- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2225-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28242-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Railana“
- Atsakovas
- UAB „Daily Trade and Forwarding“
- Trečiasis asmuo
- AAB „Rusijos geležinkeliai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Railana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Railana“ ieškinį atsakovui UAB „Daily Trade and Forwarding“ dėl sutarties nustatytų prievolių įvykdymo, tretysis asmuo AAB „Rusijos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 19 617,34 Lt papildomų išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T. I, b.l. 2-5, 130-133, T. II, b.l. 94-97). Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-07 su atsakovu sudarė Krovinių ekspedicijos sutartį Nr. 368/2012, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu ir už jo lėšas teikti transporto - ekspedijavimo paslaugas, organizuoti krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais geležinkeliu ir kitomis transporto rūšimis, o atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovo išlaidas, kurios buvo reikalingos užsakymui vykdyti ir sumokėti sutartą atlyginimą, be to, pagal Priedą prie 2012-03-07 sutarties Nr. 368/2012 Dėl nuosavų vagonų pateikimo, ieškovas atsakovui pateikė du savo nuosavus vagonus Nr. 52688900 bei Nr. 52416476 sutartyje numatytam pervežimui atlikti. Ieškovas nurodė, jog 2012-05-14 atsakovas sumokėjo ieškovui avansiniu mokėjimu 14970 USD (39883,07 Lt) sumą. Vėliau buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūrą 39991,72 Lt sumai, į kurią buvo įtrauktas ir naudojimosi vagonais mokestis, o 2012-05-16 buvo surašyti važtaraščiai Nr. 964034 bei Nr. 964035, pagal kuriuos krovinys buvo pateiktas pervežimui. Pažymėjo, jog krovinių pervežimas užsitęsė, kadangi vežėjas, t. y. trečiasis asmuo, nukrypo nuo važtaraščiuose nurodyto maršruto. Ieškovas taip pat nurodė, kad krovinys muitinės apiforminimui buvo nukreiptas ne į važtaraščio ketvirtoje eilutėje nurodytą muitinės postą, o į Mineralnyje Vody miesto muitinės postą, ko pasėkoje muitinės procedūra negalėjo būti tinkamai atlikta ir tokiu būdu krovinys stovėjo Argun stotyje nuo 2012-06-05 (imtinai) 51 dieną, be to, 2012-07-26 nurodyti važtaraščiuose Nr. 964034 bei Nr. 964035 vagonai Nr. 52688900 bei Nr. 52416476 buvo nukreipti muitinės procedūros atlikimui, o papildoma sąskaita atsakovui buvo išrašyta už naudojimąsi vagonais 46 dienas, t. y. viso 7360 USD (19617,34 Lt) sumai. Ieškovas nurodė, jog 2012-06-26 Rusijos Federacijos muitinės tarnyba surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10802000-403/2012, kuriuo buvo konstatuota, kad vežėjas pažeidė nustatytą tvarką ir pristatė krovinius ne į važtaraščių nurodytą muitinės punktą. Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, t. y. organizavo krovinių pervežimą, pateikė pervežimui vagonus ir sumokėjo nustatytus mokesčius, todėl atsakovas turi sumokėti už naudojimąsi vagonais, o reikalavimą sumokėti papildomą sumą atsakovas nepagrįstai traktuoja kaip paslaugos tarifo pakeitimą, be to, reikalaujama 19617,34 Lt suma yra traktuotina kaip papildomas mokestis už naudojimąsi suteiktais vagonais, o ne kaip paslaugos kainos pakeitimas. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą šiame tarp šalių įvykusiame ginče, manys, kad mokestį už papildomą naudojimąsi vagonais reikia traktuoti kaip sutarties nustatytas netesybas, tai ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas nuo 2013 metų birželio mėnesio, kadangi iki šio laikotarpio tarp atsakovo ir ieškovo buvo vykdomos derybos dėl papildomo mokėjimo pagal minėtą sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė teismo ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 81-82, 111, 201-202 ; t. II, b.l. 81-88, 140-142). Nurodė, kad pagal Krovinių ekspedicijos sutartį Nr. 368/2012 pateikė visą ieškovui būtiną informaciją apie krovinį bei specialias vežimo sąlygas, be to, užpildė būtinus vežimo dokumentus pagal ieškovo pateiktas instrukcijas bei pridėjo visus reikalingus dokumentus, būtinus atlikti muitinės ir pasienio procedūroms, bei kitus vežimui būtinus dokumentus. Atsakovas nurodė, jog vagonai Nr. 52688900 bei Nr. 52416476 nuo 2012-05-16 nevažiavo važtaraščiuose Nr. 964034 bei Nr. 964035 nurodytu maršrutu, t. y. neatvyko į geležinkelio stotį, kur turėjo būti atlikti visi būtini muitinės formalumai. Vykdant tarp šalių sudarytą minėtą sutartį, ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. buvo pažeistos Krovinių ekspedicijos sutarties 6.1. p. nuostatos, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius, dėl kurių atsiradimo kaltas tik pats ieškovas arba trečiasis asmuo. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-05-14 ieškovui sumokėjo 39883,70 Lt dydžio avansą ginčo objektu esančio pervežimo vykdymui, tačiau minėtas vežimas užsitęsė ir atsakovui buvo pateikta papildoma sąskaita Nr. 550 už naudojimąsi vagonais papildomas 46 dienas, t. y. viso 19617,34 Lt sumai, kurią apmokėti atsakovas atsisakė, nurodydamas, jog prastova įvyko ne dėl atsakovo kaltės ir atsakovas negali prisiimti atsakomybės už trečiojo asmens veiksmus ar muitinės įstaigų nurodymus. Ieškovas atsakovui iki vežimo pradžios nepateikė jokių pranešimų apie kainų pasikeitimą, todėl ginčo vežimas turėjo būti organizuojamas laikantis pradinės sutartos paslaugų kainos, nurodytos sutarties Priede avansiniam mokėjimui 39883,70 Lt sumai, į kurią buvo įskaičiuota ir vagonų naudojimo kaina ir kurią atsakovas ieškovui sumokėjo. Ieškovui buvo nurodytas reikalaujamas vagonų maršrutas, tačiau ieškovas netinkamai vykdė savo sutartines pareigas ir neužtikrino, kad ginčo krovinys važiuotų reikiamu maršrutu, dėl ko minėtos sutarties vykdymas ir užsitęsė. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškinio sumos dydžio išlaidų turėjimo faktas nėra įrodytas jokiais byloje esančiais dokumentais, t. y. kaip ir 46 dienų prastovų trukmė, vagono atvykimo į paskirties stotį laikas bei perdavimo gavėjui laikas, be to, šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ginčo vežimui pateikti vagonai iš tiesų buvo ieškovo nuosavi vagonai, už kurių naudojimą ieškovas galėtų reikalauti mokesčio. Dėl nurodyto, nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti 19617,34 Lt sumą. Be to, byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio administracinės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui faktą, kadangi šioje civilinėje byloje esantis dokumentas yra tik protokolas, o ne administracinės nuobaudos skyrimo nutarimas.
Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti, be to, taikyti ieškinio senaties terminą bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 64-66). Nurodė, jog neteisingas yra ieškovo tvirtinimas, kad vagono Nr. 52688900 (išsiuntimo Nr. 964034) bei vagono Nr. 52416476 (išsiuntimo Nr. 964036) prastova Mineralnyje Vody muitinės poste atsirado tik dėl trečiojo asmens kaltės, kadangi pagal nurodytų išsiuntimų geležinkelio važtaraščius ginčo krovinys buvo gabenamas maršrutu Draugystė (Lietuvos geležinkelis) - Argun (Šiaurės Kaukazo geležinkelis) per pasienio postus Osinovka – Krasnoje, t. y. trumpiausiu keliu, už kurį trečiasis asmuo ir gavo pervežimo mokestį. Gabenant šiuo maršrutu, vagonų važiavimas per Briansko - Lgovskij stotį nėra numatytas, todėl vagonai ir nevažiavo per Briansko - Lgovskij stotį, be to, įformindamas pervežimo dokumentą (t. y. geležinkelio važtaraštį), krovinio siuntėjas per RAB „Želdorservis“ ketvirtoje grafoje „Žymos, nebūtinos geležinkeliui“ bei dvidešimtoje grafoje „Priimtos įmokos už šiuos tranzitinius kelius“ pažymėjo apie muitinės procedūrų atlikimą Briansko - Lgovskij stotyje, tačiau ši žyma nėra privaloma geležinkeliui, be to, atlikdama muitinės tranzito procedūrą Baltarusijos teritorijoje, muitinės įstaiga (t. y. Molodečno MP) dėl nežinomos priežasties pristatymo vietą nustatė Briansko muitinės Fokino muitinės postą, be to, trečiojo asmens, t. y. kaip vežėjo, patraukimas administracinėn atsakomybėn už prekių pristatymą į muitinės įstaigą, kuri skiriasi nuo nustatytosios muitinės išsiuntimo įstaigos, negali liudyti apie neteisėtus trečiojo asmens, t. y. kaip vežėjo, veiksmus, kadangi krovinys buvo pristatytas iki paskyrimo stoties pagal pervežimo punktus, nurodytus geležinkelio važtaraštyje, o kokių nors kitų sutarčių, numatančių krovinio gabenimą per Briansko - Lgovskij stotį, su vežėju nebuvo sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Railana“ atsakovo UAB „Daily Trade and Forwarding“ naudai 31,72 EUR vertimo išlaidų bei 1574,37 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo UAB „Railana“ valstybės naudai 4,57 EUR pašto išlaidų (T. 2, b. l. 177-184). Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, jog bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos, vykdant ekspedijavimo sutartį, turi būti atlyginamos, nes tokios išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Tokiu atveju ieškovas privalo įrodyti tai, kad papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiškiai išreikšta ar numanoma sąlyga), o taip pat ir tai, jog ieškovo patirtos išlaidos savo prigimtimi yra papildomos. Pažymėjo ir tai, kad vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas bei vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (LR CK 6.824 str. 5 d.), be to, ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti bei sandėliuoti krovinį (LR CK 6.824 str. 6 d.). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovo išrašytose sąskaitose nėra nurodyta, už kiek dienų atsakovas sumokėjo avansiniu mokėjimu, todėl laikė, kad šalys savo sutartyje pilnai buvo sutarusios dėl fiksuoto mokesčio už viso vežimo organizavimą, vadinasi, atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Teismas taip pat padarė išvadą, kad šalių sutartinio pagrindo ieškovui reikalauti papildomo mokesčio iš atsakovo nėra, kadangi minėtos sutarties nuostatose yra numatyta tai, kad tik viršijus pakrovimo - iškrovimo laiką pradinėje arba galinėje stotyje turėtų būti mokama papildomai. Pažymėjo, jog tačiau minėtas laikas nebuvo viršytas. Sutiko su atsakovo argumentais, jog pats ieškovas pažymėjo, kad ieškovo tariamai nurodytos prastovos atsirado visai kitoje vietoje, t. y. toje vietoje kur ginčo vagonai iš viso neturėjo atsirasti pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas bei kitus dokumentus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nei trečiojo asmens, nei atsakovo kaltės, vykdant minėtos sutarties sąlygas, todėl atsakovui nekyla prievolė atlyginti papildomas išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Railana“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti (T. 2, b. l. 200-205). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutarties šalys susitarė dėl konkretaus atlyginimo, todėl papildomų išlaidų riziką neva turėjo prisiimti ieškovas, tačiau Sutarties 4.1.3. punkte nurodoma, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigoja atlyginti ekspeditoriaus išlaidas, kurios buvo reikalingos užsakymui įvykdyti ir sumokėti sutartą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Priedas prie Sutarties nustato tik mokėjimą už prastovas pakrovimo ir iškrovimo metu, neatitinka tikrovės, nes Priedo 2.7. punktas nustato, kad užsakovas turi papildomai sumokėti pagal nurodytus įkainius, jeigu dėl užsakovo kaltės vagonas sustabdomas. Aukščiau nurodyti Sutarties punktai aiškiai parodo, kad Sutartyje papildomų išlaidų atlyginimas buvo tiesiogiai numatytas;
2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo vežimas turi specifinių bruožų ir sprendžiant šį ginčą negalima vadovautis išimtinai nacionaline teise. Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 1951-11-01 Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo, kurio normų taikymas turi didelę reikšmę sprendžiant šį ginčą, kadangi teismo cituojamos nacionalinės teisės normos visiškai neatskleidžia vežimo geležinkelio transportu specifikos;
Žemesnės instancijos teismas
3. Visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi niekuo neparemtais trečiojo asmens teiginiais ir visiškai ignoruoja rašytinius įrodymus, kurių nurodytus faktus laiko nustatytais. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuodamas faktiškai atmetė oficialius rašytinius įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neargumentuotai atmetė rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai.
Atsiliepimas
Atsakovo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 209-2016). Atsiliepime nurodė šiuos atsikirtimus į skundą:
Sutarties 4.1.3 punktas jokiu būdu nenumato, kad atsakovas buvo įsipareigojęs padengti bet kokius ieškovo reikalavimus, atitinkamai didinant sutartą kainą. Kainos nustatymo prasme svarbus sutarties 5.4 punktas, kuris numato, kad sutarties kaina po krovinio išsiuntimo negali būti keičiama. Be to, pats ieškovas pateikė atsakovui fiksuotos kainos pasiūlymą, nedetalizuodamas, kokios išlaidos į tą kainą įskaičiuotos. Tokia informacija atsakovui nebuvo pateikta ir vėliau. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad šalys buvo susitarusios dėl fiksuotos sutarties vykdymo kainos, ir atitinkamai, ieškovas prisiėmė su tuo susijusią riziką;Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir jokiems principams nenusižengė. Apelianto nurodomas 1951-11-01 Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas reglamentuoja vežimo geležinkelių transportu santykius, o ieškovą ir atsakovą sieja ekspedijavimo teisiniai santykiai. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo šalių santykius ir pasirėmė CK nuostatomis;Apeliantas painioja administracinėje teisenoje naudojamų procesinių dokumentų (protokolo ir nutarimo) sąvokas ir vertina protokolą kaip galutinį sprendimą administracinėje byloje, nors tai tėra pradinis dokumentas, apibrėžiantis administracinės teisenos ribas, o sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, įforminamas nutarimu, o ne protokolu. Jeigu teismas pagal vidinį įsitikinimą įvertino bylos medžiagą ir padarė apeliantui nepalankią išvadą, nėra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, šalių sutarties nuostatas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl papildomų nenumatytų išlaidų atlyginimo vykdant krovinių pervežimo sutartį. Byloje nustatyta, kad šalys 2012-03-07 sudarė Krovinių ekspedicijos sutartį Nr. 368/2012, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu ir už jo lėšas teikti transporto - ekspedijavimo paslaugas, organizuoti krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais geležinkeliu ir kitomis transporto rūšimis. Pagal sutarties 4.1.3 punktą atsakovas įsipareigojo atlyginti ekspeditoriui (ieškovui) išlaidas, kurios buvo reikalingos užsakymui vykdyti ir sumokėti sutartą atlyginimą. Pagal sutarties 5.7 p., atsiradus skirtumui tarp užsakovo pervesto avanso ir faktinių ekspeditoriaus išlaidų, ekspeditorius pateikia užsakovui dokumentus, pagrindžiančius ekspeditoriaus išlaidas ir sąskaitą-faktūrą su patikslintomis sąnaudomis pagal realiai patirtas išlaidas; atsakovas gavęs patikslintą sąskaitą, įsipareigojo ją apmokėti per tris dienas. Pagal sutarties 5.5 punkto sąlygas atsakovas įsipareigojo likus ne mažiau nei 5 dienoms iki krovinio pakrovimo išvykimo stotyje apmokėti ekspeditoriui už paslaugas 100 proc. išankstiniu mokėjimu pagal ekspeditoriaus pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą.
Bylos duomenimis, atsakovas 2012-05-14 sumokėjo 39 883,07 Lt, 2015-05-16 sumokėjo 39 991,72 Lt, t.y. avansu sumokėjo visą sutartyje numatytą vežimo ir ieškovo nuosavų vagonų pateikimo kainą, tinkamai įvykdęs sutarties 5.5 punkto sąlygą.
Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo papildomas, sutartyje nenumatytas išlaidas, motyvuodamas, kad jos atsirado ne dėl ekspeditoriaus kaltės; savo reikalavimą grindė CK 6.196 straipsnio nuostatomis. Vėžėjas – AB „Rusijos geležinkeliai“ nukrypo nuo važtaraščiuose nurodyto maršruto, dėl ko krovinys buvo nukreiptas ne į važtaraščio 4 eilutėje nurodytą muitinės pastą, bet į kitą muitinės postą. Dėl to muitinės procedūra užsitęsė, ieškovui priklausantys vagonai buvo naudojami atsakovo krovinio gabenimui papildomą laiką. Ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą už naudojimąsi jo vagonais papildomas 46 dienas 19 617,34 Lt sumai. Ieškovo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisako atlyginti šias papildomas išlaidas, teigdamas, kad papildomos išlaidos susidarė dėl paties atsakovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, t.y. buvo pažeistas šalių sutarties 6.1 punktas, reglamentuojantis sutarties šalių pareigą vykdyti prievoles sąžiningai, pagal sutarties nurodymus.
Pirmosios instancijos teismas pagristai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos CK 6.196 straipsnio normų aiškinimu 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3462/2010, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos; ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios; tokiomis gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad susitarimo dėl tokios numanomos sąlygos nustatymas yra fakto klausimas.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovo (ekspeditoriaus) pateikti pervežimui vagonai buvo papildomai naudojami atsakovo krovinio pervežimui 46 dienas; pagal šalių sutarties sąlygas papildomos vagonų eksploatavimo išlaidos sudaro 19 617,34 Lt suma. Pats ieškovas tiesiogiai nurodo, kad šios išlaidos yra susijusios su trečiojo asmens – vėžėjo AB „Rusijos geležinkeliai“ netinkamu sutarties vykdymu; vėžėjas nukrypo nuo važtaraščiuose nurodyto maršruto, dėl ko krovinys buvo nukreiptas ne į važtaraščio 4 eilutėje nurodytą muitinės pastą, bet į kitą – Mineralnyje Vody muitinės postą, dėl ko ieškovo vagonai papildomai prastovėjo 51 dieną. Taigi, dėl vagonų prastovos ieškovas patyrė nuostolius. Šalių sutarties Priedu prie 2012-03-07 Transporto ekspedijavimo sutarties Nr. 368/2012 Dėl nuosavų vagonų pateikimo turiniu nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui vagonus pagal iš anksto suderintas kainas, patvirtintas kainų nustatymo ir paslaugų apmokėjimo susitarimu, o taip pat įsipareigojo organizuoti pateiktų atsakovui vagonų ekspedijavimą pagal iš anksto suderintus maršrutus; atsakovas įsipareigojo už juos apmokėti. Priedo prie sutarties 2.7 punktas numato, kad užsakovas turi papildomai sumokėti pagal nurodytus įkainius, jeigu dėl užsakovo (atsakovo) kaltės vagonas sustabdomas. Byloje nėra faktinių duomenų, kad atsakovo krovinys muitinės poste būtų sustabdytas dėl užsakovo (atsakovo) kaltės; ieškovas bylos nagrinėjimo metu tokiomis aplinkybėmis nesirėmė, priešingai, nuosekliai aiškino, kad krovinys buvo sustabdytas dėl trečiojo asmens – jo pasitelkto vežėjo kaltės. Šalių sutartimi atsakovas (užsakovas) nebuvo įsipareigojęs padengti ieškovo (ekspeditoriaus) nuostolius, patirtus dėl vežėjo kaltės. Šalių sutarties 5.7 punktas numato, kad atsiradus skirtumui tarp užsakovo pervesto avanso ir faktinių ekspeditoriaus išlaidų, ekspeditorius pateikia užsakovui dokumentus, pagrindžiančius ekspeditoriaus išlaidas ir sąskaitą-faktūrą su patikslintomis sąnaudomis pagal realiai patirtas išlaidas; atsakovas gavęs patikslintą sąskaitą, įsipareigojo ją apmokėti per tris dienas, t.y. sutarties šalys buvo susitarusios dėl faktinių ekspeditoriaus išlaidų apmokėjimo. Šalių ginčo esmė – ar ekspeditoriaus nuostoliai, patirti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, pagal šalių ekspedicijos sutarties esmę gali būti priskiriami prie atlygintinų faktinių ekspeditoriaus išlaidų; ar sutarties 5.7 punktas gali būti aiškinamas, kaip sutarties numanomas užsakovo įsipareigojimas apmokėti tokius ekspeditoriaus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas aiškino šią šalių sutarties sąlyg1 ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ypatumų kontekste; teismas pagrįstai pažymėjo, kad krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema pagrįsta tuo, jog ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (LR CK 6.38 str. 4 d., 6.257, 6.828 str.). Šalių sutarties Priedu prie 2012-03-07 Transporto ekspedijavimo sutarties Nr. 368/2012 Dėl nuosavų vagonų pateikimo turiniu nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui vagonus pagal iš anksto suderintas kainas, patvirtintas kainų nustatymo ir paslaugų apmokėjimo susitarimu, o taip pat įsipareigojo organizuoti pateiktų atsakovui vagonų ekspedijavimą pagal iš anksto suderintus maršrutus; bylos duomenimis šį sutarties sąlyga įvykdyta nebuvo, ieškovas , kaip ekspeditorius, neužtikrino krovinio gabenimo pagal iš anksto su ieškovu suderintu maršrutu, t.y. teismas pagrįstai pripažino jį sutarties pažeidėju. Ieškovo nurodytos aplinkybės – tai, kad sutartį pažeidė ne jis, bet jo pasitelktas vežėjas, neturi reikšmės, nes ekspedicijos sutartimi ieškovas prisiėmė atsakomybę už vežėjo veiksmus. Taigi ieškovo, kaip sutarties pažeidėjo, nuostoliai negali būti priskiriami prie šalių sutarties 5.7 punkte numatytų ekspeditoriaus atlygintinų faktinių išlaidų; kitoks šio sutarties punkto aiškinimas reikštų civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą priskyrimą sutarties šaliai, tinkamai įvykdžiusiai savo prievoles pagal sutartį. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys negali būti patenkintas pagal šalių sutarties 5.7 punktą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į vežimo geležinkelio transportu specifiką. Apelianto vertinimu, šalių teisiniams santykiams taikytinos 1951 m. Tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), kurio taisyklės numato, kad pretenzijas dėl netinkamo vežimo geležinkeliais sutarties vykdymo atsakovas turėjo pateikti vežėjui, t.y. trečiajam asmeniui, o ekspeditorius tik organizuoja vežimą; ekspeditorius taisyklėse net neminimas, todėl sprendžiant kalsimą dėl ekspeditoriaus atsakomybės negalima vadovautis išimtinai nacionaline teise, o reikia taikyti SMGS taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas (apeliantas) savo ieškinį grindė šalių sutarties nuostatomis; apelianto nurodytas faktas, kad krovinys buvo gabenamas geležinkeliu, o SMGS taisyklėse ekspeditorius net nėra minimas, šalių sutarytos 2012-03-07 Krovinių ekspedicijos sutarties Nr. 368/2012 nuostatų nepanaikina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šalių teisiniams santykiams jų sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatas; ieškovas laikytinas sutartį pažeidusia šalimi dėl išdėstytų motyvų, todėl atsakovas neturi prievolės padengti ieškovo nuostolius, atsiradusius ne dėl jo kaltės.
Apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami, kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Apeliantas nurodo, kad 2012-06-26 Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos protokolas Nr. 10802000-403/2012 turėjo būti vertinamas kaip oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis prejudicinį faktą, kad vežėjas (trečiasis asmuo) nesilaikė važtaraščio nurodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai; sutarties pažeidimo fakto ieškovas neginčija. Kaip jau buvo minėta, pagal šalių ekspedicijos nuostatas ieškovas (ekspeditorius) prisiėmė visą atsakomybę už jo pasitektų asmenų veiksmus, o tai reiškia, kad jo pasitelktų asmenų kaltė nepašalina jo atsakomybės. Tuo tarpu trečiojo asmens (vežėjo) civilinės atsakomybės prieš ieškovą ar atsakovą klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo nepaneigia teismo išvadų teistumo ir pagrįstumo.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo UAB „Railana“ apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.
Atsakovas prašo priteisti apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patirtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (T.2, b.l.219-220). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos (CPK 93, 98 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Daily Trade and Forwarding“ (į.k. 302671129) iš ieškovo UAB „Railana“ (į.k. 301733720) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus, 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.