- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-52-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00265-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdyba
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas R. V. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1327-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu R. V., kaip VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 303 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 2 d. atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, jog nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 2 d. aptvare voljere VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neturint leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, buvo laikomi 4 preriniai šuniukai (Cynomys ludovicianus) ir 12 dryžuotųjų voverių (Tamiops swinhoei), tuo pažeidžiant Aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, R. V. atstovas advokatas V. Rutavičius pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams, tačiau apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. V. atstovas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad R. V. atžvilgiu tą pačią dieną, ta pati institucija be skundžiamo nutarimo priėmė ir dar vieną nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1325-2020, kuriuo R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys pagrindžia, kad ne tik abu minėti administraciniai nusižengimai R. V. atžvilgiu nustatyti to paties 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo metu, bet ir tai, kad bylos dėl abiejų šių nusižengimų buvo nagrinėjamos tuo pačiu metu ir tos pačios institucijos. Dėl to Institucija privalėjo abi šias bylas sujungti į vieną, surašyti vieną bendrą protokolą ir priimti vieną nutarimą. Taip pat nesutinkama su Institucijos teiginiais, kad minėti nusižengimai padaryti ne tuo pačiu metu, kadangi pačiame byloje esančiame Institucijos privalomajame nurodyme nurodyta, kad byloje minimi gyvūnai yra laikomi be leidimo ir reikalaujama nutraukti tokį jų neteisėtą laikymą, tačiau ir toliau šie gyvūnai yra laikomi po Institucijos privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo, todėl skunde manoma, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarytas per tęstinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 1 dalyje, laikotarpį. Šie argumentai skundžiamoje nutartyje liko nepaneigti, tačiau teismas vis tiek nepagrįstai atsisakė sujungti šias abi bylas į vieną, dar ir motyvuodamas tuo, kad už R. V. inkriminuotus nusižengimus numatyta atsakomybė pagal skirtingus ANK straipsnius, jų sudėtys yra skirtingos ir tai nėra tęstinis pažeidimas, kas neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl vieno protokolo ir nutarimo surašymo bei nuobaudos skyrimo.
3.2. Kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), siekiant gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, tačiau iki 2018 m. spalio 20 d. Agentūra neišdavė tokio leidimo – tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 patvirtinto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15 punktu, nuo 2018 m. spalio 21 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma turinti leidimą įkurti zoologijos sodą, kas reiškia, kad minėto Institucijos privalomojo nurodymo reikalavimai buvo įvykdyti ir įstaiga įgijo teisę laikyti jame nurodytus gyvūnus. Esant tokioms aplinkybėms, R. V. pagrįstai manė, kad VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ turi leidimą įkurti zoologijos sodą, tik neturi tai patvirtinančio dokumento, iki kol priešingai išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad R. V. padarė minimą nusižengimą tyčia, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja minėtoms aplinkybėms, t. y. R. V. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, juos laiko kazuso atveju, koks egzistuoja baudžiamojoje teisėje ir kas reiškia, kad jo veiksmuose nėra tyčios, t. y. nėra skundžiamu nutarimu inkriminuoto nusižengimo sudėties.
3.3. Kreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-457-595/2021, kurioje yra apskųstas Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (26)-A4-1750 atsisakyti išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimą įkurti zoologijos sodą. Remiantis tuo, jei teismas pripažins, kad šiuo sprendimu Agentūra nepagrįstai atsisakė išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimą įkurti zoologijos sodą, bus laikoma, kad jis yra išduotas 2019 m. kovo 7 d., kas patvirtintų, jog atskiras leidimas laikyti byloje minimus gyvūnus nereikalingas, t. y. jie yra laikomi teisėtai. Dėl to mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė daryti pertrauką iki įsiteisės sprendimas minėtoje byloje.
Atsiliepimas
4. Institucijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktu atsiliepimu nesutinkama su apeliaciniu skundu, prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad dar iki 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3 buvo nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ be leidimų laiko prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, todėl už šį nusižengimą pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ankstesnis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Institucijos 2018 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. P-G10-3 nurodžius (su šio nurodymo įvykdymo termino pratęsimu) iki 2019 m. kovo 7 d. nutraukti neteisėtą (be leidimų) minėtų gyvūnų laikymą, trunkamasis nusižengimas (neteisėtas laikinių gyvūnų laikymas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) nutrūko ir teisinė situacija dėl minėtų gyvūnų laikymo transformavosi į privalomojo nurodymo vykdymą. Tačiau šis Institucijos privalomasis nurodymas nustatytu terminu įvykdytas nebuvo, todėl R. V. atsirado atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, šį administracinį nusižengimą padarant kitą dieną po privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 8 d. Tuo tarpu nuo 2019 m. kovo 9 d. toliau be leidimų tebelaikant minėtus laukinius gyvūnus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsinaujino ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyto trunkamojo administracinio nusižengimo (neteisėto laukinių gyvūnų laikymo) darymas ir R. V. kilo atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį ir šis nusižengimas padarytas jau laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Kadangi R. V. inkriminuojami nusižengimai, numatyti ANK 317 straipsnio 1 dalyje ir ANK 303 straipsnio 1 dalyje, yra padaryti skirtingu laiku, todėl šiuo atveju yra negalimas vieno administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos nutarimo surašymas bei skiriamų administracinių nuobaudų subendrinimas.
4.2. ANK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata turėtų būti taikoma ir šioje byloje R. V. atžvilgiu, t. y. tai, kad nusižengimo darymo metu R. V. nežinojo Apraše nustatytų normų tikrojo turinio ir savaip jas interpretavo – nėra pagrindas jį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Kadangi nagrinėjamu atveju R. V. nusižengimo darymo metu buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, sudarančios ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, tai traktuotina, kad šį administracinį nusižengimą minėtas asmuo padarė tyčia.
4.3. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje skundžiamas klausimas dėl Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4-1750 atsisakyti išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimą įkurti zoologijos sodą, neturi reikšmės šiai bylai, kadangi net ir paties palankiausio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu teismo sprendimo minėtoje administracinėje byloje priėmimo atveju administracinis teismas gali įpareigoti atitinkamą instituciją išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą ir toks įpareigojimas galės būti įvykdytas tik ateityje, įsiteisėjus atitinkamam administracinio teismo sprendimui.
5. Skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad skundžiamas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
7. Visų pirma, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimai nepagrįsto R. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn dviem skirtingais Institucijos nutarimais, nurodant būtinybę šio asmens atžvilgiu priimti tik vieną Institucijos nutarimą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Tuo tarpu ANK 612 straipsnis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Ši įstatymo norma yra aiški ir turi būti suprantama tik kaip galimybė, o ne Institucijos įgaliotų pareigūnų prievolė surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą asmeniui, kuris vienu metu padaro kelias veikas, už kurias administracinė atsakomybė numatyta keliuose ANK straipsniuose.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl būtinybės nubausti R. V. vienu Institucijos nutarimu, o ne dviem skirtingais Institucijos nutarimais, tačiau tai neatitinka skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus ir administracinę teiseną šio asmens atžvilgiu nutraukti bei tai pagrindžia tokio skundo argumento dekoratyvų pobūdį. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas įvertina tokį apeliacinio skundo argumentą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, nurodytas skunde, kad skundžiamu nutarimu ir Institucijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1325-2020 inkriminuoti administraciniai nusižengimai nustatyti to paties Institucijos 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo metu, bylos dėl abiejų šių nusižengimų buvo nagrinėjamos tuo pačiu metu ir tos pačios Institucijos, o skundžiamu nutarimu inkriminuotas nusižengimas, numatytas ANK 303 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio ir apima ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sutinka su skundžiama nutartimi, kad minimus administracinius nusižengimus R. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, padarė skirtingu laiku. Apeliacinės instancijos teismas kreipia dėmesį ne tik į minėtuose Institucijos nutarimuose suformuluotų kaltinimų turinį, detalų šio klausimo pagrindimą faktinėmis aplinkybėmis skundžiamoje nutartyje, bet ir Institucijos atsiliepime nurodytas papildomas aplinkybes, kad iki Institucijos pareigūnų 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3 ankstesnis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį, taip pat Institucijos poziciją, kad tik pasibaigus teisinei situacijai dėl minėto Institucijos privalomojo nurodymo ir R. V. jo neįvykdžius, šiam asmeniui kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 303 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais tokius atsiliepimo argumentus, atmeta apeliacinio skundo teiginius dėl netinkamai nustatyto skundžiamu nutarimu inkriminuoto trunkamojo nusižengimo laikotarpio pradžios momento ir pažymi, kad nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl skundžiamo nutarimo kaltinimo pakeitimo, įtraukiant į jį ankstesnį R. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veikimo laikotarpį, kurio pati Institucija nelaiko neteisėtu ANK 303 straipsnio 1 dalies prasme. Remiantis tuo, kad nėra išpildytos visos būtinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje ir 612 straipsnyje numatytos sąlygos (minėtais Institucijos nutarimais inkriminuoti nusižengimai padaryti skirtingu laiku), atmetami kiti apelianto skundo argumentai dėl būtinybės šiuo atveju vadovautis faktinėmis aplinkybėmis dėl minėtų nusižengimų bendro nustatymo, tyrimo ir nubaudimo proceso.
9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinio skundo argumentus dėl būtinybės sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-457-595/2021 dėl Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4-1750 atsisakyti išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimą įkurti zoologijos sodą panaikinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali priimti sprendimą patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Taip pat šio įstatymo 94 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi, šios įstatymo nuostatos suponuoja tik tai, kad net ir administraciniam teismui panaikinus minėtą Agentūros sprendimą būtų tik atkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvusi iki ginčijamo sprendimo priėmimo padėtis, kuomet administracinė procedūra dėl šios įstaigos 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą dar nebuvo baigta administraciniu aktu (sprendimu), tačiau tai nepagrindžia apeliacinio skundo svarstymų, kad tokiu atveju naujas Agentūros sprendimas minėtu klausimu galėtų būti priimtas atgaline data. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus minėtus apeliacinio skundo argumentus dėl būtinybės sustabdyti šios bylos nagrinėjamą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-457-595/2021 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
10. Galiausiai, apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. V. veiksmuose yra skundžiamu nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, kadangi byloje nagrinėjamos aplinkybės vertintinos kaip teisinis kazusas, nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Pažymėtina, kad ANK nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir ANK numatytus padarinius sukėlusiam be kaltės (ANK 7 straipsnis). Kazusas – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nenumatė padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Taigi, administracinė atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir ANK negali būti taikomas. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla. Nagrinėjamoje atveju apeliacinio skundo argumentas dėl galimo kazuso atvejo yra grindžiamas aplinkybe, kad Agentūra iki 2018 m. spalio 20 d. nepriėmė jokio sprendimo išduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimą įkurti zoologijos sodą, todėl pagal Aprašo 15 punktą R. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagrįstai manė, kad jo vadovaujama įstaiga turi tokį leidimą ir ji įgijo teisę laikyti minimus gyvūnus. Tačiau apeliacinis teismas, susipažinęs su skundžiamais procesiniais sprendimais ir bylos medžiaga, visiškai sutinka su skundžiama nutartimi, kurioje buvo konstatuota R. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, tiesioginė tyčia padaryti skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą, t. y. jis neabejotinai suvokė, kad minimų laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, neturint tokios veiklos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, neatitinka tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir norėjo taip veikti. Tokią išvadą dėl R. V. kaltės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pagrindė bylos faktiniais duomenimis ir teisiniu reguliavimu, t. y. šio asmens vadovaujama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ leidimo įkurti zoologijos sodą skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu neturėjo, nors privalėjo laikytis Taisyklių 9 , 13-17 punktų reikalavimų ir iš anksto gauti leidimus laikyti nelaisvėje atskiras laukinių gyvūnų rūšis. Taip pat šiuo tikslu vertintini ir valstybės institucijų veiksmai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, t. y. iki pat 2019 m. kovo 7 d. galiojo Institucijos 2018 m. spalio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. P-G10-3 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti neteisėtą byloje minimų laukinių gyvūnų laikymą, Agentūra 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (26)-A4-383 atsisakė šio asmens vadovaujamai įstaigai išduoti dokumentą, patvirtinantį leidimą įkurti zoologijos sodą, ir net Agentūros 2018 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (26)A4-8472 buvo nurodyti alternatyvūs teisėtos veiklos vykdymo variantai, užkertantys kelią padaryti skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Taigi, kaip matyti, ne tik minėtos faktinės bylos aplinkybės, bet ir valstybių institucijų veiksmai objektyviai pagrindžia R. V. skundžiamu nutarimu inkriminuoto nusižengimo subjektyvųjį elementą, t. y. R. V. vadovaujama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ be teisinio pagrindo skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu laikė byloje minimus laukinius gyvūnus nelaisvėje, valstybės institucijos yra aiškiai išreiškusios poziciją dėl tokio teisinio pagrindo nebuvimo ir būtinybės pašalinti šias aplinkybes, o pats R. V. neužtikrino teisėto byloje minimų laukinių gyvūnų laikymo bei sąmoningai nesiekė legalizuoti tokią neteisėtą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą kitais galimais teisiniais būdais ir norėjo taip veikti. Vien tai, kad R. V. nesutinka su minėtų valstybės institucijų priimtais sprendimais dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos ir savaip traktuoja teisinį reguliavimą, nors privaloma leidimų laikyti byloje minimus laukinius gyvūnus nelaisvėje suteikimo tvarka jam buvo žinoma ir turėjo būti įgyvendinta anksčiau nei padarytas nusižengimas – tai nepateisina neteisėtų šio asmens veiksmų bei objektyviai pagrindžia R. V. kaltę šioje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nagrinėjama situacija vertintina kaip kazusas.
11. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiamas nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir R. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.