- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-2382-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32771-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. V., G. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams V. V., G. K. dėl turto išreikalavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovų V. V. ir G. K. (toliau – ir atsakovai) daiktus („Dormeo“ čiužinį (vertė 731,51 Eur), drabužių laikymo sistemą (vertė 618,65 Eur), žurnalinį staliuką (vertė 60 Eur), du vienetus lovos grotelių (vertė 69,99 Eur)) arba šio be pagrindo įgyto turto vertę – 1 480,15 Eur, taip pat priteisti iš atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovais 2018 m. vasario 9 d. sudarė preliminarią sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 9 d. Atsakovams parduotame bute pagal žodinį susitarimą liko ieškovei priklausantis „Dormeo“ čiužinys, drabužių laikymo sistema, žurnalinis staliukas ir du vienetai lovos grotelių. Šiuos daiktus atsakovai sutiko pasaugoti iki ieškovės juos atvyks pasiimti. Nurodytų daiktų ieškovė nepasiėmė iškart, nes kraustėsi iš buto gyventi į kitą miestą ir nemažų gabaritų daiktai nebetilpo į automobilius.
3. Paaiškino, kad netrukus po buto pardavimo, atsakovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buto trūkumo. Teisminio proceso metu ieškovė nedrįso kreiptis dėl daiktų grąžinimo, nes šalių santykiai buvo įtempti. Be to, dar teisminio proceso metu ieškovė išvyko laikinai gyventi į užsienio valstybę. Grįžusi atgal į Lietuvą, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į atsakovus dėl pasaugoti paliktų daiktų atsiėmimo, tačiau atsakovai atsisakė grąžinti daiktus. Aplinkybę, kad nurodytų daiktų ieškovė neperleido atsakovams, patvirtina preliminari sutartis, kurioje daiktai nenurodyti, taip pat ieškovės susirašinėjimo su nekilnojamojo turto brokeriu medžiaga ir liudytojų parodymai.
4. Teigė, kad „Dormeo“ čiužinys ir lovos grotelės nėra sudėtinės atsakovams parduotos lovos dalys. Šiuos daiktus ieškovė pirko atskirai nuo lovos rėmo. Taigi atsakovams nei čiužinys, nei grotelės nebuvo parduoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovai V. V. ir G. K. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašė jų netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Nurodė, kad su ieškove nebuvo sudarę jokių daiktų pasaugos sutarčių. Atsakovai niekada nebūtų sutikę saugoti svetimų daiktų. Iki buto perdavimo momento atsakovams (2018 m. kovo 30 d.) visus norimus daiktus ieškovė išsivežė. Visa kita buvo palikta bute kartu su preliminarioje sutartyje nurodytais daiktais atsakovams. Ieškovė nurodė, kad su paliekamais daiktais atsakovai gali elgtis savo nuožiūra. Taigi drabužių laikymo sistema ir žurnalinis staliukas kartu su kitais nereikalingais ieškovei daiktais perėjo atsakovų nuosavybėn kartu su įsigytu būstu. Pagal preliminarios sutarties 3.1 punktą atsakovams buvo parduotas ne lovos rėmas, bet visa lova su čiužiniu ir grotelėmis. Lovos rėmas be nurodytų sudėtinių dalių neatlieka miegojo baldo funkcijos.
7. Teigė, kad vykstant teisminiam procesui pagal atsakovų ieškinį ieškovei dėl paslėptų buto defektų ieškovė nė karto neužsiminė, kad yra palikusi pasaugoti atsakovams kokius nors daiktus. Tokie ieškovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo perdavusi atsakovams jokių daiktų pasaugai, o bute palikti menkaverčiai daiktai buvo perleisti atsakovams kartu su butu.
8. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujami daiktai yra ne nauji, tačiau ieškovė reikalauja atlyginti naujų daiktų kainą. Daiktų kaina, įvertinus jų nusidėvėjimą, yra mažiausiai 6–7 kartus mažesnė, nei nurodė ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovams 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš ieškovės 20,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai 2018 m. vasario 9 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovams butą. Preliminarios sutarties 3.1 punkte buvo įrašyta, kad atsakovams butas parduodamas kartu su baldais ir buitine technika: miegamojo lova, spinta su veidrodžiu, dviem sofomis–lovomis, spinta, dvejomis spintelėmis, virtuvės baldais, šaldytuvu, dujine virykle, tv staliuku ir skalbimo mašina. Pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2018 m. kovo 9 d. Papildomų išlygų dėl atsakovams ieškovės parduodamų kilnojamųjų daiktų sąrašo pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įtraukta. Taip pat nustatė, kad ieškovė bute paliko ginčo daiktus.
11. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad ieškovės versija, jog ji susitarė su atsakovais dėl daiktų pasaugos, stokoja faktinio pagrįstumo ir dėl to atmestina. Labiau tikėtina, kad ginčo daiktai atsakovams buvo perleisti, o ne palikti saugoti.
12. Nurodė, kad liudytojų parodymai prieštarauja ieškovės paaiškinimui, kad ji atsakovams laikinai pasaugoti paliko lovos groteles. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tarp ieškovės ir atsakovų galėjo būti sudarytas susitarimas dėl lovos grotelių pasaugos. Nurodė, kad lovos rėmas be grotelių, čiužinio pagal jo tikslinę paskirtį negali būti naudojamas. Tą iš dalies pagrindžia ir ieškovės veiksmai kartu su lovos rėmu įsigyjant groteles. Preliminarios sutarties 3.1 punkte nėra išskirta, kad miegamojo lova būtų parduodama be grotelių ir (ar) čiužinio. Paaiškino, kad kalbinė preliminarios sutarties 3.1 punkto formuluotė toje apimtyje, kiek joje apibrėžta, kad ieškovė parduoda atsakovams miegamojo lovą, yra aiški ir nedviprasmiška. Tokia sąlygos išraiška, įvertinus aplinkybę, kad lova pagal paskirtį gali būti naudojama tik esant visiems prieš tai nurodytiems elementams, suponuoja, jog ieškovė pardavė atsakovams ne tik lovos rėmą, bet ir čiužinį bei groteles. Butą atsakovai įsigijo su grupe daiktų, būtinų užtikrinti normalias gyvenimo ir buities sąlygas. Nėra tikėtina, kad šalims tariantis dėl miegamojo lovos pirkimo būtų buvę atskirai susitarta, jog atsakovams yra parduodamas tik lovos rėmas ir tai aiškiai nepažymėta pačioje sutartyje. Padarė išvadą čiužinį ir groteles ieškovė atsakovams pardavė, o ne paliko saugoti.
13. Pažymėjo, kad rašytine forma atsakovui V. V. reikštoje pretenzijoje dėl daiktų grąžinimo ieškovė neminėjo nei lovos grotelių, nei žurnalinio staliuko. Teismas nurodė, kad liudytojai dėl ginčo aplinkybių – įvertinus jų artimą asmeninį ryšį su ieškove, negali būti pakankamai objektyvūs. Nesant papildomų įrodymų, liudytojų parodymai taip pat laikytini nepakankamais pagrįsti, kad žurnalinis staliukas atsakovams galėjo būti ne perleistas, o paliktas pasaugoti. Nurodė, kad nors žurnalinis staliukas preliminarios sutarties 3.1 punkte atskirai ir nebuvo aprašytas, tačiau labiau tikėtina, jog atlaisvindama butą ieškovė atsisakė nuosavybės teisių į šį daiktą. Kad buvo tokia ieškovės valia patvirtina jos veiksmai paliekant staliuką bute, nereiškiant pretenzijų atsakovui dėl staliuko grąžinimo iki ji kreipėsi į teismą.
14. Nurodė, kad pirmą reikalavimą dėl drabužių laikymo sistemos ieškovė atsakovui pateikė 2020 m. rugpjūčio 6 d., kai nuo buto perdavimo atsakovams ir daiktų palikimo buvo praėję virš dviejų metų. Liudytojas K. A. parodė, kad jis 2018 metais žodžiu prašė grąžinti tik čiužinį, o ne kitus daiktus. Ieškovės teiginiai, kad daiktus ji atsakovams paliko saugoti laikinai iki galės atsiimti, neatitinka jos veiksmų – pirmoji rašytinė pretenzija dėl daiktų grąžinimo atsakovams pareikšta praėjus daugiau kaip 2 metams nuo buto atlaisvinimo ir daiktų palikimo bute. Pažymėjo, kad patikimų įrodymų, kad tokios pretenzijos atsakovams buvo reikštos anksčiau, byloje nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai paliekant drabužių laikymo sistemą bute, nereikalaujant jos grąžinti daugiau kaip du metus po buto atlaisvinimo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė šį turtą galiausiai paliko kaip jai nereikalingą – tikėtina dėl to, jog ieškovei nebuvo priimtini daikto pervežimo finansiniai ir nematerialūs kaštai.
15. Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai, pateikti įrodymai yra pernelyg prieštaringi ir nenuoseklūs (tiek dėl tariamai saugoti paliktų daiktų sąrašo, tiek dėl susitarimo turinio, tiek dėl kitų aplinkybių), kad būtų galima pripažinti jos poziciją dėl žodinės formos pasaugos sutarties su atsakovais sudarymo pagrįsta.
16. Pažymėjo, kad pagal bylos duomenis daiktų vertės (kaip nuostolių suma) negali būti tiksliai nustatytos ir pagrįstos. Įvertinus visetą byloje surinktų duomenų apie jų galimą būklę perdavimo atsakovams metu (žurnalinis staliukas buvo pažeistas), tikėtiną daiktų natūralaus nusidėvėjimo mastą (drabužių laikymo sistemą atsakovai pardavinėjo už 90 Eur), sprendė, kad atsakovų atsakomybės už daiktų vertę ribos neturėtų viršyti tokių sumų: už čiužinį – 50 Eur; už groteles – 20 Eur; už drabužių laikymo sistemą – 90 Eur; už staliuką – 10 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliacinės instancijos teisme sudaro 33,31 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo daiktai nebuvo įtraukti kaip parduodami nei į 2018 m. kovo 9 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, nei į preliminariąją sutartį ir atsakovai neneigė, kad ieškovė bute paliko ginčo daiktus. Teigė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovams nuosavybės teisė į ginčo čiužinį, 2 vienetus lovos grotelių atsirado, nes ieškovė juos atsakovams pardavė, o ne paliko saugoti (CK 6.305 str.), o nuosavybės teisė į ginčo drabužių laikymo sistemą ir žurnalistinį staliuką atsakovams perėjo CK 4.58 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip bešeimininkis turtas.
19. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių dėl čiužinio bei 2 vnt. lovos grotelių būtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Nei preliminarioje sutartyje, nei buto pirkimo-pardavimo sutartyje šie daiktai nėra išvardinti. Ieškovė paaiškino, kad ji šių daiktų atsakovams nepardavė ir neketino parduoti. Ieškovės paaiškinimai šiuo klausimu yra patvirtinami ne tik bylos liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių protokole, jo 8 lape užfiksuotu liudytojo K. A. ir turto brokerio 2018 m. balandžio 9 d. elektroniniu susirašinėjimu, kad jis važiuos čiužinį atsiimti. Argumentų, kad įrodymą atmeta, teismas nenurodė. Tai, kad liudytojas K. A. neišvardino visų daiktų, nereiškia, kad jis jų neturėjo omenyje, nes susirašinėjimas su brokeriu vyko laisva forma, todėl jis neprivalėjo brokeriui konkrečiais nurodyti, kokius daiktus apeliantė ketina pasiimti.
20. Nurodė, kad lovos grotelės preliminariosios sutarties 3.1 p. nėra nurodytos, kadangi jas apeliantė įsigijo papildomai, atskirai nuo lovos, nes pagal pirkimo dokumentus ji pirko lovą be grotelių ir čiužinio ir lygiai taip atsakovams pardavė tik lovą, t. y. be grotelių ir čiužinio. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad lova „Milano“, kuri buvo palikta atsakovams pagal preliminariosios sutarties 3.1 p. ir dėl kurios ginčo nėra, buvo įsigyta atskirai nuo kitos „Dormeo“ čiužinio. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo čiužinys buvo parduotas atsakovams kaip sudėtinė lovos dalis. Pažymėjo, kad visi baldai, kurie buvo paliekami atsakovams, buvo surašyti preliminarioje sutartyje, kad aiškiai išsakė savo valią, kokius daiktus paliks, o tų daiktų kuriuos planavo pasiimti, į preliminariąją sutartį neįtraukė, kad sutartyje konkrečiai nurodė ką palieka, kad prieš pasirašant preliminarią sutartį atsakovams pasakė, kad ginčo čiužinio į sutartį neįtraukia ir jį išsiveš. Šalys vienodai suprato, kad lova yra be ginčo čiužinio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai lovą pardavinėjo be ginčo čiužinio. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad lova – gulimas baldas. Čiužinys yra papildomas daiktas, kuris suteikia gulėjimui komforto.
21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog drabužių laikymo sistema ir žurnalinis staliukas, atsakovams nuosavybės teise perėjo CK 4.58 str. 4 d. pagrindu. Pagal CK 4.58 str. 4 d. nuo daiktų savininkas turi atsisakyti tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas. Nė viena iš šių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. Teismas neatsižvelgė į paaiškinimus, kad į teismą dėl savo teisių ginimo ieškovė ankščiau nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl bylinėjimosi su atsakovais kitoje byloje, sunkios turtinės padėtis, lėšų stygiaus bylinėjimosi išlaidoms, kitoje byloje priteistai sumai apmokėti. Pažymėjo, kad iš karto, praėjus mėnesiui nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kreipėsi į atsakovus dėl ginčo daiktų grąžinimo. Nurodė, kad teikė atsakovams pasiūlymą už 250 Eur įsigyti drabužių laikymo sistemą, kas patvirtina, jog ieškovė nuo ginčo daikto neatsisakė, jo neišmetė kaip nereikalingo, ar aiškiai išsakė, kad jis nereikalingas. Atsakovai svarstė pasiūlymą įsigyti daiktą.
22. Nurodė, kad teismo argumentai, jog apeliantė neįrodė jos reikalavimą parvirtinančias aplinkybes, nes faktines aplinkybes įrodinėjo suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kad su liudytojais jos ryšiai yra labai artimi, yra nepagrįsti. Liudytojų paaiškinimai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytoms aplinkybėms. Vien tik aplinkybė, kad liudytojas turi artimus ryšius su bylos šalimi, nepatvirtina tokių parodymų nepatikimumo. Byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai būtų davę melagingus parodymus dėl bylos faktinių aplinkybių, kad jų parodymai iš esmės būtų prieštaravę kitiems byloje esantiems įrodymams.
23. Teigė, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės į bylą pateiktus ginčijamų daiktų įsigijimo kainas bei šiuo metu rinkoje esančias tokių pat daiktų kainas patvirtinančius įrodymus. Apeliantė teisme ne tik aiškiai nurodė ginčo daiktų individualius požymius, bet ir pateikė ginčo daiktų kainas patvirtinančius įrodymus (internetiniai pardavimų skelbimai). Pateikti įrodymai patvirtina, kad panašių į ginčo daiktų vidutinė rinkos vertė yra ženkliai didesne nei nurodoma teismo. Pažymėjo, kad apeliantė reikalauja visų pirma ginčo daiktus priteisti natūra.
Atsiliepimas
24. Atsakovai V. V., G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
25. Nurodė, kad šalys, sutardamos dėl miegamojo lovos palikimo bute, turėjo aiškų kriterijų – miegamojo lova turi atlikti miegamojo lovai skirtas funkcijas – joje galima būtų miegoti. Be lovos grotelių ir čiužinio lovos nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Perkant butą, be kitų daiktų atsakovai įsigijo ir miegamojo lovą su visomis jos sudėtinėmis dalimis. Kalbinė preliminarios sutarties 3.1 punkto formuluotė toje apimtyje, kiek joje apibrėžta, kad ieškovė parduoda atsakovams miegamojo lovą, yra aiški ir nedviprasmiška. Nėra tikėtina, kad šalims tariantis dėl miegamojo lovos pirkimo būtų buvę atskirai susitarta, jog atsakovams yra parduodamas tik lovos rėmas ir tai aiškiai nepažymėta pačioje sutartyje. Taigi čiužinį ir groteles ieškovė atsakovams pardavė, o ne paliko saugoti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad miegamojo lovos grotelių ieškovė iki pat ieškinio pateikimo dienos nereikalavo grąžinti, kaip neva paliktų pasaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovai nuosavybės teisę į žurnalinį staliuką bei drabužių laikymo sistemą įgavo būtent CK 458 str. 4 d. pagrindu, kuomet ieškovei perdavus butą atsakovams, ieškovė pareiškė, jog su paliekamais bute daiktais atsakovai gali elgtis savo nuožiūra. Ieškovė neįrodė, jog dėl minimų daiktų su atsakovais ji buvo sudariusi pasaugos sutartį.
27. Pažymėjo, kad ieškovė, pasirinkusi reikalauti iš atsakovų atlyginti daiktų vertę naujų daiktų kainomis, visiškai neatsižvelgė į daiktų nusidėvėjimą. Kadangi naudoti daiktai negali kainuoti tiek pat, kiek kainuoja nauji, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad reali daiktų kaina nėra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai 2018 m. vasario 9 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje susitarė, kad atsakovams parduodamas butas kartu su baldais ir buitine technika: miegamojo lova, spinta su veidrodžiu, dviem sofomis–lovomis, spinta, dvejomis spintelėmis, virtuvės baldais, šaldytuvu, dujine virykle, tv staliuku ir skalbimo mašina. Nurodė, kad šalys, sutardamos dėl miegamojo lovos palikimo bute, turėjo aiškų kriterijų – miegamojo lova turi atlikti miegamojo lovai skirtas funkcijas, t. y. joje galima būtų miegoti. Be lovos grotelių ir čiužinio lovos nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad, perkant butą, be kitų daiktų atsakovai įsigijo ir miegamojo lovą su visomis jos sudėtinėmis dalimis, t. y. tokią, kokia ji buvo parduodant butą. Teismas vertino, kad šalims tariantis dėl miegamojo lovos pirkimo, neįtikėtina, kad šalys būtų atskirai susitarę dėl lovos grotelių ir čiužinio, t. y. jog atsakovams yra parduodamas tik lovos rėmas, be grotelių ir čiužinio. Tai, kad preliminarioje sutartyje nebuvo pažymėta dėl lovos rėmo pardavimo, leido priimti teismui atsakovų paaiškinimus dėl susitarimo detalių, o ne ieškovės paaiškinimus. Taigi, kad čiužinį ir groteles ieškovė atsakovams pardavė, o ne paliko saugoti, t. y. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ne tik dėl buto, bet ir dėl jame buvusių ir kilnojamų daiktų. Tai, kad miegamojo lovos grotelių ieškovė iki pat ieškinio pateikimo dienos nereikalavo grąžinti, kaip neva paliktų pasaugoti, leido teismui vertinti, jog ieškovė arba pardavė atsakovams bute buvusius daiktus, arba juos paliko, kaip jai nebereikalingus. Tai, kad ieškovė buvo atskirai įsigijusi lovos rėmą, groteles ir čiužinį, neleidžia daryti išvados, kad atsakovai turėjo suprasti, jog ieškovė jiems pardavė tik lovos rėmą. Tai, kad lova buvo naudojama, t. y. joje buvo grotelės ir įdėtas į lovą čiužinys, ją įsigyjančiam asmeniui turėjo susidaryti nuomonė, kad lova yra parduodama kartu su grotelėmis ir čiužiniu. Tai, kad apžiūrint butą, jame buvusi lova buvo su grotelėmis ir čiužiniu, leidžia daryti išvadą, kad tokia lova ir buvo parduota. Atskirų lovos dalių pardavimo ( atskira kaina - grotelės, čiužinys ) prekybinė praktika yra susiklosčiusi parduodant naujus daiktus, t. y. paprastai parduodama lova su grotelėmis, o čiužinys gali būti parduodamas atskirai, tačiau parduodant dėvėtus, senus daiktus, kokie buvo parduoti šiuo atveju, toks atskirų lovos dalių pardavimas nėra įprastas susitarimas, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė nesitarė su atsakovais, kad groteles ir čiužinį palieka saugojimui ir neapibrėžtam terminui, kad šiuos daiktus ji atsiims ateityje. Labiau tikėtina, kad buvo parduota, kaip aiškina atsakovai, lova ir būtent tokioje sudėtyje, kokioje ji buvo pardavimo metu, t. y. su grotelėmis ir čiužiniu.
30. Pirmosios instancijos teismas tokių daiktų kaip žurnalinis staliukas ir drabužių laikymo sistema palikimą bute vertino kaip ieškovės atsisakymą nuo šių daiktų, paliekant jais naudotis butą įsigijusiems asmenims. Darytina išvada, kad atsakovai neturėjo pareigos išsaugoti šiuos buvusius ieškovės daiktus, nes pasaugos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tai, kad ilgą laiką ieškovė nereikalavo, jog atsakovai grąžintų šiuos daiktus, ieškinį pareiškė praėjus dvejiems metams po daiktų palikimo, darytina išvada, kad atsakovai turėjo pagrindo elgtis su paliktais daiktais savo nuožiūra, t. y. įgijo daiktus nuosavybėn, ieškovei atsisakius pasiimti daiktus iš parduoto buto. Nesant papildomų įrodymų, liudytojų parodymai laikytini nepakankamais daryti išvadai, kad atsakovai turėjo neatlygintinai saugoti paliktus daiktus, kad jie buvo įsipareigoję tai daryti, ir todėl privalo juos grąžinti, ieškovei pareikalavus. Tai, kad žurnalinis staliukas, drabužių laikymo sistema preliminarios sutarties 3.1 punkte atskirai nebuvo aprašyti, reiškia, kad sudarant preliminarią sutartį ieškovė neketino jų palikti bute, ar parduoti atsakovams, tačiau jos elgesys šių daiktų atžvilgiu – palikimas bute ir dvejus metus nesidomėjimas jais, leidžia daryti išvadą, kad pardavusi butą ji atsisakė šių daiktų, o vėliau pakeitė nuomonę, ir ėmė siekti juos susigrąžinti. Labiau tikėtina, jog perduodama butą pirkėjams, ieškovė atsisakė nuosavybės teisių į šiuos daiktus. Tai, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl pasaugos sutarties sudarymo, ieškovė sugalvojo tik pakeitusi nuomonę dėl paliktų daiktų - nusprendė, kad jie reikalingi jai pačiai, kad turi juos susigrąžinti. Tai, kad kitokia ieškovės valia buvo parduodant butą, patvirtina jos veiksmai, paliekant staliuką ir drabužių laikymo sistemą bute, nereiškiant pretenzijų atsakovui dėl staliuko grąžinimo iki kol kreipėsi į teismą. Atsakovai turėjo pagrindo vertinti šiuos daiktus kaip įsigytus kartu su butu arba kaip perduotus neatlygintinai naudotis kaip butą įsigijusiems asmenims. Tai, kad daiktai buvo naudoti, kad nėra aiški jų rinkos kaina, leidžia juos vertinti kaip įsigytus atsakovų, ieškovei atsisakius toliau naudotis daiktais. Tai, kad jie nebuvo įrašyti preliminarioje sutartyje į ketinamų parduoti daiktų sąrašą, nereiškia, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir perduodant butą pirkėjams, pardavėja negalėjo jų atsisakyti ir perduoti kaip nereikalingų, pirkėjams kartu su butu ir kitais kilnojamais daiktais.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai nuosavybės teisę į žurnalinį staliuką bei drabužių laikymo sistemą įgijo CK 4.58 str. 4 d. pagrindu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad kilnojamieji daiktai, kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas ( šiuo atveju- kitų savininko daiktų pirkėjams ) arba juos išmesdamas, tampa daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Atsakovai ginčo daiktus pradėjo valdyti po buto įsigijimo ir juos valdė dvejus metus. Teismas, vertindamas, kurios šalies paaiškinimai dėl susitarimo šių daiktų atžvilgiu priimtinesni, atsižvelgė į kitas aplinkybes – nebuvimą objektyvių liudytojų parodymų dėl susitarimo, kad daiktai paliekami saugoti atsakovams, dėl jų nereikalavimo ilgą laiką, dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė reiškia ieškinį lovos grotelių ir čiužinio atžvilgiu. Nors ieškovė neigia, jog išsakė tiesiai, jog su paliekamais bute daiktais atsakovai gali elgtis savo nuožiūra, labiau tikėtina, kad toks pranešimas apie šiuos daiktus buvo išsakytas ieškovės. Tai, kad daiktai buvo perduoti atsakovams neatlygintinai, susigrąžinti juos ieškovė neteko teisės. Kadangi naudoti daiktai negali kainuoti tiek pat, kiek kainuoja nauji, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad reali daiktų kaina nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to teismo sprendimas naikintinas.
32. Atsakovai prašo priteisti 900 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pateikė šių išlaidų įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas jau yra priteisęs už atstovavimą šioje byloje atsakovams 1800 Eur ir byloje atsakovus atstovavo tas pats advokatas E. G., darytina išvada, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimui advokato darbo ir laiko sąnaudos turėjo būti mažesnės. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog priteisiant išlaidas atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, turėtas advokato, paslaugos suteikimui. Tai, kad ieškinio suma mažesnė, nei pirmosios instancijos teisme priteistos atstovavimo išlaidos, taip pat yra pagrindu mažinti sumą, kurios prašo priteisti atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteistina suma atsakovui V. V., kuriam išrašyta sąskaita apmokėjimui už paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovės V. K. 200 Eur ( du šimtus eurų ) atstovavimo išlaidų atlyginimą.