- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1841-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07435-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-516-1070/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „City Service“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. V. 246,11 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Dainavos būstas“ ir UAB „Nemuno būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Nemuno būstas“ turtas, teisės ir pareigos perduotos UAB „Dainavos būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir tęsia veiklą UAB „Mano būstas Dainava“ pavadinimu. Ieškovė teikia gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra šio namo buto Nr. 25 savininkė.
3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu nustatytas 0,0290 Eur/1 kv. m dydžio administruojamų patalpų mokesčio tarifas. Atsakovei priklausančio buto plotas yra 64,09 kv. m., o viso namo plotas – 3774,01 kv. m. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už namo administravimą, teritorijos priežiūrą, kaupiamąsias lėšas bei papildomus darbus (remontą, keitimą, montavimą). Atsakovei tenkanti mokėti lifto priežiūros kaupiamųjų lėšų suma yra 2,56 Eur / mėn.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita yra netiksli, neatspindinti visų atsakovės atliktų mokėjimų. Už ieškovės teikiamas paslaugas visada mokėjo atsakovės marti V. V.. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė prašo priteisti skolą už neteisėtai renkamą rinkliavą dėl lifto kaupiamųjų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3210-406/2014 nutarė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23d. sprendimas Nr. T-816 „Dėl Kauno miesto gyvenamųjų namų liftų atnaujinimo lėšų“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimas T-29 „Dėl gyvenamųjų namų, kuriuose yra modernizuoti ar rekonstruoti liftai panaudojant Kauno miesto specialiųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti sąskaitoje sukauptas lėšas, liftų modernizavimo ar rekonstravimo lėšų administravimo tvarkos“ prieštarauja CK ir yra neteisėti.
6. Anot atsakovės, tokiu būdu ieškovė siekia prisiteisti skolą, kuri paskaičiuota nesant tam teisinio pagrindo, vadovaudamasi neteisėtais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Mano būstas Dainava“ iš atsakovės V. V. 246,11 Eur skola, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (246,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 555 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei – 12,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad nuo atsakovė nuo 2009 m. birželio mėn. mokėjo mokesčius už teikiamas namo administravimo paslaugas iš dalies, todėl kiekvieno mėnesio pabaigoje susidarydavo skola, kuri buvo dengiama iš vėlesnių atsakovės mokėjimų.
9. Iš atsakovei pateiktų ieškovės sąskaitų už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. teismas nustatė, kad 2009 m. birželio mėn. iš gyventojų buvo reikalaujama apmokėti už tokias namo administravimo paslaugas ir mokesčius: administravimo mokestis, kaupiamosios lėšos, kolektyvinės antenos mokestis, lifto priežiūros mokestis, priežiūros/eksploatacijos mokestis, remonto, keitimo, montavimo mokesčiai, teritorijų ir laiptinių valymo mokesčiai, šilumos ūkio priežiūros mokestis. 2009 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio mėn. sąskaitose buvo mokesčio eilutė „kaupiamos lėšos liftams“, kurių dydis kiekvieną mėn. buvo 2,12 - 2,56 Eur. Be to, nuo 2015 m. gegužės mėn. sąskaitoje atsirado ir mokesčio grafa „privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“, kurios apskaičiuojamas 0,03 Eur tarifą padauginus iš 64,09 kv. m. buto ploto (1,92 Eur). Nuo 2016 m. sausio mėn. kaupiamosios lėšos, skirtos liftams atnaujinti į sąskaitas nebuvo įtraukiamos.
10. Palyginęs atsakovei išrašytų sąskaitų duomenis su skolų valdymo ataskaitos duomenimis, teismas nustatė, kad kaupiamosios lėšos liftams, nurodytos sąskaitose, buvo atvaizduotos skolų valdymo ataskaitoje kaip kaupiamosios lėšos, ir kurį laiką (t. y. 2015 m. gegužės – gruodžio mėn.) buvo renkamos kartu su privalomosiomis kaupiamosiomis lėšomis.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčijo savo pareigos mokėti ieškovės nurodytus mokesčius, išskyrus anksčiau skaičiuotus mokesčius kaupiamosioms lėšoms dėl liftų atnaujinimo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Sąskaitos dėl namo administravimo ir kt. išlaidų atsakovei buvo išrašomos nurodant Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (toliau – ir Nuostatai), 5 punkte išvardintus duomenis, tarp jų – informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas (2021-04-29 prašymo priedai). Atsakovės vardu teikiamos sąskaitos už namo administravimo paslaugas buvo apmokamos bankiniais pavedimais iš liudytojos V. V. sąskaitos, mokėjimuose nenurodant konkrečių paslaugų ir mokesčių, kurie yra apmokami. Pavedimuose ar kituose dokumentuose taip pat nebuvo nurodoma, kad kažkurie namo administratorės sąskaitoje nurodyti mokesčiai (pvz. kaupiamosios lėšos liftams) nėra mokami.
12. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog mokant mokesčius už namo administravimo paslaugas, ji buvo informavusi ieškovę, kad atsisako mokėti kaupiamąsias lėšas liftams (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Todėl namo administratorė turėjo teisę įskaityti atsakovės vardu atliekamus mokėjimus CK 6.55 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka, atsakovės sumokėtomis lėšomis dengdama vėliausiose sąskaitose nurodytus mokesčius, tarp jų – ir kaupiamąsias lėšas liftui. Šioje byloje nebuvo pareikštas priešieškinis dėl įskaitytų kaupiamųjų lėšų, skirtų lifto priežiūrai, grąžinimo, dėl to ieškiniu prašoma priteisti suma neturi būti mažinama kaupiamųjų lėšų liftui atnaujinti įmokomis už laikotarpį 2009 m. birželio – 2015 m. gruodžio mėn. Teismo nuomone, šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad 2019 m. liepos mėn. atsakovė, neapmokėjusi jai iki tol pateiktų sąskaitų visa apimtimi, turėjo įsiskolinimą, nurodytą ieškovės skolų valdymo ataskaitoje, t. y. 246,11 Eur.
13. Teismo nuomone, nors Kauno apygardos administracinis teismas ir LVAT konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė neteisėtus sprendimus dėl kaupiamųjų lėšų liftams skaičiavimo, tai nesudaro pagrindo automatiškai grąžinti šias lėšas gyventojams, kurie jas sumokėjo. Minėtais administracinės kompetencijos teismų sprendimais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sumokėtų lėšų grąžinimo ar paskirstymo. Administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės tarybos teisės priimti sprendimus, liečiančius gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės valdymą (sprendimo 15, 16 punktas). Byloje esantys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimų protokolų duomenys (sprendimo 17, 18 punktai) patvirtina, kad rinktos kaupiamosios lėšos liftams atnaujinti liko namo administratoriaus žinioje, kad šias lėšas nuspręsta panaudoti kitiems namo poreikiams. Skolų valdymo ataskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad po 2015 m. gruodžio mėn. kaupiamosios lėšos liftams nebuvo renkamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ viso proceso metu neteikė esminių duomenų apie daugiabučio namo administratoriaus teisių ir pareigų perėmimą reorganizavimo būdu, skolos atsiradimo teisinį pagrindą, prievolės pradžią. Teismas ignoravo byloje turimus duomenis dėl neteisėtai rinkto mokesčio, kurio neteisėtumą pripažino administraciniai teismai. Skola, kuri buvo pradėta skaičiuoti dėl kaupiamųjų lėšų liftų priežiūrai, niekada nebuvo anuliuota.
14.2. Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 291,57 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. Atsakovė ieškovės nurodomu laikotarpiu sumokėjo 333,65 Eur. Vadinasi, skola negali būti skaičiuojama už šį laikotarpį, nes atsakovė sumokėjo daugiau nei nurodyta ieškinyje. Ieškovė pateikė ieškinio patikslinimą ir nurodė, kad dėl ieškovės skaičiavimuose padarytos klaidos atsakovės 291,57 Eur skola susidarė kitu laikotarpiu – iki 2020 m. vasario 29 d. Trečią kartą patikslinusi savo reikalavimą ieškovė nurodo, kad atsakovės skola yra 246,11 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
14.3. Anot ieškovės, visi atsakovės mokėjimai yra užskaitomi tokiu pat principu: už 2009 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas atsakovei priskaičiuota 59,07 Eur suma, atsakovė 2009m. liepos mėn. sumokėjo 17,47 Eur, todėl šis mokėjimas, vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, buvo užskaitytas padengti būtent 59,07 Eur sumą, kadangi tai seniausia skola. Tokiais teiginiais ieškovė pripažįsta, kad skola (prievolė) atsirado dėl kaupiamųjų lėšų liftams skaičiavimo 2009 m. ir kad, kad skolos – prievolės atsiradimo teisinis pagrindas yra esminis dalykas šioje byloje. Be to, skolos skaičiavimo laikotarpiu ieškovė nebuvo ginčo objekto administratorius, todėl ji neturėjo reikalavimo teisės, o duomenų, kad ši reikalavimo teisė ar jos dalis yra perduota reorganizuojant bendroves, byloje nėra.
14.4. Teismas turėjo pareigą pareikalauti iš ieškovės duomenis dėl juridinių asmenų teisių perėmimo, reorganizavimo ir skolos likučių perdavimo, kadangi atsakovei skola 2009 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m. skaičiuota skirtingų juridinių asmenų, be to, skaičiuota už liftų kaupiamąsias išlaidas, kurių skaičiavimas teismų sprendimais pripažintas neteisėtu. Tačiau skola buhalteriškai nebuvo anuliuota, nebuvo derinama, o kaskart neteisingai užskaitoma.
14.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neteisingai ir nepagrįstai nevertinta ieškinio senaties pradžios momento, nors atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį.
14.6. Pagal juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Mano būstas Dainava“ buvo įsteigta 2012 m. sausio 10 d., ji įregistruota kartu su UAB „Dainavos būstas“ ir UAB „Neries būstas“. Sąskaitas faktūras nuo 2011 m. iki 2018 m. birželio 30 d. už daugiabučio namo administravimą išrašydavo ir mokesčius rinko kitas juridinis asmuo – City Service SE. Vadinasi, atsakovė iki 2018 m. birželio 30 d. visas įmokas mokėjo ne ieškovei, o trečiam asmeniui City Service SE. Tokie duomenys paneigia ieškovės versiją, kad ji skolų užskaitas atliko nuo 2009 metų.
14.7. Atsakovė pateikė teismui namo administratoriaus išsiųstą balsavimo protokolą dėl gyventojų susirinkimo ir liftų kaupiamųjų lėšų paskirstymo sprendimo priėmimo. Teismas dėl šių rašytinių įrodymų nepasisakė, šališkai nurodė, jog pati gyventoja turėjo pareigą kreiptis į namą administruojančią įmonę ir prašyti anuliuoti skolą dėl kaupiamųjų lėšų liftams.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovės vardu mokesčiai buvo mokami ir į ieškovės sąskaitą, ir į AB „City Service“ sąskaitą neturi reikšmės ginčo rezultatui, nes atsakovės vardu atlikti mokėjimai į AB „City Service“ sąskaitą buvo įtraukti į atsakovės skolų valdymo ataskaitas, kuriomis ieškovė rėmėsi šioje byloje. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji sumokėjo už namo administravimo paslaugas AB „City Service“ daugiau, nei nurodyta skolų valdymo ataskaitose.
15.2. Teismas iš esmės ištyrė byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
15.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog mokėjimų pavedimuose ar kituose dokumentuose būtų nurodoma, kad kažkurie namo administratorės sąskaitoje nurodyti mokesčiai (pvz. kaupiamosios lėšos liftams) nėra apmokami.
15.4. Nors apeliantė akcentuoja, kad kaupiamosios lėšos liftams buvo renkamos neteisėtai, tačiau šios aplinkybės nebuvo ginčijamos. Teismų priimti sprendimai dėl neteisėtų lėšų rinkimo nesudaro pagrindo išvadai, kad gyventojams, sumokėjusiems šias lėšas, automatiškai jos turėtų būti grąžintos. Remdamasis namo gyventojų susirinkimų protokolais, teismas padarė pagrįstas išvadas, kad rinktos kaupiamosios lėšos liftams atnaujinti liko namo administratoriaus žinioje ir kad šias lėšas nuspręsta panaudoti kitiems namo poreikiams. Be to, skolų valdymo ataskaitos duomenys patvirtina, kad po 2015 m. gruodžio mėn. kaupiamosios lėšos liftams nebuvo renkamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui keletą gautų iš ieškovės sąskaitų, kurios, apeliantės teigimu, atspindi jos atliktus mokėjimus ir ieškovės nepagrįstai skaičiuojamą skolą.
17. Apeliantės prašymu teismas įpareigojo ieškovę pateikti teismui duomenis apie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T-816 „Dėl Kauno miesto gyvenamųjų namų liftų atnaujinimo lėšų“ pagrindu skaičiuotas kaupiamąsias liftų įmokas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
18. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui skolų valdymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio iki 2015 m. gruodžio atsakovei buvo skaičiuojamos kaupiamosios lėšos liftui, kiekvieną mėnesį po 2,56 Eur, kas per 61 mėnesį sudarė 156,31 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ne tik teisinį, bet ir faktinį skundžiamo sprendimo teisėtumo pagrindą, taip pat į tai, kad kita šalis su naujais įrodymais yra susipažinusi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje išvardyta išimtis ir šiuos įrodymus priima.
Dėl apeliacinio skundo
22. Apeliantė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymą vertinimą, pažeidimo. Anot apeliantės, ieškovė neteisėtai skaičiavo kaupiamąsias lėšas lifto priežiūrai, o ginčijamu laikotarpiu apskaičiuotos skolos iš viso nebuvo.
23. Bylos duomenimis, nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratore nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo AB „City Service“, nuo 2017 m. spalio 6 d. – reorganizuota UAB „Mano Būstas Dainava“.
24. Apeliantė V. V. nuo 1992 m. rugpjūčio 20 d. yra šio namo 25 buto savininkė.
25. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykius reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
26. Išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
27. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus paskaičiavimais, atsakovė už suteiktas bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas yra skolinga 246,11 Eur. Apeliantė neigia skolos faktą. Taigi, esant šalių priešingiems teiginiams, nagrinėjamu atveju teismui kyla pareiga nustatyti skolos (ne)buvimo faktą (CPK 185 straipsnis).
28. Iš byloje esančios skolos suvestinės už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio matyti, kad šio periodo pradžioje (2009 m. birželio 1 d.) atsakovė nebuvo skolinga namo administratoriui. Apeliantei už 2009 m. birželio mėnesį paskaičiuota mokėtina suma buvo 59,07. Iš suvestinės nėra aišku, kuria valiuta ši suma paskaičiuota – litais ar eurais. Ieškovė yra pateikusi teismui sąskaitas faktūras už visą nurodytą laikotarpį. Sąskaitoje LIK-9601252 už 2009 m. birželio 30 d. nurodyta reikalinga apmokėti suma yra 59,07 Eur, t. y. tokia pati suma, kaip ir minėtoje skolos suvestinėje. Todėl laikytina, kad nuo 2009 m. birželio mėnesio skolų suvestinėje pateikiami duomenys yra eurais.
29. Pagal minėtos suvestinės duomenis, atsakovė už 2009 m. birželio mėnesį sumokėjo 17,47 Eur dydžio administravimo paslaugų mokestį. Atsakovė teismui teikė ir banko sąskaitos išrašą, apimantį laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., iš kurio matyti, kad už atsakovę mokėjimus namo administratoriui „City service SE“ atlikdavo jos marti V. V.. Minėtas išrašas patvirtina, kad 2009 m. liepos 30 d. V. V. už jos butui suteiktas administratoriaus paslaugas už 2009 m. birželio mėnesį sumokėjo trečiajam asmeniui AB „City service“ 60,31 Lt (atitinkamai 17,47 Eur).
30. Ieškovės suvestinės duomenimis, apeliantės skola už 2009 m. birželio mėnesį liko 41,60 Eur (59,07 Eur – 17,47 Eur), todėl paskaičiavusi, kad už 2009 m. liepos mėnesį atsakovei tenkanti mokėti suma yra 14,92 Eur, ieškovė sąskaitoje nurodė bendrą mokėtiną sumą – 56,52 Eur (14,92 Eur einamasis mokestis + 41,60 Eur skola). Apeliantės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ši sąskaita yra apmokėta iš dalies, t. y. trečiajam asmeniui 2009 m. rugpjūčio 31 d. pervesta 65,37 Lt (atitinkamai 18,93 Eur). Likusi mokėti pagal sąskaitą suma buvo 37,59 Eur (56,52 Eur – 18,93 Eur).
31. Iš apeliantės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad apeliantė trečiajam asmeniui, o nuo 2018 m. liepos mėnesio – ieškovei, už suteiktas namo administratoriaus paslaugas mokėdavo kiekvieną mėnesį tam tikras sumas, tačiau ne visą sąskaitose nurodytą sumą (DOK-53302/2021-04-26).
32. Iš apeliantės teismui pateiktos 2011 m. lapkričio 30 d. sąskaitos matyti, kad už tą mėnesį apeliantei priskaičiuota mokėtina suma buvo 49,07 Lt (atitinkamai 14,21 Eur), šio periodo pradžioje apeliantės skola buvo 316,68 Lt (atitinkamai 78,55 Eur), apeliantė už praėjusį mėnesį buvo sumokėjusi 45,45 Lt (atitinkamai 13,16 Eur), taigi iš viso mokėtina suma sudarė 320,30 Lt (atitinkamai 92,77 Eur). Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantė 2011 m. lapkričio 30 d. už praėjusį mėnesį (spalį) sumokėjo 45,45 Lt (atitinkamai 13,16 Eur), o už lapkričio mėnesį – 47 Lt (atitinkamai 13,61 Eur). Šie duomenys sutampa ir su ieškovės pateiktais duomenimis suvestinėje už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio.
33. Iš apeliantės teismui pateiktos 2012 m. sausio 31 d. sąskaitos matyti, kad už minėtą mėnesį apeliantei priskaičiuota mokėtina suma buvo 49,07 Lt (atitinkamai 14,21 Eur), šio periodo pradžioje apeliantės skola buvo 322,37 Lt (atitinkamai 93,36 Eur), apeliantė už praėjusį mėnesį buvo sumokėjusi 42,20 Lt (12,22 Eur), todėl visa mokėtina suma sudarė 329,24 Lt (49,07 Lt + 322,37 Lt – 42,20 Lt) (atitinkamai 95,35 Lt). Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantė 2012 m. vasario 29 d. už praėjusį mėnesį (2012 m. sausio mėnesį) sumokėjo 52,20 Lt (atitinkamai 15,12 Eur). Šie duomenys sutampa su ieškovės pateiktais duomenimis suvestinėje už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio.
34. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pateikti duomenys apie priskaičiuotus mokėjimus, taip pat faktiškai atliktus mokėjimus už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio sutampa su atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliantė apmokėdavo ne visą sąskaitoje nurodytą sumą, o tik jos dalį, dėl to nuo 2009 m. birželio mėnesio apeliantei pradėta fiksuoti skola ir nurodyto laikotarpio pabaigoje ji siekė 241,01 Eur.
35. Iš byloje esančios suvestinės už kitą laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio matyti, kad skola 2017 m. liepos 1 d. buvo 241,01 Eur, kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ji vykdė mokėjimus nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau iš ieškovės pateiktos šio laikotarpio suvestinės matyti, kad tokius mokėjimus atsakovė atliko, tačiau pagal ieškovės duomenis, namo administratorius nebuvo gavęs iš apeliantės mokėjimų už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. gegužės, t. y. už 10 (dešimt) mėnesių.
36. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog V. V. už apeliantės butą AB „City Service“ 2017 m. rugsėjo 28 d. už 2017 m. rugpjūčio mėnesį pervedė 15,37 Eur. t. y. tiek, kiek tą mėnesį buvo paskaičiuotas einamasis mokėjimas. 2017 m. spalio 30 d. pervesta 15,37 Eur; 2017 m. lapkričio 29 d. – 15,37 Eur; 2017 m. gruodžio 30 d. – 15,37 Eur; 2018 m. sausio 29 d. – 15,37 Eur; 2018 m. vasario 27 d. – 17,58 Eur; 2018 m. kovo 31 d. – 15,50 Eur; 2018 m. balandžio 30 d. – 17,58 Eur; 2018 m. gegužės 31 d. – 11,10 Eur; 2018 m. birželio 30 d. už gegužės mėnesį pervesta 18 Eur. Tačiau ieškovės pateiktoje skolos suvestinėje atsakovės minėtu laikotarpiu sumokėta 156,61 Eur suma nepažymėta.
37. Pagal ieškovės skolos suvestinę atsakovės skola laikotarpio pabaigoje – 2020 m. balandžio mėnesį – siekė 246,11 Eur. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovės apskaitoje nebuvo atspindėta atsakovės faktiškai sumokėta pinigų suma, prašoma priteisti skola turėtų būti mažinama 156,61 Eur suma. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
38. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23, 63 punktus).
39. Šiuo ginčo atveju nustačius, kad ieškovės pateikti skolos paskaičiavimai neatitinka faktinių bylos duomenų, darytina išvada, kad prašoma priteisti iš apeliantės skola turėtų būti sumažinta iki 89,50 Eur (246,11 Eur – 156,61 Eur).
40. Apeliantė nurodo, kad šis skolos likutis yra kaupiamosios lifto lėšos, kurių apeliantė nemokėjo, nes jos buvo renkamos neteisėtai.
41. Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-816 „Dėl Kauno miesto gyvenamųjų namų liftų atnaujinimo lėšų“ nusprendė įpareigoti visus liftų administratorius lėšas liftams atnaujinti kaupti ir apskaityti savo sąskaitose.
42. Šio savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu namo administratorius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pateikdavo sąskaitas, kuriose būdavo išskiriamos ir kaupiamosios lėšos liftui. Apeliantė teismui nurodė, kad kaupiamųjų lėšų liftui nemokėdavo ir tai atsispindi tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose dokumentuose.
43. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3210-406/2014 pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T-816 „Dėl Kauno miesto gyvenamųjų namų liftų atnaujino lėšų“ (išskyrus jo 4 punktą) prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms.
44. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, namo administratorius nuo 2016 m. sausio 1 d. nustojo skaičiuoti ir rinkti kaupiamąsias lėšas liftui.
45. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018).
47. Ieškovė nurodo, jog administracinėse bylose priimti teismų sprendimai dėl neteisėtų lėšų rinkimo nesudaro pagrindo grąžinti lėšas gyventojams, kurie jas sumokėjo. Namo gyventojai susirinkimuose nutarė, kad surinktas kaupiamąsias lėšas liftams atnaujinti bus galima panaudoti kitiems namo poreikiams.
48. Kaip minėta, asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi bei veikti išvien. Tai lemia, jog asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą.
49. Teismui yra pateiktas 2019 m. gruodžio 5 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas, kuriame gyventojų balsų dauguma priimtas sprendimas dėl I ir II laiptinės betono bordiūrų įrengimo <...>. 1 ir 2 aukštų gyventojai, kurie nemokėjo lifto kaupiamųjų mokesčių, bus apmokestinti papildomai. Iš šio nutarimo seka, kad apeliantei, kuri nemokėjo neteisėtai renkamo mokesčio liftų priežiūrai, po atliktų darbų bus pateikta sąskaita, kurioje turės būti nurodyta jai tenkanti mokėti atliktų darbų suma. Dėl to nei ieškovės, nei namo gyventojų interesai nenukentės.
50. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisinį ginčo santykių reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės skolą už liftų atnaujinimui kauptas lėšas, nes teisės aktas, kurio pagrindu šios lėšos buvo renkamos, pripažintas negaliojančiu. Todėl apeliantei nekyla pareiga tokias lėšas sumokėti kaip skolą.
51. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, ieškovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. gruodžio 31 d. apeliantei buvo skaičiuojamos kaupiamosios lėšos liftui, kurios kiekvieną mėnesį sudarė po 2,56 Eur (DOK – 26962). Tokiu būdu per šį laikotarpį susidarė 156,31 Eur šio mokesčio skola. Prieš tai minėta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo sumokėjusi 156,61 Eur, kurie ieškovės skolos suvestinėje nėra atvaizduoti (nutarties 36 p., 39 p.). Tokiu būdu ieškovės prašoma priteisti 246,11 Eur skola turėtų būti mažinama neapskaityta ir atsakovės sumokėta 156,61 Eur suma bei neteistai rinktu liftų atnaujinimo mokesčiu 156,31 Eur. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės skolos ieškovei iš viso nėra (246,11 - 156,61 - 156,31).
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes visapusiškai ir išsamiai neištyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šie pažeidimai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, atsakovei V. V. iš ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
54. Atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis, jog jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia 200 Eur (DOK-39937).
55. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl prašymas jas priteisti laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos išlaidos yra 17 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti jai iš ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas, tačiau tokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikti, todėl šios išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš viso atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 217 Eur, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovės.
57. Atmetus ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių suma yra 12,08 Eur, valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovei V. V. atmesti.
Priteisti atsakovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ (j. a. k. 302709722) 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ (j. a. k. 302709722) 12,08 Eur (dvylika eurų 8 ct) pirmosios instancijos teisme patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.