Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-68-952/2016, kuria nutarta neatnaujinti atsakovui praleisto įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti ir netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė priteisti iš atsakovo A. S. 38502,50 Eur žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-26 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Iš atsakovo A. S. priteista 38502,50 Eur žala, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 38502,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 794,00 Eur žyminis mokestis ir 290,61 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, naudai.

Radviliškio rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 16 d. teisme gautas A. S. prašymas peržiūrėti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimą už akių bei atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti. Nurodo, kad apie iškeltą bylą nieko nežinojo, nes gyvena Olandijoje, priimtą sprendimą už akių gavo tik 2016-05-12, kai jis jam buvo įteiktas teismo raštinėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas atsakovo A. S. prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Taip pat atmetė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.

Teismas padarė išvadą, kad sprendimas už akių yra priimtas 2016 m. sausio 12 d., todėl naikinamasis trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti terminą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo suėjo 2016 m. balandžio 13 d. Atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui paduoti teisme gautas 2016 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl yra atmestinas. Neatnaujinus termino pareiškimui paduoti, jį atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. S. prašo teismo nutartį panaikinti, prašymo peržiūrėti sprendimą už akių priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kai tik sužinojo apie bylą, nedelsiant kreipėsi į teismą. Terminą jis praleido visai nedaug, tik 1 mėnesiu.

Atmesdamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, teismas neteisingai pasisako dėl naikinamojo termino, kadangi teismų praktika formuojama kitaip.

Teismo nutartis yra labai trumpa, nemotyvuota, nepaaiškinama, kaip teismas taiko įstatymus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) A. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama tinkama su procesu susijusių asmenų teisių apsauga.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, remdamiesi tuo, kad apeliantas praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą prašymui atnaujinti terminą paduoti.Teismas pažymi, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Tačiau tai gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turi būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar ieškovas turi būti įpareigojamas patikslinti atsakovo adresą, ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai apeliantui buvo siųsti ieškinyje nurodytu jo adresu. Nusiuntus ieškinio ir jo priedų nuorašus, šie buvo grąžinti teismui su pašto tarnybos nurodymu, kad gavėjui procesiniai dokumentai neįteikti, nes atsakovas nurodytu adresu negyvena, minėtų procesinių dokumentų neatsiėmė. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi procesinius dokumentus apeliantui įteikė viešo paskelbimo būdu (CK 130 straipsnis). Tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas už akių nebuvo atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu (CK 130 straipsnis). Teismui buvo žinoma, kad A. S. yra išvykęs į Nyderlandus, todėl jis turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovo adresą, juolab, kad autoįvykis, už kurio pasekmes reikalaujami priteisti pinigai, taip pat įvyko Nyderlanduose. Autoįvykio įforminimo dokumentuose atsakovo adresas turėjo būti nurodytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių priėmimą, todėl jam CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas.

14. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino aplinkybių, dėl kurių atsakovas pavėlavo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbumo (tinkamai neįteiktas sprendimas už akių, atsakovo gyvenimas ne Lietuvos Respublikoje) (CPK 178 str., 329 str. 1 d.). Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama dar ir tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.), tačiau siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dėl to, kad yra praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl apelianto prašymo peržiūrėti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis naikinama ir apelianto prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti išsprendžiamas, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.Apelianto argumentų, susijusius su ieškinio reikalavimais, nėra pagrindo analizuoti ir vertinti. Tai yra pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo objektas, jei pirmosios instancijos teismas matys pagrindo tai daryti.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijama nutartis yra nemotyvuota, per trumpa ir joje neaiškinamos teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši nutartis yra pakankamai motyvuota, joje aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos teisės normos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Procesinio dokumento trumpumas negali būti laikomas jo ydingumu, jei teismas sugeba trumpai ir aiškiai išdėstyti argumentus, kaip padaryta šioje skundžiamoje nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti A. S. praleistą terminą pareiškimui dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti atsakovo A. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.