Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2791-896/2015 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui F. B. L. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas vadovavosi 2014 metų gruodžio 22 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarytomis išvadomis. Minėtoje nutartyje nustatyti faktai nelaikytini turintys prejudicinę reikšmę, nes kaip žinia, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsamus įrodymų tyrimas neatliekamas, be to, teismas sprendė dėl bendravimo tvarkos konkrečiomis 2014 metų gruodžio mėnesio dienomis. Pažymėtina ir tai, kad teismas išvadas dėl mergaičių įtakojimo priėmė prielaidos forma, ta pačia forma teismas jas atkartojo ir skundžiamoje nutartyje. Todėl teismo perkeltos į šią nutartį išvados dėl galimo mergaičių įtakojimo, neparemtos jokiais įrodymais.Teismas netyrė psichologės V.S. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu bei VšĮ Kauno centro poliklinikos pažymos Nr. 9-11-1421, kurioje buvo rekomenduota mergaitėms su tėvu bendrauti dalyvaujant motinai. Psichiatrė paaiškino, jog mergaitės yra labai prisirišusios prie mamos, todėl nori, kad ji dalyvautų susitikimuose su atsakovu, bent jau pirmais kartais. Dukra L. B. B. yra maža, taip pat itin prisirišusi prie motinos. Dėl šios priežasties jos nenori niekur vykti be motinos. Pažymėtina, kad ir ieškovei su atsakovu gyvenant šeimoje, mergaitės su juo vienu nėra praleidusios daugiau nei kelias valandas. Todėl joms buvo didžiulis stresas, sužinoti, kad be mamos jos turės išvykti keletui savaičių.Teismas visiškai neatsižvelgė į psichiatro rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad mergaitės yra pamiršę ispanų kalbų, todėl jos negalės susikalbėti su atsakovu, dėl ko motina galėtų būti tarpininkė tarp jų ir padėti jiems susikalbėti. Teismas neatsižvelgė į psichiatrės parodymus, kad ji negalinti teigti, jog ieškovė mergaites įtakotų dėl bendravimo su tėvu. Todėl iš teismo nutarties šalintinos išvados, kad ieškovė galimai įtakoja vaikus, bei diegia jiems baimę, kad jos bus išvežtos iš Lietuvos. Jokie įrodymai šių teismo išvadų nepatvirtina. Jos padarytos ne paties teismo tiesiogiai ir betarpiškai ištyrus įrodymus, o perrašytos ir kitos teismo nutarties, be to, jos pateikiamos prielaidos forma.Mano, kad atsakovui nepasinaudojus teismo suteikta teise bendrauti su mergaitėms joms artimoje aplinkoje sausio 26-27 dienomis, o iš karto bendraujant su jomis sausio 28-29 ir 30 dienomis jo pasirinktoje aplinkoje, nebus pasiekta teismo nutartyje nustatytų tikslų – pereinamojo periodo, kurio metu mergaitės galės priprasti prie tėvo joms artimoje aplinkoje. Todėl teismo nutartyje turėtų būti nurodoma, kad atsakovui nepasinaudojus teise bendrauti su mergaitėmis sausio 26-27 joms artimoje aplinkoje, bendravimas sekančiomis dienomis turi vykti mergaitėms artimoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi buvo nustatyta laikinoji atsakovo F. B. L. ir nepilnamečių vaikų M. B. B. ir L. B. B., bendravimo tvarka Lietuvoje laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki sausio 30 d. Atskiruoju skundu ieškovė su nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka iš dalies nesutinka, nurodydama, kad dukros yra pamiršę ispanų kalbą, teismas nesivadovavo specialistų patarimais dėl atsakovo bendravimo su dukromis dalyvaujant motinai (apeliantei), be to iš karto bendraujant su jomis sausio 28-29 ir 30 dienomis jo pasirinktoje aplinkoje, nebus pasiekta teismo nutartyje nustatytų tikslų – pereinamojo periodo, kurio metu mergaitės galės priprasti prie tėvo joms artimoje aplinkoje. Tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovės ir vaikų interesai. Tačiau bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju buvo laikino pobūdžio, kadangi jos buvo nustatytos konkrečiam laikotarpiui, kuris jau yra praėjęs. Tai reiškia, kad atskirojo skundo tenkinimo atveju, ši teismo nutartis šalims jokių teisinių pasekmių nesukels. Tačiau teismo vertinimu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodyta jokių esminių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, siekia palaikyti ryšius su dukromis, nuolat gyvenančiomis Lietuvoje, bendrauti su vaikais bei tokiu būdu prisidėti prie vaikų auklėjimo ir tokie jo veiksmai nėra keliantys grėsmę vaikų interesams. Dar Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties šioje civilinėje byloje, konstatavo, kad ieškovė galimai nesudaro pakankamų sąlygų (sudaro kliūtis) atsakovui bendrauti su vaikais, tokiu būdu atitolindama vaikų bei tėvo santykius ir neužtikrindama CK 3.170 straipsnyje numatytos atsakovo teisės bendrauti su vaikais juos auklėjant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamoje nutartyje teismui išsamiai nurodžius atsakovo bendravimo su vaikais laiką, pasirenkant vietą, buvo atsižvelgta į vaikų inetersus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra pagrįsta ir atitinkanti nepilnamečių vaikų bei jo tėvų interesus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatydamas nepilnamečių šalių dukrų bendravimą su atsakovo konkrečiam laikotarpiui, kuris jau yra praėjęs, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d nutartį palikti nepakeistą.