- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-6688-1221/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Voldemaras Bumblys
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Regina Šaltinienė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Morkūnei,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepilnamečiui atsakovui M. J., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) nustatyti nepilnamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove, motina V. Š., jos gyvenamoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo M. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti ieškovei V. Š.; 3) nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, bendraujant vaiko gyvenamoje vietoje.
2. Ieškovė V. Š., atstovaudama nepilnamečio sūnaus M. J. interesus, nurodo:
2.1. Nepilnametis M. J. yra atsakovo M. J. sūnus. Tėvystė nustatyta administracine tvarka. Ieškovė V. Š. su atsakovu M. J. gyveno kartu iki sūnui M. sukako 6 mėnesiai. Atsakovas jos nėštumo metu ir nuo sūnaus gimimo gyvena Švedijoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 str. 1 d. nurodoma, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o tėvams nesutarus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Atsakovas neturi galimybės prižiūrėti sūnaus. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, jam būtina motinos nuolatinė priežiūra. Prašo nepilnamečio M. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Vaikas visada gyveno ir gyvena su ieškove. Vaikas yra mažametis, pripratęs prie ieškovės ir sesers V.. Kartu gyvena ir ieškovės dukra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sūnaus M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus.
2.2. Ginčo dėl atsakovo M. J. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi M. nėra. Atsakovas pastoviai nebendrauja su vaiku, bendravimo tvarką ieškovė prašo nustatyti atsakovui atvykus į Lietuvą, pranešant ieškovei apie bendravimo laiką prieš 2 paras. Bendrauti atsakovas gali atvykęs į Lietuvą neribotai sūnaus gyvenamoje vietoje laiku sutartu su atsakovu.
2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tokia situacija yra ir šiuo metu, nes dėl rūpinimosi nepilnamečiu sūnumi ieškovė negali dirbti ir gauti daugiau pajamų. Pažymėjo, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis? 2) konkrečia pinigų suma? 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/ 2013? 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-401/2006? kt.).
2.4. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abu tėvai privalo išlaikyti nepilnametį vaiką proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai. Tėvai privalo dėti pastangas sudaryti sąlygas vaikui gyventi, ugdyti jį, lavinti ir t.t. Prašo teismo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos priteisti iš atsakovo 500 eurų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės nepilnamečiui sūnui M., jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės gaunamos pajamos yra išmoka vaikui 98,00 eurų per mėnesį, vaiko priežiūros išmoka 141,00 eurų, nedarbo socialinio draudimo išmokos. S. M. išlaikymui per mėnesį reikia 1000,00 eurų. Tai išlaidos maistui po 300,00 eurų, drabužiai, avalynė – 100,00 eurų, komunaliniai mokesčiai 232,00 eurų, transporto išlaidos, neplanuotos išlaidos 100,00 eurų, vitaminai, vaistai 100,00 eurų, higienos prekės – 100,00 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės ir kitos priemonės 200,00 eurų (įskaitant mokestį darželiui lopšeliui iki 100 eurų per mėnesį, ir kitos). Įvertinus visas išlaidas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, vidutiniškai vaikui skirtina 1000,00 eurų per mėnesį suma, kurią lygiomis dalimis teikia abu tėvai. Ieškovei yra sunku gauti didesnes pajamas, nes privalo prižiūrėti ir auginti mažametį sūnų, tai riboja galimybes padidinti pajamas. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturi. Gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma 250,00 eurų, komunaliniai mokesčiai 240,00 eurų žiemos laikotarpiu ir 180,00 eurų vasaros laikotarpiu. Komunaliniai mokesčiai kiekvienam mano šeimos nariui sudaro 232,00 eurų. Atsakovas yra darbingas. Jis neturi jokių sveikatos problemų. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ir patenkinti vaiko poreikius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 61-80), kuriame nurodė, kad su ieškove V. Š. santuokos sudaręs nebuvo. Jiems gimė sūnus M. J.. Jam trys metai sukako (duomenys neskelbtini). Pusę metų gyveno kartu su Ieškove, išlaikė nepilnametį sūnų M. Nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovas savo nepilnamečiui sūnui M. teikia išlaikymą - kiekvieną mėnesį pervedant po 400,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini). išlaikymui 500,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nenurodo, kokia dalimi ji prisidės prie nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymo. Atsakovas ginčija pateiktą nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymo sąmatą. Ieškovė nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais sąmatoje nurodytų galimai išleidžiamų sumų vaiko išlaikymui. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokie įrodymai, pagrindžiantys vaikui skiriamas išlaidas yra būtini, kuomet Ieškinyje yra prašoma priteisti didesnį nei minimalų išlaikymą. Ieškovas nesutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo ieškinio pridavimo į teismą dienos, nes išlaikymą nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui atsakovas M. J. teikia. Sutinka teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą, nes darbų apimtys Švedijoje sumažėjo. Turi paėmęs kreditą. Moka už gyvenamąjį plotą darbdaviui. Atsakovas M. J. kas du mėnesius dviem savaitėms grįžta iš Švedijos į Lietuvą.
4. Prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. J. (apie sugrįžimą į Lietuvą, Ieškovei SMS žinute praneša prieš tris dienas):
4.1. Iki kol vaikui sukaks penkeri metai Tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį - šeštadienį turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val., iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas privalo informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute.
4.2. Kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko Tėvas turi teisę būnant Lietuvoje penktadienį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val., ir gražinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. J. T. negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, turi informuoti motiną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ne mažiau kaip trims dienoms iki bendravimo).
4.3. Nepilnametis sūnus M. per vasarą ne mažiau kaip 3 savaites atostogauja su Tėvu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pasiima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis jį grąžina į jo gyvenamąją vietą.
4.4. Pirmenybę pasirinkti bendravimo su vaiku per vaiko atostogas pradžią ir pabaigą turi Tėvas neporiniais metais, o poriniais metais pirmenybę pasirinkti turi Ieškovė. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, Tėvas privalo elektroniniu paštu informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.
4.5. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiu sūnumi M. bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnametis sūnus M. švenčia su mama, o poriniais - su Tėvu. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką Šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų. Šv. Velykas neporiniais metais nepilnametis sūnus M. švenčia su tėvu, poriniais metais - su motina. Jeigu sūnus M. Kūčių, Kalėdų dienas švenčia su mama, tai Naujuosius metus švenčia su tėvu.
4.6. Neporiniais metais birželio 24-ąją dieną (Rasos ir Joninių dieną, jam būnant Lietuvoje) iki 11 val. Tėvas pasiima nepilnameti sūnų M. iš jo motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (birželio 25 - ąją iki 19 val.) parveža sūnų M. į jo gyvenamąją vietą.
4.7. Poriniais metais liepos 6-ąją dieną (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, jam būnant Lietuvoje) iki 11 val. Tėvas pasiima nepilnametį sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (liepos 7 d. iki 19 val.,) parveža sūnų M. į jo gyvenamąją vietą.
4.8. Neporiniais metais rugpjūčio 15 d. (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, jam būnant Lietuvoje), iki 11 val., tėvas pasiima nepilnametį sūnų M. iš jo motinos gyvenamosios vietos ir sekančią dieną (rugpjūčio 16-ąją dieną iki 19 val., parveža sūnų M. į jo gyvenamąją vietą.
5. Kitos bendravimo sąlygos :
5.1. Atsakovas M. J. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų M. ugdymo įstaigoje, mokykloje, būreliuose, susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie nepilnamečio sūnaus M. sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas.
5.2. Šalys privalo viena kitą informuoti apie vaiko ligos atvejus, privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir kontaktus (mobilaus telefono numerį, el. pašto adresą), nurodant pasikeitusius kontaktus.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atkreipia dėmesį, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas nuo gimimo auga su motina, Tarnybai nėra žinoma, kad motina netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, mano, kad geriausius nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina, V. Š.. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaikais ir prisidengiant vaikų interesais, siekti savo tikslų. Taip pat negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Savo ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, pastoviai su vaiku nebendrauja, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui atvykus į Lietuvą apie planuojamą bendravimą atsakovas praneštų jai prieš dvi paras. Atsakovas gali bendrauti neribotą laiką sūnaus gyvenamojoje vietoje sutartu laiku. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko amžių, tai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir su vaiku nuolatinio ryšio nepalaiko, mano, kad šiai dienai bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas grįžęs į Lietuvą praneša ieškovei apie bendravimą su vaiku numatomą laiką ir bendrauja su vaiku neribotai ieškovės namuose, šiai dienai yra tinkama. Tarnybos vertinimu, esant galimybei šalims tarpusavyje susitarti dėl bendravimo vietos ir laiko, detalesnės bendravimo tvarkos nustatymas nėra būtinas. Nurodė, kad patikrinus duomenis apie ieškovę ir atsakovą Tarnybai prieinamuose registruose nustatyta, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA) informacinėje sistemoje duomenų bazės išraše duomenų apie ieškovei ir atsakovui nustatytą nedalyvumą, nėra. Patikrinus duomenis apie I. T. prieinamuose registruose nustatyta, kad ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, jos draudžiamosios pajamos šiuo metu siekia 417,19 Eur. Duomenų Sodroje apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, nėra. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Tarnyba, įvertinusi bylos aplinkybes, teikia išvadą, kad nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini) geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove V. Š.. Tarnyba vertina, kad šiai dienai ieškovės prašoma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini). interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiui vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) atitinka nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Tarnyba neprieštarauja, kad V. Š., kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise.
Šalies argumentai
7. Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. spalio 8 d. nurodė, kad prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ji vaiku nuolat rūpinasi, atsakovas su vaiku bendrauja retai, per mėnesį po kelias valandas, juo pasirūpinti nesugeba. Teikia išlaikymą apie 400 Eur per mėnesį, bendrauja įžeidžiančiai, grasina, kad išlaikymo nebeteiks. Vaiko poreikiai dideli, reikia nuolatinės priežiūros, ieškovė dirbti negali. Kartu auga kitas vaikas, V. Š., kuriai 16 metų, jai priteistas 250,00 Eur išlaikymas, kurį planuoja peržiūrėti. Išlaidos vaiko poreikiams pateiktos rugsėjo mėnesį, papildomai nurodė, kad nevairuoja, todėl kelionėms išlaidos didesnės, lavinimui 150 Eur, šventėms 80 – 60 Eur, būsto išlaidos vaikui 140 Eur. Nepateikė duomenų apie pateiktuose įrodymuose apie išlaidas vaikui (čekiuose) naudotas mokėjimo ir nuolaidų korteles, nes nežinojo (2025 m. birželio 6 d. parengiamojo posėdžio metu teismas buvo nurodęs ieškovei tokius duomenis pateikti, posėdžio įrašas po pertraukos 4 min. 00 sek. – 4 min. 20 sek.), nurodė, kad jai padeda tėvai. Nurodė, kad pateiktuose vaistinės čekiuose įtraukti ne vaikams skirti vaistai, ir dideli vaistų kiekiai trumpu laikotarpiu dėl neapsižiūrėjimo. Pateiktos išlaidos maistui rodo visos šeimos išlaidas. Vaikas pradėjo lankyti darželį, bet beveik visą rugsėjį sirgo. Vakare tampa irzlus, nemiega, reikia pastovaus režimo, todėl atsakovas negalės pasirūpinti vaiku savarankiškai.
8. Ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė nurodė, kad reikia atsižvelgti į vaikui nustatytus sutrikimus ir dar daugiau vaiką lavinti, tokių užsiėmimų poreikis tik didės, taip pat reikalingi lavinamieji žaislai. Vaiko poreikius reikėtų vertinti ir į ateitį, atsižvelgiant į diagnozes. Ieškovė kreipsis dėl išlaikymo dukrai padidinimo, atsakovas nepateikė informacijos apie skolas, paimta paskola – tai atsakovo turtinės padėties pagerinimas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. J. nurodė, kad sutinka, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, gali teikti 300,00 Eur išlaikymą, bet dėl savo turtinės padėties nebegali teikti 400,00 Eur išlaikymo. Su vaiku niekada nebuvo vienas, nedalyvaujant ieškovei, tačiau ryšys su vaiku geras, vaikas džiaugiasi kai aplanko, eina kartu į aikštelę, vaikas jo nebijo. Ieškovė neleidžia vaiko net nufotografuoti. Užsienyje dirba du mėnesius, po to dviem savaitėms grįžta į Lietuvą. Nori bendrauti su vaiku. Kelis kartus paskutiniu metu vaiką vežė į gydymo įstaigą. Lavinimo žaislų vaikui ieškovė neperka, jis ištisai anglų kalba žiūri filmukus, todėl nekalba. Pykčio priepuolių būna, tačiau vaikui reikia režimo, ieškovė vaikui viską leidžia, pvz., viską daužyti gydymo įstaigoje, vaiko nesudrausmina. Vaikas turi žaislų, ir atsakovas jų vaikui parveža. Vaiko poreikiams išlaidos per didelės, niekas pvz., batų vaikui kiekvieną mėnesį neperka, pirkinių galima rasti už skirtingą kainą. Autizmo diagnoze nesidomėjo. Atsakovas nurodė, kad yra paėmęs paskolą automobiliui pirkti dar iki vaiko gimimo.
10. Atsakovo atstovė Šaltinienė paaiškinimų neteikė, pageidavo pasisakyti per baigiamąsias kalbas. Atsakovas nori vaiką prižiūrėti, vaikui nustatytas raidos sutrikimas, o ne autizmas. Mano, kad išlaikymo suma turi būti mažinama iki 300,00 Eur., nes atsakovo pajamos sumažėjo.
11. Institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu, mano, kad ieškovė nekelia pavojaus savo sūnui ir gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove. Tikslus išlaikymo dydis yra teismo prerogatyva, išlaikymo dydis turi būti didesnis nei pusė minimalios algos. Dėl bendravimo tvarkos mano, kad kai atsakovas grįžta, rekomenduojamas po 2-3 val. bendravimas atskirai nuo ieškovės, kad atsirastų ryšys. Vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, labai svarbu jį supanti aplinka. Mano, kad po pereinamojo laikotarpio būtų galima tas valandas didinti, atsakovui sukūrus tvirtesnį ryšį su sūnumi M., mano, kad tai gali įvykti vaikui sulaukus penkių metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies,
12. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
13. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
14. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
15. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
16. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
17. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas M. J. yra mažamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. (t.1., el. b. l.10). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad M. J. nustatytos diagnozės: Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai, nutukimas dėl kalorijų pertekliaus (t.2, el. b. l.49-50). Iš vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ pažymos matyti, kad M. J. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti lopšelio darželio Katinėlių grupę (t.2, el. b. l. 51).
19. Kadangi nepilnametis M. J. nuolat gyvena su savo motina, kur jam sudarytos tinkamos gyvenimo, sveikatos apsaugos ir buities sąlygos bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei į ieškovės paaiškinimus, teismo posėdyje išdėstytą išvadą teikiančios institucijos atstovės poziciją, į tai, kad atsakovas to neginčija, ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos tenkinamas, nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos motina, ieškove V. Š. (CK 3.174 str.).
20. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo nustatyti bendravimo su atsakovu M. J. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J. neribotai, atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, bendraujant vaiko gyvenamoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog M. vakarais tampa dirglus, nevaldomas, todėl mano, kad atsakovas nesugebės jo prižiūrėti. Atsakovas M. J. atsiliepime nurodė bendravimo tvarką, kurios jis norėtų. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad su sūnumi sutaria. Nors sūnui yra pykčio priepuoliai, bet jis mano, kad sūnui reikalingas režimas, atsakovas nori bendrauti su sūnumi. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad , atsižvelgusi į vaiko amžių, tai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir su vaiku nuolatinio ryšio nepalaiko, mano, kad šiai dienai bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas grįžęs į Lietuvą praneša ieškovei apie bendravimą su vaiku numatomą laiką ir bendrauja su vaiku neribotai ieškovės namuose, šiai dienai yra tinkama. Tarnybos vertinimu, esant galimybei šalims tarpusavyje susitarti dėl bendravimo vietos ir laiko, detalesnės bendravimo tvarkos nustatymas nėra būtinas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos mano, kad kai atsakovas grįžta, rekomenduojamas po 2-3 val. bendravimas atskirai nuo ieškovės, kad atsirastų atsakovo ryšys su vaiku. Mano, kad po pereinamojo laikotarpio, sukūrus ryšį su sūnumi M. bendravimo laiką būtų galima ilginti.
21. Remiantis tuo kas išdėstyta, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos poziciją, konstatuotina, kad atsakovui ir jo nepilnamečiui sūnui reikalinga sukurti tarpusavio ryšį, todėl teismo iniciatyva nustatomos papildomos bendravimo tvarkos sąlygos, siekiant sudaryti sąlygas susiformuoti glaudesniam tėvo ir sūnaus ryšiui. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka „1) nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, bendraujant vaiko gyvenamoje vietoje“ papildoma tokiu bendravimo tvarkos punktu: 2) nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, po 2-5 val. bendraujant atskirai nuo ieškovės.
22. Nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką atsižvelgiama į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje, tačiau kas 2 mėnesius grįžta į Lietuvą atostogų reikia laiko apsiprasti nustatytina tokia bendravimo tvarka:
1) Šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas M. J. bendrauja neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini). atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, bendraujant vaiko gyvenamoje vietoje.
2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą, nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini) atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, po 2-5 val. per dieną bendraujant atskirai nuo ieškovės.
23. Atsakovo atsiliepime prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu yra perteklinė, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta. Pažymima, kad įvykdžius du pirmuosius bendravimo tvarkos punktus M. J. gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo arba taikiai susitarti su ieškove dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M.
24. Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. balandžio 10 d. ) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. Š.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
25. 2025 m. balandžio 24 d. išvadą teikiančios institucijos išvadoje dėl ieškinio nurodoma, kad konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai), tarnybos nuomone, ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiui vaikui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini)., atitinka nepilnamečio teises ir teisėtus interesus.
26. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendimo dėl nedarbo išmokos išrašo matyti, kad ieškovei Š. nuo 2024 m. liepos 12 d. 2025 m. kovo 31 d. buvo mokamas 338,03 Eur nedarbo išmoka (t.1, el. b. l. 18). Iš darbdavio pažymos 2025 m. balandžio 24 d. matyti, kad atsakovas M. J. yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) bendrovėje, dirba nuo 2022 m. liepos 4 d. Bendros pajamos per mėnesį 43 680,00 SEK (Švedijos kronų), kas sudaro apie 4018,56 Eur. Iš 2021 m. gegužės 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. LAI-00357577 matyti, kad atsakovas M. J. paėmė 6 474,00 Bendrą vartojimo kredito sumą, palūkanų suma - 1 470,62 Eur, kurios grąžinimo terminas 2026 m. gegužės 20 d., mėnesinė įmoka 138,41 Eur (t.1. el. b. l. 73-76). Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 1 000,00 Eur. Tai išlaidos: maistui po 300,00 eurų, drabužiai, avalynė – 100,00 eurų, komunaliniai mokesčiai 232,00 eurų, transporto išlaidos, neplanuotos išlaidos 100,00 eurų, vitaminai, vaistai 100,00 eurų, higienos prekės – 100,00 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės ir kitos priemonės 200,00 eurų (įskaitant mokestį darželiui lopšeliui ir kitos). Sūnus lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tam būtina skirti dalį pajamų iki 100 eurų per mėnesį. Įvertinusi visas išlaidas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, vidutiniškai vaikui skirtina 1000,00 eurų per mėnesį, kurį lygiomis dalimis teikia abu tėvai. Ieškovei yra sunku gauti didesnes pajamas, nes privalau prižiūrėti ir auginti mažametį sūnų. Pažymima, kad ieškovė pateikė maisto pirkimo kvitus , kuriuose yra pirkti vaistai, maisto prekės, drabužiai, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra trijų asmenų šeimai pirktos prekės, todėl teismui neįmanoma išskirti, kurios būtent prekės pirktos M. J..
27. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
28. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
30. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
31. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur periodinį išlaikymą sūnui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. apie 1 000,00 Eur sumą), apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur periodinį išlaikymą. Ieškovė, teikdama įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, prašomo priteisti vaiko poreikių dydžio neįrodė. Ieškovės pateikti pirkinių dokumentai yra apmokėti skirtingomis mokėjimo kortelėmis, taikant skirtingas nuolaidų korteles. Ieškovė duomenų apie jai ar jos giminaičiams priklausančias mokėjimo korteles nepateikė, nors teismas tai buvo ieškovei pasiūlęs (2025 m. birželio 6 d. parengiamojo posėdžio įrašas po pertraukos 4 min. 00 sek. – 4 min. 20 sek.). Į pateiktus pirkinių įsigijimo įrodymus buvo įtraukti ir ne vaikui skirti produktai (prekės gyvūnams, alkoholiniai gėrimai, vaikui neskirti vaistai, dideli vaistų kiekiai, maisto išlaidos ir kitiems šeimos nariams, šias aplinkybes ieškovė posėdžio metu pripažino, taip pat pripažino, kad kai kurie poreikiai yra mažesni, pvz., šventėms, būsto išlaidos), todėl teismas pateiktus vaiko poreikius pagrindžiančius įrodymus vertina kritiškai.
33. Teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai viršija orientacinį išlaikymo dydį, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjus MMA yra 777 Eur po mokesčių. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad reikalingas didesnis nei orientacinis išlaikymo dydis. Teismas, įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, atsižvelgęs į pateiktus teismui duomenis apie tai, kad nepilnamečiui nėra nustatyta galutinių diagnozių, tik nurodyta, kad reikalinga sisteminga logopedo pagalba (el. b. l. 2 t. 50) (kuri yra iš dalies finansuojama valstybės lėšomis), taip pat į tai, kad iki teismo sprendimo atsakovas, įvertinęs vaiko poreikius, teikė 400 Eur dydžio išlaikymą, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies, sprendžiama, kad šalių vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti per mėnesį reikalinga 800,00 Eur.
34. Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nors ir oficialiai dirba, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti vaikui 400,00 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 400,00 Eur dydžio periodinis išlaikymas sūnui M. J.. Teismas šį išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2025 m. balandžio 10 d.) kadangi nepilnamečiam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nepertraukiamai, išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, išskaičiavus atsakovo savanoriškai sumokėtas išlaikymo sumas šiuo laikotarpiu.
35. Ieškovės gaunama pajamų suma yra mažesnė, tačiau vaikui pradėjus lankyti darželį, ieškovė turės didesnes galimybes dirbti ir užtikrinti išlaikymo vaikui teikimą.
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybės skiriamų išmokų dydžiu turi būti mažintina iš apelianto priteisto išlaikymo suma.
37. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. Š., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatytina nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
38. Ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriuos teismas tenkino iš visiškai (66,66 proc.) reikalavimą dėl išlaikymo tenkino iš dalies (26,40 proc.) Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 93 procentų, atmesti 7 procentų. Tokiu atveju iš atsakovo priteistina (114,00 Eur + 114,00 Eur + 106,00 Eur iš viso 334,00 Eur mokėtinų žyminio mokesčio išlaidų ir 519,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis už advokato pagalbą, atmestų reikalavimų daliai 49 Eur, (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 375-385 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina, V. Š. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 eurų (keturis šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. balandžio 10 d., išskaičiavus atsakovo savanoriškai sumokėtas išlaikymo sumas šiuo laikotarpiu, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti ieškovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini).:
1) Šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas M. J. bendrauja neribotai su nepilnamečiu sūnumi M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini) atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, bendraujant vaiko gyvenamoje vietoje.
2) Įvykdžius pirmąjį bendravimo tvarkos punktą nustatyti atsakovo M. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini)., atsakovui pranešus apie bendravimo laiką prieš 2 paras, po 2-5 val. bendraujant per dieną atskirai nuo ieškovės.
Priteisti iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. J., a. k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 334,00 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 519,25 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybės naudai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.
Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, žyminiam mokesčiui nurodant įmokos kodą 5660, teisinės pagalbos išlaidoms nurodant kodą 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.