Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002 m. spalio 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, BPK 303 straipsnio 4 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., 2021 m. gegužės 11 d., apie 16.15 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas vidutinis 2,12 promilių girtumas, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas, kartu gyvenančiai savo buvusiai sutuoktinei E. B. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, t. y. gyvenamojo namo terasoje, konflikto metu rankomis suėmė E. B. už kairės rankos ir stipriai ją suspausdamas padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą: poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje. D. B. taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis pastūmė E. B., kai dėl to ji nugara atsitrenkė į namo duris ir taip patyrė fizinį skausmą.

D. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, prispaudė E. B. prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai. BK 140 straipsnio tikslas – apsaugoti žmogų nuo fizinio skausmo sukėlimo. Fizinis smurtas – pavojingas, neteisėtas, tyčinis poveikis kito žmogaus organizmui, atliekamas prieš asmens valią arba be jo sutikimo ir galintis pasireikšti žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba funkcijų pažeidimais, skausmo sukėlimu, judėjimo laisvės apribojimu. Fizinio smurto padariniai gali būti įvairūs: gyvybės atėmimas, sveikatos sutrikdymas, skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimas, laisvės atėmimas ar bejėgiškumo būklės sukėlimas.

Šiuo atveju baudžiamoji byla teismui buvo perduota ir kaltinamasis D. B. kaltinamas fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai E. B., kuri yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė, 2021 m. gegužės 11 d., sukėlimu. Kaltinime nurodyti trys veikos epizodai – 1) kaltinamasis gyvenamojo namo terasoje, konflikto metu rankomis suėmė E. B. už kairės rankos ir stipriai ją suspausdamas padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą: poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje; 2) kaltinamasis rankomis pastūmė E. B., kai dėl to ji nugara atsitrenkė į namo duris ir taip patyrė fizinį skausmą; 3) kaltinamasis prispaudė E. B. prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės visiškai nepripažino, parodė, kad su buvusia sutuoktine E. B. buvo tik žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji pati jam sudavė tris kartus delnu per veidą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat laikėsi pozicijos, jog kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai nepripažįsta, nurodė, kad pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą išvadindama jį necenzūriniais žodžiais, o vėliau ir trenkdama jam tris kartus į veidą. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir teigė, kad D. B. smurtavo prieš ją – terasoje jai suėmė rankomis už jos kairės rankos (teisiamojo posėdžio metu parodė dilbio srityje) ir stipriai ją suspaudė, dėl tokio D. B. elgesio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota, nes toje vietoje, kur jis jai suspaudė ranką, atsirado kraujosruvos. Šių nukentėjusiosios E. B. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir pats D. B. apklaustas teisme, kur pripažino, kad sugriebė nukentėjusiajai E. B. už kairės rankos, tačiau tvirtino, jog tai padarė, nes tik gynėsi nuo E. B., kadangi matė, jog „pareina“ ketvirtas smūgis iš nukentėjusiosios, todėl sugriebė E. B. už kairės rankos ir ranką nustūmė, kad negautų į žandą. Kaltinamasis teisme nurodė ir tai, kad specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiosios kairės rankos paraudimas ir kraujosruvos galėjo atsirasti nuo jo veiksmų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad D. B. ją rankomis pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į namo duris taip patirdama fizinį skausmą, taip pat ją prispaudęs prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo smaugė taip sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis neigė šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog su nukentėjusiąja konflikto lauke ir prie garažo nebuvo, nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos kaklo smaugimo prie garažo yra jos fantazija.

Liudytojas P. V., kuris, kaip matyti iš liudytojo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, buvo 2021 m. gegužės 11 d. įvykio metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios namų terasoje lauke, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas tarp D. B. ir E. B. buvo prie namo durų, kur jie apsistumdė, D. B. buvo suėmęs E. B. už rankos ir truputį pastūmė į priekį dėl ko ji nugara atsitrenkė į namo sieną, kas vyko už garažo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios liudytojas nematė, nes pasiliko sėdėti lauko terasoje. Teisme apklausiamas liudytojas parodymus iš pradžių dėl tam tikrų asmeninių priežasčių (galimai to, kad kaltinamasis yra buvęs jo darbdavys) davė nenoriai, buvo matyti, jog tam tikrų aplinkybių liudytojas nenori atskleisti, tačiau vėliau apklausiamas liudytojas patvirtino parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad tarp D. ir E. įvyko konfliktas lauke, matė, jog D. truputį rankomis pastūmė E., D. pastūmus, E. atsitrenkė į duris, taip pat matė, jog D. suėmė E. už rankos ir ją stūmė, nuo stūmimo E. sušuko, pradėjo verkti, nes jai skaudėjo, prie garažo jis nematė, kas vyko. Teismo vidiniu įsitikinimu, buvo matyti, kad vėliau parodymus liudytojas P. V. teisme davė nuoširdžiai. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva ant kairės rankos, patvirtina VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (1 t., b. l. 57–59), bei specialisto išvada Nr. G 707/21(03) iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai E. B. padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (1 t., b. l. 65). Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos medikė I. P., kuri buvo atvykusi į įvykio vietą iš karto po įvykio ir apžiūrėjo nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas kairės rankos paraudimas, matėsi nežymios šviesios spalvos kraujosruvos, žaizdų nebuvo, matėsi, kad buvo ką tik sugriebta. Pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kairė ranka paraudo, liko apie 1 cm skersmens mėlynė, žemiau – kraujosruvos. Teismas aptartų aplinkybių visumos pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai objektyviai (specialisto išvada, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija) nustatyti sužalojimai po 2021 m. gegužės 11 d. įvykio – poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kuri yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties –, kas atitinka paties kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad jis įvykio metu sugriebė nukentėjusiajai E. B. už kairės rankos, ir liudytojos I. P. parodymus dėl nukentėjusiosios apžiūros po įvykio, taip pat atitinka ir nukentėjusiosios nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, jog kaltinamasis terasoje jai suėmė rankomis už jos kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, toje vietoje atsirado kraujosruvos, bei atitinka ir liudytojo P. V. parodymus, jog D. B. terasoje buvo suėmęs E. B. už rankos, pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis D. B. 2021 m. gegužės 11 d. gyvenamoje namo, adresu (duomenys neskelbtini), terasoje konflikto metu rankomis suėmė E. B. už kairės rankos ir stipriai ją suspausdamas padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. patvirtino nukentėjusiosios E. B. nurodomas aplinkybes dėl jos pastūmimo ir atsitrenkimo nugara į namą nurodydamas, kad D. B. truputį pastūmė nukentėjusiąją priekį ir ji nugara atsitrenkė į namo sieną, o teisminio nagrinėjimo metu liudytojas analogiškai parodė, kad matė, jog D. truputį rankomis pastūmė E., D. pastūmus, E. atsitrenkė į duris, papildomai nurodė, kad nuo stūmimo E. sušuko, pradėjo verkti, nes jai skaudėjo. Teismas vertina, kad netikėti liudytojo P. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nėra prieštaringi ir, kaip jau yra nurodyta aukščiau, teismo vidiniu įsitikinimu, buvo matyti, kad parodymus liudytojas P. V. teisme davė nuoširdžiai. Teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįsta įrodyta ir tai, jog D. B. rankomis pastūmė E. B., kai dėl to ji nugara atsitrenkė į namo duris ir taip patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. ir jo gynėja teigė, kad D. B. tokiais savo veiksmais tik gynėsi, kadangi pati nukentėjusioji E. B. smurtavo kaltinamojo atžvilgiu – jam trenkė per veidą 3 kartus. Pagal teismų praktiką, spręsdamas klausimą, ar veika vertintina kaip būtinoji gintis, teismas turi išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą, besiginančio kaltės formą ir rūšį, patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492-942/2015). Pažymėtina, jog pats kaltinamasis parodė, kad nuo E. suduotų smūgių žymių jam neliko, ji trenkė jam į dešinį žandą, tuo metu neskaudėjo, toje vietoje, kur suduota, buvo truputį paraudimas, medikų prašė apžiūrėti, bet jie nieko nematė, kitą dieną matėsi žymė ant žando. Iš teismui pateiktos VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos (2 t., b. l. 66–68) matyti, kad kaltinamajam D. B. po įvykio jokių sužalojimų nenustatyta, nurodyta, kad vizualiai sumušimo žymių nestebima, skausmą kaltinamasis įvertino 0 balų. Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. taip pat apžiūrėjo, nes ir jis minėjo, kad turi nusiskundimų, sakė, kad žmona jam trenkė, tačiau sumušimų nesimatė. Liudytojas P. V. neparodė, kad nukentėjusioji E. B. būtų mušusi kaltinamąjį D. B.. Teismas vertina, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta ir neįrodyta, kad E. B. konflikto metu būtų atlikusi kokius aktyvius veiksmus. Teismas sprendžia, kad D. B. veiksmai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo bei peržengė būtinosios ginties ribas.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja kvestionavo tai, jog nukentėjusioji skirtingai nurodė skausmo stiprumą teisminio nagrinėjimo metu ir medikams, atvykusiems iš karto po įvykio. Pažymėtina, jog paprašyta teisiamojo posėdžio metu įvertinti skausmo stiprumą dešimtbalėje sistemoje nukentėjusioji parodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis jai suspaudė ranką jautė skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina gal 7-8 balais, tuo metu kai kaltinamasis ją pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į duris, jai skaudėjo nugaros viršų ir šoną, skausmą dešimtbalėje sistemoje vertina gal 5-6 balais. Iš VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos (1 t., b. l. 57–59) bei specialisto išvados Nr. G 707/21(03) (1 t., b. l. 65) matyti, jog nukentėjusioji skausmo stiprumą įvertino 2 balais. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo 1 priede pateiktos skausmo intensyvumo vertinimo skalės, kur 1 – 3 balų skausmas yra vertinamas kaip silpnas skausmas, 4 – 5 balų skausmas – vidutinis, o 6 – 8 balų skausmas – stiprus, o 9 – 10 balų skausmas – nepakeliamas. Pažymėtina, jog sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai, tačiau fizinis skausmas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali būti labai skirtingų formų, fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusiojo subjektyvus suvokimas. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam asmeniui kartais sunku yra objektyviai įvertinti patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje nežinant skausmo stiprumo vertinimo kriterijų, naudojamų medicininėje praktikoje, juolabiau sunku įvertinti praeityje patirtą skausmą praėjus metams ir daugiau nuo įvykio. Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė skausmą, kadangi jai dėl rankos suspaudimo objektyviai nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje –, o dėl atsitrenkimo nugara į namo sieną liudytojas P. V. parodė, jog nukentėjusioji sušuko, jai skaudėjo. Dėl to, kad nukentėjusioji skirtingai nurodė skausmo stiprumą teisiamojo posėdžio metu ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų skausmo nepatyrė.

Teismui kaltinimas buvo perduotas ir dėl to, kad D. B. prispaudė E. B. prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Pažymėtina, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai E. B. po įvykio jokių smaugimo žymių ant kūno nenustatyta. Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos medikė I. P., kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai ant nukentėjusiosios kaklo jokių žymių nepastebėjo, vizualiai smaugimo žymių nebuvo matyti. Liudytoja, kuri parodė, kad greitosios medicinos darbuotoja dirba jau 30 m., nurodė, jog kai žmogus yra smaugiamas, šitie požymiai matosi tuoj pat, ji tokių požymių ant nukentėjusiosios nematė, kad ant kaklo būtų kokios žymės vizualiai nematė. Pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kairė ranka paraudo, liko apie 1 cm skersmens mėlynė, žemiau – kraujosruvos, tačiau po smaugimo žymių kitą dieną nebuvo. Akcentuotina tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais galimai sukeltų sužalojimų ant kaklo – mėlynių, kraujosruvų, patinimo ir kt., E. B. jokie išoriniai mechaniniai kaklo sužalojimai specialistų, medikų nekonstatuoti. Liudytojas P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nematė, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prie garažo. Iš nukentėjusiosios E. B. ir liudytojo P. V. parodymų matyti, kad konfliktą galėjo matyti netoli buvusi E. B. mažametė dukra G. B. (8 metų) (1 t., b. l. 21, 51-54), tačiau nukentėjusiosios mažametė dukra ikiteisminio tyrimo metu, gavus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės darbo apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, jog pabendravus su G. B. dėl su jos motina E. B. susijusių įvykių, nustatyta, kad mergaitė mamos ir D. B. konflikto nematė, nes kai jie pradėjo bartis, ji įėjo į namo vidų (1 t., b. l. 68), nebuvo apklausta, o teisminio nagrinėjimo metu mažametės mergaitės dėl praėjusio gan ilgo laiko tarpo nuo įvykio bei įvertinus iš nukentėjusiosios atstovo gautą informaciją po pokalbio su mergaite taip pat nebebuvo galimybės apklausti. Tokių faktinių bylos aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į tai, jog nėra objektyviai nustatytų jokių nukentėjusiosios kaklo sužalojimų, būdingų inkriminuotiems kaklo smaugimo veiksmams, leidžia daryti išvadą, jog nėra įrodyta, kad D. B. prispaudė E. B. prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą E. B., t. y. gyvenamojo namo terasoje, konflikto metu rankomis suėmė E. B. už kairės rankos ir stipriai ją suspausdamas padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą: poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje. Tuoj pat po to, D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis pastūmė E. B., kai dėl to ji nugara atsitrenkė į namo duris ir taip patyrė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais D. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Be kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 1-2); 2) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-33); 3) tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 21); 4) alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, kuriose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 11 d., D. B. 16.59 val., nustatytas vidutinis 2,12 promilių girtumas, o E. B. 17.00 val., nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 35-36); 5) specialisto išvada Nr. G 707/21(03) kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai E. B. padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 65). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas taip pat pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad D. B. prispaudė E. B. prie garažo sienos ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė šių jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo.

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl veikos mažareikšmiškumo. Nurodė, kad kaltinamojo veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų D. B. baudžiamąją atsakomybę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012). Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020). Pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai E. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kuri yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties). Teismo vertinimu, nukentėjusiosios fizinio skausmo sukėlimas ir sveikatos sutrikdymas yra reikšmingi. Nors įvertinus nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo pobūdį (trumpalaikis fizinis skausmas) bei padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (suspaudus padarytos kraujosruvos kairiajame dilbyje) nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, tačiau tokios aplinkybės savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu nukentėjo būtent E. B.. Akcentuotina tai, kad kaltinamojo atliktas buvo ne vienas smurtinis veiksmas, D. B. tokiais savo veiksmais rodė agresiją, savo valdžią, iš bylos duomenų matyti (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2 t., 45-49), jog kaltinamasis D. B. smurtauja nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu ne pirmą kartą. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai, spontaniški, nėra įrodyta, kad smurtiniai veiksmai buvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios. Taigi ištirtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog D. B. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas BK 37 straipsnio taikymas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis D. B. 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-1054/2020 yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (BPK 303 straipsnio 4 dali). Kasacinėje nutartyje 2K-P-429/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nustatė, kad byloje, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaro naują tyčinį nusikaltimą, nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (nagrinėjamu atveju BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), tai yra kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgus į šį kasacinėje nutartyje 2K-P-429/2007 pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimą ir BK 38 straipsnio 4 dalyje numatytą reglamentavimą, konstatuotina, kad kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ir 40 straipsnių pagrindais, atitinkamai per vienerius metus (BK 38 straipsnio 4 dalis) padaro naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės tokį asmenį dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kad ir kitu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Tokiu atveju asmenį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir sprendžiant dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (už veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir už naują veiką (naujas veikas)), tokiam asmeniui skiriamos bausmės už visas nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atleidus D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 37 straipsnio pagrindu, būtų pažeistos BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. B. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

Teismas, nustatydamas E. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. B. gyvenamojo namo terasoje, konflikto metu rankomis suėmė E. B. už kairės rankos ir stipriai ją suspausdamas padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą: poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, taip pat rankomis pastūmė E. B., kai dėl to ji nugara atsitrenkė į namo duris, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (atliktas ne vienas smurtinis veiksmas), sveikatos sutrikdymo sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), jo pobūdį (padaryti sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu nėra itin žalingi asmens sveikatai – padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kuri yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), liekamuosius reiškinius (liekamųjų reiškinių nenustatyta, nukentėjusioji nebuvo gydyta stacionariai, nėra duomenų, kad po įvykio būtų skirti medikamentai). Taip pat teismas įvertina, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė nepatogumus, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, tačiau įvertinus įvykio aplinkybes, sužalojimų mastą, nėra pagrindo manyti, kad tai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų, susijusių būtent su nagrinėjamu įvykiu, o ne su galimai kitais (vykstantys ankstesni tarpusavio konfliktai tarp E. B. ir D. B. (2 t., 45-49 b. l.) įvykiais, nukentėjusiosios dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ir dar kurį laiką po įvykio, ar net iki bylos nagrinėjimo teisme. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirto streso vartoja raminamuosius vaistus, tačiau byloje nėra pateikti rašytiniai duomenys, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją ir jai buvo išrašyti raminamieji vaistai.

Teismas įvertinęs anksčiau aptartas neturtinei žalai ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose, iš kurių matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai E. B. iš kaltinamojo D. B. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamasis D. B. 2020 m. spalio 13 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-1054/2020 yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (BPK 303 straipsnio 4 dali).

Kaltinamasis D. B., nepraėjus 1 metams, veikdamas tiesiogine tyčia padarė dar vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (2021 m. gegužės 11 d. veika).

Iš išdėstytų aplinkybių teismas vertina, kad D. B. yra linkęs nusikalsti, nepadarė pozityvių išvadų iš ankstesnių nusikalstamų veikų. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 140 straipsnio 1 dalis už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 164 straipsnis už vengimą išlaikyti vaiką numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą (2021 m. gegužės 11 d. epizodas) iš numatytų alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmės rūšių skiriama prokuroro siūloma bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais asmenimis per 3 mėnesių laikotarpį, taip pat įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje padarymą, D. B. skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais asmenimis per 3 mėnesių laikotarpį, taip pat įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo D. B. nusikalstamos veikos padarytos skirtingais laikotarpiais, paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį iš dalies bausmes sudedant ir kaltinamajam D. B. paskirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais asmenimis per 3 mėnesių laikotarpį, taip pat įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. B. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 11 d., 16.45 val., iki 2021 m. gegužės 12 d., 17.12 val., t. y. viena para, kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginamas 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 1 vnt. CD laikmena su garso įrašu (2 t., 61 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina baudžiamojoje byloje.

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje pateikti duomenys, jog nukentėjusioji E. B. turėjo 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (2 t., 42 b. l.). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios turėtos 400 Eur išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo priteisiamos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pri­pa­žin­ti D. B. kal­tu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Pripažinti D. B. kaltu pagal BK 164 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam paskirtas bausmes iš dalies bausmes sudedant ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį:

1) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei,

2) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, dalyvauti elgesio pataisos programose, kurias išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Bausmės vykdymo pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Įskaityti, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. B. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 11 d., 16.45 val., iki 2021 m. gegužės 12 d., 17.12 val., kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginamas 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti.

Tenkinti iš dalies E. B. civilinį ieškinį ir jos naudai iš D. B. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą E. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti E. B. iš kaltinamojo D. B. 400,00 Eur (keturi šimtai eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje (2 t., 61 b. l.) daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską 1 vnt., su Bendrojo pagalbos centro telefoninio pranešimo garso įrašu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.