Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 277 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, O. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, O. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas O. J. atidėtas 2 metams, skiriant 6 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, nurodytoje probacijos tarnybai (jeigu tai nesusiję su darbu), bei skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, O. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 770 Eur konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, O. J. į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-02-02 16.24 val. iki 2022-02-03 11.03 val. ir nuspręsta laikyti, jog O. J. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. O. J. nuteistas už tai, kad jis 2022-02-02, apie 16 val. 12 min, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo lengvąjį automobilį „AUDI A6 AVANT“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

1.2. Be to, O. J. nuteistas už tai, kad jis pažeidė kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisykles, būtent: 2022-01-31 VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas informuotas, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, t. y. apie būtinybę nuo 2022-01-31 iki 2022-02-10 izoliuotis, 2022-02-02, apie 16 valandą pasišalino iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2022-02-02, apie 16 val. 12 min, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo lengvąjį automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kartu važiavo B. D., tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymo Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir asmenų, turėjusių sąlytį izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių“ 11 punkto reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės 1996-09-25 įstatymo Nr. I-1553 reikalavimus, taip sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. J. gynėjas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą arba sumažinti skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki 3 mėnesių ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimą taikyti 12 mėnesių, netaikant intensyvios kontrolės, arba, nenustačius pagrindų švelninti paskirtos bausmės, panaikinti paskirtą 2 metų bausmės vykdymo atidėjimą, pavedant realiai atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Apeliantas nurodo, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė, nes jis pripažino visas jam inkriminuotas veikas, dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei skirta vienu trečdaliu mažesnė galutinė bausmė, jis dirba (vykdo individualią veiklą, susijusią su statybomis), priklauso „(duomenys neskelbtini)“ regbio komandos rinktinei, kurios jis yra kapitonas. Pagal darbo pobūdį ir vykdomą aktyvią sporto veiklą, yra būtini dažni išvykimai į užsienį, tiek dėl sporto varžybų, tiek ir dėl darbo veiklos. Teigia, kad pritaikius intensyvią priežiūrą, numačius dvejų metų laisvės apribojimą nuteistojo galimybės užsiimti aukščiau nurodyta veikla faktiškai tampa paralyžuotos. Taip pat nurodo, kad abi veikos iš esmės padarytos sutapties pagrindu, dėl nuteistojo didelio dvasinio sukrėtimo netekus itin artimo asmens, pačiam patyrus būtiną psichiatrinį gydymą, gavus šio pobūdžio pagalbą, dėl ko tai turėjo įtakos mažiau vertinti įstatymo ginamas vertybes. Nors pastarosios aplinkybės nešalina veikų baustinumo ir nelemia pagrindų, kurie leistų nuteistąjį atleisti nuo atsakomybės, tačiau individualizuojant esamą situaciją, tai sudaro pagrindą teismui individualizuoti bausmę, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir prie to prisidėjusius veiksnius. Dėl to mano, kad nors teismas ir atidėjo paskirtos griežčiausios bausmės – termino laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įvertinus taikytus suvaržymus ir jų apimtį, yra paskirta per griežta bausmė ir per ilgi suvaržymai, trukdantys gyventi normalų socialinį gyvenimą bei užsiimti įprasta veikla.

2.2. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į esamą situaciją, bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant ir švelnesnę sankciją, kurią numato įstatymo abi sankcijos – baudą. Kadangi nuteistasis pradėjo vykdyti aktyvesnę darbo veiklą, siekia papildomos darbo veiklos, kad galėtų toliau pasirūpinti savimi, taip pat vykdyti įsipareigojimus valstybei, tokiu būdu būtų pasiekti ir bausmės tikslai ir nebūtų socialinės atskirties paties nuteistojo nuo visuomenės ir aplinkos. Taip pat mano, kad nesant galimybės pakeisti nuteistajam skirtos bausmės rūšies į baudą, išimties tvarka pagal esamą jo gyvenimo situaciją ir aplinkybes, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas iki 12 mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros, dar leistų išsaugoti asmeninių interesų balansą ir nuo to nenukentėtų baudžiamojo įstatymo tikslai. Taipogi apeliantas mano, kad jei nebus pagrindų sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistasis sutinka, kad būtų pasunkinta jo teisinė padėtis ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas – atliktų realiai laisvės atėmimo bausmę arba ji būtų pakeista arešto bausme.

2.3. Apeliantas skunde nurodo, kad net nepakeitus bausmės dydžio, racionalus bausmės dydis būtų 6 mėnesiai, o taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinė laisvės atėmimo bausmė būtų 4 mėnesiai. Pažymi, kad baudžiamasis įstatymas taikytinas ne tik tikslu nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau reikalauja proporcingumo ir tinkamo taikymo, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tačiau tuo pačiu įstatymas būtų pritaikytas asmeniui taikant ir visas galimas lengvatas ar atsakomybę švelninančias aplinkybes. Teisingumo principas reikalauja, jog asmeniui turint įstatymo numatytą garantiją į bausmės švelninimą galima taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, kad pirmosios instancijos teismui nevertinus galimybės taikyti švelnesnę bausmės rūšį buvo pažeistas teisingumo principas, nes nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

3. Teismo posėdyje nuteistojo O. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo O. J. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo O. J. gynėjo apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistojo O. J. gynėjas kelia paskirtos jo ginamajam bausmės klausimą – prašo O. J. paskirti ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą, arba sutrumpinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą, netaikyti intensyvios priežiūros arba panaikinti nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

6.1. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad O. J. atžvilgiu teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – baudą.

6.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-432/2014, 2K-531-2014, 2K-P-89/2014, 2K-2-489/2015, 2K-29-489/2015, 2K-186-942/2015, 2K-436-489/2016, 2K-235-648/2017, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-126-693/2018, 2K-24-689/2019, 2K-62-628/2019, 2K-159-976/2019, 2K-179-693/2019, 2K-59-697/2019, 2K-75-222/2020, 2K-108-3030/2020, 2K-119-689/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

6.3. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų, o BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Taigi, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalies, tiek ir BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, todėl apelianto skundo argumentas, kad nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir tuo pagrindu paskirta švelnesnė, negu sankcijoje numatyta bausmė – bauda, yra nepagrįstas.

6.4. Nuteistasis O. J. padarė vieną nesunkų tyčinį ir vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra baigtos. O. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.5. Nuteistasis nevedęs, jis nuo 2022-03-25 vykdo individualią veiklą, susijusią su statybomis. Iš bylos matyti, kad nuteistasis O. J. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 16 kartų, iš jų du kartus už KET pažeidimus ir net 7 kartus už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 1 831 Eur). Iš pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, kad jis anksčiau buvo teistas net 4 kartus, naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai 2021-08-03 jis buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro. Taip pat iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (du kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinių nusikaltimų padarymą parinko griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą.

6.6. Nors nuteistasis O. J. dirba, tačiau nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių nuteistojo O. J. gaunamų pajamų dydį. Be to, iš bylos matyti, kad O. J. nemoka jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus (nesumokėtų baudų yra iš viso už 1 831 Eur), taip pat jis nėra sumokėjęs jam dar Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudos, su kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nėra sumokėjęs ankstesniais teismų sprendimais paskirtų baudų, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 10 000 Eur) dydžio bauda, daroma išvada, kad nuteistasis yra finansiškai nepajėgus sumokėti jam skirtinos baudos už skundžiamu nuosprendžiu pripažintus padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimas nuteistajam O. J. paskirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, netenkinamas.

6.7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies bei BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Esant vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas O. J. už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais yra artimos sankcijose numatytoms šios rūšies bausmių vidurkiams. Už atskiras nusikalstamas veikas O. J. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, jų mažinti nėra pagrindo. Apylinkės teismas O. J. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrindamas iš dalies sudedant, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė, nes prie griežčiausios paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo 3 mėnesius iš 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 277 straipsnio 1 dalį, nes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo atveju – 3 mėnesiai). Be to, apylinkės teismas O. J. paskirtą subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nuteistajam paskyrė tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgdama į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, daro išvadą, kad nuteistajam O. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, mažinti jos nėra pagrindo.

6.8. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Taip pat pagal teismų praktiką emocinė būsena po brolio mirties, ką akcentavo teismo posėdyje nuteistojo O. J. gynėjas, nebuvo kliūtys nuteistajam tinkamai suvokti vykdomų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, todėl dėl šios aplinkybės švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

7. Nuteistojo gynėjas skundu prašo jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą sutrumpinti iki 12 mėnesių ir netaikyti intensyvios priežiūros. Skunde gynėjas nurodo, kad jo ginamasis dėl darbo pobūdžio, sportinės veiklos (yra „(duomenys neskelbtini)“ regbio komandos rinktinės kapitonas) turi dažnai vykti į užsienį, o dėl pritaikytos intensyvios priežiūros ir laisvės apribojimo dvejiems metams, nuteistojo galimybės užsiimti aukščiau nurodyta veikla faktiškai tampa paralyžuotos.

7.1. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas O. J. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metų terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė apie tai, kodėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metams, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

7.2. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą.

7.3. Byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį ir vieną neatsargų nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, nustatyta po vieną O. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jis nevedęs, vykdo individualią veiklą, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Be to, iš bylos matyti, kad O. J. du kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ilgesniam nei 1 metų terminui. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), kad naujas nusikalstamas veikas O. J. padarė praėjus vos pusei metų po to, kai jis 2021-08-03 buvo išbrauktas iš Probacijos tarnybos probuojamųjų asmenų registro, kad nėra duomenų, jog būtų pažeidęs Probacijos sąlygas, dėl ko yra pagrindas manyti, kad probacija turi teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, ir todėl daroma išvada, kad nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas neturėtų būti paskirta švelnesnė bausmė (teismo įpareigojimai ar bausmės vykdymo atidėjimo terminas), nei ankstesniais teismų sprendimais (2018-02-02 ar 2018-09-18), nes priešingu atveju bus sukuriamos prielaidos nuteistajam manyti, kad pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi, ir skatins nusikalsti, o tai prieštarautų baudžiamosios teisės principams bei BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams. Kadangi atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės (laisvės atėmimo) realiai neatlikti, tai svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Šiuos tikslus gali padėti pasiekti teismo nustatytas ilgesnis, nei ankstesniais nuosprendžiais nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, t. y. ilgesnis nei 1 metų 8 mėnesių atidėjimo laikotarpis, per kurį nuteistasis turėtų laikytis teismo skirtų įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už O. J. padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai nustatė 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris yra lygus įstatymo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkiui. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjo skundo reikalavimą ir O. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 12 mėnesių nėra pagrindo.

7.4. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. J. gynėjas prašo panaikinti jo ginamajam paskirtą intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šios straipsnio dalies 1-11 punktuose numatytas pareigas.

7.5. BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos numato teismui, skiriančiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, teisę pasirinkti skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Nors apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam intensyvią priežiūrą, tokios priemonės skyrimo nemotyvavo, tačiau, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą visuomenei, į tai, kad nuteistasis O. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą, anksčiau jam net du kartu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė tokią priežiūros priemonę, kaip intensyvi priežiūra, kuri padėtų užtikrinti bausmės paskirtį.

7.6. Nuteistojo O. J. gynėjas skunde teigia, kad dėl O. J. paskirtos intensyvios priežiūros jo ginamojo darbinė bei sportinė veiklos „tampa paralyžuotos“. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis aktyviai užsiima darbine veikla, sportuoja, yra „(duomenys neskelbtini)“ regbio komandos rinktinės kapitonas, dėl darbinės ir sportinės veiklos turi dažnai vykti į užsienį, tačiau šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei nuteistasis, nei jo gynėjas. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų tiek darbinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime (pvz., sportuojant), tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats nuteistasis O. J., kuris jau būdamas teistas ne vieną kartą, žinodamas apie gresiančią bausmę, vis dėlto pasirinko daryti nusikaltimus, todėl nuteistasis privalo prisiimti ir galimas pasekmes, t. y. tam tikrus jo elgesio suvaržymus. Pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo ir panaikinti O. J. skundžiamu nuosprendžiu atidėjus galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtą intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistajam O. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas bei pareigos – nakties metu būti savo gyvenamojoje vietoje, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) – nėra itin griežtos ir yra būtinos siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei pokyčių jo elgsenoje. Taigi, nuteistajam O. J. paskirta intensyvia priežiūra, įpareigojimu bei pareigomis nėra atimta galimybė dirbti, sportuoti. Teismo vertinimu, O. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, bei paskiriant įpareigojimą bei pareigas, yra tinkama ir adekvati priemonė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai). Dėl to nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašymas jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trumpesniam terminui ir neskiriant intensyvios priežiūros netenkinamas.

8. Taip pat nuteistojo gynėjas skundu prašo pasunkinti nuteistojo O. J. teisinę padėtį ir panaikinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. pasiųsti nuteistąjį realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šis nuteistojo gynėjo prašymas netenkinamas, nes pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir nesant prokuroro apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip teisingai teismo posėdyje pastebėjo prokuroras, nuteistajam paskyrus realiai atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis neturės galimybės vykdyti nei darbinės veiklos, nei sportuoti, juo labiau, dėl darbo ar sporto varžybų vykti į užsienį. Dėl to keisti skundžiamą nuosprendį ir panaikinti nuteistajam O. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam O. J. paskirtos bausmės, taikyto bausmės vykdymo atidėjimo yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo O. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio.