Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Valdui Zubinui, skolininkei J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, išieškotojo F. B. L. atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, išnagrinėjo antstolio Valdo Zubino pareiškimą dėl baudos skyrimo J. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas antstolio Valdo Zubino pareiškimas skirti baudą skolininkei J. B. už vykdomajame dokumente numatyto įpareigojimo nevykdymą.

Skolininkės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino skolininkės nurodytas aplinkybės ir pritarė išsakytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.).

Savanoriškas teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdymas geriausiai atitinka abiejų tėvų, o ypač vaiko interesus. Tuo atveju, kai įpareigota šalis nutarties savanoriškai nevykdo, ji vykdoma priverstinai – skolininkas įpareigojamas atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus (CPK 624 str. 2 d. 8 p.). Įstatymų leidėjas numatė, kad tuo atveju, jei asmuo, kuris yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su lėšų perdavimu, savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 str. numatytos priemonės: antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris ir išsprendžia sprendimo nevykdymo klausimą.

Vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje, vykdomas išieškojimas pagal 2016-06-14 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-896/2016 dėl F. B. L. ir J. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo (pakeitimo) (vykdomosios bylos Nr. 0137/16/01095 2-3 b.l.). Vykdant vykdomąjį dokumentą, antstolis 2016-07-27 priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriame buvo nustatyta sprendimo vykdymo tvarka (vykdomosios bylos Nr. 0137/16/01095 59-61 b.l.). 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad nėra vykdomas teismo sprendimas (vykdomosios bylos Nr. 0137/16/01095 62 b.l.).

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Pareiškėjas prašymą skirti J. B. baudą grindžia 2016-08-10 surašytu aktu, kuriame nurodė, kad „pagal vykdomą teismo sprendimą: 2016-08-01 – 2016-08-05 skolininkė J. B. buvo įpareigota pristatyti vaikus į psichologo darbo vietą...., kur išieškotojas F. B. L. turėjo bendrauti su nepilnametėmis dukterimis....J. B.....tėvo....ir nepilnamečių vaikų....susitikimuose nedalyvauja, tačiau skolininkė pasimatymų metu visą laiką sėdėjo šalia esančioje patalpoje (koridoriuje), kurioje vyko išieškotojo bendravimas su nepilnametėmis dukterimis.“ Iš antstolio surašyto vykdomojo rašto matyti, kad skolininkė 2016 m. rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 5 d. pristatė nepilnametes dukras į psichologo darbo vietą ir išieškotojo bei nepilnamečių dukterų bendravimo metu nebuvo toje pačioje patalpoje, nestebėjo susitikimo. Iš vykdomojoje byloje pateikto vykdomojo rašto Nr. 2-1538-896/2016 nustatyta, kad teismo sprendime nebuvo įpareigojimo skolininkei, vykdant teismo sprendimą, nebūti tame pačiame pastate ir laukti susitikimo pabaigos lauke ir/ar tam tikru atstumu nuo susitikimo vietos. Be to, kaip matyti iš byloje VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016-08-08 informacijos pateikimo, susitikime dalyvavo išieškotojas, jo dukros ir psichologė. Mergaitės nenoriai bendravo su išieškotoju ir tik psichologės pastangomis liko konsultavimo patalpoje. Tai paneigia išieškotojo atsiliepime į pareiškimą išsakytą teiginį, kad skolininkės buvimas gretimoje patalpoje trukdė išieškotojui tinkamai bendrauti su dukromis, nes jos pastoviai išeidavo pas motiną – skolininkę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkė J. B. 2016 m. rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 5 d. nepažeidė teismo sprendime numatyto įpareigojimo.

Taip pat, pareiškėjas 2016-08-10 surašytame akte nurodė, kad „pagal vykdomą teismo sprendimą:...Septintą – dešimtą dienomis...išieškotojas...bendrauja su nepilnametėmis dukterimis....., nustatant, kad F. B. L. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nurodytu laiku nuvykus vaikų gyvenamosios vietos adresu, skolininkė atidarė duris ir leido dukterims bendrauti su tėvu. Abi dukterys tėvui pasakė, kad su juo eiti nenori, bendrauti nenori, jo kalbos nesupranta, tėvo dovanojamų knygų nepriėmė“. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas sprendžia, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė – kad skolininkė leido dukterims bendrauti su išieškotoju, t.y. jam atvykus duris atidarė, dukterų susitikimui neprieštaravo. Šis faktas nurodytas antstolio 2016-08-10 akte, šį faktą patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdyje. Tai, kad nepilnametės mergaitės atsisakė bendrauti su išieškotoju ir su juo išvykti bei neprirėmė jo dovanų, negali būti traktuojama kaip piktybinis skolininkės sprendime numatytų įpareigojimų nevykdymas. Teismas pažymi, kad kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje pateikta susitikimuose dalyvavusios psichologės informacija patvirtina, kad nepilnametės mergaitės nenori bendrauti su išieškotoju, nenori su juo būti, kur nors išvykti. Teismas tai vertina kaip objektyvią informaciją, gautą iš nepriklausomo specialisto, bei kaip svarbų įrodymą, apibūdinantį nepilnamečių mergaičių ir išieškotojo tarpusavio santykius. Atsižvelgiant į tai, atmestinas antstolio argumentas, kad skolininkė veikė nepakankamai aktyviai, kad mergaitės bendrautų su išieškotoju ir su juo išeitų, priimtų jo dovanas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp išieškotojo ir jo nepilnamečių dukterų yra atitolę, mergaitės, tam tikrą laiką, su juo nepalaikė ryšių, nebendravo. Taip pat, mergaitės nesupranta kalbos, kuria kalba išieškotojas. Tad esant tokiai situacijai, taikyti nepilnamečių dukterų atžvilgiu prievartą ir versti jas prieš jų valią bendrauti su išieškotojų, teismo nuomone, būtų visiškai nepateisinama ir nesiderintų su nepilnamečių teisėmis ir interesais bei jų apsauga. Teismas įvertino išieškotojo atstovės išsakytą argumentą, kad skolininkė nuteikinėja dukras prieš tėvą, t.y. išieškotoją, tačiau atkreipė dėmesį, kad patvirtinti faktui, jog skolininkė nuteikinėja nepilnametes dukras nagrinėjamu momentu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, tad jį atmeta. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad M. B. B. yra dešimties metų, o L. B. B. yra septynerių metų, t.y. pilnai gebančios įvertinti ir išreikšti savo nuomonę bei troškimus. Be to, pažymėtina, kad išieškotojui atvykstant į susitikimą kartu su antstoliu, mergaitėms galimai nedrąsu bendrauti su išieškotoju, su kuriuo ir taip bendravimas nėra sklandus, dar ir prie nepažįstamo žmogaus.

Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, aplinkybes, paaiškėjusias šio proceso metu, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog J. B. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir (ar) trukdo vaikų tėvui bendrauti su dukterimis, tad nebuvo nustatyta pagrindų kilti J. B. atsakomybei už sprendimo nevykdymą ir skirti jai baudą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad skolininkės ir jos atstovo išsakyti argumentai dėl išieškotojo sprendimo įpareigojimo bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir nustatytos tvarkos nevykdymo bei išsakytos abejonės dėl gydytojos J. S. veiksmų ir kompetencijos ir su tuo susiję prašymai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjo prašymo šioje byloje teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skolininkė ir jos atstovas išreiškė prašymą priteisti 1064,74 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą teisinę pagalbą.

Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (pareiškimą).

Vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo klausimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo, skolininkė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, išsakyti savo poziciją dėl pateikto prašymo bei tinkamai argumentuoti. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga, todėl skolininkė buvo priversta kreiptis į kompetentingus teisininkus – advokatus dėl teisinės pagalbos. Skolininkės atstovas advokato padėjėjas atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo kliente teisme, parengti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skolininkė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėjo prašymą atmetus, jos turi būti priteistos iš proceso iniciatoriaus (CPK 93 str.). Nors procesas teisme pradėtas pagal pareiškėjo antstolio pareiškimą, tačiau antstolis yra įstatymo įpareigotas aktą apie sprendimo nevykdymą perduoti teismui. Ar yra pagrindas taikyti poveikio priemones sprendimą nevykdančiam asmeniui, jei taip, tai – kokias, sprendžia teismas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl sprendimo nevykdymo, išieškotojas teikė informaciją antstoliui apie skolininkės veiksmus, kurie, anot jo, neleidžia išieškotojui bendrauti su nepilnametėmis dukromis pagal teismo nustatytą (pakeistą) bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad proceso dėl baudos skyrimo skolininkei už įpareigojimo nevykdymą iniciatorius yra išieškotojas, todėl skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos procese turi būti priteistos iš jos.

Tačiau, sprendžiant prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, teismo nuomone, būtina atsižvelgti į susidariusių išlaidų ryšį su nagrinėjama byla, įvertinti jų būtinybę ir atitikimą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų apie atliktus darbus, matyti, kad skolininkė teisininkams mokėjo už prašymų konstatuoti faktines aplinkybes, kontaktus su antstole bei psichologe, skundų dėl antstolio veiksmų surašymą, prašymų dėl gydytojos veiksmų surašymą. Teismas sprendžia, kad visi minėti veiksmai yra pertekliniai. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl išieškotojo elgesio bei pozicijos 2016-06-14 sprendimo, nustačiusio (pakeitusio) bendravimo su vaikais tvarką, atžvilgiu. Teismas mano, kad pasirinkta tokio mąsto skolininkės gynybinė pozicija, neatitinka nagrinėjamos bylos sudėtingumo, yra neadekvati, todėl pripažintina prieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taip pat, teismas vertina ir į bylą skolininkės pateiktus antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, užklausimus dėl gydytojos bei prašymus priteisti už antstolės atliktas paslaugas ir teisininkų paslaugas bendraujant su antstole, rašant prašymus kompetentingom medicinos įstaigoms. Teismas pažymi, kad minėti įrodymai galimai galėtų būti naudojami skolininkės ginčuose su išieškotoju dėl 2016-06-14 sprendimo nevykdymo, tačiau negali būti pripažinti būtinais nagrinėjamoje byloje dėl baudos skyrimo. Analogiška teismo nuomonė yra ir vertinant išlaidas už skundo dėl antstolio veiksmų surašymą, šios išlaidos galimai galėtų būti prašomos priteisti byloje dėl antstolio veiksmų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš pareikėjo skolininkės naudai turi būti priteista 242,00 Eur už atsiliepimo surašymą ir 193,60 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, viso 435,60 Eur, nes atlikti veiksmai yra adekvatūs bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 593 str., 2 d., 585 str. 2 d., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už vykdomajame dokumente Nr. 2-1538-896/2016 numatyto įpareigojimo nevykdymą, atmesti.

Priteisti iš F. B. L., asmens indentifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki Eur, 60 ct) už teisinę pagalbą skolininkės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.