Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
1-458-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24236-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
U. P.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24236-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam U. P.,nedalyvaujant nukentėjusiajam D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – byla nutraukta, atleidžiant nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, ir paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsniu vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) paskiriant 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 10 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. liepos 11 d., 19.17 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakymą dėl (duomenys neskelbtini), pateko į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinę, kur pamatęs 360 Eur vertės elektrinį paspirtuką ,,Xiaomi MI Scooter M365“, priklausantį nukentėjusiajam D. K., jį pagrobė, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, D. K. priklausantį 360 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais U. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis U. P. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. liepos 11 d. vežė (duomenys neskelbtini), užėjo į laiptinę, nusileidęs pamatė paspirtuką, jį paėmė. Tik grįžęs namo suprato, kad blogai pasielgė. Paliko paspirtuką namuose. Norėjo susisiekti su policija, grąžinti, bet bijojo grąžinti. Laukė kada su juo susisieks policija. Paspirtuką grąžino. Blogai padarė. Suvokė ką padarė, yra kaltas. Tai suprato, kai jau paėmė paspirtuką. Labai gailisi.

Kadangi U. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas U. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2021 metų balandžio iki 2021 metų liepos mėnesio. Dirbdamas, t. y. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 11 d. viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur turėjo (duomenys neskelbtini), laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte pastebėjo paspirtuką. Kadangi jo naudojamas dviratis buvo labai prastos kokybės, senas, ir su juo buvo labai nepatogu vežioti (duomenys neskelbtini), jis susigundė paimti šį paspirtuką. Kol laiptinėje nieko daugiau nebuvo, jis, ilgai negalvodamas, greitai tą paspirtuką pavogė. Šis paspirtukas nebuvo niekaip pritvirtintas, pririštas- tiesiog sudėtas stovėjo, tad jį paimti buvo labai lengva. Pavogęs paspirtuką, jis juo išvažiavo namo, paliko paspirtuką namie, vėliau grįžo atgal, paėmė savo dviratį ir toliau (duomenys neskelbtini). Šį paspirtuką jis iki šiol turi savo namuose, ir norėtų jį grąžinti savininkui. Pavogtu paspirtuku jis naudojosi labai mažai, kadangi greitai po šio įvykio buvo atleistas iš darbo ir jam nebuvo reikalo juo naudotis. Dabar jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)vežioja (duomenys neskelbtini) paspirtukais. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos vagystės ir nori atsiprašyti savininko, bei gražinti jam jo daiktą (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas U. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir jis tvirtina anksčiau savo duotus parodymus. Gailisi dėl savo poelgio (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas D. K. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2021 m. liepos 11 d., apie 15.00 val. atvyko pas draugą T. S. į svečius, į (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį namą elektriniu jam priklausančiu paspirtuku ,,Mi Electric Scooter“ M365, kurio galimai identifikavimo numeris yra Batch No: (duomenys neskelbtini). Paspirtukas buvo juodos spalvos, kurį įsigijo prieš du metus už 360 Eur. Minėtą paspirtuką pastatė bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) namo draugo buto durų. Apie 20.30 val. išeidamas iš buto, pastebėjo, kad nėra jam priklausančio minėto elektrinio paspirtuko. Dėl įvykio jam padaryta 360 Eur turtinė žala. Taip pat norėtų paminėti, kad kitas jo draugas -E. B., gyvenantis tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, apie 18:30 val. grįžęs namo, dar matė, kad jo (D. K.) elektrinis paspirtukas buvo prie minėto buto durų. 2021 m. liepos 14 d. susisiekė su (duomenys neskelbtini) namo administratoriumi, kuriam paaiškino situaciją dėl pavogto paspirtuko. Administratorius jam pateikė prisijungimus prie vaizdo kamerų. Jis, peržiūrėdamas įrašus, pastebėjo, kad 2021 m. liepos 11 d., 19:15 val. į (duomenys neskelbtini), vidinį namo kiemą atvažiavo dviračiu vyriškis, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs rausvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais, apsiavęs raudonos spalvos batais, ant nugaros užsidėjęs (duomenys neskelbtini) spalvos krepšį, (duomenys neskelbtini), su baltos spalvos užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pastatė dviratį vidiniame namo kieme prie vaikų žaidimo aikštelės ir įėjo į laiptinę, kur ir yra butas, kuriame draugas gyvena. Kiek iš viso yra butų minėtoje laiptinėje, D. K. nežino. Apie 19.19 val. minėtas vyriškis iš laiptinės išėjo, vesdamasis paspirtuką. Vėliau užlipo ant jo ir nuvažiavo, palikdamas dviratį vaikų žaidimo aikštelėje. Kur yra vyriškio dviratis šiuo metu, nežino. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pastebėjo, kad vyriškis išvažiavo su jam priklausančiu elektriniu paspirtuku, nes iš išvaizdos atrodė lygiai toks pats ir per visą tą laikotarpį iš minėtos laiptinės buvo išvežtas tik vienas paspirtukas ir vyriškis važiavo paspirtuku lėtai, nes jam (D. K.) atvykus į svečius, paspirtuko įkrovime buvo likusi viena padala, jis turėjo greitai išsikrauti. Savo paspirtuką atpažintų pagal požymius: ant dešinės stabdžių svirties yra matomas šviesios spalvos, apie 2 centimetrų juodos spalvos dažų pažeidimas, vietoje, per kurią sulenkiamas elektrinis paspirtukas, yra ilgas varžtas, ant kurio užsuko neoriginalią veržlę. Taip pat ankstesnį savo telefoną buvo per ,,Bluetooth“ jungtį sujungęs su minėtu elektriniu paspirtuku (b. l. 16-18 ).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusiuoju apklaustas D. K. parodė, kad paspirtuką paliko laiptinėje niekaip jo nepritvirtinęs, jį pastatė nelankstytą, tiesiog ant kojelės, kad negriūtų. Kai atsiėmė savo paspirtuką iš policijos komisariato, pastebėjo, kad jo stabdžiai (kaladėlės) yra nusitrynę. Kadangi stabdžius keitė neseniai, atsimena, kad jų kaina buvo apie 7 Eur, ir jų keitimas (darbas) kainavo 20 Eur. Nuostolis nėra labai didelis, todėl civilinio ieškinio nereikš. Norėtų, kad žmogus, pavogęs jo paspirtuką, būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 37-38 ).

Protokole – pareiškime nurodyta, kad atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas 2021 m. liepos 19 d. pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, gavus D. K. pareiškimą, dėl to, kad 2021 m. liepos 11 d., laikotarpyje nuo 18:30 val. iki 20:30 val., (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo koridoriaus buvo pavogtas nukentėjusiajam jam priklausantis elektrinis paspirtukas ,,Scooter“, kurio vertė 360 Eur (b. l.12).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų yra praėjimas, kur patenkama į vidinį namo kiemą. Praėjimo dešinėje yra matomas įėjimas į namo laiptines, vidiniame namo kieme yra vaikų žaidimų aikštelė. Praėjimo dešinėje yra laiptinė, kurioje yra įėjimai į butus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numerio. Laiptinės durys plastikinės su stiklu, neapgadintos, be įsilaužimo žymių, durys rakinamos kodine spyna, už jų patenkama į bendro naudojimo koridorių, kurio dešinėje yra laiptai į apačią, tiesiai - įėjimas į holą, kairėje, tiesiai ir dešinėje yra matomos durys į patalpas. Tarp laiptų yra matomas liftas. Nurodoma, kad užlipus laiptais į antrą aukštą, patenkama į holą. Tiesiai yra matomos buto durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), dešinėje yra matomas bendro naudojimo koridorius, kurio kairėje yra matomos buto durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Tiesiai yra (duomenys neskelbtini) buto durys, dešinėje- (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto durys. Nurodoma, kad apžiūros metu pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato kampų. Nurodoma, kad apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 5-10).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo sumokėta 360 Eur iš E. K. sąskaitos už pirkinį, mokant į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą (b. l. 20).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas vaizdo stebėjimo kameros įrašas pavadinimu ,,1“. Vaizdo įrašo viršuje matoma nurodyta data 2021 m. liepos 11 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 19:15:27 val. ir tęsiasi iki 19:16:05 val. Vaizdo kamera filmuoja lauke esančią daugiabučio namo vaikų žaidimų aikštelę. Taip pat priešais matomas daugiabutis namas. Apie 19:15:33 val. iš dešinės pusės su dviračiu atvažiuoja vyriškis. Vyras apsirengęs raudonais marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiais trumpais šortais, raudonais batais, ant pečių užsidėjęs (duomenys neskelbtini) spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kuprinę. Apie 19:15:38 val. vyras sustoja prie vaikų žaidimo aikštelės ir, nulipęs nuo dviračio, jį atremia į stulpą . Apie 19:15:58 val. vyras, eidamas paskui moterį, užeina į namo laiptinę. Peržiūrimas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pavadinimu ,,2“. Vaizdo įrašo viršuje matoma nurodyta data 2021 m. liepos 11 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 19:18:40 val. ir tęsiasi iki 19:19:01 val. Vaizdo kamera filmuoja lauke esančią daugiabučio namo vaikų žaidimų aikštelę. Taip pat priešais matomas daugiabutis namas. Apie 19:18:19 val. iš daugiabučio namo laiptinės išeina anksčiau minėtas vyras. Vyras šalia vedasi paspirtuką ir ant jo užlipęs, nuvažiuoja į dešinę pusę. Peržiūrimas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pavadinimu ,,3“. Vaizdo įrašo trukmė 20 sekundžių. Vaizdo kamera filmuoja lauke pėsčiųjų taką. Apie 4 sekundę iš dešinės pusės su dviračiu atvažiuoja anksčiau minėtas vyras ir nuvažiuoja (b. l. 25-29).

Tarnybiniame pranešime ,,Dėl asmens atpažinimo“ nurodoma, kad vyras, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, išvažiuojantis su paspirtuku yra U. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. Nurodoma, kad asmens tapatybė nustatyta, sulyginus asmens nuotraukas esančias byloje ir policijos informacinėse sistemose (b. l. 30).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad paspirtukas yra juodos spalvos, iš išvaizdos techniškai tvarkingas, apie 118 cm aukščio, 113 cm ilgio, vairo plotis apie 43 cm, su pripučiamais ratais, apie 21,5 cm diametro. Jo rėmo apačioje, iš dešinės pusės, galinėje dalyje yra lipdukas su užrašais ,,FCC ID: (duomenys neskelbtini) Model Number: (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32-34).

Dėl numatyto nusikaltimo padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Pažymėtina, kad U. P. pagrobė paspirtuką patęs į bendro naudojimo patalpas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimo į svetimą patalpą požymiui kaltinamojo veikoje konstatuoti užtenka neteisėto pateikimo į šią patalpą fakto, nepaisant to, ar buvo į ją patekta įveikiant mechanines kliūtis ar ne. Visgi, kaltinamasis U. P. į bendro naudojimo patalpas pateko atlikdamas savo darbines funkcijas, todėl jo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino, kad U. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. U. P. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2021 m. liepos 11 d. vežė (duomenys neskelbtini), užėjo į laiptinę, nusileidęs pamatė paspirtuką, jį paėmė. Tik grįžęs namo suprato, kad blogai pasielgė. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis žinojo, jog vagia jam nepriklausantį turtą (paspirtuką), suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė. Bendra pavogto turto vertė yra 360 Eur, todėl U. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę U. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (b. l. 58-69), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (b. l. 70-73), vykdantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis buvo vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo teistas paskiriant švelnesnę negu sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė (laisvės atėmimas), ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau akivaizdu, jog bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi U. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Veika padaryta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirtina galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014). Teismų praktikoje situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019, 2K-163-788/2020). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju U. P. nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra teistas 5 kartus. U. P. keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino pasitikėjimo, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nusikalstamos veikos, įrodytos pagal skirtingus nuosprendžius, buvo padarytos per gana neilgą laiką. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, darė administracinius nusižengimus. U. P. taip pat ir šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad U. P. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors U. P. yra jauno amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam nėra taikomas.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – laikoma voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

U. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, įskaitytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

U. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: