Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1538-896/2016 pagal ieškovės J. B. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui F. B. L. dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM šalių patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2013 m. spalio 28 d. Barselonos Pirmosios instancijos teismo nutarimu Nr. 676/2013-XM šalių patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais M.B. B. ir L. B. B. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį – vykdant sprendimo trečiojo skyriaus „Tėvystės planas“ D dalies 1 punkto „Vasaros atostogos“ 2 papunktį, jį išdėstant taip:

„2016 m. vasarą, ne anksčiau nei nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas bus su savo dukterimis tris savaites (21 dieną) iš eilės mokyklinių vasaros atostogų laikotarpiu, kurios turės sutapti su jo darbo atostogomis, tokia tvarka:

pirmas penkias dienas, kurios turi būti pirmadienį – penktadienį, atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis Lietuvoje po 1 val. 30 min. per dieną, dalyvaujant ieškovės pasirinktam specialistui psichologui, įpareigojant ieškovę psichologo paskirtu laiku pristatyti vaikus į psichologo darbo vietą, nurodant, kad už konsultacijas/ susitikimus abi šalys moka lygiomis dalimis. Ieškovė tėvo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose nedalyvauja. Ieškovė įpareigojama ne vėliau nei prieš 14 dienų informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar SMS žinute apie pasirinktą psichologą, jo paskirtą susitikimų su vaikais vietą ir laiką.septintą – dešimtą dienomis atsakovas bendrauja su vaikais Lietuvoje po 4 (keturias) valandas betarpiškai, atsakovo pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje, nustatant, kad atsakovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą.vienuoliktą – keturioliktą dienomis atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukterimis Lietuvoje, po 8 (aštuonias) valandas betarpiškai, Lietuvoje, atsakovo pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje, nustatant, kad atsakovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą.penkioliktą – dvidešimt pirmą dienomis atsakovas bendrauja su vaikais Ispanijoje ar kitoje atsakovo pasirinktoje vietoje. Dvidešimt pirmą dieną iki 18 val. atsakovas pristato vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą.Atsakovą įpareigoti iki 2016 m. gegužės 15 d. informuoti ieškovę elektroniniu paštu ar SMS žinute apie atvykimo į Lietuvą, išvykimo su vaikais iš Lietuvos (jei toks bus) ir vaikų grąžinimo laiką.2017 m. ir tolimesnių metų vasarą atsakovas bus su savo dukterimis tris savaites iš eilės mokyklinių vasaros atostogų laikotarpiu, kurios turės sutapti su jo darbo atostogomis. Tuo atveju, jeigu abiejų tėvų atostogos sutampa (kai ieškovė pradės dirbti), abu stengsis suderinti atostogas, su savo dukromis minėtu atostogų laikotarpiu, pirmenybę suteikiant tėvui, kadangi jis negyvena su dukterimis.2017 m. ir tolimesnių metų vasarą tėvas atvažiuos į Lietuvą paimti mergaites ir praleis penkiolika dienų Ispanijoje arba ten, kur jam atrodo tinkama. Jas vėl grąžins į Lietuvą praėjus 15 dienų nuo paėmimo dienos.2017 m. ir tolimesnių metų vasarą abu sutuoktiniai įsipareigoja pranešti vienas kitam apie darbo atostogų laikotarpį mažiausiai prieš keturis mėnesius iki minėto laikotarpio pradžios, kad galėtų pasirengti laikotarpiui, kai džiaugsis dukterimis.“2016 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą. Nurodė, kad teismas nepasisakė ir nedetalizavo psichologo dalyvavimo aspektų, būtinybės psichologui, įvykus visiems vaikų ir tėvo susitikimams, parengti išvadas ar pastebėjimus dėl nepilnamečių vaikų savijautos , emocinio ryšio su atsakovu. Neaišku, ar psichologas turi parengti išvadas ir pateikti rekomendacijas dėl įvykusių susitikimų. Neaišku, kaip vykdyti teismo sprendimą ir kas turėtų nuspręsti, kad atsakovui pavyko atkurti prarastą ryšį su vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Sprendė, kad nutarties vykdymo tvarka aiški. Ieškovės prašoma išaiškinti tvarka faktiškai yra prašymas išeiti už sprendimo ribų, t. y. nustatyti tretiesiems asmenims (psichologui) pareigas – rengti išvadas, teikti rekomendacijas. Dėl tėvo ir vaikų bendravimo nuspręsta Kauno apylinkės teismo sprendimu, jame nėra pasisakyta, kad reikėtų papildomai spręsti, ar atsakovui pavyko atkurti prarastą ryšį su vaikais, ar egzistuoja objektyvi galimybė tęsti atostogas atsakovui išvežant vaikui iš Lietuvos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas formaliai atmetė ieškovės prašymą. Nutarties motyvas, kad ieškovė iš esmės prašo nustatyti tretiesiems asmenims pareigas – rengti išvadas, rekomendacijas, prieštarauja prašomo išaiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies argumentams. Teismas turėjo įvertinti VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ 2015 m. kovo 2 d. rašto turinį, kad vaikų ir atsakovo tarpusavio emocinis ryšys silpnas, kad mergaičių išvykimas su atsakovu iš Lietuvos Respublikos, su kuriuo jos nepalaiko ryšių, išreiškia akivaizdžias neigiamas emocijas, būtų itin žalingas. Prašė išaiškinti, kas turėtų konstatuoti ir pagal kokius požymius spręsti, kad tėvo ir vaikų emocinis ryšys yra atkurtas ir egzistuoja objektyvus pagrindas leisti vaikams vykti su atsakovu į Ispanijos Respubliką ar kitą valstybę. Priešingu atveju kiltų pagrįstos abejonės dėl psichologo dalyvavimo esmės, jo dalyvavimas neapibrėžtas, neužtikrinantis esminių vaikų interesų apsaugos. Teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendime nepasisakė, kaip reikėtų vykdyti sprendimą, jei emocinis ryšys tarp atsakovo ir vaikų nebūtų atkurtas. Skundžiamoje nutartyje teismas turėjo pasisakyti, kaip vertinti hipotetinę situaciją, jei mergaitės išreikštų nenorą bendrauti su atsakovu ir/ ar vykti į Ispaniją.Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški. Jos vykdymas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Prašydama išaiškinti teismo sprendimą, ieškovė siekia keisti teismo sprendimo vykdymo eigą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl sprendimo išaiškinimo

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ar keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Tokio CPK 278 straipsnio taikymo ribojimo laikosi ir kasacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimais, kuriuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo vykdymo tvarka yra pakankamai aiški. Juo numatytas pereinamasis laikotarpis, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, yra konkretus, nustatyti laikotarpiai, jų trukmė, kada su nepilnamečiais vaikais bendrauja tėvas, aiškinti tokį procesinį dokumentą pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo.Apeliantė nepagrįstai nurodo prašiusi išaiškinti, kas turėtų spręsti, kad tėvo ir vaikų emocinis ryšys yra atkurtas, kaip reikėtų vykdyti sprendimą, jei emocinis ryšys tarp atsakovo ir vaikų nebūtų atkurtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog sprendime nėra pasisakyta, kad reikėtų papildomai spręsti, ar atsakovui pavyko atkurti prarastą ryšį su vaikais, ar egzistuoja objektyvi galimybė tęsti atostogas atsakovui išvežant vaikui iš Lietuvos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė siekia ne sprendimo išaiškinimo, o sprendimo pakeitimo jo aiškinimo būdu. Prašymo dėl 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo išaiškinimo ir atskirojo skundo motyvai yra sprendimo kritika, o ne pagrindai sprendimo išaiškinimui. Minėta, kad įstatymų leidėjo valia sprendimo išaiškinimo procedūra, numatyta CPK 278 straipsnyje, nėra naudojama teismo sprendimo turinio spragoms užpildyti, t. y. jame nenurodytiems teismo argumentams bei motyvams papildyti. Tam yra skirti kiti procesiniai institutai – sprendimo apskundimas apeliacine bei kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1068-464/2016). Apeliantė savo procesinę teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka yra įgyvendinusi.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo išaiškinimą. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, byloje priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.