Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams V. V., G. K. dėl turto išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Byloje nėra ginčo ir tą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė V. K. ir atsakovai V. V., G. K. 2018 m. vasario 9 d. sudarė Preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovams butą (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 3.1 punkte buvo įrašyta, kad atsakovams butas parduodamas kartu su baldais ir buitine technika: miegamojo lova, spinta su veidrodžiu, dviem sofomis–lovomis, spinta, dvejomis spintelėmis, virtuvės baldais, šaldytuvu, dujine virykle, tv staliuku ir skalbimo mašina. Pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2018 m. kovo 9 d. Papildomų išlygų dėl atsakovams ieškovės parduodamų kilnojamųjų daiktų sąrašo pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įtraukta.

4. Atsakovai neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji bute paliko ieškinyje nurodytus daiktus: čiužinį, drabužių laikymo sistemą, žurnalinį staliuką ir lovos groteles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo dėl pastarosios faktinės aplinkybės nėra.

5. Nuo ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovai ginasi remdamiesi tuo, kad čiužinys ir grotelės jiems buvo parduoti kaip sudėtinės lovos dalys, o kiti daiktai jiems perėjo kartu su butu kaip menkavertis ir ieškovės paliktas turtas. Savo ruožtu ieškovė įrodinėja, kad visus paminėtus daiktus paliko atsakovams saugoti iki pareikalavimo momento. Tokio susitarimo sudarymą atsakovai kategoriškai neigia. Šioje vietoje pastebėtina, kad ieškinio faktinis pagrindas iš dalies prieštaringas. Viena vertus, ieškovė teigia, kad su atsakovais sudarė žodinę pasaugos sutartį. Kita vertus, ieškovė nurodo, kad atsakovai daiktus pradėjo valdyti be teisėto pagrindo – nors tokiu pagrindu įvardijama žodinė pasaugos sutartis.

6. Nurodytų bylos šalių versijų patikrinimas yra glaudžiai ir betarpiškai susijęs su keliais klausimais. Visų pirma, ar yra pakankamas pagrindas laikyti, kad ginčo daiktai ar dalis jų nebuvo perleisti atsakovų nuosavybėn. Ir antra, ar ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovai turi prievolę arba grąžinti daiktus, arba atlyginti jų vertę.

7. Poziciją, kad neperleido nuosavybės teisių atsakovams į ginčo daiktus, ieškovė grindžia savo paaiškinimais, liudytojų K. A. (ieškovės gyvenimo draugo), D. K. (ieškovės mamos) parodymais ir ieškovės bei K. A. žinutėmis, siųstomis nekilnojamojo turto brokeriui. Taigi ieškinio faktinis pagrindas, jį apibrėžiančios faktinės aplinkybės yra grindžiamas (įrodinėjamas) suinteresuotų asmenų paaiškinimais, parodymais ir netiesioginiais įrodymais.

8. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Pasaugos teisiniai santykiai atsiranda tiek fiziškai perduodant daiktą saugotojui, tiek ir sudarant saugotojui galimybę daiktą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2009; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

9. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo sudarytas susitarimas dėl neterminuotos daiktų pasaugos, būtina nustatyti, jog dėl to buvo išreikšta aiški ir nedviprasmiška abiejų pusių (daikto davėjo ir saugotojo) valia. Pastaroji turi būti išreikšta ne tik dėl saugojimo veiksmo, bet ir dėl konkrečių saugotinų daiktų.

10. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

11. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

12. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuotina, kad ieškovės versija, jog ji susitarė su atsakovais dėl daiktų pasaugos, stokoja faktinio pagrįstumo ir dėl to atmestina. Labiau tikėtina, kad ginčo daiktai atsakovams buvo perleisti, o ne palikti saugoti (CPK 185 straipsnis). Ieškinyje nurodytų daiktų perleidimo atsakovų nuosavybėn teisiniai pagrindai yra skirtingi. Atsižvelgiant į tai, dėl kiekvieno iš daiktų, kaip ginčo objektų, pasisakytina atskirai.

Dėl čiužinio ir lovos grotelių

13. Ieškovės paaiškinimai, kokius daiktus ji galimai paliko atsakovams pasaugoti, yra nenuoseklūs ir neatitinka kitų įrodymų. Antstolio Rimanto Vižainiškio 2020 m. rugsėjo 10 d. parengtame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad ieškovė, be kita ko, pateikė antstoliui susirašinėjimo telefonu ištraukas. Iš šių ištraukų matyti, kad tikėtina, jog K. A. išsiuntė nekilnojamojo turto brokeriui, tarpininkavusiam parduodant butą (duomenys neskelbtini), tokią žinutę: „Kaip nemalonu dabar bus tuos daiktus vaziuot pasiimt Ciuzini ir spinteles tas kur rubinej“ (protokolo l. 8). Taip pat antstolis užfiksavo, kad tikėtina, jog ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė atsakovui V. V. žinutę, kad jai būtų grąžintas čiužinys ir daiktų laikymo krepšiai (protokolo l. 9).

14. Nurodytos žinutės patvirtina, kad ieškovė ir K. A., bendraudami su kitais asmenimis, neminėjo, jog atsakovams galimai pasaugoti buvo paliktos lovos grotelės. Pretenzijų dėl šio daikto grąžinimo atsakovui V. V. rašytine forma nepareiškė ir pati ieškovė.

15. Liudytoju apklaustas K. A. parodė, kad ieškovei išsikraustant iš buto jame buvo paliktas čiužinys, drabužių sistema ir staliukas su sąlyga, jog ieškovė juos išsiveš vėliau (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 31 sek.–1 val. 1 min. 35 sek.; 1 min. 3 min. 46 sek.–1 val. 4 min. 1 sek.). Tuos pačius daiktus, kaip laikinai paliktus atsakovų žinioje, nurodė ir liudytoja D. K. (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 00 sek.– 1 val. 14 min. 51 sek.; 1 val. 16 min. 00 sek.–1 val. 16 min. 35 sek.). Taigi liudytojų parodymai prieštarauja ieškovės paaiškinimui, kad ji atsakovams laikinai pasaugoti paliko lovos groteles.

16. Grotelės nėra minimos ir šio sprendimo 13 punkte nurodytose žinutėse. Taigi nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tarp ieškovės ir atsakovų galėjo būti sudarytas susitarimas dėl lovos grotelių pasaugos. Tokiam faktui nustatyti vien tik ieškovės subjektyvių paaiškinimų nepakanka (CPK 178, 185 straipsnis).

17. Kiek tai susiję su čiužiniu, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovai nuo ieškovės reikalavimo dėl čiužinio ir lovos grotelių grąžinimo ginasi remdamiesi tuo, jog šie daiktai jiems buvo parduoti kartu su kitais daiktais, nurodytais Preliminarios sutarties 3.1 punkte.

18. Šio sprendimo 3 punkte nurodyta, kad bylos šalių sudarytos Preliminarios sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, jog atsakovai iš ieškovės, be kita ko, perka miegamojo lovą. Bylos šalys sutaria, kad lovos grotelės ir čiužinys buvo naudojami tam, jog miegamojo lovą būtų galima naudoti pagal paskirtį – gulėti, miegoti. Akivaizdu, kad lovos rėmas be grotelių, čiužinio pagal jo tikslinę paskirtį negali būti naudojamas. Tą iš dalies pagrindžia ir ieškovės veiksmai kartu su lovos rėmu įsigyjant groteles. Preliminarios sutarties 3.1 punkte nėra išskirta, kad miegamojo lova būtų parduodama be grotelių ir (ar) čiužinio.

19. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 79 punktas). Įprastai, kai sutarties šalių paaiškinimai dėl tikrosios jų valios kardinaliai skiriasi, prioritetas teikiamas ne subjektyviam (valiniam), bet objektyviam (sutarties teksto kalbinių formuluočių) sutarties sąlygų aiškinimui.

20. Kalbinė Preliminarios sutarties 3.1 punkto formuluotė toje apimtyje, kiek joje apibrėžta, kad ieškovė parduoda atsakovams miegamojo lovą, yra aiški ir nedviprasmiška. Tokia sąlygos išraiška, įvertinus aplinkybę, kad lova pagal paskirtį gali būti naudojama tik esant visiems prieš tai nurodytiems elementams, suponuoja, jog ieškovė pardavė atsakovams ne tik lovos rėmą, bet ir čiužinį bei groteles. Tokį vertinimą lemia ir tai, kad butą atsakovai įsigijo su grupe daiktų, būtinų užtikrinti normalias gyvenimo ir buities sąlygas. Nėra tikėtina, kad šalims tariantis dėl miegamojo lovos pirkimo būtų buvę atskirai susitarta, jog atsakovams yra parduodamas tik lovos rėmas ir tai aiškiai nepažymėta pačioje sutartyje. Taigi čiužinį ir groteles ieškovė atsakovams pardavė, o ne paliko saugoti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovė, K. A. aptartose žinutėse be daiktų laikymo sistemos nurodė ir čiužinį, nepatvirtina, jog iki ar (ir) po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir buto atlaisvinimo ieškovė atliko veiksmus, kurie sudarytų pagrįstą įspūdį, kad jos valia dėl parduotos miegamojo lovos sudėties buvo kitokia, nei išreikšta raštu. Tokio vertinimo nepaneigia ir liudytojos D. K. parodymai, nes ji, kaip jau pasisakyta, negali būti laikoma pakankamai objektyvia dėl vykusių įvykių, o, be to, ji nedalyvavo sudarant Preliminarią sutartį. Taip pat pridurtina ir tai, kad nustačius, jog ieškovės paaiškinimai dėl lovos grotelių yra klaidingi, nėra priežasčių, kodėl tokia pati išvada neturėtų būti padaryta ir dėl čiužinio nuosavybės teisių perleidimo.

Dėl žurnalinio staliuko

21. Šio sprendimo 13 punkte aprašytos žinutės patvirtina, kad ieškovė ir K. A., bendraudami su kitais asmenimis, neminėjo, jog atsakovams galimai pasaugoti buvo paliktas žurnalinis staliukas. Pretenzijų dėl šio daikto grąžinimo, kaip ir lovos grotelių atveju, atsakovui V. V. rašytine forma nepareiškė ir pati ieškovė.

22. Liudytojai dėl ginčo aplinkybių – įvertinus jų artimą asmeninį ryšį su ieškove, negali būti pakankamai objektyvūs. Nesant papildomų įrodymų, liudytojų parodymai taip pat laikytini nepakankamais pagrįsti, kad žurnalinis staliukas atsakovams galėjo būti ne perleistas, o paliktas pasaugoti. Nėra tikėtina, kad toks daiktas, jeigu jis būtų buvęs paliktas bute dėl ieškovės nurodytų priežasčių, nebūtų buvęs paminėtas ieškovės ir (ar) K. A. žinutėse.

23. Nors žurnalinis staliukas Preliminarios sutarties 3.1 punkte atskirai ir nebuvo aprašytas, tačiau labiau tikėtina, jog atlaisvindama butą ieškovė atsisakė nuosavybės teisių į šį daiktą. Kad buvo tokia ieškovės valia patvirtina jos veiksmai paliekant staliuką bute, nereiškiant pretenzijų atsakovui V. V. dėl staliuko grąžinimo iki ji kreipėsi į teismą. Staliuką nuo buto perėmimo momento pradėjo valdyti atsakovai, todėl staliukas perėjo jų nuosavybėn (CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Dėl drabužių laikymo sistemos

24. Paskutinis ginčo objektas – drabužių laikymo sistema. Antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad ieškovė per nekilnojamojo turto brokerį pasiteiravo, ar atsakovai pageidautų įsigyti drabužių laikymo sistemą už 250 Eur (protokolo l. 7). Atsakovai neneigė, kad buvo gavę tokį pasiūlymą, tačiau jį atmetė kaip nepriimtiną. O tai reiškia, kad drabužių laikymo sistema atsakovams nebuvo parduota. Esminis šiuo atveju klausimas – ar palikdama drabužių laikymo sistemą bute ieškovė atsisakė nuosavybės teisių į ją, ar vis dėlto šis daiktas buvo paliktas laikinai.

25. Byloje pateiktų įrodymų visetas suponuoja, kad labiau tikėtina, jog drabužių laikymo sistema, kaip ir žurnalinis staliukas, atsakovams nuosavybės teise perėjo CK 4.58 straipsnio 4 dalies pagrindu – ieškovei atsisakius nuosavybės teisių į sistemą buto atlaisvinimo dieną. Tokį vertinimą suponuoja ne tik aplinkybė, kad atsakovai sistema disponavo kaip sava, bet ir bendros ieškovės pozicijos dėl daiktų pasaugos prieštaravimai.

26. Atsakovų pozicija, kad jie neįsipareigojo saugoti drabužių laikymo sistemos (kaip ir kitų ginčo daiktų), yra nuosekli ir vienareikšmė. Tą atsakovas V. V. išskyrė ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. žinutėje, atsakydamas į ieškovės reikalavimą grąžinti daiktus. Ieškovės paaiškinimas, kad ji ketino sistemą (kaip ir kitus daiktus) pasiimti, kai turės galimybę ir bus Vilniuje (racionalu tokį pasakymą traktuoti kaip reiškiantį – artimiausiu metu), prieštarauja jos pačios po buto atlaisvinimo atliktiems veiksmams. Pagal pateiktus dokumentus pirmą reikalavimą dėl drabužių laikymo sistemos ieškovė atsakovui V. V. pateikė 2020 m. rugpjūčio 6 d., kai nuo buto perdavimo atsakovams ir daiktų palikimo buvo praėję virš dviejų metų. Teismo posėdyje K. A. parodė, kad praėjus porai mėnesių nuo buto perdavimo atsakovams kreipėsi į atsakovą V. V. dėl čiužinio, bet ne kitų daiktų, grąžinimo (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 7 sek.– 1 val. 5 min. 59 sek.). K. A. parodymai, kad jo buvo paprašyta paimti tik čiužinį, nesutampa su ieškovės paaiškinimais. Šis prieštaravimas sudaro pagrindą ne tik abejoti ieškovės pozicijos pagrįstumu, bet ir suponuoja, kad ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. per įgaliotus asmenis žodžiu galimai galėjo pareikalauti grąžinti jai tik čiužinį, o ne kitus daiktus – įskaitant drabužių laikymo sistemą. O tai tiesiogiai kertasi su ieškovės argumentais, kad pasaugai atsakovams paliko ne vieną, o grupę daiktų.

27. Ieškovė taip pat paaiškino, kad panašiu metu kaip ir K. A. dėl daiktų grąžinimo į atsakovus žodžiu kreipėsi ir jos brolis, tačiau pastarajam kaip ir K. A. atsakovai atsisakė tą padaryti. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė yra pernelyg abstrakti, nes, viena vertus, atsakovai nepripažino, kad toks įvykis buvo, o, antra vertus, nėra aišku, jeigu į atsakovus buvo kreiptasi – tai dėl kokių daiktų grąžinimo. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad galimai atsakovams atsisakius grąžinti drabužių laikymo sistemą (įrodymų, kad buvo reikalauta ją grąžinti iš esmės neužilgo po buto atlaisvinimo, nėra), ieškovė delsė ginti savo interesus dvejus metus. Savo pasyvumą nereiškiant atsakovams pretenzijų dėl daiktų negrąžinimo ieškovė teisina tuo, kad laukė kol pasibaigs bylos pagal atsakovų jai pareikštą ieškinį nagrinėjimas, taip pat kad buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į jam užduotus klausimus, K. A. parodė, kad ieškovė į (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi vienam mėnesiui (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 26 sek.–1 val. 8 min. 44 sek.). Tokia išvykimo trukmė objektyviai negali būti vertinama kaip ilga ir užkirtusi kelią ieškovei anksčiau apsispręsti dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovų. Versija, kad ieškovė buvo pasyvi dėl kitos bylos, vykusios tarp jos ir atsakovų, nėra logiškai tikėtina, nes rūpestingas ir atsakingas asmuo, manydamas, kad kitas asmuo pažeidžia jo teises ir interesus, nedelstų ir imtųsi gynybos veiksmų. Juolab, kad teisių pažeidimo faktas turėjo būti akivaizdus jau tuomet, kai, pasak ieškovės, atsakovai galimai atsisakė patenkinti K. A. ir jos brolio prašymus. O tokie ieškovės veiksmai objektyviai kertasi su jos pozicija, kad su atsakovais susitarė dėl trumpalaikės drabužių laikymo sistemos pasaugos.

28. Paminėti ieškovės paaiškinimų prieštaravimai, faktiniai duomenys apie ieškovės elgesį nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovai buvo suderinę bendrą valią, jog atsakovai laikinai pasaugos drabužių laikymo sistemą. Priešingai, ieškovės veiksmai paliekant sistemą bute, nereikalaujant jos grąžinti daugiau kaip du metus po buto atlaisvinimo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė šį turtą galiausiai paliko kaip jai nereikalingą – tikėtina dėl to, jog ieškovei nebuvo priimtini daikto pervežimo finansiniai ir nematerialūs kaštai.

Dėl bylos baigties

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pakartotinai pažymėtina, kad ieškovės versija, jog ji neperleido ginčo daiktų atsakovams, o paliko atsakovams pasaugoti, yra nepagrįsta ir prieštaringa bei dėl to vertintina kritiškai. Ieškovės paaiškinimai, pateikti įrodymai yra pernelyg prieštaringi ir nenuoseklūs (tiek dėl tariamai saugoti paliktų daiktų sąrašo, tiek dėl susitarimo turinio, tiek dėl kitų aplinkybių), kad būtų galima pripažinti jos poziciją dėl žodinės formos pasaugos sutarties su atsakovais sudarymo pagrįsta:

29.1. Ieškovės paaiškinimai iš dalies neatitiko liudytojų parodymų, kokie daiktai buvo palikti saugoti atsakovams – liudytojų parodymai paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovams galimai pasaugoti buvo paliktos lovos grotelės (sprendimo 15 punktas);

29.2. Rašytine forma atsakovui V. V. reikštoje pretenzijoje dėl daiktų grąžinimo ieškovė neminėjo nei lovos grotelių, nei žurnalinio staliuko (sprendimo 13 punktas);

29.3. Lovos grotelės ir čiužinys, kaip sudėtinės miegamojo lovos dalys, buvo parduotos atsakovams kartu su butu (sprendimo 20 punktas);

29.4. Liudytojas K. A. parodė, kad jis 2018 metais žodžiu prašė grąžinti tik čiužinį, o ne kitus daiktus (sprendimo 26 punktas);

29.5. Ieškovės teiginiai, kad daiktus ji atsakovams paliko saugoti laikinai iki galės atsiimti, neatitinka jos veiksmų – pirmoji rašytinė pretenzija dėl daiktų grąžinimo atsakovams pareikšta praėjus daugiau kaip 2 metams nuo buto atlaisvinimo ir daiktų palikimo bute (sprendimo 26 punktas). Patikimų įrodymų, kad tokios pretenzijos atsakovams buvo reikštos anksčiau, byloje nepateikta.

30. Remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovė pareiškė atsakovams nepagrįstą ieškinį. Šioje vietoje pridurtina, kad ieškiniai nurodyti teisiniai argumentai, kaip turėtų būti kvalifikuojami ieškovės pareikšti reikalavimai, yra prieštaringi. Teigiant, kad su atsakovais buvo sudarytas pasaugos sandoris, tuo pačiu negalima įrodinėti ir fakto, jog atsakovai ginčo daiktais disponuoja be teisėto pagrindo.

31. Pripažinus, kad atsakovai pagrindė, jog jiems ginčo daiktai yra perėję nuosavybės teise, daiktų vertės klausimas tampa nereikšmingas. Vis dėlto, kad būtų aptarti visi šalių argumentai, nustatytos su tuo susijusios faktinės aplinkybės, pasisakytina ir dėl ginčo aspekto, susijusio su daiktų vertėmis, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Visų pirma, ieškovė į bylą pateikė tik lovos grotelių pirkimo faktą pagrindžiančius įrodymus. Kitų daiktų įsigijimo kaina, momentas patikimai negali būti nustatyti. Antra, iš ieškovės nurodytų daiktų aprašymų galima identifikuoti tik lovos groteles, drabužių laikymo sistemą. Kokio tiksliai modelio yra ieškinyje minimas čiužinys, žurnalinis staliukas nėra galimybių nustatyti. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiškino, kad atsakovai drabužių laikymo sistema nebedisponuoja. Dėl šių priežasčių (dalies daiktų nelikus, o kitų nesant galimybės tinkamai individualizuoti) vienintelis galimas ieškovės interesų gynimo būdas – negrąžintų daiktų vertės atlyginimas. Trečia, byloje nėra patikimų įrodymų, kokia buvo daiktų būklė jų perdavimo atsakovams metu. Ieškovė neneigia, kad daiktai buvo ne nauji, o naudoti. Dėl to ieškovės pasirinkimas jai turimą kompensuoti daiktų vertę skaičiuoti kaip naujų yra aiškiai nepagrįstas. Šią išvadą suponuoja ir pačios ieškovės veiksmai prieš buto pardavimo sandorio sudarymą pasiūlant atsakovams drabužių laikymo sistemą įsigyti už 250 Eur. Ketvirta, pagal ieškovės rašytinius paaiškinimus, pateiktus kartu su dubliku, atsakovams turėjo būti leista naudotis daiktais nuo pat daiktų perdavimo atsakovų žinion momento. O tai reiškia, kad galimai kompensuotina daiktų vertė turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į natūralų jų nusidėvėjimą, įvykusį nuo perdavimo atsakovams momento iki ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareikalavo juos grąžinti.

32. Pagal bylos duomenis daiktų vertės (kaip nuostolių suma) negali būti tiksliai nustatytos ir pagrįstos. Esant tokiai situacijai taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Įvertinus visetą byloje surinktų duomenų apie jų galimą būklę perdavimo atsakovams metu (žurnalinis staliukas buvo pažeistas), tikėtiną daiktų natūralaus nusidėvėjimo mastą (drabužių laikymo sistemą atsakovai pardavinėjo už 90 Eur), spręstina, kad atsakovų atsakomybės už daiktų vertę ribos neturėtų viršyti tokių sumų: už čiužinį – 50 Eur; už groteles – 20 Eur; už drabužių laikymo sistemą – 90 Eur; už staliuką – 10 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Procesine prasme bylos išsprendimo rezultatas palankus atsakovams.

34. Atsakovai advokatui už jo suteiktą teisinę pagalbą – parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, atstovauta teismo posėdyje, kuris truko virš 2 val., sumokėjo 1 800 Eur.

35. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

36. Formaliai atsakovų išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.16 punktai). Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį pobūdį, spręstina, kad atsakovų advokatui sumokėta užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas suma yra pagrįsta ir adekvati suteiktai pagalbai. Juolab, kad ieškovės išlaidos itin panašios apimties teisinei pagalbai apmokėti yra iš esmės tokio paties dydžio kaip ir patirtos atsakovų (1 500 Eur / 1 800 Eur). Atsižvelgiant į bylos baigtį ir nurodytus argumentus, atsakovams iš ieškovės priteisiamas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,53 Eur. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovams V. V. ir G. K. 1 800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. K. 20,53 Eur (dvidešimties eurų ir 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.