- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-118-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30863-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir gautinė bausmė R. S. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1, 2 dalimis, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti motorines transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota UAB „P.“ priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų), šią sumą išieškant iš R. S..
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, o pradėjus vykdyti nuosprendį, suėmimą nuspręsta panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės atėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, panaikinti.
R. S. išaiškinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 15 d., 13.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu 2022 m. rugpjūčio 15 d., 13.52 val., nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 2022 m. rugpjūčio 15 d., 14.08 val., nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu, jis vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, nusprendęs jam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė teismų praktikos ir tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, paskirta bausmė yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantas neneigia, jog anksčiau yra teistas, tačiau ši aplinkybė nešalina galimybės svarstyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio taikymą, t. y. atidėti bausmės vykdymą.
2.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad nors ir nėra vedęs, tačiau yra susaistytas šeiminiais ryšiais. Vedant bendrą ūkį su drauge, (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus R. S.. Nors su drauge bendras gyvenimas nesusiklostė, dėl ko jie kartu nebegyvena, tačiau jis vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką bei juo rūpintis. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp jo ir nepilnamečio sūnaus motinos A. Ž., kuria susitarta nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) sumą. Šiuo metu sūnaus išlaikymui jis skiria po 200 Eur (du šimtus eurų), nes supranta, jog pragyvenimo lygis yra ženkliai padidėjęs. Be to, jis ne tik materialiai rūpinasi sūnumi, tačiau ir dažnai leidžia su šiuo laisvalaikį, palaiko artimą ryšį, esant poreikiui, padeda ir vaiko motinai. Todėl jo pasiuntimas į įkalinimo įstaigą turėtų neigiamų socialinių pasekmių tiek jam, tiek jo nepilnamečiui sūnui.
2.3. Skundo autorius nurodo, kad intensyviai ieško darbo, 2022 m. gruodžio 2 d. dalyvavo darbo pokalbyje dėl gamybos darbuotojo pareigų, tačiau įsidarbinti nepavyko. 2022 m. gruodžio 5 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo teigimu, jis smerkia savo netoleruotiną ir visuomenės moralės normas pažeidžiantį elgesį, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, stengiasi būti pilnaverčiu piliečiu, resocializuotis. Pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus, paskatino laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Jis supranta, jog įvykdė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašo įvertinti ir tai, jog veikos padarymo metu sunkių pasekmių nebuvo sukelta.
2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį su savo drauge D. S.. Nors ji nusikalstamos veikos padarymo metu važiavo kartu su juo, tačiau neturėjo net menkiausių įtarimų, kad jis gali būti neblaivus. D. S. smerkia tokį jo elgesį ir daro jam teigiamą įtaką. Nuteistasis nuoširdžiai tiki, jog ateityje nei panašaus, nei kitokio pobūdžio teisės pažeidimai nepasikartos. Be to, apeliantas pažymi, kad nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo psichotropinių medžiagų. Yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, gailisi, jog išgėręs neįvertino, jog alkoholio kiekis galimai yra per didelis tam, kad sėstų už automobilio vairo, tačiau vis tiek taip pasielgė ir tik pareigūnų dėka pavyko išvengti baisesnių pasekmių. Visa jo aplinka, sužinojusi apie šį įvykį, taip pat labai smerkė tokį poelgį ir jo pasirinkimą. Skundo autorius teigia norintis kurti šeimą, nes su dabartine sugyventine sutaria labai gerai, nenori būti blogu pavyzdžiu nei savo širdies draugei, nei nepilnamečiui sūnui.
2.5. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog ketina kreiptis psichologinės pagalbos, nes jam trūksta tiek socialinių įgūdžių, tiek ir alternatyvių problemos sprendimo būdų. Jo nuomone, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė šios problemos nepadėtų išspręsti, o tik pablogintų gyvenimo kokybę bei sukurtą artimą ryšį su jam brangiais žmonėmis. Geresniu žmogumi jis gali tapti ir atliekant kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Nuteistasis neslepia, jog turi skolų, kas verčia jį greičiau ieškotis darbo, nes nori kuo skubiau jas grąžinti, ko būnant įkalinimo įstaigoje jam nepavyktų padaryti. Įsiskolinimus, kuriuos išieško antstoliai, šiuo metu jis vykdo (pridedami banko išrašai).
2.6. Skundo autorius kategoriškai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodyta pozicija, jog niekaip kitaip, kaip tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai. Iš tiesų šiais laikais yra ir turėtų būti taikomos humaniškesnės bausmės, kadangi pavyko išvengti skaudžių pasekmių ir tą jis aiškiai supranta, be to, jis nepadarė nei turtinės, nei neturinės žalos jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nuoširdžiai gailiuosi ir labai smerkia savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo jo yra priklausomi kiti asmenys, turi nepilnametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą, manytina, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti ir kitais būdais, nei tik apribojant jo laisvę įkalinimo įstaigoje.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, patikslindami, jog skunde prašoma pasisakyti tik dėl bausmės (kas matyti iš skundo turinio), atsisakant reikalavimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 1,59 promilių neblaivumas). Apeliantas dėl jam inkriminuotos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir jos neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – realiu laisvės atėmimu vieniems metams ir trims mėnesiams. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįsigilino į susidariusią situaciją, todėl prašoma dar kartą patikrinti bausmių skyrimo taisyklių laikymąsi ir taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus prašymus, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės individualizavimo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui gali šiais atvejais: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Minėti pagrindai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, vis dėlto, šiuo atveju nenustatytas nei apylinkės teismo šališkumas, nei teismingumo taisyklių pažeidimas, nei apelianto psichinės sveikatos pablogėjimas, nei iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, lyginant su tomis, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui objektyvaus pagrindo nėra.
6. Analizuojant bausmės individualizavimo pagrįstumą, pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą R. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino R. S. asmenybę, t. y. jo ankstesnius teistumus, baustumą administracine tvarka, šeiminę padėtį ir kt. aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo R. S. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas veda bendrą šeimos ūkį su drauge bei materialiai prisideda prie sūnaus išlaikymo, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo (bausmės pagrįstai subendrintos BK 64 straipsnio pagrindu, taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo principą). Taigi, formaliai R. S. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
10. Bylos medžiaga liudija, kad šis teistumas R. S. yra penktasis, anksčiau jis teistas už smurtinio bei seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taigi, naujai padarytas nusikaltimas nėra nusikalstamo modelio dalis. Taip pat nenustatyta, jog įvykdytas nusikaltimas būtų ženkliai sunkesnis nei ankstesnieji, vis dėlto, nuteistojo kriminalinė praeitis bei jam taikytos poveikio priemonės rodo, kad iš ankstesnio patyrimo R. S. nesimoko. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam net kelis kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau tai neskatino rinktis teisėtų veikimo būdų, galiausiai jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų laikotarpiui. 2021 m. kovo 8 d. R. S. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą, o 2022 m. rugsėjo 5 d. iš jo išregistruotas. Apeliantas probacijos metu, be kita ko, buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, R. S. ne tik kad vartojo minėtas medžiagas, tačiau ir, būdamas neblaivus, ryžosi vairuoti transporto priemonę, t. y. jis ne tik nesilaikė probacijos sąlygų, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo metu – 2022 m. rugpjūčio 15 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Nors iki probacijos pabaigos tuo metu buvo likęs nepilnas mėnuo, tai niekaip nešvelnina nuteistojo teisinės padėties.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (vairavimo esant neblaiviam) R. S. buvo baustas ir administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir policijos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šie administraciniai nusižengimai padaryti apeliantui taip pat būnant neblaiviam (nustatytas 2,52 promilių girtumas), kas rodo, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą ir jos sprendimui nededa pakankamai pastangų. Aptarta informacija patvirtina ir tai, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti bent kiek ilgesnį laiką R. S. yra sudėtinga užduotis ir net gresianti griežta atsakomybė neatgraso jo nuo priešingų teisei veikų vykdymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jam trūksta socialinių įgūdžių bei alternatyvių problemų sprendimo būdų, dėl ko planuoja kreiptis psichologinės pagalbos, tačiau duomenų, jog realiai buvo kreiptasi kokios nors pagalbos, apygardos teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas tik sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas (b. l. 179), patvirtinantis, jog R. S. išklausė 4 akademinių valandų programą apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai, tačiau tokios trukmės bei pobūdžio vienkartinė programa akivaizdu, jog nėra pakankama nuteistojo turimų probleminių sričių efektyviam sprendimui.
12. Nors apeliantas teigia, kad visa jį supanti artimųjų aplinka smerkia jo neteisėtą elgesį ir vairavimo būnant neblaiviam niekaip nepateisina, tačiau bylos medžiaga liudija, kad įvykio metu R. S. važiavo ne vienas, o kartu su savo gyvenimo drauge D. S.. Nuteistojo teigimu, pastaroji nežinojo (nesuprato), kad jis yra neblaivus, todėl, nieko neįtardama, važiavo keleivio vietoje. Tokius apelianto teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes nuo R. S. buvo juntamas alkoholio kvapas, be to, transporto priemonės viduje (salone, už vairuotojo sėdynės) rasta tuščių alkoholio butelių (b. l. 22). Taigi, nuteistojo gyvenimo draugė didelės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, t. y. ji nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
13. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos R. S. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnios poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Todėl R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-01194, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Jurgita Jablonskienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą R. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Eur (b. l. 172).
15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2022 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (b. l. 171). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju R. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš R. S. priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur (vieną šimtą eurų), kurias sudaro advokato užmokestis.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.