Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. D., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei D. D. išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti jo – ieškovo G. D. – ir atsakovės D. D. santuoką dėl atsakovės kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti jiems esamas pavardes: (duomenys neskelbtini);

- nustatyti nepilnamečių vaikų K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo – tėvu – ieškovu G. D.;

- nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė D. D. su nepilnamečiais vaikais K. D. ir M. D. bendrauja nevaržomai;

- priteisti iš atsakovės D. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės;

- priteisti iš atsakovės D. D. visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei ieškovo G. D. bei jo atstovo advokato Ričardo Lilo teismo posėdžio metu: ieškovas G. D. su atsakove D. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Kaišiadorių r. sav. adm. CMS). Santuokoje jiems gimė du vaikai: dukra K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokinis gyvenimas nepavyko – su atsakove D. D. kartu negyvena nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. Santuoka iširo dėl atsakovės D. D. kaltės – jos nepagarbos ieškovui, melo, neištikimybės, šeimos poreikių ignoravimo. Atsakovė gyvendama santuokoje susirado kitą vyrą ir, palikusi ieškovui vaikus, išėjo su juo gyventi. Atsakovė D. D. visiškai nesirūpina vaikais, jų nelanko, neprisideda prie jų išlaikymo. Sudarydamas santuoką su atsakove, ieškovas tikėjosi sukurti visaverčius šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą, kurie turėjo būti grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu bei atsidavimu vienas kitam, be šių vertybių šeima negali egzistuoti. Nepilnamečiais vaikais ieškovas rūpinasi nuo pat jų gimimo, juos lavina, auklėja, juos sieja glaudus dvasinis ryšys, vaikai su ieškovu – tėvu G. D. – jaučiasi saugiai, todėl ieškovas nori, kad, nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų K. D. ir M. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo – ieškovu G. D.. Atsakovė D. D. po santuokos nutraukimo galės nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ieškovas šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų gaunamų pajamų, registruotas darbo biržoje, nedarbo išmokų negauna. Vaikai yra Paparčių mokyklos – daugiafunkcinio centro mokiniai. Vienam ieškovui išlaikyti vaikus yra sunku, vaikai auga, didėja jų poreikiai, todėl ir atsakovė turi prisidėti prie jų išlaikymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo abu tėvai, todėl nepilnamečių vaikų K. D. ir M. D. išlaikymui prašo priteisti iš atsakovės D. D. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo išmokų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu. Kadangi vaikai gyvena kartu su ieškovu, jam tenka pareiga suteikti jiems gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jų augimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Išlaikymo sau iš atsakovės ieškovas nereikalauja. Nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nei ieškovas, nei atsakovė neturi. Kilnojamųjų daiktų, kurių pasidalinimo klausimą reikėtų išspręsti nutraukiant santuoką, taip pat nėra. Ieškovas G. D. kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, negali pateikti informacijos, kadangi su ja negyvena ir nepalaiko jokių ryšių nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardes: ieškovui – (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini). Bylinėjimosi išlaidas prašė pritiesti iš atsakovės.

Atsakovė D. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymo atidėti bylos nepateikė. Be to, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jos turtinę padėtį atspindinčių įrodymų ir duomenų apie kreditorius.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktą išvadą, jog neprieštarauja dėl ieškovo G. D. reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad G. D. ir D. D. kartu negyvena, D. D. paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur. G. D. ir D. D. šeimos yra įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Socialiniai darbuotojai stebi teigiamus pokyčius G. D. šeimoje. D. D. su vaikais K. D. ir M. D. bendrauja paviršutiniškai, vaikais nesidomi, vaikų bendravimas su motina vyksta vaikų iniciatyva. D. D. ir jos sugyventinis augina dar tris vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

- ieškovas G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav. adm. CMS (akto įrašo Nr. 76);

- santuokoje gimė du vaikai: dukra K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

- santuokoje įgyto dalintino turto, kreditorių nėra.

Ieškovas G. D. prašo teismo jo ir atsakovės D. D. santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).

Įvertinęs ieškovo G. D. bei išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovės Loretos Milkevičienės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (atsakovė D. D. paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, gyvena su kitu vyru) bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas atsakovės D. D. elgesys, nepriimtinas teisės bei moralės požiūriu, t. y. atsakovė D. D. nepaisė sutuoktinių pareigos būti ištikimai, paliko sutuoktinį ir nepilnamečius vaikus, nesirūpina šeima, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė palikdama šeimą ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių – todėl atsakovė D. D. laikytina kalta dėl iširusios santuokos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. D. paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovei paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Ieškovas G. D. teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų – dukters K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su juo.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta bei atstovės Loretos Milkevičienės paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtinta, kad šalių nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D. pas ieškovą – tėvą – G. D. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovas rūpestingai vykdo tėvo pareigas, todėl gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Nepilnamečiai vaikai: K. D. ir M. D. išreiškia norą gyventi su tėvu G. D..

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, nepilnamečių vaikų K. D. ir M. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų tėvu – ieškovu – G. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Ieškovas G. D. prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė D. D. su nepilnamečiais vaikais K. D. ir M. D. bendrauja nevaržomai.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai jau yra dideli – dukra K. D. – šešiolikmetė, sūnus M. D. – keturiolikmetis – ir nėra ginčo dėl atsakovės – motinos – D. D. bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime nustatymo, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės D. D. bendravimo su vaikais tvarka ir dalyvavimas jų auklėjime nustatomi abipusiu šalių susitarimu be apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovas G. D. prašo priteisti iš atsakovės D. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. ir sūnui M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir panašiai. Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaikų amžių – dukra K. D. – šešiolikmetė, sūnus M. D. – keturiolikmetis, lytį (mergaitė ir berniukas), sveikatos būklę (specialių poreikių neturi) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, būstas, ugdymas, poilsis, laisvalaikis), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiams šalių vaikams: dukrai K. D. ir sūnui M. D. kas mėnesį teiktinas ieškovo nurodytas 300,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, kuris laikytinas pakankamu vaikų poreikiams patenkinti ir nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieškovo G. D. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Ieškovas niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje.

Atsakovės D. D. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Atsakovė niekur nedirba.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo G. D. ir atsakovės D. D. turtinę padėtį, į tai, kad jų vaikai po santuokos nutraukimo gyvens su ieškovu, kuris vienas užtikrins vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, dengs visas su tuo susijusias ir kitas vaikų išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaikų amžių (šešiolikmetė ir keturiolikmetis), būtinuosius poreikius, į tai, jog atsakovė nepateikė savo turtinę padėtį atspindinčių įrodymų, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, jauna, sveika, ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra, daro išvadą, jog ieškovo G. D. reikalavimas priteisti iš atsakovės D. D. nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. ir sūnui M. D. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoju iki jų pilnametystės skirtinas vaikų tėvas – ieškovas – G. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas G. D. šioje byloje 100 proc. atleistas nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Jei ieškovas G. D. nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius išvestinius reikalavimus jis turėtų mokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 80 straipsnio 7 dalies redakcija), už reikalavimą priteisti išlaikymą 80,00 Eur (((150,00 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75%)) x 2) dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 80 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija). Atsižvelgiant į tai iš atsakovės D. D. iš viso pritiestina 111,00 Eur (31,00 Eur + 80,00 Eur) žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ? 296,23 Eur. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl iš atsakovės D. D. priteistina 296,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83, 94, 96 ir 99 straipsniai).

Taip pat iš atsakovės D. D. priteistinos ir 5,56 Eur pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88, 92–93 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių teismas galėtų atleisti atsakovę D. D. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ar jas sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–267 straipsniais ir 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių r. sav. adm. CMS (akto įrašo Nr. 76) nutraukti dėl D. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. D. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), G. D. – (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų: K. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu G. D..

Nustatyti, kad D. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. D. ir M. D. ir dalyvauja jų auklėjime bendru sutarimu.

Priteisti iš D. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui M. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoju iki jų pilnametystės paskiriant vaikų tėvą – G. D..

Priteisti iš D. D. 111,00 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 296,23 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 23 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.