdytos veikos susijusios su viešosios tvarkos pažeidimais, o paskutine įvykdyta nusikalstama veika jokia reali žala nukentėjusiajam nesukelta, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų proporcingas nusikalstamos veikos pavojingumui bei nesuderinamas su paties nuteistojo asmenybe. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to apgailestavo, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, o tai rodo, jog net ir atidėjus bausmės vykdymą pakartotinai nebus formuojama nepagarba baudžiamajam įstatymui. Apelianto įsitikinimu, priešingai, vertinant nuteistojo jauną amžių, jo paties suinteresuotumą baigti mokslus ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, darytina išvada, kad teismas turėtų suteikti galimybę pakeisti nuteistajam savo elgesį be neigiamus ir negrįžtamus padarinius sukeliančios realios laisvės atėmimo bausmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad BK 75 straipsnyje nėra nustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo U. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti ir neskirti jo ginamajam realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėjo, kad U. P. mokosi, dirba, savanoriauja, turi stiprius socialinius ryšius, gyvena su tėvais, savo kaltę pripažino, paspirtukas nukentėjusiajam grąžintas, žala nepadaryta. Nuteistasis U. P. taip pat prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes labai gailisi dėl savo veiksmų, stengiasi gyventi dorai, dirba, mokosi, savanoriauja, paspirtuką grąžino. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad paspirtuko vertė yra kitokia, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje labai išsamiai pasisakyta, kodėl po šešto teistumo nuteistasis nėra vertas pasitikėjimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo U. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis U. P. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei kaltės pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą neginčija, nesutinka tik su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nesutinka pagrobęs didesnės nei 5 MGL (250 Eur) vertės turtą) bei su jam paskirta bausme, prašydamas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Baudžiamojo proceso teisės pažeidimų kvalifikuojant nuteistojo veiką apylinkės teismas nepadarė bei paskyrė nuteistajam teisingą ir ne per griežtą bausmę.

Dėl pagrobto turto vertės ir U. P. veiksmų kvalifikavimo

6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo išlaidas. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto atitikmens vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu pagrobto turto – elektrinio paspirtuko ,,Xiaomi MI Scooter M365“ vertė negalėjo būti kaip naujo daikto – 360 Eur, nes paspirtukas už tokią sumą buvo įsigytas beveik prieš dvejus metus iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl jo vertė dėl natūralaus nusidėvėjimo per šį laiką turėjo sumažėti. Apelianto teigimu, kadangi pagal viešai prieinamus skelbimus vidutinė naudotų panašaus modelio elektrinių paspirtukų vertė siekia ne daugiau nei 200 Eur, todėl jo pasisavintas daiktas nesiekia BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykui keliamo reikalavimo – vertės, viršijančios 5 MGL (250 Eur), tai yra jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nustatančią atsakomybę už turto vagystę tuo atveju, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė. Tokias nuteistojo išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys.

9. Iš byloje esančio nukentėjusiojo D. K. pareiškimo matyti, kad 2021 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 20.30 val. (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo koridoriaus buvo pavogtas D. K. priklausantis elektrinis paspirtukas „Scooter“, D. K. padaryta 360 eurų turtinė žala (b. l. 1), nukentėjusiojo pateiktame 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodyme, patvirtinančiame paspirtuko įsigijimą, nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. E. K. iš savo sąskaitos už pirkinį į UAB „Topo centras“ Druskininkai sąskaitą sumokėjo 360 Eur (b. l. 20). Kaip liudytojas apklausiamas D. K. ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad paspirtukas juodos spalvos, kurį įsigijo prieš du metus už 360 Eur, dėl įvykio jam padaryta 360 Eur turtinė žala (b. l. 16), papildomos apklausos metu D. K. papildė, kad neseniai prieš įvykį keitė paspirtuko stabdžius, jų kaina buvo apie 7 eurus ir jų keitimas (darbas) kainavo 20 eurų (b. l. 37). Paspirtuko apžiūros protokole nurodyta, kad paspirtukas atrodo techniškai tvarkingas (b. l. 32). Išskyrus nuteistojo keliamas prielaidas, byloje kitų duomenų, galinčių patvirtinti kitokią, mažesnę nurodyto pasisavinto turto vertę, nėra. Nors elektrinis paspirtukas ,,Xiaomi MI Scooter M365“ iš tiesų buvo pagrobtas praėjus beveik dvejiems metams nuo jo įsigijimo (2019 m. rugsėjo 14 d. įsigytas už 360 Eur, nusikalstama veika padaryta 2021 m. liepos 11 d.), jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad praėjus tokiam laikotarpiui būtų reikšmingai pasikeitusi jo kaina, juo labiau, kad nustatyta, jog paspirtukas techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pavogto elektrinio paspirtuko ,,Xiaomi MI Scooter M365“ vertė yra 360 Eur. Tokia suma viršija 5 MGL, todėl U. P. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagrindo perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nėra.

Dėl nuteistajam U. P. skirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

10. Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama U. P. paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis), prašoma tik atidėti paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Todėl, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismo teisėjų kolegija detaliau aptaria bausmės vykdymo atidėjimo taikymo U. P. klausimą, plačiau dėl nuteistajam skirtos bausmės (jos rūšies, dydžio, bausmių bendrinimo) nepasisakydama.

11. Kolegijos vertinimu, nuteistajam U. P. paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, U. P. asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad U. P. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu jam turėjo būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl, kolegijos vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo U. P. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo U. P. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, atitinkančia BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam U. P., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir atidėjęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ankstesniais nuosprendžiais net 4 kartus, tačiau nuteistasis po kiekvieno tokio bausmės vykdymo atidėjimo ar jo metu vėl nusikalto, žinodamas, kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog ne vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad U. P. praeityje 6 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn: 5 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei viešajai tvarkai, 1 kartą byla jam nutraukta atleidžiant nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, skirtas baudas moka, tačiau turi ne vieną galiojančią nuobaudą. Inkriminuojama nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, praėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų nuo paskutiniojo U. P. atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo, paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, nors puikiai žinojo, kokios pasekmės gresia už probacijos sąlygų pažeidimą. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir teisėjų kolegija, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai U. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

16. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad U. P. padarė išvadas, yra suinteresuotas turėti geresnį išsilavinimą, pabaigti mokslus ir užsidirbti pragyvenimui iš teisėtos veiklos – yra jauno amžiaus, mokosi bei dirba kurjeriu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo, bei nelaikytinos išskirtinėmis. Juo labiau, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, skirdamas U. P. bausmę ir nuspręsdamas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo, šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes įvertino kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis. Skunde minimos aplinkybės, kad reali žala nukentėjusiajam nepadaryta, nes pagrobtas turtas buvo grąžintas, ar kad nusikalstama veika padaryta spontaniškai, vykdant darbines funkcijas, taip pat nemažina nei nuteistojo padarytos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas jau 5 kartą. Priešingai, tai, kad nusikalstama veika padaryta vykdant darbines funkcijas (pristatant užsakymus), rodo, jog net ir turimas darbas nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, šiuo metu U. P. dirba analogišką kurjerio darbą, taigi, tokia pati darbinė aplinka šiuo atveju nemažina jo asmenybės pavojingumo. Į skunde pabrėžiamas aplinkybes, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to apgailestavo, jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas U. P. bausmę. Tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, davė parodymus, leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, taip pagerinant nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti U. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti teismui

17. Apeliaciniu skundu reiškiamas alternatyvus prašymas – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nors apeliaciniu skundu reiškiamas minėtas prašymas, tačiau jis yra visiškai nepagrįstas, neparemtas jokiais duomenimis. Pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, argumentų, susijusių su tokiu prašymu, taip pat nenurodomas nei vienas iš BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a)–d) papunkčiuose numatytų pagrindų, kuriam esant apeliacinės instancijos teismas galėtų panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Jokių su tokiu prašymu susijusių aplinkybių nei nuteistasis, nei jo gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, minėtas alternatyvus apeliacinio skundo prašymas nenagrinėjamas ir teisėjų kolegija plačiau dėl jo pagrįstumo nepasisako.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo U. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė