- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- A11.-92-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00867-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Z.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija
Įžanginė dalis
dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos atstovams D. K., L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Z. (D. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z., būdamas įmonės UAB „Adosta“, į. k. 301011682, (toliau - Įmonė), vadovu, kurio Įmonė 2019 m. rugpjūčio 20 d., 22 d. ir 26 d., krovininiu automobiliu (bendroji masė nuo 3,5 t. iki 12 t., modelis 10.185) MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) vežė daugiau kaip 5 m3 mišrių atliekų (miškų, buitines, statybines, medines pakuočių (paletės)) ir jas išpylė Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)));
be to, 2019 m. rugpjūčio 23 d., Įmonė krovininiu automobiliu (bendroji masė didesnė kaip 12 t.) MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) vežė daugiau kaip 5 m3 ir minėtoje vietoje išpylė mišrias buitines ir statybines atliekas;
be to, 2019 m. rugpjūčio 26 d. Įmonė krovininiu automobiliu (bendroji masė didesnė kaip 12 t.) MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba vežė daugiau kaip 5 m3 ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), išpylė statybines atliekas;
be to, 2019 m. lapkričio 7 d. Įmonė krovininiu automobiliu MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atvežė daugiau kaip 5 m3 mišrių statybinių atliekų ir 1 m3 jų iškrovė. Šių veiksmų (atliekų paskleidimo į aplinką) pasėkoje buvo užteršta aplinka. Tokiais veiksmais padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 13 dalyje.
Surinkdama, veždama, laikydama daugiau kaip 5 m3 nepavojingų atliekų, Įmonė nevykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų: Įmonė nėra užregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre; surinktų ir vežtų atliekų nepristatė į atliekų apdorojimo įrenginius; atliekas laikė ne jų susidarymo vietoje. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 25 dalyje.
A. Į. surinko, vežė neturėdama teisės užsiimti tokia veikla, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje.
D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad kaltu neprisipažįsta, naudojo betoną keliui, nes važinėjo sunkiasvoriai automobiliai, naudojo tiesiog, kad pagerinti važiavimą. Atliekų keliui neperdaro, savo jėgomis smulkino betoną, savo naudojimui; koks būtų kiekis – jis neskaičiuoja, tas ruožas nėra mažas, virš 1 kilometro, negali pakomentuoti daugiau. Panaudojo betoną 2-3 kartus, atnaujina kelią, kokios oro sąlygos, kad kelias būtų tvarkingas ir būtų kelias pravažiuojamas. Paaiškino, kad važiuodamas po teritorijas pamato, jog guli krūvos, pasiklausia ar gali išsivežti ir panaudoja savo naudojimui, kas leidžia - tų ir paima atliekas. Savo poreikiams paima betoną, veikla ta neužsiima, paima savo naudojamam keliui, kad galima būtų privažiuoti. Dirba vairuotoju. Smėlis su betono luitais buvo, visiems atliekos, jam – medžiagos; medžiagas išpylė, smėlį panaudojo keliui, betono gaminiai susandėliuoti, nepamena kuriame dirbo objekte. Patvirtino, kad 3 automobiliai MAN, 1 Volvo iš įmonės (duomenys neskelbtini) išnuomoti, veiklai buvo panaudoti, transporto nuomai. Pervežimais perveža smėlį, betoną, trinkeles ir pan. Žemės sklypai priklauso (duomenys neskelbtini). Jokių atlieku neveža, ten (duomenys neskelbtini) sklype atvežė vairuotojai: vieni vairuotojai įmonės „(duomenys neskelbtini), kiti įmonės „Adosta”. Medžiagos buvo įmonės „Adosta“. Už medžiagas nemokėjo niekam, rasdavo skelbimą, arba statybvietėje matydavo, pamato, kad tinka ir pasiklausia ar gali išsivežti. Panaudodavo remontuoti kelią, medžiagas, kurias panaudoja. Gal ne visos pažymos, gal tuo metu ne jo šiukšlės užfiksuotos. Šia veikla jis neužsiima, ką jis naudoja – tai, kad būtų geras privažiavimas. Su savo technika smulkina, su traktoriumi ir jo priedais, kuris smulkina, betonine skalda vadinama. Gerina kiekvieną sezoną, stebi kelio būklę. Įmonė naudoja šį kelią ir reikia prižiūrėti, todėl ir prižiūri. Maždaug nuo 2006 m. transporto nuoma užsiima įmonė. Jokių skelbimų jis nedėjo, daugiausia yra pažintys, dirba seniai, skelbimuose nesiskelbia. Nelabai teisinga internete informacija, jis informacijos internete netikrina, neužsakinėja reklaminių paslaugų, tiesiog yra atstovai, renka informaciją, kur nori susirinkti atitinkamą kiekį, kai kurie reklamuoja už pinigus, būna paskambina, kad nori skelbti; jis jokių mokamų skelbimų savarankiškai nededa. Kelią tvarko 2- 3 kartus į sezoną, kelio ruožas susidaro virš 1 kilometro įvažiavimo, skaičiuoti neskaičiuoja kiek automobilių medžiagų (reikia) tam keliui. Kieno ten sklypai šalia – nežino, iš jų pastabų negavęs, net nežino, kodėl prasidėjo tyrimai, su juo asmeniškai nekalbėta. Atliekų tvarkytojų registre nėra užregistravęs, nes šia veikla neužsiima. Betono smulkinimas kelio išlyginimui yra savo naudojimui, būtent asmeniniam naudojimui, o jei įmonės automobiliai važinėja per tą kelią, jei sugadina - atstato, asmeniškai padaro; betoninę skaldą pila ant kelio. Statybines atliekas, kurios yra ne jo, iš karto išveža į įmonę (duomenys neskelbtini), turi pažymas, pamiršo šiandien neturi, bet gali pateikti kitą kartą. Nėra davęs nurodymų, tą keliuką naudoja tik sau, atliekų niekam neparduoda. Ir (duomenys neskelbtini) sklype ir kitame, vairuotojams sakoma ką reikia padaryti ir kur išpilti. Būna nuvažiuoja ne ten ir gaunasi toks nesusipratimas, ne pagal nurodymą išvažiavę. Mano, kad vairuotojų klaida, nuotraukose technika įmonės „Adosta” arba jam asmeniškai išnuomota, ne ten išpilta kur reikia. Atliekos paimtos, ne įmonės turtas, jo transporto, pagal jo nurodymą, bet jos išpiltos ne ten kur reikia. Kontroliuoti vairuotojus turėjo jis, atvažiavo surinko ir išvežė į kitą vietą. Kiek atvejų neprisimena, mano, kad vienintelis toks nesusikalbėjimo atvejis; nebuvo nurodymų, kad piltų atliekas valstybinėje žemėje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Z. atstovė advokatė R. V. paaiškino, kad su pateiktu vertinimu nesutinka, kadangi byloje nėra jokių neginčijamų ar bent jau pagrįstų objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. Z. tikrai padarė nusižengimus ir yra kaltas dėl jų. Iš institucijos atstovų baigiamųjų kalbų akivaizdžiai matyti, kad jie D. Z. neva padarytų nusižengimų sudėtį ir kaltę grindžia išimtinai prielaidomis ir spėlionėmis. Jie tik teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog D. Z. padarė nusižengimus ir yra dėl jų kaltas, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kas yra būtina norint konstatuoti D. Z. atsakomybę. Pažymi, kad ANK 2 str. 4-3 d. aiškiai nurodo, kad administracine tvarka asmuo atsako tik tuomet, kai jo veiksmai atitinka ANK nurodytą nusižengimo sudėtį ir jis yra kaltas dėl nusižengimo. Tuo tarpu teismų praktikoje aiškiai nurodyta, jog sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu kol nėra įrodyta priešingai. Taip pat iš šio principo išplaukiančiu ir in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, iš nurodyto seka, kad nusižengimai, kurių padarymu kaltinamas D. Z. negali būti preziumuojami. Negalima laikyti, kad D. Z. padarė nusižengimus ir bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti savo nekaltumą, o jei neįrodys, tai jo atžvilgiu priimti sprendimą, kuriame būtų konstatuota jo atsakomybė. Priešingai, D. Z. laikomas nepadariusiu nusižengimu ir nekaltu, ir būtent institucija turi pareigą patikimais įrodymais neginčijamai įrodyti, kad D. Z. tikrai padarė nusižengimus ir dėl jų yra kaltas. Tuo tarpu įrodymų nepateikimo, abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent institucijai. Šiuo gi atveju, institucija D. Z. nusižengimų ir kaltės neįrodė, t. y. nepaneigė jo nekaltumo. D. Z. bylos nagrinėjimo metu aiškiai parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Adosta“ savo veikloje naudoja sunkiasvores transporto priemones, kurios yra laikomos D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime. Iki sklypo nuo asfaltuoto kelio veda negrįstas, žemės/smėlio keliukas, kuris pavasarį ir rudenį, kuomet prasideda šlapiasis metų laikas, važinėjant sunkiasvorėms transporto priemonėms, pažliuga, tampa sunkiai pravažiuojamas, provežuotas, todėl UAB „Adosta“ siekdama sutaisyti kelią keletą kartų per turėtus, dažniausiai pavasarį ir rudenį, iš statybviečių, kur yra nereikalingų medžiagų, kurios gali būti tinkamos keliui grįsti (betono, plytų, blokelių luitai ir pan.), šias medžiagas savininkui leidus neatlygintinai pasiima, atveža į D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, išrūšiuoja, kas yra tinkama keliui grįsti panaudoja kelio remontui, o netinkamas medžiagas įmonė priduota atlietų tvarkytojams, kurie turi teisę užsiimti tokia veikla. Šiems faktams pagrįsti byloje yra pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos, kuriose aiškiai užfiksuota, kad šios įmonės, kurios yra registruotos atliekų tvarkytojų registre, iš D. Z. yra priėmusios atliekas. Tuo tarpu nei pats D. Z., nei UAB „Adosta“ darbuotojams niekada nėra davęs nurodymo medžiagas, netinkamas keliui grįsti, išvežti į valstybinį mišką ar kur kitur, o ne atliekų tvarkytojams. Taip pat posėdžio metu D. Z. aiškiai patvirtino, kad nei jis pats, nei UAB „Adosta“ atliekų surinkimo, vežimo veiklos niekada nevykdė ir nevykdo. Tuo tarpu institucijos atstovai teigia neva UAB „Adosta“ užsiimta atliekų surinkimo, vežimo veikla, todėl turėtų registruotis atliekų tvarkytojų registre. Su tokiu vertinimu nesutinkama, kadangi tam, kad atsirastų prievolė registruotis atliekų tvarkytojų registre įmonė turi vykdyti atliekų surinkimo, vežimo ūkinę-komercinę veiklą, t. y. įmonė turi teikti atliekų surinkimo, vežimo paslaugas ir už tai gauti atlygį. Nagrinėjamu atveju D. Z. aiškiai nurodė, kad UAB „Adosta“ tokios veiklos nevykdo. Ji kelis kartus per metus pasiima iš statybviečių nereikalingas medžiagas išimtinai savo poreikio sutvarkyti kelią, o ne trečiųjų asmenų poreikio gauti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą, patenkinimui. Kitaip tariant, įmonė pasiimdama medžiagas ne teikia atliekų surinkimo paslaugą, o patenkina savo poreikį įsigyti medžiagų kelio remontui ir tik tada kai kelią reikia remontuoti. Iš to akivaizdu, kad UAB „Adosta“ nevykdo jokios ūkinės-komercinės atliekų surinkimo, vežimo veiklos, todėl prievolė registruotis atliekų tvarkytojų registre jai nekyla, o tai reiškia, kad administracinė teisena dėl ANK 247 str. 38 d. numatyto nusižengimo turėtų būti nutraukta nesant šio nusižengimo sudėties. Pažymi, kad institucija teigdama priešingai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Adosta“ vykdo ūkinę-komercinę atliekų surinkimo, vežimo veiklą. Institucija akcentuoja, jog rekvizitai.lt puslapyje yra nurodyta, kad įmonė neva veža statybines atliekas, tačiau D. Z. posėdžio metu paaiškino, kad jis pats šio skelbimo netalpino, kad jį patalpino puslapio administratorius, todėl yra netikslios informacijos tikimybė. Šioje vietoje institucija taip pat remiasi D. Z. (duomenys neskelbtini) A. Z. 2020-03-12 apklausos protokolu, kur (duomenys neskelbtini) į klausimą, ar reklama esanti rekvizitai.lt atitinka kuo užsiima įmonė, atsakė teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, jog apklausos protokole nenurodyta, kokio turinio reklama apie UAB „Adosta“ teikiamas paslaugas rekvizitai.lt tuo metu buvo patalpinta. Skelbimo turinio apklausos protokole nėra. Todėl A. Z. patvirtinimas nereiškia, kad įmonė užsiima atliekų vežimo ir surinkimo veikla, nes nėra aišku, ar tuo metu kai (duomenys neskelbtini) buvo apklausiama skelbime informacija apie tokias paslaugas buvo, juolab, kad iš apklausos protokolo turinio akivaizdu, jog A. Z. tiksliai nežino įmonės veiklos. Kita vertus, administracinė atsakomybė taikoma ne už skelbime esančią informaciją, nes pati savaime skelbime esanti informacija nereiškia nusižengimo sudėties, o už konkrečius atliktus veiksmus. Tai yra, tam, kad pripažinti, jog UAB „Adosta“ vykdo atliekų surinkimo, vežimo ūkinę-komercinę veiklą neužsiregistravusi atliekų tvarkytojų registre, turime nustatyti objektyvioje tikrovėje egzistuojančius faktinius veiksmus, kad tai buvo daroma, o šiuo atveju tokios informacijos byloje nėra. Byloje turime V. P. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog D. Z. jam nurodė atvežti j D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą betono luitus, kas visiškai atitinka D. Z. nurodomas aplinkybes, kad jis būna atsiveža tokių medžiagų keliui grįsti. Tuo tarpu fakto, kad UAB „Adosta“ arba D. Z. vykdo atliekų surinkimo, vežimo veiklą, V. P. nenurodė. Taip pat byloje yra du 2019-11-07 institucijos apžiūros aktai. Viename iš aktų užfiksuota atliekų krūva valstybiniame žemės sklype, tačiau užfiksuotas tik pats šiukšlių faktas, tuo tarpu jokių duomenų nei kas jas ten atvežė, nei kas išpylė nėra. Antrame akte užfiksuoti betono luitai D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, tačiau D. Z. bylos nagrinėjimo metu labai aiškiai paaiškino jų paskirtį ir kam jie naudojami - grįsti keliui. Taigi, byloje jokių įrodymų, kurie leistų neginčijamai teigti, jog UAB „Adosta“ užsiima atliekų surinkimo, vežimo veikla, nėra. Tai tik niekuo nepagrįsta institucijos prielaida, spėlionė, kuri remiantis nekaltumo prezumpcija nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 247 str. 38 d. numatyto pažeidimo padarymo. Kalbant apie kitus pažeidimus, kuriais yra kaltinamas D. Z. - aplinkos užteršimą ir atliekų laikymą, surinkimą, vežimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisykles - pastebėtina tai, kad D. Z. savo (duomenys neskelbtini) žemės sklype nėra atsikratęs jokiomis medžiagomis, nėra ten jų utilizavęs ir/ar palikęs jas likimo valiai. D. Z. taip pat jų sklype nesandėliuoja ir nekaupia, o susmulkina ir panaudoja kelio remontui. Juk kai statybvietėje yra laikomos statybinės medžiagos, kurios būna ir betonas ir blokeliai, ir plytos, nėra laikoma, kad tokiu būdu teršiama aplinka ar pažeidžiamos atliekų tvarkymo taisyklės. Šiuo atveju analogiškai, D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra statybinė medžiaga kelio remontui, o ne atliekos. Tad kalbėti apie atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą ir aplinkos užteršimą D. Z. (duomenys neskelbtini) žemės sklype negalima. Tuo tarpu kalbant apie valstybiniame žemės sklype esančią situaciją yra svarbūs du momentai: veiksmų atlikimo laikas ir tai, kad administracinė atsakomybė yra individuali. Byloje yra pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad galimai UAB „Adosta“ darbuotojai išpila atliekas valstybiniame žemės sklype, tačiau negalima byloje šių veiksmų vertinti, kadangi nėra aiškus jų atlikimo laikas. Atitinkamai iš byloje pateiktų nuotraukų nesant galimybės nustatyti veiksmų atlikimo laiko, tokios nuotraukos negali būti laikomos įrodymu, kadangi jos neatitinka ANK įrodymams keliamų reikalavimų. ANK nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Remiantis administracinio nusižengimo protokolu nusižengimai, kurių padarymu kaltinamas D. Z., yra neva padaryti 2019 m. rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais, tačiau nuotraukos apie šį laikotarpį nepatvirtina absoliučiai nieko. Institucijos atstovai patys savo nuožiūra ranka yra užrašę virš nuotraukų datas, kada neva jos darytos, tačiau pačiose nuotraukose nurodytos datos akivaizdžiai nesutampa su institucijos nurodytomis datomis. Iš nuotraukų absoliučiai neįmanoma nustatyti laiko, kada vaizdai buvo užfiksuoti. Tuo tarpu ANK yra numatyta 2 metų senatis nuo pažeidimo padarymo dienos, kuriai suėjus už nusižengimą nuobauda negali būti skiriama. Šiuo atveju nuotraukose užfiksuotiems veiksmams yra suėjusi 2 metų senatis (nuotraukose nurodomi 2018 m.), o jei darytume priešingą išvadą, tokiu atveju teismo sprendimas būtų grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis bei pažeistu nekaltumo prezumpiciia, in du bio pro reo principą, reikalaujantį visas abejones aiškinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tad negalint neabejotinai nustatyti, kokiu metu nuotraukose užfiksuoti veiksmai atlikti, nuotraukos nelaikytinos įrodymu ir jomis remiantis byloje jokios išvados negali būti daromos. Tuo tarpu institucijos atstovo argumentai neva iš L. O. ei. laiško galima nustatyti nuotraukų darymo laiką, atmestini, kadangi tai neatitinka tikrovės. Iš L. O. ei. laiško matyti, kad jame įvardyti šifrai IMAG ir skaičiai, tačiau jie niekaip nepatvirtina, nei kad tai yra toks nuotraukos, kurios yra byloje, nei jų darymo laiko. Taip pat institucijos atstovas teigia neva apklausiamas M. S. patvirtino, kad nuotraukos yra darytos 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jei pažvelgsime į 2019-09-06 apklausos protokolą, akivaizdžiai matyti, jog tokiomis datomis ir tokiu laiku darytų nuotraukų, kurios buvo parodytos M. S. (01-09-2018 18:37:4; 01-13-2018 02:14:07; 01-13-2018 02:19:58; 01-08-18 04:11:12), byloje nėra. Atitinkamai apklausos protokolas niekaip nepatvirtina byloje esančiose nuotraukose užfiksuotų veiksmų atlikimo laiko, juolab, kad byloje nėra jokio kameros defektų ir/ar kitokio akto, kuriame būtų užfiksuota, kad ji datą ir laiką rodo netinkamai ir kaip reali data bei laikas gali būti nustatyti. Kitas dalykas, kuris šioje byloje svarbus, kaip jau minėta, administracinė atsakomybė, kaip ir baudžiamoji, yra individuali, kas reiškia, kad jos negalima perkelti kitiems asmenims. Praeito posėdžio metu buvo daug kalbama apie tai ar D. Z. kontroliavo darbuotojus, ar tinkamai tą darė, jei netinkamai, kad neva jam kyla atsakomybė už darbuotojų atliktus veiksmus. Tačiau atkreiptina, kad šie visi kontrolės klausimai ir toks vertinimas būtų aktualus, jei mes kalbėtume apie civilinę atsakomybę, nes būtent CK yra nuostata, kad darbdavys atsako už darbuotojų veiksmais sukeltą žalą. Tad D. Z. kontrolė darbuotojų atžvilgiu būtų aktuali, jei nagrinėtume civilinę bylą, tačiau ne administracinę, nes, kaip minėta, administracinė atsakomybė yra individuali. Atitinkamai mes civilinės atsakomybės taisyklių negalime taikyti administracinei atsakomybei. ANK aiškiai nurodyta, kad asmuo administracine tvarka atsako jei jo veika atitinka nusižengimo požymius ir jis yra kaltas, kas rodo, kad administracinė atsakomybė taikoma asmeniui už jo paties, o ne už kitų atliktus veiksmus. Atitinkamai, jei UAB „Adosta“ darbuotojai ir būtų išpylę atliekas valstybiniame miške ir šių veiksmų vertinimui nebūtų suėjusi senatis, tai būtent darbuotojai už tai ir turėtų atsakyti, o ne D. Z.. D. Z. bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad jis darbuotojams nėra davęs nurodymo išpilti atliekų valstybiniame miške ar kur kitur nevežant jų atliekų tvarkytojams. Byloje priešingų įrodymų, kurie paneigtų šiuos D. Z. teiginius, nėra, tad kol jie nepaneigti, tol laikomi teisingais. Institucija niekaip neįrodė, kad D. Z. būtų davęs darbuotojams nurodymą atliekas pilti valstybiniame miške, todėl jokios kalbos apie D. Z. administracinę atsakomybę už kitų asmenų galimai atliktus veiksmus negali būti. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad D. Z. darbuotojams nėra nurodęs niekur kitur išpilti atliekų kaip tik nuvežti į atliekų surinkimo vietą, D. Z. suprasdamas aplinkos apsaugos svarbą, būdamas sąmoningas, geranoriškai savo valia (D. Z. tokio nurodymo nėra gavęs) sutvarkė visas šiukšles, kurios buvo valstybiniame miške, ir tą patvirtina į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog institucijos 2019-11-07 apžiūros akte nurodytoje vietoje ir matymo lauke aplink ją jokių atliekų nėra. Pastebėtina, kad D. Z. pašalino ne tik tas atliekas, kurias galimai išpylė jo darbuotojai, bet absoliučiai visas, kurios buvo toje vietoje. Atmestini institucijos atstovo teiginiai, neva pašalindamas atliekas D. Z. pripažino, kad jos yra jo.
Toks veiksmas rodo, kad D. Z. nėra abejingas aplinkos teršimui, kad jis sąmoningas ir elgėsi
sąžiningai, jei galbūt dalį šiukšlių išpylė UAB „Adosta“ darbuotojai, o ne kažką pripažino. Tuo tarpu
kalbant apie kitą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad UAB „Adosta“
vykdydama darbus neatsargiai nukasė gruntą ir dėl to buvo sunaikinti keli medžiai, pastebėtina, jog tai niekaip nėra susiję su šia byla ir nerodo, kad D. Z. atliekas pila gamtoje, nes protokolas nesusijęs su atliekų tvarkymu. Juk bet kam dėl neatsargumo gali nutikti tokia situacija, kuomet kasant gruntą pažeidžiamas medis, tad tokia situacija absoliučiai necharakterizuoja ir neapibūdina D. Z. kaip neva nuolat pažeidinėjančio aplinkosauginius reikalavimus. Taigi, įvertinus išdėstytą: kad registruotis atliekų tvarkytojų registre prievolė kyla tik tuomet, kai įmonė
vykdo ūkinę-komercinę atliekų surinkimo, vežimo veiklą, kas siejama su paslaugų teikimu ir pinigų už tai gavimu, o UAB „Adosta“ atliekų surinkimo, vežimo paslaugų neteikia - ji medžiagas pasiima
neatlygintinai tik kai jai reikia ir tik savo poreikiams patenkinti (sutaisyti keliuką), o ne kitų poreikiui dėl paslaugos suteikimo; kad nuotraukos byloje negali būti laikomos įrodymu, nes iš jų negalima nustatyti jose užfiksuotų veiksmų atlikimo laiko; kad administracinė atsakomybė yra individuali ir negali būti taikoma už kitų veiksmus; kad byloje nėra jokių įrodymų, jog D. Z. būtų davęs darbuotojams nurodymą atliekas išpilti valstybiniame miške, o ne pristatyti atliekų tvarkytojui, bei tai, kad galioja atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpcija, akivaizdu, kad byloje įrodymų neginčijamai spręsti, jog D. Z. padarė nusižengimus, kuriais kaltinamas ir yra dėl jų kaltas, nėra. Prašo administracinę teiseną D. Z. atžvilgiu nutraukti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos atstovė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo surašytas D. Z. administracinio nusižengimo protokolas. Šie veiksmai pažeidimo padarymo metu buvo padaryti. Byloje yra vaizdinė medžiaga - ir išvežimas, ir atvežimas. Byloje yra pakankamai duomenų, kad tokia veikla buvo vykdoma. Dėl pateiktų dokumentų, tiesiog kelia tam tikrų abejonių, rugsėjo 2 d. nėra faktinių duomenų, kad buvo sutvarkyta, o rugsėjo 11 d. atsiranda duomenys, nėra nurodyta nei koks kiekis, nei koks asmuo pridavė, nei sąskaitų nėra. Asmuo nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, neprisipažįsta savo pažeidimo, vengė atvykti į posėdžius, prireikė policijos pareigūnų pagalbos, o kad dabar sutvarkė aplinką, tai gerai. Prašo taikyti numatytas sankcijas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat pradžių D. Z. neigė kaltę dėl padaryto pažeidimo, pateikti duomenys rodo, kad sutvarkė aplinką. Iš esmės, tai rodo, jog pripažino, kad būtent D. Z. atvežė atliekas ir kad jos priklauso jam. Pažeidimas baigtas, kai atliekos buvo netinkamai sutvarkytos. Šiuo metu sutvarkytos, kyla klausimas kaip sutvarkytos, pagal pateiktus duomenis šiuo metu nematau jokių atliekų. Jei fiksuojamas tam tikras atliekų kiekis, tai praktika rodo, kad tas atliekas paskleidė po aplinką. D. Z. užbėgo įvykiams už akių, kad jam nebūtų skaičiuojama padaryta žala aplinkai, bet tai D. Z. neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Ir tai, kad D. Z. nežinojo, kad atliekos vežamos ir atsikratyta. Prašo D. Z. taikyti numatytas sankcijas. Paaiškino, kad nuotraukos darytos, faktai užfiksuoti, statant kameras buvo aktualu tai, kad koks laikas bus fiksuojamas, tiesiog gamyklinis laikas ir rodo tą laiką. Byloje yra elektroninių laiškų atsiustų, kur nurodyta abiejų kamerų numeriai. Parašė laiką, kameros veikimo principas automatiškai aptinka judantį daiktą. (duomenys neskelbtini) gaudavo duomenų į savo mobilų telefoną ir tie duomenys buvo persiųsti jam, pagal numerius užrašė kada ir kokia nuotrauka padaryta. Sutampa ir apklausus įmonės vadovą (duomenys neskelbtini), jis taip pat pasakė, kad tai yra 26 diena, kai buvo kalbama apie betono atliekų iškrovimą. Kaip matyti iš nuotraukų, buvo ir komunalinės atliekos.
L. M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. Z., dirba vairuotoju, niekaip nesusijęs, yra tik darbuotojas. Jau nevadovauja jokiai įmonei. Dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima nuoma - transporto paslaugomis. A. V. priklausė jam, buvo išnuomojęs įmonei „Adosta” automobilį, žyriui vežti. Kur tuo metu dirbo D. Z. jis nežino, bet jis įmonės darbuotojas, ką dirbo jis nežino, nematė ar dirbo vairuotoju. Atsakydamas į klausimus parodė, kad Volvo ir 3 Man automobiliai jam priklauso su puspriekabe. Vairuotojas buvo įmonės „Adosta”, jis nuomojo tik automobilius. Kam panaudojo įmonė „Adosta” automobilius – jis nežino, dirbo ir tiek. Jis atpažino vairuotojus, nes vienoje teritorijoje buvo ir įmonė „Adosta”. Jis protokolą perskaitė ir parašyta teisingai. Kelias, kuris vedė iki (duomenys neskelbtini) sklypo ir D. Z., sutvarkytas ir grįstas betonine skalda; kelią tą tvarko (duomenys neskelbtini) ir kelias veda į jų teritoriją, daugiau tuo keliu niekur nenuvažiuosi. Spaudimo jokio nebuvo.
ANK 247 straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Pateikta formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo reikia ieškoti kitame teisės akte.
Pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Z. vadovaujamos įmonės UAB „Adosta“ darbuotojai, 2019-08-20, 22 ir 26 dienomis krovininiu automobiliu (bendroji masė nuo 3,5 t. iki 12 t., modelis 10.185) MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė daugiau kaip 5 m³ mišrių atliekų (miškų, buitines, statybines, medines pakuočių (paletės)) ir jas išpylė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog minėtu adresu šios įmonės darbuotojai 2019-08-23 krovininiu automobiliu (bendroji masė didesnė kaip 12 t.) MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė daugiau kaip 5 m³ mišrių buitinių ir statybinių atliekų ir jas išpylė; 2019-08-26 krovininiu automobiliu (bendroji masė didesnė kaip 12 t.) MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba vežė daugiau kaip 5 m³ statybinių atliekų ir jas išpylė; 2019-11-07 krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą žemės sklypą atvežta daugiau kaip 5 m³ mišrių statybinių atliekų ir 1 m³ jų iškrauta. Svarbu ir tai, kad D. Z. neneigė paties fakto, kad vairuotojams buvo nurodoma kur reikia vežti atliekas ir jis ne visada juos sukontroliuodavo, tai yra, byloje neginčijamai nustatytas pats pažeidimo faktas, kuris sudaro ANK 247 straipsnio 13 dalies sudėtį, kadangi būtent D. Z., būdamas UAB „Adosta“ direktoriumi (akcininku) ir atsakingu už įmonės veiklos organizavimą, netinkamai organizavo darbą, po ko jo vadovaujami darbuotojai kaltinime nurodytoje vietoje išpylė neleistinas atliekas. Šių veiksmų (atliekų paskleidimo į aplinką) buvo užteršta aplinka, todėl pagrįstai D. Z. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 13 dalyje.
ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Kiekviena iš aptariamos teisės normos dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų - laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas, apdorojimas - atitinka savarankišką nusižengimo sudėtį, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo.
Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 33 punktą, atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Pagal Taisyklių 37 punktą, atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius: 37.1. žmonių sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 03*, 18 01 02) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; 37.2. gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodas 18 02 02*) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; 37.3 žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 01, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; 37.4. pavojingąsias atliekas (išskyrus Taisyklių 37.1 ir 37.2 punktuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo; 37.5. kitas Taisyklių 37.1–37.4 punktuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo. Šių Taisyklių 18 punktu nustatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.
UAB „Adosta“ surinkdama, veždama, laikydama daugiau kaip 5 m³ nepavojingų atliekų, nevykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl D. Z. padarė ANK 427 straipsnio 25 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 427 straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje D. Z. kaltės nepripažino ir parodė, kad jokia veikla, susijusia su atliekų vežimu neužsiima, yra paėmęs betono atliekų, kurias suskaldęs tam, kad užpilti kelio duobes, kurį prižiūri. Betono ar kitokias atliekas paima atsiklausęs sklypo savininko. Teismo vertinimu, minėtas administracinis nusižengimas D. Z. yra inkriminuotas visiškai pagrįstai.
Nors D. Z. teisme paaiškino, kad jis dirba vairuotoju ir tai buvo nesusipratimas dėl ne vietoje išpiltų atliekų, nes nesukontroliavo vairuotojų ir kaip jis teigia, teritorija šiuo metu sutvarkyta, tačiau teismas, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, negali sutikti su D. Z. nurodoma pozicija. Nustatytas faktines aplinkybes ir D. Z. kaltę, padarius ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ANK 247 straipsnio 25 dalyje ir ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas; fotonuotraukos, kuriose matyti supiltos statybinės medžiagos; administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 m.; V. P. 2019-11-07 paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis minėtą dieną, transporto priemone Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė statybines atliekas (apie 8 m³) į (duomenys neskelbtini), I. Š. g. vyksiančios vaikų aikštelės renovacijos, o statybines atliekas paimti nurodė UAB „Adosta“ direktorius D. Z.; 2019-11-07 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros aktais Nr. PAG7-164, Nr. PAG7-165 ir nuotraukomis; 2019-08-20, 2019-08-22, 2019-08-23, 2019-08-26 laikotarpio nuotraukomis; 2019-09-06 apklausos protokolu; kadastro žemėlapio ištrauka; 2019-08-08 D. J. prašymu su nuotraukomis; vaizdo įrašu.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. Z. yra UAB „Adosta“ akcininkas (nuo 2019-02-27) ir vadovas (nuo 2007-07-18) (vienasmenis atstovavimas), o Atliekų tvarkytojų valstybės registro išrašas patvirtina, jog įmonė UAB „Adosta“, įm. k. 301011682, nėra įtraukta į minėtą registrą.
Byloje esanti 2018-12-01 Automobilių nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus M. S., ir nuomininko UAB „Adosta“, atstovaujama direktoriaus D. Z., patvirtina, jog sutarties objektas yra nuomotojo krovininių automobilių - MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nuoma. Priedas prie minėtos sutarties patvirtina, jog nurodytus automobilius nuomotojas (duomenys neskelbtini) perdavė, o nuomininkas UAB „Adosta“ priėmė.
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Z. ir A. Z..
Vien tai, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktus įrodymus D. Z. vertina kitaip ir kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam pačiam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą – nutraukti administracinę teiseną. Be to, 2020-09-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, jog pagal D. Z. prašymą buvo konstatuotos faktinės aplinkybės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas iš dalies apaugęs žole, nenušienautas, šiaurinėje pusėje yra žvyro karjeras, atliekų krūvų nenustatyta; 2019-11-07 apžiūros aktu nurodytų nerūšiuotų įvairių atliekų nėra. Taip pat 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) Pažyma apie priimtas atliekas matyti, kad D. Z. pristatė mišrias statybines atliekas iš objekto (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, vien tai, jog iki bylos išnagrinėjimo teismui D. Z. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad susidariusios atliekos pašalintos ir teritorija sutvarkyta, bei atliekų tvarkymo apskaita sutvarkyta kaip to reikalauja teisės aktai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų, kadangi nusižengimai jau buvo padaryti ir konstatuoti Institucijos, o D. Z. pateiktus dokumentus galima vertinti aptariamų duomenų visumoje, kaip teigiamai jį apibūdinančius duomenis, kadangi jis siekė panaikinti nusižengimus, o ne kaip pačius nusižengimus eliminuojančius įrodymus.
Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimų padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje ir 247 straipsnio 38 dalyje.
D. Z. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pašalino nusižengimu padarytą žalą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti, paskiriant minėtų ANK straipsnių sankcijose numatytas baudas, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Z. (D. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 ir 25 bei 38 dalyse ir skirti:
- pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį - 2300 Eur baudą;
- pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį - 1400 Eur baudą;
- pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį - 300 Eur baudą;
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. Z. skirti galutinę nuobaudą - 2300 Eur dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį 19108043522.
Išaiškinti D. Z., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.