Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. (D. Z.) atstovės advokatės Rasos Valiukaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 247 straipsnio 38 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį už tai, kad UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vadovu yra D. Z.:

2019 m. rugpjūčio 20, 22 ir 26 d., krovininiu automobiliu „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji masė nuo 3,5 iki 12 t, modelis 10.185), vežė daugiau kaip 5 m³ mišrių atliekų (miškų, buitinių, statybinių, medines pakuočių (paletės)) ir jas išpylė Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS));

be to, 2019 m. rugpjūčio 23 d., krovininiu automobiliu „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji masė didesnė kaip 12 t), vežė daugiau kaip 5 m³ mišrių atliekų (buitines ir statybines) ir jas išpylė Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS));

be to, 2019 m. rugpjūčio 26 d. krovininiu automobiliu „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji masė didesnė kaip 12 t), su priekaba vežė daugiau kaip 5 m³ statybinių atliekų ir jas išpylė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS));

be to, 2019 m. lapkričio 7 d. krovininiu automobiliu „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji masė didesnė kaip 12 t), vežė daugiau kaip 5 m³ mišrių atliekų (statybines) ir jų 1 m³ iškrovė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)).

Taip dėl atliekų paskleidimo buvo užteršta aplinka.

2. Be to, D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį už tai, kad UAB „A.“, kurios vadovu yra D. Z., surinkdama, veždama ir laikydama daugiau kaip 5 m³ nepavojingų atliekų nevykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų: nėra užregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre; surinktų ir vežtų atliekų nepristatė į atliekų apdorojimo įrenginius; atliekas laikė ne jų susidarymo vietoje.

3. Be to, D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį už tai, kad UAB „A.“, kurios vadovu yra D. Z., surinko ir vežė atliekas, neturėdama teisės užsiimti tokia veikla.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atliekų surinkimo ir vežimo neturint teisės užsiimti tokia veikla

13. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pagrindu atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (18 dalis); atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (14 dalis); atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui (22 dalis). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalį atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą; tuo tarpu 6¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atliekų tvarkytojų valstybės registro objektu yra atliekas surenkančios ir vežančios įmonės.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad UAB „A.“ surinko ir vežė atliekas. Iš elektroninių paslaugų sistemos, teikiančios ir gaunančios duomenis bei informaciją apie atliekų tvarkytojus, matyti, kad UAB „A.“ nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (1 t., b. l. 26), todėl neturėjo teisės užsiimti tokia veikla. Atsižvelgiant į tai, D. Z., kaip UAB „A.“ vadovas, pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį.

Dėl nepavojingų atliekų surinkimo, vežimo ir laikymo pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus

18. Nagrinėjamu atveju D. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį patrauktas dėl to, kad jo vadovaujama UAB „A.“ didesnį negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekį surinko, vežė ir laikė pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18, 33 ir 37 punktų reikalavimus, tačiau pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijamas nurodytų atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimas, o bendrai teigiama, kad administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą sudaro nepašalintos abejonės ir neaiškumai (in dubio pro reo), kurie turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Z. naudai. Iš apeliacinio skundo galima suprasti nebent tai, kad D. Z. neigia atliekų tvarkymo (kaip ir aplinkos užteršimo) objektyviąją pusę, ginčydamas nuotraukų (1 t., b. l. 20-25), kuriose tai užfiksuota, atitikimą įrodymams keliamam sąsajumo reikalavimui (pagal apeliacinio skundo argumentus galima suprasti – ir patikimumo reikalavimui), teigdamas, kad nuotraukose užfiksuota neteisinga jų padarymo data, todėl negalima įsitikinti institucijos atstovų fotolentelėje virš nuotraukų nurodytos jų padarymo datos teisingumu.

19. ANK 569 straipsnio pagrindu įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (1 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (4 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuotraukose užfiksuota neteisinga jų padarymo data. Institucijos atstovų fotolentelėje virš nuotraukų jų padarymo data buvo nurodyta pagal nurodytąją Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko elektroniniame laiške (1 t., b. l. 16). Sulyginus matyti, kad elektroniniame laiške nurodytų ir kompaktiniame diske įrašytų (1 t., b. l. 91) (tarp kurių yra esančios lentelėje) nuotraukų pirmųjų ir paskutiniųjų (pagal atskiras kameras) pavadinimai sutampa. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino (1 t., b. l. 195) nuotraukų padarymo datos nustatymo aplinkybes. Apygardos teismas nemato priežasčių, dėl kurių institucijos atstovai būtų suinteresuoti pakenkti D. Z., tuo labiau suklastoti byloje esančius įrodymus. Įsitikinti institucijos atstovų fotolentelėje virš nuotraukų nurodytos datos teisingumu papildomai leidžia tai, kad prieš pat jų padarymą buvo gauta informacija (1 t., b. l. 82, 83-90) apie aplinkos užteršimą nepavojingomis atliekomis D. Z. naudojamame žemės sklype, kuri sudarė pagrindą atlikti patikrinimą. Be to, liudytojas M. S., apklausiamas administracinio nusižengimo tyrimo metu (1 t., b. l. 66), nurodė analogišką nuotraukų padarymo laiką ir tai, kad tuo metu jis pats buvo įvykio vietoje ir matė medyje įmontuotą kamerą. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, liudytojui M. S. parodytos nuotraukos yra įrašytos byloje esančiame kompaktiniame diske (1 t., b. l. 91). Paminėtina ir tai, kad automobilių nuomos sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas (1 t., b. l. 68-69) buvo sudaryti 2018 m. gruodžio mėnesį, todėl nuotraukos pagal jose užfiksuotą šiltąjį metų laikotarpį galėjo būti padarytos tik 2019 metais, kai UAB „A.“ valdė ir naudojo automobilius. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nurodytų įrodymų sugretinimas tarpusavyje leidžia įsitikinti fotolentelėje virš nuotraukų institucijos atstovų nurodytos jų padarymo datos teisingumu, jose užfiksuota dalis D. Z. inkriminuotų administracinių nusižengimų objektyviųjų požymių, todėl nuotraukos atitinka įrodymams keliamus sąsajumo ir patikimumo reikalavimus. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde prieštaringai teigiama, jog byloje nėra akto, pagrindžiančio, jog nuotraukose užfiksuota neteisinga jų padarymo data, taip argumentuojant administracinių nuobaudų skyrimo terminų (ANK 39 straipsnis) pasibaigimą, tačiau nustačius priešingas aplinkybes daryti tokią išvadą nėra pagrindo.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas, sprendžia, kad D. Z. pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį.

Dėl aplinkos užteršimo nepavojingomis atliekomis

22. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

23. Apeliaciniame skunde pirmiausia nesutinkama, kad D. Z. naudojamame žemės sklype esančios nepavojingos atliekos teršia aplinką, nepavojingos atliekos vertinamos medžiagomis kelio remontui, teigiama, kad jos yra tvarkingai sudėtos į krūvą.

24. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4¹ straipsnio pagrindu atliekas būtina tvarkyti: neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai (1 punktas); neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų (2 punktas); nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms (3 punktas). Pagal šio įstatymo 8 straipsnį atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (1 dalis). Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (2 dalis).

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo gauta informacija (1 t., b. l. 82, 83-90) apie aplinkos užteršimą nepavojingomis atliekomis D. Z. naudojamame žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta (1 t., b. l. 11, 14-15, 20-21, 91), kad D. Z. naudojamame žemės sklype buvo atvežtos ir išpiltos (iškrautos) statybinės atliekos (betono luitai, metalas ir kt.). Vien tai, kad apeliaciniame skunde nepavojingos atliekos vadinamos medžiagomis, nepaneigia nurodytų visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos, taip pat atliekų laikymo reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tai, kaip šios nepavojingos atliekos yra laikomos, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą poveikį bent jau gyvūnijai ir augalijai, kuri nepavojingų atliekų laikymo vietoje, apskirtai, yra sunaikinta, todėl aplinka jomis yra neabejotinai teršiama.

26. Apeliaciniame skunde taip pat neigiama D. Z. kaltė dėl aplinkos valstybinėje žemėje užteršimo nepavojingomis atliekomis, teigiama, kad UAB „A.“ kelio remontui netinkamas medžiagas savavališkai išpylė valstybinėje žemėje.

27. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Apeliacinio skundo kontekste aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

28. Pažymėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020, 14 punktas).

29. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Z. apklausiamas teisme (1 t., b. l. 171-173) pateikė kitokią, negu jo atstovė iškėlė apeliaciniame skunde, įvykio versiją, iš kurios matyti, kad vairuotojai, neteisingai supratę, atvežtas nepavojingas atliekas išpylė kitoje, negu jo buvo nurodyta, vietoje, t. y. valstybinėje žemėje. Pastebėtina, kad, priešingai, negu apeliaciniame skunde, D. Z. nenurodė, jog nepavojingos atliekos buvo kelio remontui netinkamos medžiagos, kurios turėjo būti pristatytos į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius. Tokia apeliaciniame skunde iškelta versija vertintina kritiškai ir dėl to, kad D. Z. apie tai būtų sužinojęs, kadangi negautų nepavojingų atliekų pristatymą į atliekų apdorojimo įrenginius patvirtinančių dokumentų, tuo labiau, kad jos buvo pilamos iš viso per šešių dienų laikotarpį. Dar daugiau, apygardos teismas neįžvelgia UAB „A.“ darbuotojų tikslo ir motyvo nepavojingas atliekas šalinti gretimame valstybiniame žemės sklype, kuris 150-200 m atstumu yra nutolęs nuo D. Z. naudojamo žemės sklypo, kuriame šias atliekas, įvertinus jų kiekį ir pobūdį, neabejotinai rastų jų vadovas D. Z.. Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančių žemėlapių (1 t., b. l. 61, 100; taip pat įrašytas prie bylos pridėtame kompaktiniame diske kaip antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas) matyti, kad į valstybinį žemės sklypą galima patekti tik pro D. Z. naudojamą žemės sklypą, aplinkui sklypus supa miškas; pasak D. Z., jis niekam nesuteikė teisės naudotis keliu, vedančiu į jo naudojamą žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad UAB „A.“ darbuotojai aplinką valstybinėje žemėje nepavojingomis atliekomis teršė ne be savo vadovo žinios, D. Z., kuris bet kuriuo atveju suvokė, kad nepavojingos atliekos yra pilamos valstybinėje žemėje, numatė aplinkos užteršimą ir to norėjo. Ta aplinkybė, kad dėl sudėtingo priėjimo aplinkos valstybinėje žemėje užteršimas nepavojingomis atliekomis sunkiai aptinkamas, tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – buvimo.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad D. Z., kaip UAB „A.“ vadovas, pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą paskirta administracine nuobauda, kuri vertinama, kaip per griežta.

32. Nagrinėjamu atveju D. Z. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 247 straipsnio 13, 25 ir 38 dalyse, padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda ir už padarytus kelis administracinius nusižengimu jam paskirta galutinė nuobauda, lygi paskirtajai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą.

33. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai D. Z. atsakomybę už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis savo noru pašalino dalį padarytos žalos. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b. l. 179), kuriame užfiksuota, jog nepavojingos atliekos valstybinėje žemėje yra surinktos. Tai sudaro pagrindą nurodytą aplinkybę pripažinti lengvinančia D. Z. atsakomybę už aplinkos užteršimą nepavojingomis atliekomis (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas tai įvertino individualizuodamas D. Z. skirtiną bausmę.

34. ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

35. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju sąmoningas D. Z. UAB „A.“ darbo organizavimas taip, kad darbuotojai užterštų aplinką nepavojingomis atliekomis, turint omenyje nevienkartinį aplinkos užteršimo atvejį, nepavojingų atliekų pobūdį ir kiekį, paskleidimą valstybinėje žemėje ir privačiame žemės sklype, priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, nemažina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojamas nepavojingų atliekų sutvarkymas valstybinėje žemėje įvertintas D. Z. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių kontekste. Apygardos teismo vertinimu, šios ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (D. Z. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, administracinių baustumų už padarytus nusižengimus, susijusius su aplinkos užteršimu, nebuvimas) nesudaro išskirtinio atvejo ir pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-92-298/2020 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. (D. Z.) atstovės advokatės Rasos Valiukaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.