Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2024-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-898/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-04-05
Bylos Nr.
AN2-25-898/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00939-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Pažeidėjas
Z. M.
Advokatai
Gediminas Gudeliauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-25-898/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00939-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 12.7; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. M. (Z. M.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Dmitrijui Cholopovui, Pavelui Jakubovskij (Pavel Jakubovskij),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 ir administracinio nusižengimo teisena Z. M. (Z. M.) atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Z. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį – galutine 2300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – daikto konfiskavimu, t. y. transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu bei dokumento – minėtos transporto priemonės registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad Z. M. 2023 m. gegužės 16 d., 11.57 val., (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus asmeniui, kurio duomenys yra žinomi, ir panaudodamas transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apdorojo, t. y. išvertė ant žemės (atliekų šalinimo veiklos kodas – D1 (išvertimas ant žemės ar po žeme) 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų (mišrų statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 02 ir 17 09 03) (atliekų kodas – 17 09 04), neturėdamas tam išduoto leidimo ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką (žemės paviršių) didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu. Z. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 31 punktu, už aukščiau minėtus veiksmus paskaičiuota padaryta žala aplinkai, kuri sudarė 17 376 Eur (2023 m. birželio 9 d. žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-1869/2023). Z. M. anksčiau minėtas atliekas surinko, atidavė atliekų tvarkytojui ir pateikė tai įrodančius dokumentus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu, 2023 m. birželio 9 d. žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-1869/2023 yra laikomas atlygintu dėl pilnai įgyvendintų aplinkos atkūrimo priemonių. Tokiais savo veiksmais Z. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6,7, 37 ir 56 punktų nuostatas.

2. 2023 m. liepos 24 d. institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto Z. M. atstovas advokatas G. Gudeliauskas apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu atsakomybėn patraukto Z. M. bei suinteresuoto asmens UAB ,,O.“ atstovo advokato skundas buvo patenkintas: panaikintas institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena Z. M. atžvilgiu nutraukta.

3. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nors byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad Z. M. veikoje yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų objektyviųjų požymių, tačiau vien jų nepakanka sprendžiant dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, nes būtina nustatyti ir konkretaus nusižengimo subjektyviuosius požymius, o būtent kaltės formą. Apylinkės teismas sutiko su Institucijos atstovų teiginiais, kad nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kai asmuo nenumato, kad savo veiksmais pažeis paminėtus ANK reikalavimus ir užterš aplinką, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau Institucija nei skundžiamame nutarime, nei teismo posėdžio metu šios neatsargios kaltės rūšies nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė, kokios veikos aplinkybės ar Z. M. asmeninės savybės leidžia spręsti apie tai, jog jis turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais pažeidžia ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Z. M. iš UAB „O.“ išsinuomota transporto priemone „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo žemės sklypo išvežė mišrias statybines ir griovimo atliekas perdirbti į statybinių atliekų perdirbimo aikštelę. Statybinių atliekų perdirbimo vietą Z. M. sužinojo iš kitų asmenų. Žinodamas adresą davė vairuotojui nurodymą vykti į UAB „A.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir perduoti mišrias statybines bei griovimo atliekas perdirbimui į statybinę skaldą. Jam atvykus prie UAB „A.“ aptvertos teritorijos, buvo leista įvažiuoti į jos vidų ir nurodyta vieta, kurioje galima iškrauti perdirbimui atvežtas atliekas. Išpylus atvežtas perdirbti atliekas, iš miško atbėgo Institucijos pareigūnai, kurie paaiškino, jog ši atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelė veikia neturėdama reikiamų leidimų. Apie tokių leidimų neturėjimą Z. M. sužinojo iš tik Institucijos pareigūnų tyrimo metu. Nei UAB „A.“ vadovybė, nei įvažiuojant į teritoriją ir nurodžius kur jam vykti ir iškrauti atliekas, niekas neperspėjo Z. M. apie tokių leidimų neturėjimą. Institucijos pareigūnas atsakydamas į klausimą, kodėl neužkirto kelio jų akivaizdoje daromam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ir laukė, kol iš transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos bus išpiltos nepavojingos atliekos, teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu nežinojo, jog UAB „A.“ neturi leidimo tvarkyti atliekas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir Z. M. asmenines savybes, nebuvo galima daryti išvados, jog asmuo turėjo ir galėjo suprasti, kad UAB „A.“ veikia neturėdama reikalingų leidimų, t. y. apylinkės teismo vertinimu, asmuo neturėjo ir negalėjo suprasti savo veikos rizikingumo (pavojingumo) ir numatyti galimus padarinius. Skundžiamame nutarime teismas padarė išvadą, kad Z. M. padaryta veika atitinka kazuso požymius, todėl Institucijos nutarimas buvo panaikintinas ir Z. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį nutraukta, nenustačius jo padarytose veikose visų aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų požymių, t. y. veikos padarytos be kaltės (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas, t. y. transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „O.“, konfiskavimas bei dokumento – transporto priemonės registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, šioje byloje paskirtas nesilaikant ANK reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą bei priimti naują.

4.1. Skunde nurodoma ANK 5 straipsnio 1 dalis bei akcentuota, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taip pat minimas ANK 569 straipsnis bei nurodoma, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepašalino jų prieštaravimų, nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, nesiėmė pareigos ištirti visus, institucijos į bylą pateiktus, įrodymus, nevertino, netyrė byloje pateiktų dokumentų, ko pasėkoje priėmė neteisėtą nutartį. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje analizuojamas ANK 569 straipsnio nuostatos.

4.2. Teigiama, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai vertino į bylą pateiktą 2023 m. gegužės 16 d. automobilio nuomos sutartį sudarytą tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir UAB „O.“, t. y. teismas nevertino ir neskyrė apsimestinio sandorio nuo tariamo sandorio. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad po 2023 m. gegužės 16 d. įvykusio neteisėto atliekų vežimo, šioje byloje vėlesnėmis datomis atsirado neteisėtus veiksmus pateisinantys dokumentai: atliekų pridavimas, dokumentų išrašymas ir kiti veiksmai. Skunde minima kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Institucijos nuomone, šiuo atveju kaip tik ir susiklostė tokia situacija, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir UAB „O.“ direktorė O. M. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė) sudarė sandorį dėl akių, o būtent, sudarė automobilio nuomos sutartį, kurios vien IV skyrius „Sutarties galiojimas“ 4.1. punkte nurodytas sutarties galiojimo laikotarpis kelia pagrįstų abejonių, nes sutarties galiojimas truko tik 3 valandas nuo 2023 m. gegužės 16 d. 11.00 val. iki 14.00 val., būtent tuo laikotarpiu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas. Be to, kitos automobilio nuomos sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos yra tiesiog nelogiškos (pvz. sutarties 4.2.3. punktas, kuriame nurodyta, jog „sutartis gali būti nutraukta anksčiau laiko: vienai iš šalių prieš vieną mėnesį raštu įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą“). Nelogiškas ir sutarties 3.2 punktas, kad kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos nuomotojas išrašo nuomininkui automobilio nuomos sąskaitą už einamąjį mėnesį“. Nesuprantama kaip galima išrašyti kasmėnesines sąskaitas, kai automobilio nuomos sutartis sudaryta tik trims valandoms, todėl Institucijos vertinimu, akivaizdu, jog buvo sudarytas tariamas sandoris tarp minėtų, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo bei taip „įteisinti“ neteisėtą atliekų vežimą.

4.3. Pažymėta ir tai, jog apylinkės teismas, vertindamas liudytojų parodymus, juos vertino išimtinai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. liudytojai buvo parinkti ir kviečiami tik Z. M. iniciatyva. Teismas net nesuabejojo liudytojų duotų parodymu tikrumu, nors turėjo kritiškai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės O. M. duotus parodymus. Taip pat nebuvo įvertinta UAB „A.“ veikla, kuri savo įmonės tinklapyje (skunde pateikta nuoroda) skelbė, kad vykdo pastatų griovimo ir demontavimo darbus, betono atliekų išvežimą, sklypo lyginimo darbus, atlieka transporto paslaugas (išveža šiukšles, statybines atliekas, gruntą) bei byloje pateiktos sąskaitos faktūros (pvz. UAB „E.“ 2023 m. gegužės 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra). Šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra užfiksuotas pinigų priėmimas, tačiau vien tik pinigų priėmimui (jeigu tai nėra avansas, nuo kurio skaičiuojamas PVM) PVM sąskaita faktūra negali būti išrašoma, nes ji išrašoma tik prekių tiekimo (paslaugų teikimo) atvejais. Pinigų priėmimui yra naudojamas pinigų priėmimo kvitas (apskaitos dokumentas, kuris nustatytais atvejais išduodamas pardavus prekę arba suteikus paslaugą) ar kitas vietoje jo naudojamas apskaitos dokumentas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, ar kad padarytas pavedimas elektroninio ryšio priemonėms už suteiktas paslaugas. Teismas netikrino PVM sąskaitos faktūros autentiškumo. Prekių (paslaugų) pardavėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros patikrinimas yra siejamas su pirkinio užsakymu, sutartimis, transporto dokumentais, gautu apmokėjimu, pirkėjo – su patvirtintu pirkimo užsakymu, pristatymo pranešimu, pranešimu apie apmokėjimą ir lėšų perlaidą. Skunde pateikiama kasacinio teismo praktika dėl PVM sąskaitai – faktūrai įstatymo keliamų reikalavimų.

4.4. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Z. M. padarytose veikose nėra administracinių nusižengimų požymių – veikos padarytos be kaltės, t. y. jog pastarojo padarytuose administraciniuose nusižengimuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės bei tokį įvykį vertino kaip teisinį kazusą. Skunde teigiama, kad Z. M. kaltė yra akivaizdi. Jo atlikti veiksmai – atliekų atvežimas ir išpylimas rodo, kad šiuo atveju buvo tiesioginė tyčia, o būtent, jis neabejotinai suvokė, kad atliekų atvežimas ir išpylimas yra neteisėtas, neatitinka tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir norėjo taip veikti. Tik po to kai aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo neteisėtus Z. M. veiksmus, jis ėmėsi veiksmų siekdamas pateisinti savo neteisėtą veiką, t. y. jis suvokė, kad elgiasi neteisėtai ir tokių padarinių siekė, tačiau pasirodžius aplinkos apsaugos pareigūnams ir suvokęs, kad teks atsakyti už padarytą neteisėtą veiką, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Akcentuota, jog teismas ne tik, kad nepagrįstai šią situaciją vertino kaip teisinį kazusą, bet ir vadovavosi netinkama teismine praktika. Skunde minima Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-337/2021.

4.5. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, yra padaromas tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui. Šiuo atveju, Z. M., siekdamas atsikratyti atliekų, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Z. M. turėjo ir galėjo numatyti, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, t. y. veikė neatsargiai. Institucijos nuomone, pastarasis nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju Z. M. veiksmuose nėra subjektyvaus požymio kaltės, nes tai rodo ir bylos faktinės aplinkybės, o būtent, kad Z. M. 2023 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus asmeniui, kurio duomenys yra žinomi, ir panaudodamas transporto priemonę „Volvo FM“, miškų ūkio paskirties žemės sklype apdorojo, t. y. išvertė ant žemės 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų (mišrių statybinių ir griovimo atliekų, neturėdamas tam išduoto leidimo ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką. Visi šie veiksmai rodo, kad Z. M. tiesiogiai ir aktyviais veiksmais siekė atsikratyti atliekų.

4.6. Teigiama, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Z. M. padarė anksčiau nurodytus nusižengimus (savivarčio „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos matavimai, pagal kurios nustatyta, kad ten buvo 12,5 kub. m. atliekų, vaizdo ir foto medžiaga). Pažymėta, kad nepavojingų atliekų didesnio negu penki kubiniai metrai atsikratymas išpilant jas nurodytame sklype yra akivaizdus visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos, taip pat atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimų nesilaikymas. Toks nepavojingų atliekų laikymas, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą poveikį bent jau gyvūnijai ir augalijai, kuri nepavojingų atliekų laikymo vietoje, apskirtai yra sunaikinta, todėl aplinka jomis yra neabejotinai teršiama. Skunde nurodyta ANK 2 straipsnio 3 dalis, 7, 8 straipsniai, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020. Taigi, byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo padarymo faktą, jog 2023 m. gegužės 16 d., apie 11.57 val. Vilniaus rajone pastebėtos vežamos statybinės atliekos. Atliekų vežimas buvo atsektas iki iškrovimo, atliekų atsikratymo vietos. Z. M. priklausančias atliekas, iš (duomenys neskelbtini), nuosavo sklypo, atvežė UAB „O.“ vairuotojas Č. L., Z. M. (vyko kartu) nuomojamu aukščiau nurodytu savivarčiu ir jas išvertė ant žemės užteršdamas gamtinę aplinką (žemės paviršių). Skunde akcentuota, kad Z. M. pateikti atliekų pridavimo dokumentai patvirtina Institucijos apskaičiuotą atliekų kiekį (12,5 kub. m.). Vadovaujantis byloje esančiais dokumentais iš „GPAIS“ sistemos, UAB „E.“ iš Z. M. priėmė 2023 m. gegužės 25 d. mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekos kodas – 17 09 04), kurių gautas kiekis tonomis – 4,12 tonų. Vadovaujantis Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Dl-574, 3 skyriuje numatyta atliekų kiekio nustatymo tvarka, 4,12 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekos kodas – 17 09 04) sudaro 12,875 kub. m. Kas praktiškai atitinka atliktus skaičiavimus vietoje matuojant savivarčio priekabą.

4.7. Taigi, už aplinkos užteršimą 5 kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, Z. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį ir jam paskirta – 2300 Eur bauda (nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta); už didesnio negu 5 kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio surinkimą, vežimą ir apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, Z. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį ir jam paskirta – 1400 Eur bauda (nustatytos aukščiau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta); už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, Z. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalis ir jam paskirta – 300 Eur bauda (nustatytos analogiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta).

4.8. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas visiškai nevertino Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Dl-831 redakcija) (toliau – Taisyklės) 7 punkto reikalavimų, „7 p. atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.“. Šis Taisyklių punktas imperatyviai įpareigoja atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, tačiau Z. M. minėtų reikalavimų nesilaikė.

4.9. Pastebėta, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Skunde pažymėta ir tai, jog atliekų tvarkytojų valstybės registras yra viešai prieinamas internetiniame tinklapyje. UAB „O.“ nėra registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl nei atliekų vežimo, nei atliekų surinkimo, ar apdorojimo veikla verstis negali. Atliekų tvarkytojų valstybės registre yra duomenys apie UAB „A.“ vykdomą atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, tačiau duomenų apie atliekų tvarkymo veiklą miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat minėta bendrovė neturi teisės verstis atliekų tvarkymo veikla, t. y. neturi leidimo.

4.10. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byla Nr. Nr. AN2-456-908/2020), nevertino Institucijos pareigūnų parodymų bei paaiškinimų pateiktų bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir to, jog Institucijos specialistai yra kvalifikuoti, turintys patirtį aplinkosaugos srityje, galintys spręsti, kas yra laikoma atliekomis. Skunde nurodyta administracinės nuobaudos paskirtis bei akcentuota, jog taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde minimi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai, analizuojamas teisingumo principas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad tokia formuojama teismo praktika sudaromos prielaidos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjo atstovas advokatas nurodo, kad Z. M. nesutinka su Institucijos skunde nurodytais argumentais. Pažymėta, jog apylinkės teismas vertino nuomos sutartį, kadangi skundžiamame nutarime nurodyta, kad vien tai, jog pareiškėjas ir UAB „O.“ savininkė O. M. yra sutuoktiniai, gyvena kartu, transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta bei atsiskaitymas už nuomą įformintas ne elektroniniu būdu savaime neįrodo, jog šiuo atveju transporto priemonė Z. M. perduota sudarius apsimestinį sandorį. Atkreiptas dėmesys, jog būtent apeliantė nepagrindė savo teiginių dėl apsimestinio sandorio nei apylinkės teisme, nei apygardos teismui pateiktame skunde. Atsiliepime minimas ANK 569 straipsnis bei teigiama, jog Institucijos pateiktame skunde nėra nurodyta jokių įrodymų tyrimo ir jų vertinimo trūkumų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti buvus padarytą esminį procesinės teisės pažeidimą ir kurie galėjo turėti įtakos teismo skundžiamo nutarimo priėmimui, o vien tai, kad minėtas nutarimas yra nepalankus/nepriimtinas Institucijai nedaro jo nepagrįstu ir/ar neteisėtu.

Šalies argumentai

5.1. Z. M. nesutinka su skundo argumentais dėl nuomos sutarties, nes ši sutartis nėra panaikinta ir/ar pripažinta negaliojančia, t. y. ji yra teisėta ir galiojanti. Esant galiojančiam sandoriui teigti, jog jis yra apsimestinis ar tariamas yra tik nepagrįstos nuomonės reiškimas, kas administracinio nusižengimo procese Institucijai priimančiai administracinio nusižengimo nutarimą turėtų būti draudžiama. Taip pat teigiama, jog įvertinus apylinkės teismui Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus ir apeliacinio skundo argumentus dėl nuomos sandorio, kyla pagrįstų abejonių, jog būtent Institucijos specialistai neskiria apsimestinio sandorio nuo tariamo sandorio. Institucijos atstovas aiškino, jog transporto priemonė „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota sudarius apsimestinį sandorį, nes sutartyje nebuvo nurodytas sudarymo laiko, dėl ko neva nebuvo galimybių nustatyti ar ši sutartis buvo sudaryta prieš administracinio nusižengimo padarymą. Tai, kad pinigų kvite nebuvo užfiksuotas pinigų paėmimo laikas ir dėl to neįmanoma nustatyti, kada buvo paimti pinigai už automobilio nuomą, Institucijos buvo aiškinama, kaip apsimestinio sandorio požymis. Be to, aiškinama, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tarp sutuoktinių, kol galiausiai teismui buvo pateikti duomenys, jog UAB „O.“ yra įsteigta ne santuokoje ir įmonės turtas nėra susijęs nei su O. M., nei su Z. M. Apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tariamai (dėl akių), nes neva nuomos santykiai truko tik 3 valandas kai buvo padarytas pažeidimas, kiti sutarties punktai anot Institucijos yra nelogiški. Tačiau atsiliepime pabrėžta, jog jei Institucijos specialistai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, tai jau įvykio metu galėjo paprašyti automobilio nuomos sutarties ir ją pareiškėjas būtų pateikęs, nes krovinys buvo vežamas turint sutartį, kurios pagrindu buvo naudojama transporto priemonė.

5.2. Taigi, Institucijos nurodomi argumentai dėl valandų ir ar mėnesinių sąskaitų išrašymo yra nepagrįsti. Rinkoje įmonės, kurios teikia krovinių pervežimo/automobilio nuomos paslaugas dažnai jas teikia ir išnuomoja transporto priemones konkrečiam laikui. Todėl nuomos sutartyje termino nurodymas valandomis yra įprasta pervežimo/automobilių nuomos paslaugos teikimo praktiką (tai patvirtina pvz. skelbimai portale www.(duomenys neskelbtini).lt). Kiti sutarties punktai yra susiję su ilgalaikiais nuomos santykiais, kai klientai kelis kartus per mėnesį užsisako paslaugas ir tada jiems yra išrašoma viena bendra sąskaita, kurioje sumuojamos per atitinkamą laikotarpį suteiktos paslaugos. Nagrinėjamu atveju buvo aiškus krovinys, kurį reikėjo pervežti iš nustatytos vietos į kitą, todėl buvo pasirašyta sutartis konkrečiam laikui, neredaguojant kitų sutarties punktų. Dėl šios priežasties nurodoma, kad Institucija tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie leistų nuomos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ar kaip skunde teigiama tariamu. Pažymėta, jog automobilio nuomos sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu, nes jis buvo realiai vykdomas, t. y. automobilis buvo išnuomotas, jis buvo naudojamas pervežant krovinį, o už automobilio nuomą atsiskaityta. Realiai įvykdyta sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu. Be to, byloje nustatyta, jog automobilis priklausė UAB „O.“ su kuria ir buvo sudaryta nuomos sutartis, o ne su O. M. UAB „O.“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl įmonės turtas yra atskirtas nuo O. M. turto, t. y. UAB „O.“ automobilis, nėra O. M. turtas. Todėl pareiškėjas negalėjo UAB „O.“ turto nuomotis iš O. M., ji tik pasirašė nuomos sutartį, kaip įmonės atstovė, bet ne sandorio šalis. Teigiama, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus (UAB „O.“ transporto priemonių nuomos sandorių žurnalą, nuomos sutartį, pinigų priėmimo už transporto priemonės nuomą kvitą) ir pagrįstai padarė išvadą, kad automobilio nuomos sandoris su pareiškėju buvo realus ir būdingas UAB „O.“ veiklai. Apeliantas skundu šios teismo išvados nepaneigė, todėl skundo argumentai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

5.3. Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei nevertino UAB „A.“ veiklos, tačiau atsiliepime nesutinka su šiais skundo argumentais. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo Institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimas ir jame nustatytos aplinkybės, o ne UAB „A.“ veikla, jos vertinimas. Pažymėta, jog bylos nagrinėjimo metu patys Institucijos atstovai vengė atsakymų į klausimus susijusius su UAB „A.“, nes aiškino, jog tai kito tyrimo ir bylos medžiaga, o dabar skunde teigia, kad teismas neva nevertino. Pateiktame skunde aiškinama, jog neva informacija apie UAB „A.“ veiklą yra skelbiama „facebook“ paskyroje ir neva iš jos turėjo būti pareiškėjui žinoma, kad šį įmonė atliekų netvarko. Tačiau atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog teismas duomenis apie UAB „A.“ ir jos veiklą įvertino tiek kiek buvo būtina nagrinėjant konkrečią bylą. Be to, Institucijos pareigūnas, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą, teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu nežinojo, jog UAB „A.“ neturi leidimo tvarkyti atliekas. Todėl šioje situacijoje, teismas, įvertinęs nutarime nurodytas faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo asmenines savybes, padarė išvadą, kad nebuvo galima reikalauti, jog Z. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad UAB „A.“ veikia neturėdama reikalingų leidimų.

5.4. Pabrėžta, jog Institucijos argumentai dėl liudytojų yra visiškai nepagrįsti. Nors skunde teigiama, kad Institucijai atstovavo turintis teisinį išsilavinimą atstovas bei pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą, todėl jiems buvo puikiai žinomos visos faktinės aplinkybės. Tačiau nei vienas iš Institucijos atstovų neteikė prašymo kviesti kokius nors specialistus ar liudytojus. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovai reiškė prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus iš suinteresuoto asmens UAB „O.“ ir teismas tenkino tokius prašymus. Todėl apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nustatė visas reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Vien tai, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai iš esmės pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.

5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme niekas tokių abejonių nekėlė, nes jau tada būtų pateikti įrodymai apie UAB „E.“ 2023 m. gegužės 26 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Šis įrodymas patvirtina, kad UAB „E.“ 2023 m. gegužės 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 003930 buvo apmokėta 2023 m. birželio 1 d. bankiniu pavedimu. Tačiau net ir nesant šio įrodymo, nebūtų pagrindo teigti, kad UAB „E.“ nesuteikė atliekų išvežimo paslaugų, nes tai patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl Institucijos argumentai dėl UAB „E.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ar tai, jog teismas jos netyrė yra visiškai nepagrįsti.

5.6. Nesutinkama ir su Institucijos nuomone, kad teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, jog Z. M. padarytose veikose nėra administracinių nusižengimų požymių, t. y. veikos padarytos be kaltės. Atsiliepime visiškai nesutinkama su šia apelianto pozicija, kadangi apylinkės teismas įvertinęs byloje esančia medžiagą nurodė, jog byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjo veikoje yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje numatyti administracinių nusižengimų objektyvieji požymiai, tačiau vien jų nepakanka sprendžiant dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, nes būtina nustatyti ir konkretaus nusižengimo subjektyviuosius požymius, o būtent kaltės formą. Nors teismas sutiko su Institucijų atstovų teiginiais, kad anksčiau nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kai asmuo nenumato, kad savo veiksmais pažeis aukščiau nurodytus ANK reikalavimus ir užterš aplinką, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau vis tik Institucija nei skundžiamame nutarime, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde šios neatsargios kaltės rūšies nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė, kokios veikos aplinkybės ar pareiškėjo asmeninės savybės leidžia spręsti apie tai, jog jis turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais pažeidžia ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

5.7. Institucija turėdama pareigą įrodyti administracinio nusižengimo sudėtį ir tai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, apeliaciniame skunde apsiriboja tik bendro pobūdžio frazėmis ir neaiškiais bei nepagrįstais teiginiais. Atsiliepime nurodytas ANK 567 straipsnis, ANK 569 straipsnis, minima teismų praktika. Taip pat pažymėta, jog apeliaciniame skunde bandoma pateikti faktines aplinkybes, kurios gali sudaryti įspūdį, jog pareiškėjas atliekas išvertė miško sklype, tačiau atsiliepime primintos bylos faktinės aplinkybės, kurias tinkamai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime (atsiliepime cituojamos neginčijamai byloje nustatytos aplinkybės). Pastebėta, kad pareiškėjas atvežė savo statybinio griovimo medžiagas perdirbti (susmulkinti) į kitą statybinę medžiagą – skaldą, kurią vėliau būtų atsiėmęs ir panaudojęs savo reikmėms, t. y. jis neturėjo nei tikslo, nei noro atsikratyti atliekomis, o juolab užteršti aplinką. Byloje yra vaizdo medžiaga, kad Institucijos pareigūnai į atliekų perdirbimo aikštelę įsiveržė, kai statybinių atliekų smulkintuvu buvo smulkinamos kitos statybinės atliekos buvusios aikštelėje. Tokios paslaugos norėjo ir pareiškėjas, o ne užteršti aplinką kaip teigiama. Be to, pastarasis vežtas medžiagas ne šiaip sau kažkur iškratė, o atvežė į žemės sklypą, kuris yra aptvertas tvora, į teritoriją patenkama pro uždaromus vartus, toje teritorijoje veiklą vykdė UAB „A.“. Taigi, įvažiavus į UAB „A.“ teritoriją buvo parodyta, kur reikia išpilti atvežtas medžiagas ir jos būtų perdirbtos. Medžiagos buvo išpiltos ne ant žemės paviršiaus, o ant statybinėmis medžiagomis (atsijomis) įrengto grindinio, todėl jos niekaip negalėjo užteršti gamtinės aplinkos (žemės paviršiaus) ir/ar padaryti žalos poveikį gyvūnijai ir augalijai. Be to, Institucijos atstovai pripažino, jog nebuvo daromi grunto tyrimai, todėl teiginiai apie gamtinės aplinkos (žemės paviršiaus), jos giluminių sluoksnių užteršimo nėra įrodyti byloje esančiais įrodymais.

5.8. Atsiliepime akcentuota, jog priešingai nei nurodo Institucija byloje nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjas išvertė ant žemės 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų. Tokios išvados buvo padarytos Institucijos atstovo atlikus tuščios savivarčio priekabos matavimus, tačiau ne paties atvežto krovinio matavimus. Vaizdo medžiagoje yra girdimas vieno pareigūno nurodymas kitiems išmatuoti išverstą atliekų krūvą, kad būtų galima apskaičiuoti atliekų kiekį, medžiagoje taip pat yra matoma, jog tokie matavimai buvo vykdomi. Tačiau šie matavimai į bylą nebuvo pateikti ir tikėtina dėl to, jog jie patvirtintų ženkliai mažesnį atliekų kiekį. Byloje yra įrodymai, tiek rašytiniai, tiek liudytojų paaiškinimai apie Z. M. atvežtų atliekų kiekį, jo pervežimą į kito atliekų tvarkytojo aikštelę. UAB „E.“ pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis pareiškėjui išnuomojo 6 kub. m. statybinį konteinerį, kurį atvežė į (duomenys neskelbtini) k., o kai jis buvo pakrautas išvežė į UAB „E.“ aikštelę. UAB „E.“ pateikti dokumentai ir vadovo teisme pateikti paaiškinimai patvirtina, jog 6 kub. m. statybinis konteineris nebuvo pakrautas pilnai, o tik 4,5 kub. m. atliekų. Tai patvirtina ir UAB „E.“ 2023 m. gegužės 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 003930, kurioje nurodytas atliekų kiekis. Į 6 kub. m. statybinį konteinerį sukrovus pareiškėjo atvežtas medžiagas jis nebuvo pilnas (tai patvirtina fotonuotraukos pateiktos pareiškėjo kartu su skundu). Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai (S. J. ir R. J.), kurie dalyvavo kai (duomenys neskelbtini) k., aikštelėje buvo kraunamos minėtos atliekos į UAB „E.“ atvežtą statybinį konteinerį. Todėl atsiliepime padaryta išvada, jog į 6 kub. m. statybinį konteinerį niekaip negalėtų tilpti 12,5 kub. m. atliekų ir Institucijos argumentai yra tik prielaidos. Remiantis tokiais įrodymais asmuo negali būti kaltinamas padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir taikomos poveikio priemonės, kaip automobilio konfiskavimas.

5.9. Atsiliepime pažymėta ir tai, jog apelianto argumentai dėl atliekų tvarkytojų valstybės registro ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų nėra susiję su nagrinėjama byla, nes Z. M. nėra atliekų tvarkytojas Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. UAB „O.“ išnuomojo automobilį tik krovinio pervežimui, bet neteikė atliekų tvarkytojo paslaugų. Beje, šie argumentai nebuvo keliami apylinkės teisme, todėl atsiliepime nurodyta, kad negalima apeliaciniame skunde kelti naujus argumentus ir taip neva įrodinėti pareiškėjo kaltę. Apeliaciniame skunde nieko nepasakoma dėl administracinio poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, tik nurodoma, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudarytas kaip tariamas sandoris tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo sutuoktinės, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo bei taip „įteisinti“ neteisėtą atliekų vežimą. Atsiliepime akcentuota, jog tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui nėra suprantami tokie apelianto argumentai, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Atsiliepime nebekartojami argumentai dėl automobilio nuomos sutarties sandorio ir jo teisinio vertinimo, tačiau atkreiptas dėmesys į teismų formuojama praktiką taikant administracinio poveikio priemones. Nurodoma, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Taigi, atsiliepime pateikta teismų praktika dėl ANK 29 straipsnio nuostatų bei pažymėta, jog Institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarime tiesiogiai nenurodyta, kokiu norminiu pagrindu, numatytu ANK 29 straipsnio 4 dalyje, konfiskuota minėta transporto priemonė. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad ji konfiskuota ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, nes turtas (transporto priemonė) pareiškėjui buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Apylinkės teismo vertinimu, minėtame nutarime išdėstyti teiginiai neįrodo, jog šiuo atveju pareiškėjui buvo perduota transporto priemonė sudarius apsimestinį sandorį. Atsiliepime taip pat pateiktos ištraukos iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje pasisakyta dėl apsimestinio sandorio. Pastebėta, jog teismui ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad konfiskuotos transporto priemonės nuomos sandoris su pareiškėju buvo realus ir būdingas UAB „O.“ veiklai. 2023 m. bendrovė sudarė 6 transporto priemonių nuomos sutartis bei tai patvirtina į bylą pateiktas UAB „O.“ transporto priemonių nuomos sandorių žurnalo lapas, nuomos sutartis ir pinigų priėmimo už transporto priemonės nuomą kvitas, todėl neįrodyta, kad UAB „O.“ priklausanti transporto priemonė pareiškėjui buvo perduota sudarius apsimestinį sandorį.

5.10. Be to, teismas konstatavo, jog Institucija padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo Institucijoje vietą ir laiką. Tai kelis kartus patvirtino Institucijos atstovas teismo posėdžio metu, todėl teismas padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną suinteresuoto asmens, kaip konfiskuotos transporto priemonės savininko, teisių gynyba, t. y. nebuvo užtikrintas teisingas procesas. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, teikiant nepagrįstą ieškinį ir toliau yra pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai bei daroma žala, nes įmonė negali naudotis turtu.

6. Teismo posėdžio metu Z. M. ir jo atstovas advokatas prašė palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą. Z. M. nurodė, jog atliekos susidarė sugriovus sodo namuką. Vežė atliekas turėdamas tikslą jas perdirbti ir paimti, kaip medžiagą, kurią galėtų išpilti ant savo sklype esančio įvažiavimo paviršiaus. Atliekų buvo ne daugiau kaip 4,5 m³. Institucijos atstovai palaikė skundą ir prašė palikti Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą 2 300 Eur baudą ir automobilio konfiskavimą. Paaiškino, jog Z. M., neturėdamas taršos leidimo, apdorojo atliekas ir tokiais veiksmais užteršė aplinką. Teigė, jog atliekų kiekis buvo didesnis nei 4,5 m³.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui pateikto skundo matyti, jog Institucija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Z. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje ir 235 straipsnio 4 dalyje.

8. Apygardos teismas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, Institucijos nutarimo ir protokolo turinį, sprendžia, kad Institucija priėmė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 su trūkumais, kadangi nebuvo išsiaiškintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu panaikino minėtą Institucijos nutarimą, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, padaryta išvada dėl teisinio kazuso taip pat yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismas Z. M. atžvilgiu nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną iki galo neišsiaiškino teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, skundžiamame nutarime iš esmės konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra vieno iš subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Atsižvelgdamas į procesinės teisės pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priima naują nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl Z. M. inkriminuotų ANK 247 straipsnio 13 dalies, ANK 247 straipsnio 25 dalies pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju Z. M. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, kurioje numatyta, kad aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų; pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį, kurioje įtvirtinta, jog didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Taip pat Z. M. nubaustas ir pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

11. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad anksčiau paminėtos ANK normos yra blanketinės, t. y. nurodančios, jog atsakomybė kyla už kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, pažeidimus. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn ANK 247, ANK 235 straipsnių pagrindu administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir jų nuostatos, kurios buvo pažeistos konkrečioje situacijoje. Institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarime pripažinta, jog Z. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 37 ir 56 punktų nuostatas, kadangi Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus asmeniui, kurio duomenys yra žinomi, ir panaudodamas transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklype apdorojo, t. y. išvertė ant žemės 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų (mišrų statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 02 ir 17 09 03) (atliekų kodas – 17 09 04), neturėdamas tam išduoto leidimo ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką (žemės paviršių) didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu.

12. Kaip matyti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas pripažinti, kad Z. M. savo veiksmais padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 straipsnyje numatyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Šių taisyklių 7 straipsnyje nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taisyklių 37 straipsnyje nurodyta, kad atliekas surenkanti ir (ar) vežanti įmonė surinktas ir (ar) vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius: žmonių sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 03*, 18 01 02) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodas 18 02 02*) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 01, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; pavojingąsias atliekas (išskyrus Taisyklių 37.1 ir 37.2 papunkčiuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; kitas Taisyklių 37.1–37.4 papunkčiuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo. Taip pat šių taisyklių 56 straipsnyje numatyta, jog įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 12 pastraipoje 2023 m. birželio 30 d. nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus Z. M. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė, nustatęs, jog šiuo atveju nėra vieno iš subjektyviosios pusės požymio – kaltės bei konstatavo, jog byloje susiklosčiusi situacija atitinka kazuso požymius. Tačiau, kaip jau paminėta, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo padaryta išvada bei įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Institucijos Z. M. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole kai kurie teisės aktų pažeidimai Z. M., kai fiziniam asmeniui inkriminuoti nepagrįstai, kuriuos netinkamai įvertinęs apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

14. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog Z. M. veikė kaip UAB „O.“ atstovas bei privalėjo gauti leidimus atliekų tvarkymui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, o būtent 2023 m. gegužės 16 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir UAB „O.“, t. y. teismas nevertino ir neskyrė apsimestinio sandorio nuo tariamo sandorio, taip pat liudytojų parodymus vertino išimtinai Z. M. naudai (liudytojai buvo parinkti ir kviečiami tik šio asmens iniciatyva), tačiau akcentuotina, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas, būtent fizinis asmuo – Z. M. Kaip jau paminėta, byloje nenustatyta, kad šis veikė kaip UAB „O. atstovas ar vykdė jam bendrovėje pavestas darbo funkcijas, todėl apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos priimto nutarimo esmę konstatuoja, kad viso proceso metu fizinio asmens, t. y. Z. M., atlikti veiksmai (statybinių atliekų vežimas bei išpylimas) nepagrįstai buvo siejami su UAB „O.“, kurios vadovė yra O. M. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė) veikla.

15. Institucijos teigimu, nuomos sutartis tarp minėto fizinio asmens ir UAB „O.“ buvo surašyta tik dėl akių. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad tarp šių asmenų buvo sudarytas tariamas sandoris (pirmosios instancijos teisme nurodyta, jog apsimestinis sandoris), siekiant išvengti automobilio konfiskavimo bei taip neteisėtai „įteisinant“ atliekų vežimą. Taip pat nurodyta, jog nuomos sutarties sąlygos (dėl nuomos trukmės, sutarties nutraukimo, sąskaitų išrašymo) yra nelogiškos ir tai pagrindžia jos neteisėtumą, tačiau apygardos teismo vertinimu, su šia Institucijos išdėstyta pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi šiuo atveju apeliaciniame skunde remiasi vien prielaidomis siekiant įrodyti, jog nuomos sutartis buvo sudaryta po įvykio, bet ne iki atliekų tvarkymo pradžios. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minimas dokumentas nebuvo nuginčytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso tvarka, todėl nuomos sutartis negali būti laikoma neteisėta. Be to, sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato atsiliepime nurodytu teiginiu, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad šios nuomos sutarties Z. M. negalėjo pateikti Institucijos atstovams, užfiksavusiems pažeidimą iš karto po įvykio. Institucijos atstovai, siekdami užginčyti minėtą sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, t. y. viso proceso metu nebuvo aiškintasi kokia veikla užsiima UAB „O.“, kuriai priklausė transporto priemonė, išnuomota Z. M. pagal 2023 m. gegužės 16 d. sutartį ir panaudota statybinių atliekų vežimui, ar šios bendrovės veikla galėjo būti susijusi su atliekų tvarkymu ir ar šiai veiklai buvo reikalingas leidimas, ar ji iš tiesų atlieka krovinių pervežimo paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad Institucija manydama, jog statybinės atliekos priklauso, būtent UAB „O.“, turėjo administracinėn atsakomybėn patraukti šios bendrovės vadovę arba paneigti tą aplinkybę, kad Z. M. veikė ne kaip fizinis privatus asmuo, o veikė būtent UAB „O.“ interesais.

16. Akcentuotinas ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5.5 punktas, kuriame numatyta, kad įmonė – taisyklėse apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai. Apygardos teismo įsitikinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad Z. M. veikė vykdydamas individualią veiką ar UAB „O.“ interesais. Z. M. teigimu, jam priklausančiame sklype susidarius statybinėms atliekoms jis vieną kartą jas išvežė į veiklavietę tam, kad jas susmulkinti, nežinodamas, jog UAB „A.“ neturi tam leidimo. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Institucija, nustačiusi, kad šis asmuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 37, 56 straipsnių nuostatas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, kuriame numatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti ar atliekančios atliekų apdorojimą, turi gauti tam leidimą, t. y. nepagrįstai laikė, jog fiziniam asmeniui gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už pažeidimus dėl kurių administracinėn atsakomybėn būtų traukiama įmonė. Institucija, priimdama sprendimą patraukti Z. M. administracinėn atsakomybėn, turėjo vertinti tik šio asmens atliktus veiksmus, nesiejant jų su įmonės veikla. Jei, visgi buvo manymas, kad Z. M. veikė UAB „O.“ interesais, tokiu atveju byloje turėjo būti pateikti atitinkami įrodymai dėl Z. M. veiksmų tvarkant UAB „O.“ interesais buvusias atliekas.

17. Kaip jau paminėta, Z. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 247 straipsnio 13, 27 dalį bei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, o šio straipsnio 27 dalyje įtvirtinta atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl atvežtų ir išpiltų statybinių atliekų kiekio kilo jau įvykio vietoje, kuomet Institucijos pareigūnai užfiksavo pažeidimą. Pastebėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų vertinimu, transporto priemonė „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai pakrauta, todėl išmatavus jos priekabos dydį buvo nustatyta, jog minėtas asmuo vežė ir išpylė – 12,5 kub. m. nepavojingų atliekų. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, jog Z. M. nesutiko su tokiais Institucijos pareigūnų skaičiavimais bei teigė, kad buvo atvežta ir išpilta mažiau statybinių atliekų, t. y. apie 6-7 kub. m. Taip pat vėliau aiškino, jog buvo pakrauta mažiau negu 5 kub. m., nes transporto priemonės priekyje atliekų buvo nedaug, jos buvo su tarpais. 2023 m. gegužės 16 d. paaiškinime nurodė, kad buvo atvežta – 4,9 kub. m. statybinių atliekų (t. 1, b. l. 26). Šios aplinkybės patvirtina, jog kilus ginčui Institucijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nustatyti tikslų atvežtų ir išpiltų nepavojingų atliekų kiekį. Nors Institucijos atstovai viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad užfiksuota transporto priemonė buvo pilnai pakrauta statybinių atliekų ir tai matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tačiau apygardos teismo vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti.

18. Išanalizavęs byloje pateiktą vaizdo įrašą aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad statybinės atliekos, kurios buvo vežamos transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje nesiekė jos kraštų, t. y. priekaboje dar buvo laisvos vietos. Be to, vaizdo įraše matyti, kad Institucijos pareigūnai planavo išmatuoti jau išpiltų iš transporto priemonės nepavojingų atliekų kiekį, tačiau šių apskaičiavimų į bylą nepateikė. Be kita ko, byloje yra pateikti įrodymai, jog atliekų išvežimui iš neleistinos veiklavietės buvo išnuomotas 6 kub. m. statybinis konteineris, kuris nebuvo pilnai prikrautas. Tai patvirtina UAB „E.“ byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas atliekų 17 09 04 išvežimas 4,5 kub. m. (t. 1, b. l. 10) bei liudytojai (S. J. ir R. J.), kurie dalyvavo kai (duomenys neskelbtini) k., aikštelėje buvo kraunamos minėtos Z. M. atvežtos atliekos į UAB „E.“ priklausantį statybinį konteinerį. Nors Institucijos teigimu, nebuvo patikrintas AB „E.“ byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros autentiškumas, tačiau šiuo atveju teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog minėta sąskaita faktūra gali būti suklastota, o joje užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, jog Institucijos atstovai akcentuoja, jog UAB „E.“ iš Z. M. priėmė 2023 m. gegužės 25 d. mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekos kodas – 17 09 04), kurių gautas kiekis – 4,12 tonų, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu nustatyti ne tai koks buvo nepavojingų atliekų svoris, o būtent koks žemės plotas kubiniais metrais užterštas. Šių aplinkybių Institucijos atstovai netikslino įvykio vietoje, nors ANK 247 straipsnio 13 ir 27 dalyje numatyta, jog atsakomybė už aplinkos teršimą kyla apskaičiavus nepavojingų atliekų kiekį kubiniais metrais, bet ne tonomis. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog atliekos buvo išpiltos į teritoriją (supiltos į kaupą), jų konkretus kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal skunde minimą Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Dl-574, 3 skyriuje numatytą 9 punkte ir jo papunkčiuose nurodytą atliekų kiekio nustatymo tvarką, kur numatyta, jog atliekos identifikuojamos ir klasifikuojamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede pateiktą Atliekų sąrašą ir atliekoms priskiriamą atliekų kodą; įvertinama atliekų kaupo trimačio geometrinio kūno forma ar formos (jei forma sudaryta daugiau kaip iš vieno trimačio geometrinio kūno); atsižvelgiant į nustatyto trimačio geometrinio kūno tūrio formulę, pateiktą Taisyklių 2 priede, ir skaičiavimams atlikti reikalingus duomenis, atliekami atitinkamų matmenų matavimai; apskaičiuojamas trimačio geometrinio kūno tūris pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formulę, vadovaujantis Taisyklių II skyriuje nurodytais principais ir bendraisiais reikalavimais; laikomų atliekų preliminari masė apskaičiuojama pagal formulę: m=tV(2), kur m – preliminari atliekų masė (t); t – tankis, parinktas pagal Taisyklių 1 priede pateiktą atliekų sąrašą arba įmonės atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (t/m3); V – kaupo tūris (m3). Tačiau tokie skaičiavimai, kaip jau paminėta, Institucijos pareigūnų nebuvo atlikti.

19. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apygardos teismas akcentuoja ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad Z. M. vežė ir išpylė neleistinoje vietoje, būtent 12,5 kub. m. nepavojingų atliekų, turėdamas tikslą užteršti aplinką, t. y. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 247 straipsnio 13, 27 dalyse, numatytų administracinių nusižengimų požymių. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog Z. M. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį bei ANK 247 straipsnio 27 d. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

20. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su Institucijos atstovų pozicija, jog būdami įvykio vietoje jie neturėjo galimybės užkirsti kelią aplinkos užteršimui. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad Institucijos atstovai stebėjo transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar iki jai įvažiuojant į veiklavietę (kuri neturėjo leidimo verstis atliekų tvarkymu), laukė kol minėta transporto priemonė ne tik įvažiuos į aikštelę, bet ir išvers ant žemės priekaboje esančias nepavojingas atliekas. Tik išvertus statybines atliekas Institucijos atstovai pradėjo bėgti linkt administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teigdami, kad jis padarė pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, tokie institucijos pareigūnų veiksmai, siekiant saugoti aplinką nuo užteršimo, šiuo konkrečiu atveju delsimas ir laukimas, kol atliekos bus išpiltos, nėra be priekaištų.

Dėl Z. M. inkriminuoto ANK 235 straipsnio 4 dalyje pažeidimo.

21. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios veikos už kurias pažeidimus padaręs asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, apygardos teismas pastebi, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei taisyklių 6, 7 punktuose yra įtvirtintos teisės normos, kurios nustato pareigą kiekvienam asmeniui tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors apylinkės teismas sprendė, kad Z. M. nežinojo, jog UAB „A.“ neturi leidimo tvarkyti atliekų, o vieta, kur buvo išpiltos atliekos veikia nelegaliai, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pripažinta pateisinančia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus. Byloje nustatyta, kad Z. M. statybines atliekas tvarkėsi pats, todėl būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus asmuo turėjo pareigą pasidomėti galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą. Kaip jau paminėta, Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6 straipsnyje numatytos bendros nuostatos, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Iš Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto matyti, kad atliekų turėtojas, be kita ko, turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo.

22. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pareigą prieš veždamas statybines atliekas (kaip atliekų turėtojas) sudaryti rašytinę sutartį su atliekas tvarkančia įmone. Tačiau Z. M. neatliko jokių veiksmų tam, kad saugiai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekos būtų pašalintos. Pažymėtina, jog net jei Z. M. nebūtų iš anksto pasidomėjęs ar UAB „A.“ turi leidimą tvarkyti atliekas, tai sutarties sudarymo metu ar aptariant atliekų tvarkymo sąlygas šios aplinkybės būtų išaiškėjusios. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog asmuo, neatlikdamas jokių veiksmų (būdamas pasyvus), nesuvokė savo veikos rizikingumo (pavojingumo) ir nenumatė galimų padarinių. Be kita ko, apygardos teismas sutinka su Institucijos skunde nurodyta pozicija, jog atliekų tvarkymo įmonės yra skelbiamos viešai, todėl asmuo, turėdamas tikslą statybines atliekas susmulkinti ir paimti atgal kelio tvarkymui, turėjo pasidomėti savo veiksmų teisėtumu, pasitikrinti ar vieta, kurioje bus tvarkomos atliekos, veikia legaliai. Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktus ir tai atitinta ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vieną iš alternatyvių veikų, o būtent ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms byloje susiklosčiusios situacijos nėra pagrindo pripažinti kazusu.

23. Už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kaip jau paminėta, skiriama bauda nuo 300 Eur iki 560 Eur. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Iš Institucijos nutarimo matyti, kad Z. M. buvo paskirta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda – 300 Eur. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių) Institucijos nutarime padarytai išvadai dėl Z. M. paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ANK 235 straipsnį turto konfiskavimas nenumatytas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti UAB „O.“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog minėtos transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje buvo paskirtas nesilaikant ANK reikalavimų, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad UAB „O.“ organizavo, vežė ir išmetė netinkamoje vietoje jai priklausančias atliekas.

Dėl proceso išlaidų.

23. Apygardos teismui buvo pateiktas 2024 m. sausio 24 d. Z. M. atstovo advokato G. Gudeliausko prašymas Z. M. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1210 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Institucijos pateiktas apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Z. M. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmetamas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į procesinės teisės pažeidimus, naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priima naują sprendimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimo dalį, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje palikti nepakeistą, o kitą minėto nutarimo dalį, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimo dalį, kuria Z. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda, palikti nepakeistą, o kitą šio nutarimo dalį panaikinti.

Z. M. atstovo advokato Gedimino Gudeliausko prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl teisinės pagalbos Z. M. teikimo, netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė