Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. M. (Z. M.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Dmitrijui Cholopovui, Pavelui Jakubovskij (Pavel Jakubovskij),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 ir administracinio nusižengimo teisena Z. M. (Z. M.) atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Z. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį – galutine 2300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – daikto konfiskavimu, t. y. transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu bei dokumento – minėtos transporto priemonės registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad Z. M. 2023 m. gegužės 16 d., 11.57 val., (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus asmeniui, kurio duomenys yra žinomi, ir panaudodamas transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apdorojo, t. y. išvertė ant žemės (atliekų šalinimo veiklos kodas – D1 (išvertimas ant žemės ar po žeme) 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų (mišrų statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 02 ir 17 09 03) (atliekų kodas – 17 09 04), neturėdamas tam išduoto leidimo ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką (žemės paviršių) didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu. Z. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 31 punktu, už aukščiau minėtus veiksmus paskaičiuota padaryta žala aplinkai, kuri sudarė 17 376 Eur (2023 m. birželio 9 d. žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-1869/2023). Z. M. anksčiau minėtas atliekas surinko, atidavė atliekų tvarkytojui ir pateikė tai įrodančius dokumentus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu, 2023 m. birželio 9 d. žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-1869/2023 yra laikomas atlygintu dėl pilnai įgyvendintų aplinkos atkūrimo priemonių. Tokiais savo veiksmais Z. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6,7, 37 ir 56 punktų nuostatas.

2. 2023 m. liepos 24 d. institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto Z. M. atstovas advokatas G. Gudeliauskas apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu atsakomybėn patraukto Z. M. bei suinteresuoto asmens UAB ,,O.“ atstovo advokato skundas buvo patenkintas: panaikintas institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena Z. M. atžvilgiu nutraukta.

3. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nors byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad Z. M. veikoje yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų objektyviųjų požymių, tačiau vien jų nepakanka sprendžiant dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, nes būtina nustatyti ir konkretaus nusižengimo subjektyviuosius požymius, o būtent kaltės formą. Apylinkės teismas sutiko su Institucijos atstovų teiginiais, kad nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kai asmuo nenumato, kad savo veiksmais pažeis paminėtus ANK reikalavimus ir užterš aplinką, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau Institucija nei skundžiamame nutarime, nei teismo posėdžio metu šios neatsargios kaltės rūšies nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė, kokios veikos aplinkybės ar Z. M. asmeninės savybės leidžia spręsti apie tai, jog jis turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais pažeidžia ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 235 straipsnio 4 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Z. M. iš UAB „O.“ išsinuomota transporto priemone „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo žemės sklypo išvežė mišrias statybines ir griovimo atliekas perdirbti į statybinių atliekų perdirbimo aikštelę. Statybinių atliekų perdirbimo vietą Z. M. sužinojo iš kitų asmenų. Žinodamas adresą davė vairuotojui nurodymą vykti į UAB „A.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir perduoti mišrias statybines bei griovimo atliekas perdirbimui į statybinę skaldą. Jam atvykus prie UAB „A.“ aptvertos teritorijos, buvo leista įvažiuoti į jos vidų ir nurodyta vieta, kurioje galima iškrauti perdirbimui atvežtas atliekas. Išpylus atvežtas perdirbti atliekas, iš miško atbėgo Institucijos pareigūnai, kurie paaiškino, jog ši atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelė veikia neturėdama reikiamų leidimų. Apie tokių leidimų neturėjimą Z. M. sužinojo iš tik Institucijos pareigūnų tyrimo metu. Nei UAB „A.“ vadovybė, nei įvažiuojant į teritoriją ir nurodžius kur jam vykti ir iškrauti atliekas, niekas neperspėjo Z. M. apie tokių leidimų neturėjimą. Institucijos pareigūnas atsakydamas į klausimą, kodėl neužkirto kelio jų akivaizdoje daromam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ir laukė, kol iš transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos bus išpiltos nepavojingos atliekos, teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu nežinojo, jog UAB „A.“ neturi leidimo tvarkyti atliekas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir Z. M. asmenines savybes, nebuvo galima daryti išvados, jog asmuo turėjo ir galėjo suprasti, kad UAB „A.“ veikia neturėdama reikalingų leidimų, t. y. apylinkės teismo vertinimu, asmuo neturėjo ir negalėjo suprasti savo veikos rizikingumo (pavojingumo) ir numatyti galimus padarinius. Skundžiamame nutarime teismas padarė išvadą, kad Z. M. padaryta veika atitinka kazuso požymius, todėl Institucijos nutarimas buvo panaikintinas ir Z. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 235 straipsnio 4 dalį nutraukta, nenustačius jo padarytose veikose visų aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų požymių, t. y. veikos padarytos be kaltės (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas, t. y. transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „O.“, konfiskavimas bei dokumento – transporto priemonės registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, šioje byloje paskirtas nesilaikant ANK reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Teismo posėdžio metu Z. M. ir jo atstovas advokatas prašė palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą. Z. M. nurodė, jog atliekos susidarė sugriovus sodo namuką. Vežė atliekas turėdamas tikslą jas perdirbti ir paimti, kaip medžiagą, kurią galėtų išpilti ant savo sklype esančio įvažiavimo paviršiaus. Atliekų buvo ne daugiau kaip 4,5 m³. Institucijos atstovai palaikė skundą ir prašė palikti Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą 2 300 Eur baudą ir automobilio konfiskavimą. Paaiškino, jog Z. M., neturėdamas taršos leidimo, apdorojo atliekas ir tokiais veiksmais užteršė aplinką. Teigė, jog atliekų kiekis buvo didesnis nei 4,5 m³.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui pateikto skundo matyti, jog Institucija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Z. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje ir 235 straipsnio 4 dalyje.

8. Apygardos teismas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, Institucijos nutarimo ir protokolo turinį, sprendžia, kad Institucija priėmė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1878-2023 su trūkumais, kadangi nebuvo išsiaiškintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu panaikino minėtą Institucijos nutarimą, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, padaryta išvada dėl teisinio kazuso taip pat yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismas Z. M. atžvilgiu nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną iki galo neišsiaiškino teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, skundžiamame nutarime iš esmės konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra vieno iš subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Atsižvelgdamas į procesinės teisės pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priima naują nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl Z. M. inkriminuotų ANK 247 straipsnio 13 dalies, ANK 247 straipsnio 25 dalies pažeidimų.

11. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad anksčiau paminėtos ANK normos yra blanketinės, t. y. nurodančios, jog atsakomybė kyla už kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, pažeidimus. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn ANK 247, ANK 235 straipsnių pagrindu administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir jų nuostatos, kurios buvo pažeistos konkrečioje situacijoje. Institucijos 2023 m. birželio 30 d. nutarime pripažinta, jog Z. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 37 ir 56 punktų nuostatas, kadangi Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), duodamas nurodymus asmeniui, kurio duomenys yra žinomi, ir panaudodamas transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklype apdorojo, t. y. išvertė ant žemės 12,5 kubinių metrų nepavojingų atliekų (mišrų statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 02 ir 17 09 03) (atliekų kodas – 17 09 04), neturėdamas tam išduoto leidimo ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką (žemės paviršių) didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu.

12. Kaip matyti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas pripažinti, kad Z. M. savo veiksmais padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 straipsnyje numatyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Šių taisyklių 7 straipsnyje nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taisyklių 37 straipsnyje nurodyta, kad atliekas surenkanti ir (ar) vežanti įmonė surinktas ir (ar) vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius: žmonių sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 03*, 18 01 02) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodas 18 02 02*) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 01, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; pavojingąsias atliekas (išskyrus Taisyklių 37.1 ir 37.2 papunkčiuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; kitas Taisyklių 37.1–37.4 papunkčiuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo. Taip pat šių taisyklių 56 straipsnyje numatyta, jog įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 12 pastraipoje 2023 m. birželio 30 d. nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus Z. M. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė, nustatęs, jog šiuo atveju nėra vieno iš subjektyviosios pusės požymio – kaltės bei konstatavo, jog byloje susiklosčiusi situacija atitinka kazuso požymius. Tačiau, kaip jau paminėta, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo padaryta išvada bei įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Institucijos Z. M. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole kai kurie teisės aktų pažeidimai Z. M., kai fiziniam asmeniui inkriminuoti nepagrįstai, kuriuos netinkamai įvertinęs apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

14. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog Z. M. veikė kaip UAB „O.“ atstovas bei privalėjo gauti leidimus atliekų tvarkymui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas šioje byloje netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, o būtent 2023 m. gegužės 16 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir UAB „O.“, t. y. teismas nevertino ir neskyrė apsimestinio sandorio nuo tariamo sandorio, taip pat liudytojų parodymus vertino išimtinai Z. M. naudai (liudytojai buvo parinkti ir kviečiami tik šio asmens iniciatyva), tačiau akcentuotina, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas, būtent fizinis asmuo – Z. M. Kaip jau paminėta, byloje nenustatyta, kad šis veikė kaip UAB „O. atstovas ar vykdė jam bendrovėje pavestas darbo funkcijas, todėl apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos priimto nutarimo esmę konstatuoja, kad viso proceso metu fizinio asmens, t. y. Z. M., atlikti veiksmai (statybinių atliekų vežimas bei išpylimas) nepagrįstai buvo siejami su UAB „O.“, kurios vadovė yra O. M. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė) veikla.

15. Institucijos teigimu, nuomos sutartis tarp minėto fizinio asmens ir UAB „O.“ buvo surašyta tik dėl akių. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad tarp šių asmenų buvo sudarytas tariamas sandoris (pirmosios instancijos teisme nurodyta, jog apsimestinis sandoris), siekiant išvengti automobilio konfiskavimo bei taip neteisėtai „įteisinant“ atliekų vežimą. Taip pat nurodyta, jog nuomos sutarties sąlygos (dėl nuomos trukmės, sutarties nutraukimo, sąskaitų išrašymo) yra nelogiškos ir tai pagrindžia jos neteisėtumą, tačiau apygardos teismo vertinimu, su šia Institucijos išdėstyta pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi šiuo atveju apeliaciniame skunde remiasi vien prielaidomis siekiant įrodyti, jog nuomos sutartis buvo sudaryta po įvykio, bet ne iki atliekų tvarkymo pradžios. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minimas dokumentas nebuvo nuginčytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso tvarka, todėl nuomos sutartis negali būti laikoma neteisėta. Be to, sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato atsiliepime nurodytu teiginiu, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad šios nuomos sutarties Z. M. negalėjo pateikti Institucijos atstovams, užfiksavusiems pažeidimą iš karto po įvykio. Institucijos atstovai, siekdami užginčyti minėtą sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, t. y. viso proceso metu nebuvo aiškintasi kokia veikla užsiima UAB „O.“, kuriai priklausė transporto priemonė, išnuomota Z. M. pagal 2023 m. gegužės 16 d. sutartį ir panaudota statybinių atliekų vežimui, ar šios bendrovės veikla galėjo būti susijusi su atliekų tvarkymu ir ar šiai veiklai buvo reikalingas leidimas, ar ji iš tiesų atlieka krovinių pervežimo paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad Institucija manydama, jog statybinės atliekos priklauso, būtent UAB „O.“, turėjo administracinėn atsakomybėn patraukti šios bendrovės vadovę arba paneigti tą aplinkybę, kad Z. M. veikė ne kaip fizinis privatus asmuo, o veikė būtent UAB „O.“ interesais.

16. Akcentuotinas ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5.5 punktas, kuriame numatyta, kad įmonė – taisyklėse apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai. Apygardos teismo įsitikinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad Z. M. veikė vykdydamas individualią veiką ar UAB „O.“ interesais. Z. M. teigimu, jam priklausančiame sklype susidarius statybinėms atliekoms jis vieną kartą jas išvežė į veiklavietę tam, kad jas susmulkinti, nežinodamas, jog UAB „A.“ neturi tam leidimo. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Institucija, nustačiusi, kad šis asmuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo taisyklių 37, 56 straipsnių nuostatas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, kuriame numatyta, jog įmonės, ketinančios atlikti ar atliekančios atliekų apdorojimą, turi gauti tam leidimą, t. y. nepagrįstai laikė, jog fiziniam asmeniui gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už pažeidimus dėl kurių administracinėn atsakomybėn būtų traukiama įmonė. Institucija, priimdama sprendimą patraukti Z. M. administracinėn atsakomybėn, turėjo vertinti tik šio asmens atliktus veiksmus, nesiejant jų su įmonės veikla. Jei, visgi buvo manymas, kad Z. M. veikė UAB „O.“ interesais, tokiu atveju byloje turėjo būti pateikti atitinkami įrodymai dėl Z. M. veiksmų tvarkant UAB „O.“ interesais buvusias atliekas.

17. Kaip jau paminėta, Z. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 247 straipsnio 13, 27 dalį bei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, o šio straipsnio 27 dalyje įtvirtinta atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl atvežtų ir išpiltų statybinių atliekų kiekio kilo jau įvykio vietoje, kuomet Institucijos pareigūnai užfiksavo pažeidimą. Pastebėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų vertinimu, transporto priemonė „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai pakrauta, todėl išmatavus jos priekabos dydį buvo nustatyta, jog minėtas asmuo vežė ir išpylė – 12,5 kub. m. nepavojingų atliekų. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, jog Z. M. nesutiko su tokiais Institucijos pareigūnų skaičiavimais bei teigė, kad buvo atvežta ir išpilta mažiau statybinių atliekų, t. y. apie 6-7 kub. m. Taip pat vėliau aiškino, jog buvo pakrauta mažiau negu 5 kub. m., nes transporto priemonės priekyje atliekų buvo nedaug, jos buvo su tarpais. 2023 m. gegužės 16 d. paaiškinime nurodė, kad buvo atvežta – 4,9 kub. m. statybinių atliekų (t. 1, b. l. 26). Šios aplinkybės patvirtina, jog kilus ginčui Institucijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nustatyti tikslų atvežtų ir išpiltų nepavojingų atliekų kiekį. Nors Institucijos atstovai viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad užfiksuota transporto priemonė buvo pilnai pakrauta statybinių atliekų ir tai matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tačiau apygardos teismo vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti.

18. Išanalizavęs byloje pateiktą vaizdo įrašą aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad statybinės atliekos, kurios buvo vežamos transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje nesiekė jos kraštų, t. y. priekaboje dar buvo laisvos vietos. Be to, vaizdo įraše matyti, kad Institucijos pareigūnai planavo išmatuoti jau išpiltų iš transporto priemonės nepavojingų atliekų kiekį, tačiau šių apskaičiavimų į bylą nepateikė. Be kita ko, byloje yra pateikti įrodymai, jog atliekų išvežimui iš neleistinos veiklavietės buvo išnuomotas 6 kub. m. statybinis konteineris, kuris nebuvo pilnai prikrautas. Tai patvirtina UAB „E.“ byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas atliekų 17 09 04 išvežimas 4,5 kub. m. (t. 1, b. l. 10) bei liudytojai (S. J. ir R. J.), kurie dalyvavo kai (duomenys neskelbtini) k., aikštelėje buvo kraunamos minėtos Z. M. atvežtos atliekos į UAB „E.“ priklausantį statybinį konteinerį. Nors Institucijos teigimu, nebuvo patikrintas AB „E.“ byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros autentiškumas, tačiau šiuo atveju teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog minėta sąskaita faktūra gali būti suklastota, o joje užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, jog Institucijos atstovai akcentuoja, jog UAB „E.“ iš Z. M. priėmė 2023 m. gegužės 25 d. mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekos kodas – 17 09 04), kurių gautas kiekis – 4,12 tonų, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu nustatyti ne tai koks buvo nepavojingų atliekų svoris, o būtent koks žemės plotas kubiniais metrais užterštas. Šių aplinkybių Institucijos atstovai netikslino įvykio vietoje, nors ANK 247 straipsnio 13 ir 27 dalyje numatyta, jog atsakomybė už aplinkos teršimą kyla apskaičiavus nepavojingų atliekų kiekį kubiniais metrais, bet ne tonomis. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog atliekos buvo išpiltos į teritoriją (supiltos į kaupą), jų konkretus kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal skunde minimą Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Dl-574, 3 skyriuje numatytą 9 punkte ir jo papunkčiuose nurodytą atliekų kiekio nustatymo tvarką, kur numatyta, jog atliekos identifikuojamos ir klasifikuojamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede pateiktą Atliekų sąrašą ir atliekoms priskiriamą atliekų kodą; įvertinama atliekų kaupo trimačio geometrinio kūno forma ar formos (jei forma sudaryta daugiau kaip iš vieno trimačio geometrinio kūno); atsižvelgiant į nustatyto trimačio geometrinio kūno tūrio formulę, pateiktą Taisyklių 2 priede, ir skaičiavimams atlikti reikalingus duomenis, atliekami atitinkamų matmenų matavimai; apskaičiuojamas trimačio geometrinio kūno tūris pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formulę, vadovaujantis Taisyklių II skyriuje nurodytais principais ir bendraisiais reikalavimais; laikomų atliekų preliminari masė apskaičiuojama pagal formulę: m=tV(2), kur m – preliminari atliekų masė (t); t – tankis, parinktas pagal Taisyklių 1 priede pateiktą atliekų sąrašą arba įmonės atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (t/m3); V – kaupo tūris (m3). Tačiau tokie skaičiavimai, kaip jau paminėta, Institucijos pareigūnų nebuvo atlikti.

19. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apygardos teismas akcentuoja ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad Z. M. vežė ir išpylė neleistinoje vietoje, būtent 12,5 kub. m. nepavojingų atliekų, turėdamas tikslą užteršti aplinką, t. y. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 247 straipsnio 13, 27 dalyse, numatytų administracinių nusižengimų požymių. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog Z. M. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį bei ANK 247 straipsnio 27 d. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

20. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su Institucijos atstovų pozicija, jog būdami įvykio vietoje jie neturėjo galimybės užkirsti kelią aplinkos užteršimui. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad Institucijos atstovai stebėjo transporto priemonę „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar iki jai įvažiuojant į veiklavietę (kuri neturėjo leidimo verstis atliekų tvarkymu), laukė kol minėta transporto priemonė ne tik įvažiuos į aikštelę, bet ir išvers ant žemės priekaboje esančias nepavojingas atliekas. Tik išvertus statybines atliekas Institucijos atstovai pradėjo bėgti linkt administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teigdami, kad jis padarė pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, tokie institucijos pareigūnų veiksmai, siekiant saugoti aplinką nuo užteršimo, šiuo konkrečiu atveju delsimas ir laukimas, kol atliekos bus išpiltos, nėra be priekaištų.

Dėl Z. M. inkriminuoto ANK 235 straipsnio 4 dalyje pažeidimo.

21. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios veikos už kurias pažeidimus padaręs asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, apygardos teismas pastebi, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei taisyklių 6, 7 punktuose yra įtvirtintos teisės normos, kurios nustato pareigą kiekvienam asmeniui tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors apylinkės teismas sprendė, kad Z. M. nežinojo, jog UAB „A.“ neturi leidimo tvarkyti atliekų, o vieta, kur buvo išpiltos atliekos veikia nelegaliai, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pripažinta pateisinančia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus. Byloje nustatyta, kad Z. M. statybines atliekas tvarkėsi pats, todėl būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus asmuo turėjo pareigą pasidomėti galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja atliekų tvarkymą. Kaip jau paminėta, Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6 straipsnyje numatytos bendros nuostatos, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Iš Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto matyti, kad atliekų turėtojas, be kita ko, turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo.

22. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pareigą prieš veždamas statybines atliekas (kaip atliekų turėtojas) sudaryti rašytinę sutartį su atliekas tvarkančia įmone. Tačiau Z. M. neatliko jokių veiksmų tam, kad saugiai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekos būtų pašalintos. Pažymėtina, jog net jei Z. M. nebūtų iš anksto pasidomėjęs ar UAB „A.“ turi leidimą tvarkyti atliekas, tai sutarties sudarymo metu ar aptariant atliekų tvarkymo sąlygas šios aplinkybės būtų išaiškėjusios. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog asmuo, neatlikdamas jokių veiksmų (būdamas pasyvus), nesuvokė savo veikos rizikingumo (pavojingumo) ir nenumatė galimų padarinių. Be kita ko, apygardos teismas sutinka su Institucijos skunde nurodyta pozicija, jog atliekų tvarkymo įmonės yra skelbiamos viešai, todėl asmuo, turėdamas tikslą statybines atliekas susmulkinti ir paimti atgal kelio tvarkymui, turėjo pasidomėti savo veiksmų teisėtumu, pasitikrinti ar vieta, kurioje bus tvarkomos atliekos, veikia legaliai. Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktus ir tai atitinta ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vieną iš alternatyvių veikų, o būtent ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms byloje susiklosčiusios situacijos nėra pagrindo pripažinti kazusu.

23. Už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kaip jau paminėta, skiriama bauda nuo 300 Eur iki 560 Eur. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Iš Institucijos nutarimo matyti, kad Z. M. buvo paskirta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda – 300 Eur. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių) Institucijos nutarime padarytai išvadai dėl Z. M. paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ANK 235 straipsnį turto konfiskavimas nenumatytas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti UAB „O.“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog minėtos transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje buvo paskirtas nesilaikant ANK reikalavimų, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad UAB „O.“ organizavo, vežė ir išmetė netinkamoje vietoje jai priklausančias atliekas.

Dėl proceso išlaidų.

23. Apygardos teismui buvo pateiktas 2024 m. sausio 24 d. Z. M. atstovo advokato G. Gudeliausko prašymas Z. M. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1210 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Institucijos pateiktas apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Z. M. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmetamas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į procesinės teisės pažeidimus, naikina skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priima naują sprendimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimo dalį, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje palikti nepakeistą, o kitą minėto nutarimo dalį, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimo dalį, kuria Z. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda, palikti nepakeistą, o kitą šio nutarimo dalį panaikinti.

Z. M. atstovo advokato Gedimino Gudeliausko prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl teisinės pagalbos Z. M. teikimo, netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.