Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo E. S. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nutartį, įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir išspręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą. Palaiko savo poziciją, išdėstytą prašyme dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo. Tvirtina, kad apie vykstantį procesą sužinojo daugiau nei po pusės metų po sprendimo už akių priėmimo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas. Teigia, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos nurodyti teisingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Teigia, kad tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui, buvo žinomas atsakovo faktinis gyvenamosios vietos adresas, nes trečiasis asmuo yra faktinė atsakovo sutuoktinė, o ieškovė – sutuoktinės motina. Pažymi, kad užsienyje gyvena nuo 2010 metų, ilgą laiką užsienyje gyveno su ieškovės dukra, todėl aplinkybės apie atsakovo buvimo vietą ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo žinomos. Mano, kad minėtos aplinkybės teismui nebuvo nurodytos sąmoningai, ieškovei siekiant išvengti teisminio proceso ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė elgėsi būtent taip, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių ir neteisėtai patenkinti ieškovės nepagrįsti reikalavimai. Pažymi, kad įrodymai apie atsakovo gyvenamąją vietą Danijoje buvo ir byloje – ieškovės pateiktame vekselyje buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas Danijoje, tačiau procesinių dokumentų minėtu adresu teismas atsakovui nesiuntė. Teigia, kad gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje tik tam, kad būtų išvengta papildomų mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat nurodo, kad teismo nurodytu elektroniniu pašto adresu nesinaudoja, todėl teismo pranešimo negavo. Mano, kad teismas, siekdamas užtikrinti, jog atsakovas bus tikrai informuotas apie vykstantį teismo procesą, turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., siųsti dokumentus antrą kartą), o geriausiai – įpareigoti ieškovę procesinius dokumentus įteikti per antstolį, jei pati ieškovė nesutinka, kad jai būtų išduotas procesinis dokumentas įteikti atsakovui. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kito procesinių dokumentų įteikimo būdo – viešo paskelbimo taikymo. Teigia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu šiuo atveju buvo nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmenų realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises. Nesutinka, kad trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą paduoti yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja šiuo metu aktualiai ir galiojančiai teismų praktikai. Apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 išaiškino, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis.Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, yra nurodęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., N. D. v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., D. O. v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu siųsti vieną kartą, tačiau grąžinti neįteikti su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“. Teismo 2017-10-17 nutartimi nuspręsta ieškinį su priedais atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje buvo duomenų apie atsakovo galimą faktinę gyvenamąją vietą užsienyje – Neprotestuotiname paprastajame vekselyje, pateiktame ieškovės, buvo nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje. Atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui jo registruotu, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti nebuvo, turint duomenų apie atsakovo galimą faktinę gyvenamąją vietą užsienyje, įvertinęs tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ir trečiasis asmuo, konstatavus aplinkybę apie atsakovo ir trečiojo asmens santuoką, galėjo turėti duomenų apie atsakovo artimus giminaičius, kurie galėjo turėti duomenų apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas, neįteikęs atsakovui procesinių dokumentų atsakovo registruotu, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti – įpareigoti ieškovę nurodyti kitą galimą atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Tokia priemonė nagrinėjamoje situacijoje buvo būtina, prieš sprendžiant klausimą dėl dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu. Taip pat teismas turėjo aiškintis aplinkybę dėl atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nurodyto minėtame vekselyje, bandyti įteikti dokumentus minėtu adresu. Visų minėtų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinų veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko.Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teisminį procesą, todėl nagrinėjamu atveju CPK 287 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą peržiūrėti sprendimą už akių dėl to, kad yra praleistas CPK 287 str. 1 d. numatytas naikinamasis terminas, nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, taip pat kitų teismų formuojamos praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-168-577/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-732-372/2016, kt.), netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartis naikintina, atsakovui atnaujintinas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui E. S. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.